Juodas desertas pomidorai: auginimo ypatumai ir paslaptys

Pomidorai - vieni populiariausių daržovių pasaulyje, auginami tiek pramoniniu būdu, tiek mėgėjų daržuose. Jų veislių įvairovė stebina - nuo smulkių vyšninių iki didžiulių, sveriančių daugiau nei pusę kilogramo. Tačiau ne visos veislės vienodai lengvai auginamos, o norint sulaukti gausaus ir kokybiško derliaus, reikia žinoti pomidorų auginimo ypatumus. Šiame straipsnyje aptarsime juodųjų desertinių pomidorų auginimo subtilybes, pradedant sėklų pasirinkimu ir baigiant derliaus nuėmimu.

Įžanga apie pomidorų auginimą

Pomidorų auginimas - tai ne tik darbas, bet ir menas. Reikia žinoti augalų savybes, auginimo technologiją, būdus ir metodus bei pasirinkti tinkamas veisles. Mūsų klimato sąlygos kelia tam tikrus reikalavimus pomidorų auginimui - nelabai pavyks nuolatinėje auginimo vietoje užauginti pomidorą iškart pasėjus. Pomidorus mūsų gamtinėmis sąlygomis reikia auginti iš daigų ir pasirinkti tinkamas sėklas.

Sėklų pasirinkimas ir sėja

Rinkdamiesi pomidorų sėklas, neapsigaukite gražiais paveikslėliais ant pakelio. Geriau įsigykite beicuotą, reikiamos charakteristikos bei tinkamą pomidorų veislę. Nežinomų pomidorų veislių sėklų pirkimas - viena iš klaidų, todėl eksperimentuoti gražiu aprašymu, paveikslėliu ant pakelio tikrai neverta. Kai kurie daržininkai mėgėjai prieš sėją sėklas mirko, daigina, tačiau tai nėra būtina, nes paprastai esminio skirtumo nėra. Sėjant sėklą geriausia naudoti specialius plastikinius konteinerius, kurie, naudojami ne pirmą kartą, prieš sėją turi būti dezinfekuojami. Konteineriai turi turėti specialias drenažo angas apačioje, kitaip pomidorų daigai bus linkę susirgti juodlige. Be to, neverta taupyti dirvožemiui, nes šioje vietoje nieko nesutaupysite.

Jau kelerius metus iš eilės - nedidelius pomidorus, kuriuos planuoju auginti vazonuose, sėju gerokai ankščiau nei tuos, kuriuos auginsiu šiltnamyje. Prieš sėdama - pasižiūriu į mėnulio kalendorių, tačiau jei netikite tokiais dalykais, pomidorus sėkite tiesiog pagal nuotaiką ir norą. Aš šiais metais pomidorus pasėjau vasario 14 dieną.

Daigų auginimas

Pomidorų daigai iki sodinimo į augimo vietą užauga per 45-50 dienų, todėl jų sėjos laiką galite lengvai apsiskaičiuoti patys: pvz., norint pomidorų daigus sodinti gegužės mėnesį pats optimaliausias sėjos laikas yra nuo vasario 25 iki kovo 15 dienos. Pomidorų sėklas labai patogu išdėlioti į konteinerį pinceto pagalba. Kol pomidoru sėklos sudygs, joms apšvietimas neturi didelės reikšmės, tačiau tinkamesnio mikroklimato sudarymui indelius su sėklomis galite pridengti plėvele. Sėklos geriausiai sudygsta esant ne mažiau kaip 20 °C temperatūrai. Norėdami išauginti didelį kiekį pomidorų daigų neišsiversite be apšildomo šiltnamio. Na, o norint auginti pomidorus atvirame grunte, daigų galite prisiauginti nešildomame šiltnamyje, tačiau į atvirą gruntą sodinamiems pomidorams jokiu būdu netiks aukštaūgiai pomidorai. Sodinimui į gruntą rinkitės tik mūsų regionui tinkamas žemaūges veisles.

Taip pat skaitykite: Receptas: "Juodas miškas"

Daigyklą uždengiu, laikau ant palangės ir nekantriai laukiu pasirodant daigelių.

Populiarios veislės auginimui vazonuose:

  • PLUMBRELLA ROSY PINK: Šią veislę gamintojas pristato kaip ankstyvą, derlingą, smulkiavaisę ir žemaūgę. Veislės ypatumas, kad vaisiai yra išsidėstę virš lapų, tarsi sudarydami skėtį. Augalų nereikia nei rišti, nei genėti. Skirti auginti terasoje ar balkone. Aš planuoju juos auginti pakabinamuose krepšiuose.
  • GARTENPERLE: Šią veislę gamintojas pristato kaip labai derlingą ir dekoratyvią, kuri auginama vazonuose, loveliuose, ar pakabinamuose krepšiuose, dėl žemyn svyrančių šakų, nusėtų mažais, vyšnios dydžio, saldžiais pomidoriukais. Nereikia genėti ar rišti.
  • VILMA: Mūsų pamėgti ir jau ne kartą auginti pomidorai VILMA, tinkantys auginti vazonuose kambario sąlygomis, balkonuose bei terasose. Krūmai kompaktiški, vaisiai nedideli, apvalūs, raudoni ir mums labai skanūs.
  • BALCONI YELLOW H: Vaikams labai patinka geltonos spalvos nedideli pomidoriukai, tad, kaip ir praėjusiais, taip ir šiais metais pasirinkau auginti BALCONI YELLOW H, kurie yra skirti auginti vazonuose, gerai auga balkone ir terasoje.

Daigų pikiavimas ir sodinimas

Prieš pikiavimą pomidorų daigelius paliekite, kad mažiau nubyrėtų substrato nuo šaknų. Tada atsargiai atskirkite kiekvieną daigelį atskirai ir kartu su apie šaknis aplipusiu substratu persodinkite į didesnės talpos konteinerį. Pakankamai suaugę pomidorų daigai į nešildomus šiltnamius yra sodinami, kai vidutinė paros temperatūrą pakankamai pakyla ir retai bepasitaiko šalnų, dažniausiai tai - gegužės pradžia. Į atvirą gruntą pomidorai dažniausiai yra sodinami gegužės pabaigoje - birželio pradžioje. Pagal tai reikia apskaičiuoti ir pomidorų sėjos laiką.

Jeigu pomidorų daigų išsiauginote daugiau, negu jums reikia, tai prieš sodinimą galite atsirinkti kokybiškiausius daigus su sodriais tamsiai žaliais lapais ir ne žemesnius kaip 25-30 cm aukščio. Nesodinkite jau pradėjusių žydėti, nes persodinus tokius daigus jie bus silpnesni, mažiau augins lapų ant stiebo ir iš tokių daigų gausite daug mažesnį derlių. Tačiau jeigu įvyko taip, kad pasėjote anksčiau ir jūsų daigai jau su žiedais, juos paprasčiausiai nuskinkite ir neleiskite jiems sužydėti. Perkant pomidorų daigus turguje - tai turėtų būti taisyklė.

Daugeliui pomidorų veislių nuo skersvėjo ir augimo pavėsyje sulėtėja medžiagų apykaita, todėl sodinimui parinkite atvirą, saulėtą vietą. Prisiminkite, kad nerekomenduojama sodinti pomidorų šalia bulvių arba toje pačioje vietoje, kur pernai augo bulvės, nes šie augalai serga tomis pačiomis ligomis.

Šiltnamio paruošimas

Tam, kad pomidorai nesirgtų ir gausiai derėtų, svarbu tinkamai paruošti šiltnamį sezonui. Kadangi pomidorų daigų sodinimas dažniausiai vyksta gegužės pradžioje, kai naktys yra gana šaltos, reikia, kad šiltnamis būtų pakankamai sandarus, laikytų šilumą ir iki ryto neatvėstų. Tam labai tinka šiuo metu labai išpopuliarėję polikarbonatinės dangos šiltnamiai. Ši danga yra dviguba, su oro tarpu, todėl gerai laiko šilumą. Dengiant šiltnamius polietilenine plėvele ir norint ankstyvesnio derliaus, patartina dengti dviguba danga. Nors ir mažas oro tarpas tarp dviejų sluoksnių tarnaus kaip oro pagalvė ir geriau akumuliuos šilumą naktimis, negu šiltnamiai su vienguba plėvele.

Taip pat skaitykite: Dienos pietūs Juodas Baras: ką galite rasti?

Prieš kiekvieno sezono pradžią dezinfekuokite šiltnamio žemės paviršių. Tam paprastai naudojamas vario sulfato (mėlynojo akmenėlio) tirpalas. Vidutiniškai 10 l vandens ištirpinkite 1 šaukštą vario sulfato miltelių ir tirpalu palaistykite šiltnamio žemės paviršių. Tai apsaugos nuo bakteriozės, šaknų puvinio, vytulio ir kitų grybelinių ligų.

Pomidorų daigų sodinimas

Paprastai pomidorai yra sodinami eilėmis išilgai šiltnamio. Jeigu šiltnamio plotis didesnis - kas 60-90 cm daromi praėjimo ir priežiūros takai. Priklausomai nuo pomidorų veislės bei pasirinkto pririšimo būdo, pasirenkamas atstumas tarp augalų, pvz., nykštukinėms veislės reikalingi 30-40 cm, o dažniausiai auginamoms populiarioms veislėms 60-70 cm. Tačiau jeigu nesiruošiate pomidorų genėti, tarp daigų galite palikti net 1 metro atstumą. Pomidorų lapai turės kur plėstis, o besiplečiant gaus daugiau saulės. Be to, šaknys nekonkuruos su kaimynais dėl drėgmės, tačiau toks variantas tinkamas tik turint didelį šiltnamį ir neribojant augalams vietos. Nepatartina sodinti pomidorų daigų per tankai - pasodintų pomidorų daigų skaičius, tai ne jų derlius.

Pomidorų daigai persodinimo nebijo, o jeigu persodinsite su kuo didesniu žemės gumulu, kuriame augo, augalas labai lengvai perneš negatyvius persodinimo veiksnius ir greitai aktyvuos apsaugines augimo funkcijas naujoje vietoje. Daigus sodinkite į prieš tai pasiruoštas pagerinto dirvožemio duobes (kompostu, durpėm, perpuvusiu mėšlu). Sodinant pomidorų daigus juos sodinkite kuo plačiau, t. y. jeigu stiebas yra ištysęs galite apgenėti jo apatinius lapus ir guldyti į žemę. Nebijokite, kad po persodinimo viršuje likusi stiebo dalis yra palinkusi į žemės pusę - per kelias dienas jis atsities ir pradės kilti į viršų, o jūsų užkastas stiebas pradės leisti papildomas šaknis, taip padidindamas maisto medžiagų pasisavinimą iš gilesnių ir platesnių sluoksnių.

Prieš pomidorų sodinimą sudirbkite ir patręškite dirvą. Ruošdami dirvą pomidorų auginimui iš rudens įterpkite fosforo ir kalio trąšas, tačiau jeigu to nepadarėte rudenį, dar ne vėlu ir ruošiant dirvą pomidorų sodinimui. Azoto trąšas įterpkite prieš pat daigų sodinimą: numatomą tręšimui azoto kiekį dalinkite per puse ir vieną dalį įterpkite prieš daigų sodinimą, o kitą - papildomai tręšiant. Nuspėti, koks kiekis azoto ir kitų elementų kiekis reikalingas jūsų dirvai, bus sunku, todėl tiek šiltnamio dirvožemiui, tiek sodinimui lauke padarykite agrocheminį dirvožemio tyrimą ir tik tada turėsite realią trąšų trūkumo jūsų dirvožemiui situaciją. Nepriklausomai nuo to, kokie bus tyrimų rezultatai, pirmą kartą pomidorai tręšiami 10-12 dieną po pasodinimo.

Pomidorų priežiūra

Pomidorų priežiūra susideda iš purenimo, kaupimo, laistymo, papildomo tręšimo ir kt. Tačiau auginant pomidorus atminkite, kad būsimas derlius yra tiesiogiai proporcingas mikroklimatui šiltnamyje, tinkamam laistymui ir ligų profilaktikai.

Taip pat skaitykite: Skonio kelionė su juodu katinu ir pica

Purenimas ir kaupimas

Dirvožemis tarp pomidorų kelmų visą vegetacijos laiką tūri būti purus, todėl maždaug kas 10-12 dienų, geriausiai po kiekvieno laistymo, bet ne mažiau kaip kelis kartus per sezoną apie pomidorų augimo vietą dirvožemis turi būti supurenamas. Pirmą kartą pomidorai kaupiami praėjus 9-11 dienų po persodinimo, tačiau prieš kaupimą pomidorus palaistykite: kaupimas drėgname dirvožemyje paskatins greitesnį papildomų šaknų atsiradimą.

Laistymas ir tręšimas

Pomidorai turi būti laiku ir reguliariai laistomi. Tik ką pasodintus pomidorų daigus gausiai paliekite. Vegetacijos laikotarpiu rekomenduojama lieti 1-2 kartus per savaitę. Geriausias laistymo laikas yra antra dienos pusė arba pavakarys. Jauniems daigams rekomenduojama 0,7-0,9 litro daigui, tačiau užaugusiems ir duodantiems derlių krūmams liekite po 10 litrų vandens. Visada stebėkite augančius augalus - jeigu lapeliai apvytę, liekite nežiūrėdami į nusistatytą laistymo periodiškumą. Nerekomenduojama pomidorų laistyti šaltu vandeniu, nes nuo šalto vandens jūsų laukiamas derlius bus ženkliai mažesnis.

Vegetacijos laikotarpiu pomidorai turi būti kelis kartus papildomai tręšiami. Pirmą kartą tręšiami praėjus 10-12 dienų po daigų persodinimo į pastovią augimo vietą. Antrą ir trečią kartą, su dviejų savaičių intervalu tręškite iškart po dirvos supurenimo arba kaupimo. Atkreipkite dėmesį, kad tręšiant tik azotinėmis trąšomis, jos stimuliuos lapų žalumą, o pomidorai noks lėčiau. Azotinėmis trąšomis nerekomenduojama tręšti pirmąjį kartą, pirmajam tręšimui reikia kompleksinių fosforo ir kalio trąšų. Pomidorai nemėgsta chloro, todėl renkantis kalio trąšas kalio chloridas netinka. Patartina rinktis kompleksines pomidorams skirtas trąšas. Iš mikroelementų pomidorams svarbiausi yra magnis ir boras. Apie trąšų trūkumą galime atpažinti pagal kai kuriuos pomidorų vizualius požymius. Jeigu pomidorų lapai pageltę ir jų pakraščiai tampa šviesiai gelsvi - trūksta azoto, jeigu pomidorų stiebai ir lapkočiai įgauna rudai violetinį atspalvį - trūksta fosforo. Esant fosforo trūkumui, pomidorai lėčiau įsisavins azotą, todėl šie požymiai paprastai pasirodo kartu.

Paskutiniu metu tapo populiaru tręšti pomidorus organinėmis trąšomis, kurios nieko nekainuoja, bet turi daug kalio, kalcio, magnio, vitaminų A, B, E, K, organinių rūgščių, taninų, fitoncidų.

  1. Šioms trąšoms reikia nupjautos žolės (geriausia tinka smulkinta į rinktuvą), kurią kelioms paroms reikia sukišti į polietileninį juodą maišą, užrišti, lengvai paslėgti ir palikti šiltoje vietoje (gali būti tiesiogiai saulės atokaitoje). Tinka bet kokia jauna žolė, kuri nėra subrandinusi sėklų, tame tarpe ir piktžolės. Po fermentacijos žolės masę reikia praskiesti drungnu vandeniu, t. y. į plastikinę talpą iš maišo perkrauti žolės masę ir praskiesti dvigubu žolės masei vandens kiekiu. Praėjus vienai - dviem valandoms trąša paruošta papildomam pomidorų maitinimui. Tiesiog nupilkite nuo žolės vandenį ir juo papildomai, vidutiniškai po vieną litrą kelmui, tręškite pomidorus.
  2. Viena veiksmingiausių organinių trąšų yra dilgėlių antpilas. Jaunas, dar be sėklų dilgėles susmulkinkite ir sukiškite į plastmasinę talpą. Ši masė turi užimti pusę plastmasinės talpos, kurios turinį iki viršaus užpilate vandeniu bei paliekate fermentuotis dviems savaitėms. Antpilas yra paruoštas, kada nustoja putoti. Šiais antpilais papildomai tręšdami jauniems daigams naudokite po 0,5 litro, o išaugusiems po 1 litrą kelmui.

Genėjimas ir rišimas

Auginant pomidorus daug dėmesio reikia skirti krūmo formavimui. Genint pomidorus yra formuojamas krūmas viename kamiene paliekant 2-3 stiebus. Būtina šalinti pažastinius ūglius, kurie ilgesni nei 5 cm ir labai alina augalą. Pradžioje lapus skinkite tik tuos, kurie liečiasi su dirvos paviršiumi, yra pažeisti ar augantys prie besiformuojančių pomidorų kekių, tačiau pomidorams suvešėjus galite drąsiai pašalinti didesnę dalį lapų, netgi visus nuo apačios iki pirmųjų pomidorų kekių. Derlius dėl to nesumažės, nes suaugusių lapų visuma platina ligas. Be to, gerai išgenėtuose pomidorų kelmuose augalo energija koncentruojasi į vaisių auginimą.

Kadangi šiltnamiuose paprastai auginame aukštaūges pomidorų veisles, todėl norint, kad pomidorų kelmai neišgultų, juos reikia rišti. Be to, rišti pomidorus būtina ir norint juos apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų. Pomidorai surišami praėjus po pasodinimo 2-3 savaitėms. Rišti pradėkite nuo pomidoro stiebo aplink jį padarydami kilpelę, o špagato antrąjį galą permeskite per šiltnamio viršuje tvirtinimui paruoštą vielą ar kitą tam tikslui skirtą tvirtinimo vietą ir nuleidę špagatą jį kilpele pritvirtinkite prie špagato, kuris laiko pomidoro stiebą. Pomidorams augant paprasčiausia kartas nuo karto patempkite kilpelę žemyn, kol pomidoro stiebą prilaikantis špagatas įsitempia. Auginant pomidorus atvirame grunte juos tvirtinkite prie tam tikslui paruoštų kuoliukų, tačiau taip, kad jis neužstotų saulės į žemę įbeskite iš šiaurės pusės 8-10 cm atstumu nuo augalo stiebo. Pomidorų kelmai prie kuoliukų rišami du kartus.

Mulčiavimas - paprastas būdas pagerinti derlių

Mulčiavimas yra paprastas ir efektyvus būdas pagerinti dirvožemio kokybę, užtikrinti sveikesnį augalų augimą ir sumažinti daržo priežiūros darbų kiekį. Mulčias daržui suteikia daug privalumų: drėgmės išlaikymas, piktžolių kontrolė, dirvožemio temperatūros reguliavimas, dirvožemio kokybės gerinimas ir estetika.

Mulčio rūšys gali būti natūralios (šiaudai, žolės pjūvenos, lapų sluoksnis, kompostas, pjuvenos) arba dirbtinės (juoda agroplėvelė, geotekstilė, plastikas). Kad mulčias būtų veiksmingas, svarbu jį naudoti tinkamai: paruoškite dirvą, pasirinkite tinkamą mulčio storį (natūralus mulčias: 5-10 cm storio, dirbtinis mulčias: pakankamai sandarus, kad nepraleistų šviesos), nepersistenkite aplink augalus (palikite apie 5 cm tarpą aplink augalų stiebus, kad jie nebūtų pernelyg drėgni ir neimtų pūti), papildykite mulčio sluoksnį (natūralus mulčias laikui bėgant suyra, todėl jį reikės papildyti per sezoną) ir mulčiuokite tinkamu metu (pavasarį arba rudenį).

"Sausas laistymas" - kaip išsaugoti drėgmę?

Karštomis, sausomis vasaromis drėgmę mėgstančius augalus reikia reguliariai laistyti. Savaitgaliais sodininkai dažnai praranda derlių, nes negali užtikrinti dažno laistymo. Dirva per savaitę išdžiūsta, o augalai „dega“ saulėje. Sausas laistymas padės išspręsti šią problemą. Sausas drėkinimas paprastai reiškia dirvožemio purenimą, siekiant išlaikyti drėgmę.

Purenimas dažnai vadinamas sausuoju laistymu. Sodininkai turi posakį: „du purenimai atstoja vieną laistymą“. Tačiau svarbu suprasti, kaip tai veikia. Pats purenimas neprisotina dirvožemio drėgme. Tačiau jis padeda išsaugoti vandens atsargas dirvožemyje.Sniego tirpimo, lietaus ir laistymo metu vanduo, prasiskverbdamas į dirvožemį, sudaro kapiliarų sistemą. Maži praėjimai žemėje veikia abiem kryptimis. Vanduo prasiskverbia į dirvožemį, o karštu oru per tuos pačius praėjimus išgaruoja.

Dirvos purenimas pavasarį, taip pat po laistymo ar lietaus, vadinamas „drėgmės uždarymu“. Paviršinis purenimas sunaikina vandens kapiliarų tinklą viršutiniame dirvožemio sluoksnyje. Tiesiog prieš jūsų akis purus dirvožemio paviršius išdžiūsta saulės spinduliuose, tačiau po apačia, šaknų gylyje, žemė išlaiko gyvybę teikiančią drėgmę.

Pomidorų veislių pasirinkimas

Pomidorų veislės išsirinkimas nėra paprasta užduotis. Šiuo metu rinkoje pomidorų sėklų pasiūla tokia didelė, kad ši užduotis kiekvienais metais tampa vis sunkesnė. Pardavėjai kovoje už pirkėją plečia ir plečia asortimentą, todėl šiame asortimente susigaudyti darosi vis sunkiau. Ne vienas daržininkas mėgėjas savo kailiu išbandė gražiausiai apipavidalintus sėklų pakelius, tačiau pardavėjo prognozuoto derliaus ir tirpstančių burnoje pomidorų nesulaukė.

Syngenta siūlomos pomidorų veislės:

  • Indeterminatinis hibridas, auginimui tunelinio tipo šiltnamiuose.
  • Ankstyvas pomidorų sėklų hibridas skirtas auginti šiltnamiuose.
  • Hibridinių pomidorų sėklų veislė skirta auginti atvirame grunte, determinantiniai. Pomidorų vaisiai tamsesnės raudonos spalvos, mėsingi, labai skanūs, ilgai laikosi.
  • Inovacinė hibrinių pomidorų veislė. Ypač gero autentiško skonio mažieji juodieji pomidorai. Mini slyvinių pomidorų tipas. Vidutinio dydžio augalas.
  • Slyvinis pomidorų tipas. Vaisiaus svoris: Galima auginti lauke.
  • Ankstyvas, indenterminantinis pomidorų sėklų hibridas, skirtas prailginatm auginimo ciklui. Augalas visiškai generatyvinio tipo, suformuoja 6-7 apvalius, labai lygius vaisius kiekvienoje kekėje. Puikūs pomidorų derliai gaunami auginant ir grunte, ir įvairiuose durpių substraktuose. Pomidorų derlius atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus.
  • Mini slyvinių pomidorų tipas. Intensyvios geltonos spalvos. Pusiau determinantinis hibridas. Labai ankstyvi pomidorai. Tamsiai raudonos spalvos.
  • Mini slyvinis pomidorų tipas. Pomidorai avietinės spalvos. San Marzano tipo pomidorai. Vaisiai cilindriniai, atsparūs ligoms. Ilgą laiką išlaiko komercinę kokybę. Labai gera vaisių vidinė struktūra. Pomidorai tolygiai parausta, blizga oda.
  • Ansktyva, hibridinė vyšninių pomidorų veislė…

Paprikų auginimas: šilumos ir priežiūros poreikis

Paprikos labiau už pomidorus mėgsta šilumą. Jeigu mūsų salygomis sėjant tiesiai į lysvę pavyksta užauginti kai kurių determinantinių veislių pomidorus, tai paprikoms vasara per trumpa. Paprikos gerai dygsta 20-29 laipsnių šilumoje, įdėli temperatūra - 27 laipsniai. Tolygų dirvos drėgnumą galima pasiekti iki sudygimo laikant daiginimo dėžutę skai­driame plastikiniame maišelyje. Kai sudygsta, dėžutę rei­kia pastatyti į šviesią (galima su papildomu apšvietimu) ir šiltą vietą. Maždaug po mėnesio nuo sudygimo sėjinu-kus reikia pikiuoti. Paskutines dvi savaites prieš sodinimą daigus reikia pradėti grūdinti, šiltą ir ramią dieną išnešant dėžutes kelioms valandoms į lauką. Buvimo lauke laiką palaipsniui ilginti.

Tam, kad po persodinimo sodinukas turėtų daug lapų ir galingą šaknų sistemą, kurios dėka lengviau pakeltų personinimo stresą, reikia šalinti nuo daigų visus atsirandančius žiedpumpurius ir žiedus. Žiedų ir net užuomazgų saugojimas ant daigų - vienas labiausiai tarp daržininkų paplitusių prietarų. Netgi po persodinimo ir sustiprėjimo naudinga nuskint po 4 žiedus nuo pirmos žiedinių kekių poros. Tai specialus patarimas vietovėms, kuriose paprikoms per šalta. Nors paprika už pomidorą reiklesnė šilumai, ilgai trunkantis karštis neigiamai veikia jos derėjimą.

Jau praeitame amžiuje pastebėta, kad paprikų sodinimas „iki lapų” derlių padidina 20%. Kad būtų galima pasodinti giliau, galima nuskinti porą apatinių lapų. Paprikos labai nemėgsta tankumo. Pavyzdžiui, jeigu pasodinsime dvi paprikų lysves, vienoje 25 cm tarpais, o kitoje - 50 cm, bendras derlius antroje lysvėje bus 1,5 karto didesnis. Žemę paprikų lysvei pavasarį galima pašildyti juoda plėvele. Kai sodinukai prigis, pradės augti, ant jų atsiras pirmieji žiedai, žiedus taip pat pageidautina nuskinti.

Man teko skaityti tokią patikrintą rekomendaciją: paprikoms, pasiekusioms 15 cm aukštį, reikia nupjauti viršūnę. Tada augalai būna storais stiebais, labai šakoti. Nupjaukite, kad ir gailėdami, porą augalų ir pažiūrėkite, kas iš to gausis. Neperlaikykite valgyti tinkamų paprikų ant šakelių, kuo daugiau nuskinsite šiandien, tuo daugiau užaugs rytoj. Viskas, kas pasakyta apie saldžiąsias paprikas, beveik pažodžiui tinka ir aitriesiems pipirams. Jie skiriasi tik kiek didesne ištverme ir nereiklumu. Pavyzdžiui per karščius nenumeta žiedų ir užuomazgų.

tags: #juodas #desertas #pomidorai #auginimas

Populiarūs įrašai: