Juodųjų Pietų Perlas Augalas: Išsamus Aprašymas
Juodasis riešutas, dar vadinamas juodųjų pietų perlu, yra vertingas vaistinis augalas, plačiai naudojamas įvairiose medicinos srityse. Šis augalas, priklausantis graikinių riešutų genčiai, ypač paplitęs Šiaurės Amerikos miškuose, o dėl savo unikalių savybių jis tapo populiariu maisto papildų ingredientu.
Juodojo Riešuto Sudėtis ir Savybės
Juodojo riešuto ekstrakte gausu įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, įskaitant naftochinonus, organines rūgštis, mineralinius elementus, vitaminus, flavonoidus ir taninus. Šios medžiagos suteikia augalui platų spektrą gydomųjų savybių.
Medicininis Poveikis
Remiantis medicinine literatūra, juodųjų riešutų ekstraktas pasižymi įvairiu teigiamu poveikiu organizmui:
- Antibakterinis, priešgrybelinis ir antivirusinis: Veiksmingas prieš daugybę mikroorganizmų, padeda kovoti su įvairiomis infekcijomis.
- Antiparazitinis: Susidoroja su įvairių vystymosi formų parazitais, padeda pašalinti parazitines invazijas.
- Imunomoduliuojantis: Stiprina organizmo apsaugą, didina jo adaptacines galimybes, padeda palaikyti stiprų imunitetą.
- Priešuždegiminis: Slopina uždegimo vystymąsi audiniuose, mažina uždegiminius procesus organizme.
- Priešnavikinis: Slopina netipinių ląstelių vystymąsi, gali padėti kovoti su navikais.
- Hipoglikeminis: Mažina cukraus kiekį kraujyje, padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
- Antioksidantas: Apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų, mažina oksidacinį stresą.
- Žaizdų gijimas ir nudegimas: Pagreitina audinių regeneraciją, skatina žaizdų gijimą.
- Bendras stiprinimas: Didina organizmo gyvybingumą, gerina bendrą savijautą.
Vartojimo Indikacijos
Atsižvelgiant į juodųjų graikinių riešutų ekstrakto poveikį, jo vartojimas gali būti naudingas sergant įvairiomis ligomis ir būklėmis:
- Įvairios lokalizacijos virusinės, bakterinės ir grybelinės infekcijos.
- Parazitinės invazijos.
- Autoimuninės ligos, tokios kaip psoriazė.
- Cukrinis diabetas ir kai kurios kitos endokrininės ligos.
- Virškinimo trakto ligos, įskaitant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos pepsinę opą, lėtinį gastritą.
- Navikai.
- Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos.
Vartojimas
Suaugusiems rekomenduojama vartoti po 1 kapsulę per dieną.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Papildoma Informacija
Juodojo riešutmedžio riešutų kiautų ekstraktas (10:1) yra maisto papildas, tinkamas veganams. Viena kapsulė atitinka 5000 mg sausų juodojo riešutmedžio riešutų kiautų. Svarbu atkreipti dėmesį į sudedamąsias dalis: juodojo riešutmedžio (Juglans nigra) riešutų kiautų ekstraktas (10:1), kapsulės apvalkalas: hidroksipropilmetilceliuliozė, vanduo.
Kiti Augalai ir Produktai, Gerinantys Sveikatą
Be juodojo riešuto, yra ir kitų augalų bei produktų, kurie gali būti naudingi sveikatai:
- Kvapiųjų kanangų eterinis aliejus: Pasižymi nuotaiką gerinančiu, veido odą lyginančiu bei nagus stiprinančiu poveikiu.
- Muilo dribsniai skalbimui: Saugus pasirinkimas šeimos sveikatai ir aplinkai.
- Kūno kremas Ryklių aliejus su ugniažolės aliejumi: Minkština, regeneruoja ir ramina odą.
- Arbatmedžių eterinis aliejus: Pasižymi antivirusinėmis, orą valančiomis bei darbingumą didinančiomis savybėmis.
- Serumas su sraigių mucinu: Pasižymi galingu regeneruojančiu ir jauninamuoju poveikiu.
- Fuko ekstraktas: Plačiai naudojamas natūralios kosmetikos gamintojų.
- Hidrolizuotas kolagenas, hialurono rūgštis, biotinas, organinis cinkas, vitaminas C: Maisto papildas be konservantų, skirtas odos, plaukų ir nagų būklei gerinti.
- Tapijokos perlai: Pagaminti iš manioko šaknų. Ši neįprasta gėrimo sudedamoji dalis paverčia įprastą arbatos puodelį egzotišku patiekalu, kurį mėgsta tiek suaugusieji, tiek vaikai.
- Vilnotoji Notra (Stachys byzantina): Išskirtinis augalas, kuris sukurs jūsų sode ramybės bei pasakiškos šviesos nuotaiką. Švelnūs, sidabriškai žvilgantys vilnotosios notros lapai suteikia sodo kompozicijoms tekstūros ir šviesos.
Išvados
Juodasis riešutas yra vertingas vaistinis augalas, turintis platų spektrą gydomųjų savybių. Jo ekstraktas gali būti naudojamas įvairioms ligoms gydyti ir organizmo stiprinimui. Tačiau, prieš vartojant juodojo riešuto papildus, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku. Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį į kitus natūralius produktus ir augalus, kurie gali būti naudingi sveikatai.
Kelionės į Madeiros Salą
Švelnus salos klimatas palankus ne tik gėlėms, bet ir kitokiai augmenijai vešėti, dėl to vietiniai nuo seno užsiima žemdirbyste. Kai XV a. į šią salą atsikėlė gyventi portugalai, iš Kretos ir Kipro buvo atvežta vynuogių, iš Sicilijos - cukranendrių. Bananai čia dera kas pusmetį. Jų ir cukranendrių Madeira eksportuoja daugiausia.
Pirmykščiai lauramedžių miškai prieš daug milijonų metų dengė didžiąją Pietų Europos dalį. Šiuo metu jie užima maždaug 20 proc. salos. Madeiros lauramedžių miškai įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą ir labai saugomi.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Prieš daugelį metų kalnų papėdėse iškirtus šį mišką, žemdirbiams pritrūko vandens. Tad saloje atsirado drėkinimo sistema, kurią sudaro daugiau kaip 2 500 km žmonių rankomis įrengtų vandens kanalų, vadinamų levadomis. Taip gėlas vanduo iš kalnų viršūnių patekdavo į žemdirbių laukus ir namus. Pirmosios levados įrengtos XV a., vėliausios - 1966 metais.
San Lorenso kyšulys (Ponta de São Lourenço) yra labiausiai į rytus nutolusi Madeiros dalis. Tai nacionalinis rezervatas, iš Atlanto vandenyno kyšanti uolų grandinė. Dėl rausvai oranžinės uolienų spalvos ši vieta dar vadinama Marsu. Čia gyvena būriai vandens paukščių: kragų, mormonų, žuvėdrų.
Fidelio mus dar patikina, kad kyšulio uolas skalaujantis Atlanto vandenynas - ne tik akims paganyti, jo turtai yra nemenkas maisto šaltinis. Labai daug vandenyno gėrybių galima rasti Funšalio centre esančiame turguje (Mercado Dos Lavradores). Šeštadienį čia sausakimša.
Funšalio turguje - ne tik žuvų, bet ir vaisių, daržovių, uogų įvairovė. Čia galima paragauti bananų ir ananasų vedinių, vadinamųjų bananasų, saldžių cukranendrių, sužinoti, koks yra prinokusių anonų ar drakono vaisių, įvairių rūšių bananų skonis. Pastarieji yra neatsiejama Madeiros virtuvės dalis. Jie naudojami desertams, džemams, nesaldiems patiekalams gaminti.
Kaip Nuvykti? Lengviausias būdas pasiekti Madeirą - tiesioginiai užsakomieji skrydžiai iš Vilniaus, juos pastaruoju metu siūlo bent du kelionių organizatoriai. Arba galima ieškoti pigių skrydžių savarankiškai, bet tada teks keliauti ilgiau, persėdant.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Ką Pasiimti? Keliautojams svarbu turėti patogią aprangą (nuo maudymosi kostiumėlio iki šiltos, drėgmės nepraleidžiančios striukės) ir avalynę (nuo basučių iki žygeivių batų). Būtinas kremas nuo saulės, ypač - veido.
Ką Pamatyti? Madeiroje yra trys iš penkių aukščiausių Portugalijos viršukalnių. Dvi aukščiausios - žemyne. Saloje yra trečioji pagal aukštį - Ruivo (Pico Ruivo, 1,862 m), ketvirtoji - Toreso (Pico das Torres, 1,851 m) ir penktoji - Ariveiro (Pico do Arieiro, 1,818 m). Madeiroje yra net 16 botanikos parkų, draustinių, sodų, 5 gamtos rezervatai.
Šri Lanka: Egzotiška Kelionė į Vasarą
Manau kiekvieno svajonė pamatyti egzotiškus kraštus ir viduržiemyje surasti vasarą. Vietiniai žmonės visuomet linksmi, besišypsantys ir labai paslaugūs. To reikalauja budistų tikėjimas, kuris Šri Lankoje nuo III a. pr. Kristų. Atskiriama Šri Lankos dalimi galima laikyti beždžiones, kurios čia gyvena kaip pas mus katės - jų pilna visur, ypač prie šventyklų. Klimatas nuolat karštas, jūrinio tipo; gegužės mėn. vidutinė temperatūra 28 laipsniai Celsijaus, sausio mėnesį - 26 laipsniai.
Rašytiniai šaltiniai Ceiloną mena VI a. pr. Kr. Ceilonas minimas didžiojoje Machavamsa kronikoje, kuri budistų vienuolių buvo tęsiama iki 1815 metų. Pasak kronikos, 504 m. pr. Kr. į salą atvyko induistų kunigaikštis Vya Ya, kuris užvaldė čiabuvius - vedus. Jo sukurta dinastija valdė keletą amžių.
1931 m. Konstitucija britai Ceilonui suteikė didesnę autonomiją. O 1948 m. vasario 04 d. Ceilonas paskelbtas nepriklausoma valstybe. 1972 m. socialistų dėka paskelbta Demokratinė Socialistinė Šri Lankos respublika. Tačiau socialistams pralaimėjus rinkimus, socialistinės reformos šalyje sustabdytos. 1983 m. Šri Lankoje prasidėjo pilietinis karas tarp sinhalų ir tamilų.
Eismo sąlygos čia sudėtingos. Nėra šaligatvių, eismas gan intensyvus, pėstieji, tuk-tukai, ir pastovūs kontrolės postai su ginkluotais kareiviais. Šri Lankoje praleidome 14 dienų, pamatėm labai daug, patyrėm pačius nuostabiausius įspūdžius ir nusprendėm - mes dar čia sugrįšim.
Šiame Šri Lankos mieste (jei tai galima pavadinti miestu) visus vilioja Auksinė Budos šventykla. Šventykla šioje vietoje pastatyta XVI a. Tai uoloje iškaltos 5 olos, kuriose yra 150 Budos skulptūrų. Visos jos skirtingos, kadangi skirtingai jas vaizduoja autoriai.
Iš sinhalų kalbos išvertus „Simha-giri” - Liūto kalnas. Tai viena iš istorinių Šri Lankos sostinių, nors ją V a. valdė netikras karalius Kasyapa I.
Šiandien tai griuvėsiai džiunglėse. Tačiau XI - XII a. tai buvo klestinti Ceilono sostinė. Karalius save įamžino, įrengdamas didžiulį dirbtinį vandens telkinį - ežerą.
Kandyje yra žymioji Budos Danties šventykla, kurioje saugomas budos dantis. Sakoma, kad karalienė slapta, plaukuose atvežė šią relikviją, pavogusi iš budizmą išdavusių vienuolių.
Tai dramblių prieglauda netoli Kandy. Įkurta 1975 metais, o nuo 1984 metų drambliai čia ir veisiami. Į prieglaudą patenka džiunglėse rasti jaunikliai - našlaičiai arba sužaloti drambliai.
Arbatkrūmius į Šri Lanką XVIII a. atvežė anglų kolonistai, tad šiandien Ceilono arbata viena populiariausių pasaulyje. Šri Lankoje auga viena arbatos rūšis nuo 400 m. iki 2200 m. aukštyje virš jūros lygio. Arbatos savybės priklauso nuo to, kokiame aukštyje ji auga ir kokiu metu skinama. Arbata skinama tik rankomis, 2 - 3 viršūniniai lapeliai nuo krūmo. Nuo vieno krūmo lapeliai skinami 2 - 3 kartus per mėnesį, o vienas krūmelis tarnauja iki 60 metų.
Žalioji arbata, tai ta pati arbata tik nefermentuota. Po fermentacijos arbata džiovinama.
Arbatų plantacijos sostine galima vadinti Nuwara Eliya. Miestą XVIII a. įkūrė anglų kolonistai, todėl Šri Lankoje jis dar vadinamas „Mažąja Anglija”. Juolab, kad savo rezidenciją čia turi Anglijos karalienė Elžbieta.
Šri Lankos krantus skalauja Indijos vandenynas, tad likusios 7 dienos prabėgo vakarinėje salos pakrantėje netoli Bentota miestelio, 65 km. į pietus nuo sostinės.
Norėdami patenkinti savo smalsumą, leidomės pakeliauti. Buvome upės safaryje, keliaudami matėme 62 salas upės deltoje, vienoje iš salų aplankėme budistų vienuolyną. Budistų vienuoliai - labiausiai apsišvietę žmonės, tik jie gali perskaityti Machavamsa kroniką.
Yala nacionalinis parkas. Tai pats didžiausias ir žymiausias nacionalinis parkas Šri Lankoje, esantis salos pietryčiuose. Šiame nacionaliniame parke organizuojami dienos ir nakties safariai. Galima atvykti vienai arba dviem dienom. Kadangi mes vykome vienai dienai, tai iš viešbučio išvykome anksti ryte - 4 valandą.
Šri Lankoje veisiasi 5 jūrinių vėžlių rūšys. Tačiau visos yra nykstančios, be to vietiniai gyventojai dar ir šiandien jūrinių vėžlių kiaušinius ir vienadienius jauniklius vartoja maistui. Todėl Šri Lankoje vykdomas Pasaulinis projektas „Gelbėkim jūrinius vėžlius”. Yra įsteigta daug fermų. Čia iš gyventojų superkami jūrinių vėžlių kiaušiniai, kad jie nevartotų jų maistui.
Mahonija: Dekoratyvus Krūmas Su Antibakterinėmis Savybėmis
Mahonija (Mahonia) priklauso raugerškinių (Berberidaceae) šeimos augalų genčiai. Mahonija - visžalis krūmas, kartais iki 8 m išaugantis medis. Yra žinoma apie 60 mahonijos rūšių.
Gluosnialapė mahonija (Mahonia fortunei), gyslotoji mahonija (Mahonia nervosa), gulsčioji mahonija (Mahonia repens) - vaistiniai augalai, turintys antibakterinių savybių. Gydymo tikslais dažniausiai naudojama mahonijos šakų ir šaknų žievė, rečiau lapai.
Šiai rūšiai, kilusiai iš vakarinių Jungtinių Amerikos Valstijų, būdingi į dygialapio bugienio (Ilex aquifolium) panašūs lapai ir geltonų žiedų kekės pavasarį. Augalas subrandina valgomas mėlynai juodas uogas, kurios naudojamos uogienėms ir drebučiams gaminti. Užauga iki 1.80 m. Ši mahonijos rūšis yra dažniausiai auginama Lietuvoje.
Ši rūšis, kilusi iš Kinijos, turi didelius, odiškus lapus, kurie rudenį nusidažo bronzine spalva. Ankstyvą pavasarį žydi kvapniais geltonais žiedais. Verta paminėti, kad ši mahonija buvo populiari dekoratyvinė rūšis, tačiau dabar daugelyje pietinių valstijų (JAV) ji priskiriama prie labai invazinių.
Ši rūšis kilusi iš Japonijos, ankstyvą pavasarį žydi kvapniais, geltonais žiedais. Jos lapai mažesni nei kitų mahonijų veislių, o augimas kompaktiškas, todėl ji puikiai tinka mažesniems sodams.
Ši mahonija, dar vadinama Oregono vynuogėmis, yra vaistinis augalas. Ji auga Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų pakrančių atogrąžų miškuose. Ankstyvą pavasarį iš centrinės augančios viršūnės išsiskleidžia citrinų geltonumo žiedų kekės. Vasarą vaisingi žiedų kiaušinėliai išbrinksta į vynuoges primenančias kekes su itin rūgščiomis tamsiai mėlynos spalvos uogomis.
Ši mahonijų rūšis taip pat yra vaistinė, tačiau išsiskirianti savo subtiliu grožiu. Žydi 3-4 cm ilgio geltonų žiedų žiedais nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio pradžios. Švelnesniuose regionuose išaugina mažas mėlynas uogas. Tai puikus šešėlinio sodo augalas, kuris gali užpildyti erdvę, jei auginamas masiškai. Paprastai užauga tik 1-1,5 m aukščio.
Ši mahonija dar vadinama žemąja Oregono vynuoge, yra visžalė, ištverminga ir atspari sausrai. Tai vaistinis augalas, pasipuošiantis geltonais žiedais, kurie privilioja bites, paukščius ir kitus apdulkintojus. Vėliau žiedai subręsta į uogas, skirtas kiemo paukščiams ir laukiniams gyvūnams. Jos lapai yra švelnesni ir apvalesni nei jos giminaitės gyslotosios mahonijos. Vasarą ji sodui suteikia sezoninę spalvą - lapai būna neryškiai melsvai žali, o žiemą - bronzos, kaštoninės ir raudonos spalvos atspalvių.
Ši hibridinė veislė, sukryžminta tarp M. japonica ir M. lomariifolia, pasižymi didele, architektūriška forma ir kvepiančių geltonų žiedų kekėmis. Ši mahonija, kaip ir kitos jos rūšys, yra lėtai augantis, ištvermingas ir nereiklus priežiūrai krūmas.
Mahonija - neįtikėtinai universalus augalas, kurio panaudojimo būdas jūsų sode priklauso tik nuo jūsų fantazijos.
Mahonija pasižymi lėtu, tačiau tankiu augimo pobūdžiu, todėl ją galima naudoti apvadams ir gyvatvorėms formuoti.
Mahoniją galima sodinti ir prie namo pamatų, taip suteikiant pastatui spalvingumo ir tekstūros pojūčius.
Mahonija gali būti sodinama ir mišriuose apvaduose su kitais krūmais, daugiamečiais ar vienmečiais augalais.
Jei neturi daug vietos ar erdvės sode, mahoniją galite auginti vazonuose terasoje, balkone ar kitose nedidelėse erdvėse.
Jei norite sukurti išskirtinį sodo dizaino akcentą, pasitelkdami mahoniją, sodidinkite ją kartu melsve ir paparčiu.
Mahonija taip pat puikiai tiks į tas vietas, kurias norite šiek tiek paslėpti.
Daugumos rūšių mahonijos uogos, kartu ir dyglialapės mahonijos, yra ne tik dekoratyvios, valgomos, tačiau naudojamos ir medicinoje.
Dyglialapės mahonijos uogos mažina su psoriaze ir atopiniu dermatitu susijusių simptomų gydymą.
tags: #juodųjų #pietų #perlas #augalas