Maistas ir sveikata: ką valgyti sergant hipotiroze ir kaip grybai gali padėti kovoti su vėžiu
Tai, ką valgote, gali turėti didelės įtakos hipotirozės gydymui. Kai kurie maisto produktai gali būti labai naudingi jūsų sveikatai ir padėti jūsų organizmui įveikti iššūkius, kuriuos kelia ši liga. Dėl lėtai funkcionuojančios skydliaukės padidėja polinkis priaugti antsvorio. Jei valgysite daug apdoroto maisto, apkrausite savo organizmą riebalais, cukrumi, jodu ir druska, o tai dar labiau didins jūsų antsvorį ir trikdys skydliaukės veiklą. Stenkitės maitintis kiek įmanoma sveikiau, valgykite daug šviežių daržovių ir vaisių, rinkitės subalansuotą maistą, turintį daug maistingųjų medžiagų.
Maisto produktai, padedantys kovoti su hipotiroze
Štai sąrašas maisto produktų, kurie padeda kovoti su hipotiroze:
Omega - 3 riebiųjų rūgščių turinti žuvis: lašiša ir tunas
Jeigu jūsų hipotirozė yra susijusi su Hashimoto liga - autoimuniniu sutrikimu, galinčiu sukelti hipotirozę, jums kyla pavojus, kad padidės jūsų cholesterolio kiekis ir susirgsite širdies ligomis. Taigi jums reikėtų vartoti daugiau širdžiai naudingų omega - 3 riebiųjų rūgščių. Manoma, kad jos net padeda sumažinti cholesterolio kiekį. Tai yra neįkainojama, jei dėl hipotirozės turite antsvorio, jūsų cholesterolio lygis yra padidėjęs ir jums reikia mažinti širdies ligų tikimybę. Nėra geresnių omega - 3 šaltinių negu tokios riebios žuvys kaip sardinės, lašiša, tunas ar vaivorykštinis upėtakis. Veganiški omega - 3 riebiųjų rūgščių šaltiniai yra linų sėmenys ir ispaninio šalavijo (chia) sėklos. Jos taip pat turi geram virškinimui reikalingų skaidulų.
Daug cinko turintys produktai: jūros gėrybės ir jogurtas
Cinkas yra reikalingas skydliaukės hormonų gamybai, bet hipotirozė gali sukelti cinko trūkumą. Bet kokiu atveju labai pravartu sekti, kiek cinko gaunate su maistu, ir pasistengti, kad jo netrūktų. Daug cinko turi tokie produktai kaip jūros gėrybės, vištiena, liesa mėsa, visadaliai grūdai ir jogurtas. Rekomenduojama cinko paros norma vyrams yra 11 mg, o moterims - 8 mg. Jei esate nėščia, kasdienė cinko norma turėtų padidėti iki 11 mg, o jei maitinate kūdikį krūtimi - iki 12 mg.
Daržovių ir kaulų sultinys
Į kasdienę mitybą įtraukite daržovių ar kaulų sultinį. Jame būna daug mineralų, reikalingų skydliaukės hormonams gaminti ir aktyvuoti. Be to, toks sultinys turi palyginus mažai kalorijų ir riebalų, todėl tai yra lengvas maistas. Primeskite į sultinį daug prieskoninių žolelių, pavyzdžiui, petražolių, kurios taip pat yra naudingos skydliaukei.
Taip pat skaitykite: Istorija ir skonis: Japonijos sriubos
Daug geležies turintys produktai: liesa kiauliena ir špinatai
Geležis yra dar vienas mineralas, reikalingas normaliai skydliaukės funkcijai. Kaip ir cinko atveju, hipotirozė gali slopinti geležies pasisavinimą. Be to, trūkstant geležies, pasunkėja skydliaukės veikla. Jei jums trūksta geležies, valgykite daugiau šio mineralo turinčių produktų. Vegetariški geležies šaltiniai yra žirneliai, briedžiukai (grybai), žaliosios šparaginės pupelės ir petražolės, nors organizmas geležį lengviau pasisavina iš mėsos. Rinkitės liesas jautienos ir kiaulienos išpjovas, išbandykite antieną ar tokią žvėrieną kaip stirniena. Jums taip pat būtų naudingos tokios jūros gėrybės kaip aštuonkojai ar austrės.
Probiotikai: kefyras ir kombuča
Stenkitės valgyti maisto produktų, turinčių probiotinį efektą: raugintas daržoves ar pieno produktus su gerosiomis bakterijomis. Tokie produktai, didindami skrandžio rugščių sekreciją, skatina virškinimą ir atkuria organizme gerųjų bakterijų pusiausvyrą. Probiotikai taip pat gali pagerinti imuninės sistemos funkcijas ir palengvinti maistingųjų medžiagų pasisavinimą. Rinkitės tokius pieno produktus kaip kefyras ir jogurtas, fermentuotą arbatos gėrimą kombučą ar raugintas daržoves. Tačiau venkite tokių raugintų patiekalų kaip kimči - jų pagrindą sudaro kopūstai, turintys goitrogenų, blokuojančių jodo pasisavinimą.
Obuolių actas
Obuolių actas yra puikus detoksikuojantis produktas, padedantis atkurti šarmų ir rūgščių pusiausvyrą ir sureguliuoti hormonų lygį. Jis taip pat gali suaktyvinti medžiagų apykaitą, padėti lieknėti ir sumažinti trigliceridų kiekį kraujyje. Dėl šių priežasčių jis puikiai tinka esant hipotirozei. Šiltu vandeniu praskiesto obuolių sidro išgerkite prieš valgį - tai suaktyvins skrandžio rūgščių gamybą.
Daug skaidulų turintis maistas: uogos ir miežiai
Tirpios skaidulos padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir yra naudingos virškinimui, todėl jei sergate hipotiroze, rinkitės daug skaidulų turinčius produktus: daugybę šviežių daržovių (pavyzdžiui, pupelių ir paprikų) bei vaisių (pavyzdžiui, uogų ir citrusinių vaisių). Skaidulų kiekį gali padidinti ir miežiai bei avižos. Tiek tirpios, tiek netirpios skaidulos stiprina širdies sveikatą - tai dar viena priežastis valgyti daug skaidulų turinčius produktus. Jei esate vyras iki 50 metų, stenkitės gauti 38 g, o jei moteris - 25 g skaidulų per dieną. Sulaukus 50 metų, vyrams reikia 30 g o moterims - 21 g skaidulų per dieną. Netirpių skaidulų galite gauti iš morkų, pomidorų bei visadalių grūdų.
Kokosų aliejus
Kokosų aliejus yra populiarus produktas, sergant hipotiroze. Jis padeda suaktyvinti medžiagų apykaitą ir atsikratyti antsvorio. Jis taip pat didina bazinę kūno temperatūrą ir užkerta kelią riebalų kaupimuisi organizme. Kokosų aliejus turi daug antioksdantų, vitaminų ir taip pat padeda sumažinti cholesterolio kiekį.
Taip pat skaitykite: Šiaurės-Pietų Japonijos tyrimas
Imbieras ir ciberžolė
Šie priešuždegiminiai produktai taip pat turi daug skydliaukei reikalingų medžiagų. Imbieras, pavyzdžiui, turi daug magnio, kalio ir cinko. Tiek ciberžolė, tiek imbieras padeda pagerinti ir normalizuoti skydliaukės funkcijas.
Daug vitamino B12 turintys produktai: kiaušiniai ir tunas
Jei negaunate pakankamai vitamino B12, gali sutrikti jūsų skydliaukės veikla. Maža to, vitaminas B12 palengvina nuovargio ir depresijos simptomus, kuriuos kelia hipotirozė. Stenkitės valgyti daug tokios žuvies kaip tunas, vaivorykštinis upėtakis ar lašiša. B12 poreikį gali patenkinti ir dauguma grūdų.
Seleno turintys produktai: braziliški riešutai ir kalakutiena
Selenas yra gyvybiškai svarbus skydliaukės sveikatai, tačiau kaip ir jodo atveju, per daug seleno gali būti negerai. Išsitirkite savo seleno kiekį ir pasistenkite gauti rekomenduojamą jo normą. Seleno turi tokie produktai kaip geltonpelekis tunas, sardinės, otas, grybai, kalakutiena, vištiena ir pupelės. Jei jums bus nustatytas seleno trūkumas, gydytojas taip pat gali rekomenduoti seleno papildus. Kai kurie tyrimai rodo, kad tokie papildai būna naudingi sergantiems Hashimoto tiroidizmu.
Jodo vaidmuo sergant hipotiroze
Sergant hipotiroze, jodo vaidmuo nėra vienareikšmiškas. Labai svarbu gauti tinkamą jo kiekį. Nors organizmui reikia jodo, kad gamintųsi skydliaukės hormonai, pernelyg didelis jodo kiekis gali sukelti problemų ir dar labiau apsunkinti hipotirozę. Taigi prieš pradėdami vartoti daug jodo turinčių produktų kaip jūros dumbliai ar joduota druska, pasitarkite su gydytoju.
Grybai kovoje su vėžiu
Grybai gausiausiai naudojami tradicinėje kinų ir japonų medicinoje. Beje, jos patirtis Europą pasiekė palyginti neseniai. Pastaraisiais dešimtmečiais grybų cheminė sudėtis, veikliosios medžiagos ir ypač detoksikacijos procesuose dalyvaujantys fermentai tiriami daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje. Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Jono Šarlausko, grybai dažniausiai pasitelkiami imunitetui stiprinti, kraujospūdžiui mažinti ir sąnarių skausmams malšinti. Nacionalinio vėžio instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia sako, kad nemažai grybų pasižymi vėžio ląstelių naikinamosiomis ypatybėmis, stiprina imunitetą ir gerina tonusą.
Taip pat skaitykite: Kaip mėsos atsisakymas veikia organizmą
Grybų sudėtis ir nauda
„Grybuose yra visų 22 gyvybei reikalingų aminorūgščių ir 4 nukleorūgščių, iš kurių formuojasi genai. Pievagrybiuose, voveraitėse, kreivabudėse, kazlėkuose yra angliavandenių, kurie pasiekę imunines ląsteles - limfocitus - suaktyvina jų medžiagų apykaitą. Tai padeda mums apsisaugoti ne tik nuo virusų ir bakterijų, bet ir vėžio ląstelių. Todėl labai džiaugiausi sužinojęs, kad pievagrybių pradėjo auginti netoli Vilniaus“, - teigia J. Ruolia. Beje, jis pataria grybų valgyti tiems, kurių mitybos racione nėra mėsos, nes grybai beveik prilygsta mėsos produktams.
Voveraitės
„Žolinčių akademijos“ atstovė chemijos mokslų daktarė Ksavera Vaištarienė mano, kad liaudies medicinos atstovai dažniausiai naudodavo voveraites. Jos net vadintos žydų grybais - šie jas vertino, noriai pirko ir valgė. Kodėl? K. Vaištarienės manymu, pagrindinė priežastis ta, kad jų nepuola kirminai. Liaudies medicinos žinovai teigia, kad voveraitėse yra ypatingos medžiagos, atbaidančios ir įveikiančios ne tik visų rūšių parazitus, bet ir sunaikinančios jų kiaušinėlius, lervas. Be to, teigiama, kad voveraitės truputį laisvina vidurius, gydo kepenų ligas. Kai kur galima aptikti, kad voveraičių antpilas saugo net nuo vėžio. Esą unikaliomis gydomosiomis savybėmis pasižymi tik žalios (termiškai neapdorotos) ir džiovintos voveraitės. Liaudies medicinos žinovai siūlo ruošti šių grybų antpilus ar miltelius. Tiesa, šiuos vaistus dozuodavo labai atsargiai, suaugusiesiems - po arbatinį šaukštelį voveraičių antpilo.
Beržų grybai (Čaga)
Nuo seno liaudies medicinos atstovai įvairioms ligoms gydyti pasitelkia ir įžulniuosius skylenius, dažniau vadinamus beržų juodgrybiais, beržų grybais ar čaga. Pasak vaistininko medicinos mokslų daktaro Juozo Vasiliausko, šiuose grybuose yra daug unikalių veikliųjų medžiagų: chromogeno, ląstelienos, steroidinių junginių, lignino, organinių rūgščių, laisvųjų fenolių, flavonoidų, silicio oksido, geležies, aliuminio, kalcio, magnio, natrio, kalio, cinko, vario. Minėtos medžiagos stabdo uždegimą, mažina arterinį ir veninį kraujospūdį, gliukozės kiekį kraujyje, gerina ligonio savijautą ir kraują. Juodgrybių preparatai rekomenduojami ir sergantiesiems lėtiniu gastritu, skrandžio ir žarnyno diskinezija, skrandžio opalige ir piktybinėmis ligomis. Liaudies medicinos žinovai teigia, kad beržų grybų preparatai gali sulėtinti ar visai sustabdyti auglių vystymąsi, padėti išvengti metastazių. Sakoma, kad įžulniuosius skylenius geriausia rinkti žiemą ar pavasarį, kai juose būna daugiausia biologiškai aktyvių medžiagų. Tiesa, šių grybų galima rasti ne kiekviename miške, bet jeigu jau pamatėte vieną prie beržo kamieno prilipusį grybą, ieškokite toliau - jei toje vietoje yra užkratas, jų bus ir daugiau… Beje, vaistinėse galima įsigyti šių grybų ekstrakto „Befungin“. Jis skatina medžiagų apykaitą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos epitelizaciją, kaip simptominis vaistas tinka piktybiniams navikams, lėtiniam gastritui ir kitoms ligoms gydyti.
Poniabudės
Nacionalinio vėžio instituto fitoterapeutas J. Ruolia įsitikinęs, kad dabar atėjo gydymosi poniabudėmis mada - kone kas antras žmogus klausia apie poniabudžių preparatus. Paprastoji poniabudė, liaudiškai dažnai vadinama žemės taukais, yra labai įdomus grybas. Jaunas jo vaisiakūnis būna vištos kiaušinio formos ir dydžio, iš išorės baltas, pusiau išlindęs iš žemės. Jį sudaro du sluoksniai, tarp jų yra platus tarpas, pilnas skaidrios gelsvos gleivingos masės. Šioje masėje būna kotelio ir kepurėlės užuomazga. Vaisiakūniui subrendus luobelė pratrūksta ir iš „kiaušinio“ išauga baltas raukšlėtas kotas, kurio viršūnėje būna varpišką akytą struktūrą turinti kepurėlė. Kepurėlę dengianti gleivėta žalsvai ruda sporų masė skleidžia nemalonų dvėselienos kvapą. Suaugęs grybas labai panašus į vyro lyties organą, todėl lotyniškas jo pavadinimas - Phallus impudicus. Liaudies medicinos žinovai pataria valgyti šviežių poniabudžių, mat esą jos naudingos turintiesiems onkologinių bėdų, šių ir kitų ligų profilaktikai, ruošti jų spiritinius antpilus ir miltelius. Teigiama, kad poniabudės mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir kraujospūdį, stiprina imuninę sistemą, naikina įvairius virusus, sprendžia vadinamąsias moteriškąsias ir vyriškąsias bėdas, gydo prostatos ligas, skatina potenciją, sugrąžina elastingumą kraujagyslėms. Tačiau fitoterapeutas J. Ruolia pabrėžia, kad apie universalų poniabudžių poveikį kalba tik liaudies medicina, rimtuose žinynuose tokių duomenų neaptinkama.
Poniabudžių tyrimai
Biochemiko J. Šarlausko teigimu, poniabudės išsamiai tyrinėtos ir tyrinėjamos, ypač Rusijoje ir Baltijos šalyse. Jam pačiam teko tirti jų cheminę sudėti ir antimikrobinį aktyvumą. Pasak J. Šarlausko, grybuose yra nemažai fenolių ir polifenolių, kurie padeda apsisaugoti nuo vadinamojo oksidacinio streso, patogenų ir infekcijų sukėlėjų. Latvijoje, Dr. Kuznecovo laboratorijoje Rygoje, pradėtas gaminti ir tebegaminamas skystas preparatas „Zemestauki“ iš fermentuoto poniabudžių ekstrakto. Jis slopina uždegimą, mažina kraujospūdį ir didina organizmo atsparumą. Šis preparatas sertifikuotas kaip maisto papildas. J. Šarlauskas pabrėžia, kad jo atlikta mokslinės literatūros analizė rodo, jog vien angliškai nuo 1990 metų paskelbta apie 10 mokslinių publikacijų apie sėkmingą poniabudžių preparatų (kaip pagalbinės priemonės šalia radioterapijos ir chemoterapijos) naudojimą kai kurių rūšių vėžiui gydyti.
Šitake grybai
Šimtus metų šitake grybai Azijoje buvo populiarus maisto šaltinis. Iš tikrųjų jie yra antri pagal populiarumą ir treti pagal paplitimą auginami valgomieji grybai pasaulyje. Šiandien šitakių galima rasti daugumoje maisto prekių parduotuvių dėl jų mėsingo ir universalaus skonio, bet ar žinojote, kad juose gausu B grupės vitaminų ir kad jie gali kovoti su vėžinėmis ląstelėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis bei infekcijomis? Tai tik keletas šitake grybų maistinės vertės.
Šitake grybų nauda sveikatai
Šitake grybai pasižymi antivirusinėmis, antibakterinėmis ir priešgrybelinėmis savybėmis. Jie taip pat padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje ir mažina uždegimus organizme.
Kova su nutukimu
Tam tikri šiitake grybų komponentai turi hipolipideminį (riebalų kiekį mažinantį) poveikį, pavyzdžiui, eritadeninas ir b-gliukanas - tirpios maistinės skaidulos, kurių taip pat yra miežiuose, rugiuose ir avižose. Tyrimais nustatyta, kad b-gliukanas gali padidinti sotumą, sumažinti maisto suvartojimą, sulėtinti maisto įsisavinimą ir sumažinti lipidų (riebalų) kiekį kraujo plazmoje.
Imuninės sistemos funkcijos palaikymas
Grybai gali sustiprinti imuninę sistemą ir kovoti su daugeliu ligų, nes aprūpina svarbiais vitaminais, mineralais ir fermentais.
Naikina vėžines ląsteles
Tyrimai rodo, kad šitake grybai padeda kovoti su vėžinėmis ląstelėmis, o šitake grybuose esantis lentinanas padeda užgydyti chromosomų pažeidimus, kuriuos sukelia priešvėžinis gydymas.
Palaiko širdies ir kraujagyslių sveikatą
Šitake grybuose yra sterolio junginių, kurie trukdo cholesterolio gamybai kepenyse. Juose taip pat yra stiprių fitonutrientų, kurie neleidžia ląstelėms prilipti prie kraujagyslių sienelių ir formuotis apnašoms, todėl palaikomas sveikas kraujospūdis ir gerėja kraujotaka.
Turi antimikrobinių savybių
Šitake grybų ekstraktas sumažino kai kurių patogeninių organizmų skaičių, nedarydamas poveikio su sveikata susijusiems organizmams, priešingai nei chlorheksidinas, kuris turėjo ribotą poveikį visiems organizmams.
Energijos ir smegenų funkcijos didinimas
Šitake grybai yra puikus B grupės vitaminų šaltinis, padedantis palaikyti antinksčių funkciją ir maisto medžiagas paversti naudingąja energija. Įrodyta, kad jie padeda natūraliai subalansuoti hormonus ir pralaužti smegenų rūką, kad visą dieną būtų išlaikytas dėmesys - net pagerėja pažintinė veikla.
Aprūpina vitaminu D
Nors vitamino D geriausiai gaunama iš saulės, šiitake grybai taip pat gali suteikti pakankamą kiekį šio būtino vitamino. Vitaminas D svarbus kaulų sveikatai, taip pat mažina širdies ligų, diabeto, autoimuninių ligų ir kai kurių rūšių vėžio riziką.
Skatina odos sveikatą
Selenas, vartojamas kartu su vitaminais A ir E, gali padėti sumažinti aknės sunkumą ir po jos galinčius atsirasti randus. Šitake grybuose esantis cinkas taip pat skatina imuninės sistemos veiklą ir mažina DHT kaupimąsi, todėl pagerėja odos gijimas.
Palaiko virškinimo ir žarnyno sveikatą
Tyrimai rodo, kad šiitake grybuose esančios skaidulos gali palaikyti virškinimo ir žarnyno sveikatą. Yra žinoma, kad jos slopina žarnyno uždegimą, o tai labai svarbu sveikai virškinimo sistemai palaikyti.
Šitake grybai vs. kiti grybai
- Shiitake: kovoja su vėžinėmis ląstelėmis ir infekcinėmis ligomis, stiprina imuninę sistemą, skatina smegenų veiklą ir yra B grupės vitaminų šaltinis.
- Maitake: gali padėti pagerinti AIDS sergančių pacientų sveikatą ir reguliuoja cukraus kiekį diabetikų kraujyje. Gali mažinti hipertenziją ir stiprinti imuninę sistemą.
- Reishi: kovoja su uždegimu, kepenų ligomis, nuovargiu, auglių augimu ir vėžiu. Gerina odos sutrikimus, ramina virškinimo problemas, skrandžio opas ir žarnyno nepraeinamumo sindromą.
- Kordicepsas: turi senėjimą stabdantį poveikį ir stiprina imuninę sistemą. Gerina ištvermę ir sportinius rezultatus, veikia kaip natūralus afrodiziakas, kovoja su diabetu ir gerina kepenų funkciją.
Kaip gaminti
Šitake yra universalus maisto produktas, kurį galima naudoti įvairiuose patiekaluose. Šių grybų galite įsigyti žalių, virtų arba džiovintų. Kadangi jie tampa vis populiaresni dėl savo maistinės vertės, šitake grybų galite rasti daugumoje maisto prekių parduotuvių.
Rizika ir šalutinis poveikis
Grybuose yra vidutinis kiekis purinų - cheminio junginio, kuris skyla į šlapimo rūgštį. Maistas, kuriame gausu purinų, gali padidinti šlapimo rūgšties kiekį organizme, o tai kartais sukelia podagrą. Jei jaučiate podagros simptomus, gali būti naudinga apriboti purinų vartojimą.
Dumbliai kaip maisto papildas
Šalies žemės ūkyje pasaulio rinkos pokyčių ir savų tarnybų reikalavimų neatlaiko pagrindinės kaimiečių maitintojos kiaulės ir karvės, netgi vištos sodybose jau retenybė. Užtat kaimo tyloje šalia Europoje garsaus Degsnės maumedyno (Balbieriškio sen.) nedideliame biomedicinos srities mokslininkų Šimkų šeimos ūkyje (UAB „Florovitas“ ir MB „Spirulina LT“) sėkmingai tarpsta auginami dumbliai. Sveikatos specialistai juos rekomenduoja kaip vertingą maisto papildą.
Šiltnamį primenantis bioreaktorius vaduojasi karščiu - dumblių kultūrai augti reikalinga aukšta 100 laipsnių pagal Farengeitą arba 40 laipsnių pagal Celsijų temperatūra. Šiųmetė vasara suteikia ūkio šeimininkams idealias sąlygas tarpti melsviesiems dumbliams Spirulina platensis ir žaliesiems Dunaliella salina. Buvę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos mokslininkai prof. dr. Almantas Šimkus ir doc. dr. Aldona Šimkienė bei jų dukra medikė Ilona Preikšienė neskaičiuodami valandų triūsia prie mikroskopinio dydžio (200 mikronų) dumblių.
Viename grame dumblių mes galime turėti 3-5 miligramus jodo. Dumbliai turės užduotį kaupti jodo, kitose - geležies medžiagas.
Pasak prof. A. Šimkaus, antioksidantai - tai junginiai, neutralizuojantys laisvuosius radikalus, susikaupusius organizme. Antioksidantams priskiriami vitaminai, fermentai, kofermentai, karotinoidai, flavonoidai, augalų ląstelių pigmentai, kurių gausu dumbliuose.
Manoma, kad viena iš galimybių - auginti dumblius ir iš jų gauti biologiškai svarbias medžiagas žmogaus bei gyvūnų gyvybiniams procesams palaikyti bei vystyti.
Daugelis dumblių rūšių, jiems dirbtinai sukūrus optimalias sąlygas, per parą gali pasidauginti keliasdešimt kartų. Palyginti su žemės augalais, dumbliai auga nepaprastai greitai. funkcionavimui - tai skatina formuotis naują dumblių auginimo ir jų perdirbimo į įvairius priedus bei papildus pramonės šaką.
Mikrodumbliai plačiai naudojami visame pasaulyje, ypač Rytų šalyse. Dėl unikalios sudėties juos plačiai galima naudoti įvairiose žmogaus veikimo zonose: gyvulininkystėje, žemės ūkyje, medicinoje, maisto pramonėje, farmacijoje, nuotekų valymo įrenginiuose, kosmetikoje, kulinarijoje, biokuro gamyboje ir netgi kosminėse stotyse.
Japonijos, JAV mokslininkai rekomenduoja mikrodumblių preparatus vartoti žmonėms sveikstant po sunkių ligų, operacijų ir traumų, taip pat norint pagerinti virškinimo sistemos, kepenų ar tulžies pūslės veiklą, naudoti garbingo amžiaus žmonėms, rūkantiems, gyvenantiems stambiuose pramoniniuose rajonuose, atjauninimo programose. Rekomenduojama vartoti profilaktiškai, norint jaustis sveikesniems ir stipresniems bei sergant mažakraujyste.
Kanados, Japonijos ir Kinijos mokslininkai įrodė, kad žmonės, reguliariai vartojantys dumblius, yra atsparesni užkrečiamosioms ligoms, mikrodumblių preparatai mažina padidėjusį cholesterolio kiekį ir aterosklerozę.
Detoksikacija ir toksinų likvidavimas yra itin svarbus siekiant išvengti esminių sveikatos problemų. Todėl dumbliai daugiausia dėmesio sulaukia šalyse su išvystyta pramone dėl gebėjimo neutralizuoti nuodingas medžiagas iš organizmo.
Kinijos mokslininkai nustatė, kad dumblių pigmentai, randami melsvadumbliuose, padeda žmonėms, turintiems ikivėžinių ląstelių skrandyje, paversti jas normaliomis ląstelėmis, skatina kraujodarą. Nustatyta, kad mikrodumblių pigmentų gebėjimas padidinti albuminų kiekį labai svarbus veiksnys, kadangi sergantiems vėžiu sumažėja šio baltymo.
Kita dumblių pramonės esmė, kad joje sunaudojama labai daug anglies dvideginio. Užuot teršęs atmosferą, anglies dvideginis skatina dumblių augimą ir reikalingų medžiagų sintezę.
Spirulina platensis
Naujausias Šimkų šeimos ūkio „augintinis“ - tarsi lašinių sūdymo tirpale brandinamas Dunaliella salina - žaliasis mikrodumblis. Gamtoje jis aptinkamas druskinguose ežeruose ar druskų garinimo tvenkiniuose. Pasak prof. A. Šimkaus, ši žaliųjų dumblių rūšis ypač žinoma dėl savo gebėjimo kaupti beta karoteną - stiprų antioksidantą, naudojamą maisto papildams ir kosmetikai.
Dunaliella salina
Dunaliella salina mikrodumblis naudojamas medicinoje, ypač vertinamas dėl savo natūralaus beta karoteno, antioksidantų, vitaminų, mineralų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.
Dunaliella salina saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų, lėtina senėjimo procesus, mažina uždegimą, lėtinių ligų (vėžio, širdies ligų, Alzheimerio) riziką. Beta karotenas padeda apsaugoti odą nuo ultravioletinių spindulių, gali mažinti odos uždegimus, pagerinti jos drėgnumą, skatinti atsinaujinimą. Dumblį galima naudoti kosmetikoje kaip natūralų odos apsaugos ingredientą. Beta karotenas, liuteinas ir zeaksantinas padeda išlaikyti akies tinklainės funkciją, vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojamas prevencijai nuo geltonosios dėmės degeneracijos.
Pasak prof. A. Šimkaus, Dunaliella salina mikrodumbliai gali būti naudingi ir gyvulininkystėje, ypač dėl savo didelės maistinės vertės, antioksidantų ir imunomoduliacinių savybių. Jie gali būti naudojami kaip natūrali pašarinė žaliava, skirti pagerinti gyvūnų sveikatingumą, produktyvumą ir produktų (pieno, mėsos, kiaušinių) kokybę.
Dunaliella salina gerina galvijų reprodukcines savybes, suteikia imuninės sistemos stiprinimo efektą, ypač jaunikliams, mažina ligų riziką, mažina uždegimus, padeda palaikyti normalų augimą ir geresnį priesvorį. Karotenoidai iš Dunaliella salina suteikia ryškesnę kiaušinio trynio spalvą (alternatyva sintetiniams pigmentams). Vartotojai dažnai sieja ryškų trynį su aukštesne kiaušinio kokybe. Mikrodumblio antioksidantai galvijams mažina oksidacinį stresą, ypač intensyvaus auginimo sąlygomis, gerina mėsos ir pieno kokybę, užtikrina ilgesnį produkcijos galiojimo laiką, nes sulėtina lipidų oksidaciją.
tags: #japonijos #mokslininkai #vistienos #kiausiniai #kovai #su