Mėsos atsisakymas: mokslininkų įžvalgos ir poveikis sveikatai
Pastaruoju metu vis daugiau žmonių svarsto galimybę atsisakyti mėsos arba bent jau sumažinti jos vartojimą. Apklausos rodo, kad per pastaruosius metus mėsos atsisakė 29 proc. žmonių, o 9 proc. svarsto apie tai. Apie 3 proc. gyventojų jau seniai yra vegetarai ar veganai. Dažniausiai tokį pasirinkimą lemia etinės priežastys arba rūpestis savo sveikata. Tad kas iš tiesų nutinka mūsų organizmui, kai nustojame valgyti mėsą?
Svorio mažėjimas
Tyrimai rodo, kad atsisakius mėsos galima numesti svorio. George'o Washingtono universiteto medicinos mokyklos (Vašingtonas, JAV) tyrėjai išanalizavo ankstesnius tyrimus ir nustatė, kad dalyviai, kurie iš savo raciono išbraukė mėsą, vidutiniškai sulieknėjo 4,5 kg, net neskaičiuodami kalorijų ir nedidindami fizinio krūvio. Tyrimui vadovavęs profesorius Nealas Barnardas teigė, kad augalinė mityba gali padėti atsikratyti nereikalingų kilogramų net neskaičiuojant kalorijų ir nekeičiant įprasto fizinio krūvio.
Žarnyno mikrofloros pokyčiai
Mityba tiesiogiai veikia mūsų virškinimo sistemą. 2014 m. atliktas tyrimas parodė, kad žarnyno bakterijos skiriasi visavalgių, vegetarų ir veganų organizmuose. Didžiausias skirtumas pastebėtas tarp visavalgių ir veganų, kurie nevartoja jokio gyvulinio maisto. Niujorko universiteto tyrėjai išsiaiškino, kad veganų žarnyne gyvenančios bakterijos pasižymi stipresnėmis gynybinėmis funkcijomis.
Maistinių medžiagų trūkumas
Subalansuota vegetarinė ar veganinė mityba gali užtikrinti pakankamą maistinių medžiagų kiekį, tačiau gali būti sunkiau gauti pakankamai geležies, vitamino D ir vitamino B12. Didžiosios Britanijos Nacionalinė sveikatos priežiūros tarnyba (NHS) rekomenduoja valgyti daugiau ankštinių daržovių, riešutų, vaisių, žalialapių daržovių, viso grūdo produktų ir košių bei dribsnių, praturtintų geležimi. Vitamino B12 galima gauti iš mielių (mielių dribsnių), vitaminais praturtintų pusryčių dribsnių ir sojų produktų. Vitamino D yra kiaušiniuose, vitaminais praturtintuose pusryčių dribsniuose, piene.
Vėžio rizikos mažinimas
Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje perdirbta raudona mėsa priskiriama kancerogenams. Tokie produktai kaip kumpis ir saliamio dešra įtraukti į tą pačią kategoriją kaip formaldehidai, gama spinduliai ir cigaretės. Raudona mėsa apibūdinta kaip „ko gero turinti vėžį sukeliančių savybių“. Ekspertai teigia, kad suvalgius vos 50 g perdirbtos raudonos mėsos per dieną, žarnyno vėžio rizika išauga 18 proc.
Taip pat skaitykite: Kukurūzų miltų bananų duonos receptai
Širdies ligų rizikos mažinimas
Mokslininkai išsiaiškino, kad raudona mėsa siejama ir su širdies ligomis. JAV Lernerio tyrimų instituto atliktas tyrimas parodė, kad maistinė medžiaga karintinas paskatina tam tikras žarnyno mikrobų reakcijas, kurios savo ruožtu paskatina širdies ligas. Tyrimui vadovavęs Stanley Hazenas teigė, kad tai dar vienas argumentas, įrodantis sąsają tarp raudonos mėsos, karintino ir širdies ligų.
Gyventojų nuomonės ir įpročiai
„Telia“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa parodė, kad dauguma žmonių dėl ateities kartų atsisakytų dažno naujų daiktų pirkimo (du trečdaliai). Daugiau nei pusė respondentų atsisakytų perteklinių pakuočių, greitosios mados prekių bei neatsakingo išteklių naudojimo. Rečiau žmonės linkę atsisakyti kelionių lėktuvu (17 proc.), automobilio (9 proc.) ir mėsos (7 proc.). Moterys dažniau linkusios atsisakyti dažno naujų daiktų pirkimo ir pakuočių, o jauni, 15-24 metų amžiaus, žmonės dažniau atsisakytų automobilio.
Daugiau nei pusė apklaustųjų pasižadėjo ateinančiais metais pradėti ar aktyviau rūšiuoti atliekas, maždaug 4 iš 10 - daugiau vaikščioti pėsčiomis, mažinti elektros, karšto vandens suvartojimą, rečiau pirkti naujus drabužius ar daiktus, taip pat rinktis aplinkai draugiškas prekes. Mažiausiai žmonių, tik kas dešimtas, pasiryžęs kitąmet mažiau keliauti automobiliu, lėktuvu, vartoti mažiau mėsos.
Mėsos vartojimo įpročiai Lietuvoje
„Garden Gourmet“ atstovė V. Kapočienė teigia, kad net 87 proc. lietuvių save priskiria visavalgiams. Vienas žmogus per metus suvalgo vidutiniškai 104 kilogramus mėsos. Šis skaičius bėgant metams išlieka stabilus, netgi po truputį auga. Daugeliui įprasta mėsą valgyti tris kartus per dieną: ryte - sumuštinis su dešra, pietums - sriuba su mėsa, vakarienei - kepsnys.
Lietuva stipriai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio pagal daržovių suvartojimą vienam žmogui. Mėsos suvartojama apie 30 proc. daugiau nei ES gyventojai, net 20-30 proc. daugiau nei mūsų kaimynai latviai ir estai. Per dažnas raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat kai kurių onkologinių ir kitų ligų rizika.
Taip pat skaitykite: Atraskite receptų paslaptis
Vartotojų pasirinkimai
Svarbiausias kriterijus renkantis maistą yra skonis. Toliau rikiuojasi patogumas (kaip greitai ir lengvai patiekalą galima paruošti) ir maistingumas. Sveikatai palankius maisto produktus šiandien teigia besirenkantys 26 proc. gyventojų. Iš jų 79 proc. vis dar laiko save visavalgiais, bet kartu vartoja daugiau daržovių ir augalinės kilmės produktų. Žmonės nebeieško sau etikečių, tokių kaip „veganas“ ar „vegetaras“, nes su jomis ateina stereotipai, taisyklės ir visuomenės lūkesčiai, kurie varžo natūralų pasirinkimą. Jie tiesiog nori valgyti sveikiau, domisi ilgaamžiškumu, sąmoningai stebi, ką deda į lėkštę, ieško harmonijos bei pusiausvyros.
Sveikatai palankių įpročių formavimas
V. Kapočienė pataria valgyti savo mėgstamą kepsnį, bet šalia įsidėti daugiau daržovių. Galima eksperimentuoti su naujais, pavyzdžiui, Azijos, skoniais augalinės kilmės patiekaluose. Taip žingsnis po žingsnio galima atrasti, kaip skanu įtraukti į kasdienę mitybą produktų, kurių anksčiau galbūt nevalgėte ir nevartojote.
Augalinė mityba: atradimai ir nauda
Organizacijos „Gyvi gali“ programos „Nori gali“ vadovė Austėja Vakarinaitė pastebi, kad augaline mityba besimaitinantys žmonės visiškai atsisako gyvūninės kilmės produktų. Tai ne tik mėsa, bet ir žuvis, kiaušiniai, jogurtas, grietinė. Nemažai augaliniu maistu besimaitinančių žmonių nevartoja ir medaus.
Augalinė mityba naudinga dėl savo ir šeimos sveikatos, aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės. Lietuviai suvartoja gerokai per daug mėsos, o tai siejama su širdies, kraujagyslių, netgi vėžiniais susirgimais. Kraujotakos sistemos ligos yra pagrindinės sergamumo ir net mirties priežastys Lietuvoje.
Augalinė mityba yra subalansuota ir pilnavertiška. Tik svarbu maitinantis rinktis ne pusfabrikačius, produktai turi būti pilnos struktūros, mityba pilnavertiška, ir, svarbiausia, įvairi. Augalinė mityba siūlo įvairovę, kuri yra vertinga ir visavalgiškai besimaitinantiems žmonėms, taip pat ir fleksitarams - tiems, kurie bando mažinti gyvūninės kilmės suvartojimą. Fleksitarų skaičius eksponentiškai auga.
Taip pat skaitykite: Gaminimo paslaptys
Gyvulininkystės žala aplinkai
Organizacijos „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė teigia, kad gausus mėsos vartojimas kenkia ne tik mūsų sveikatai, bet ir pasauliui. Gyvulininkystė - viena iš labiausiai teršiančių industrijų pasaulyje, šioje ūkio šakoje kasmet išmetama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų negu transporto sektoriuje. Mėsos pramonė taip pat yra pati didžiausia miškų nykimo priežastis.
Lietuviai nori pokyčių: beveik pusė apklaustųjų norėtų keisti gyvūninius produktus į augalinius esant plačiam pasirinkimui ir prieinamai kainai. Augalinės mitybos populiarinimui labiausiai trukdo aukštos tokių produktų kainos ir mažas pasirinkimas. Pusė šalies gyventojų mano, kad valdžia turėtų sąmoningai ir kryptingai skatinti augalinio maisto naudojimą Lietuvoje.
Gyvulininkystė atsakinga už maždaug 16-18 proc. visų išmetamųjų dujų, be to, fermos teršia aplinką ir gruntinius vandenis. Tam, kad būtų išauginamas maistas gyvūnams arba įrengtos ganyklos, sparčiai kertami miškai. Gyvūnų auginimas reikalauja daugybės resursų: vandens, grūdų ir žemės plotų. Tai lemia ir intensyvėjančius klimato kaitos padarinius: sausras, potvynius, karščio ar šalčio bangas įvairiuose regionuose.
Mėsos gaminimo būdai ir vėžio rizika
Naujo tyrimo duomenimis, vyrai, suvalgantys vos du mėsainius su kepta mėsa per savaitę, 40 proc. labiau rizikuoja susirgti prostatos vėžiu. Mėsos kepimas aukštoje temperatūroje (keptuvėje) lemia tam tikrų vėžį sukeliančių chemikalų atsiradimą. Vėliau ši medžiaga pažeidžia žmogaus DNR.
Pavojingiausia tokiu būdu gaminama raudona mėsa - kiauliena bei jautiena. Vyrai, kurie valgė apie vieną su puse keptuvėje keptos mėsos porcijos per savaitę, 30 proc. dažniau sirgo sunkesnės stadijos prostatos vėžiu. O vyrai, kurie suvalgo maždaug dvi su puse keptuvėje keptos mėsos porcijos, turi 40 proc. didesnę tikimybę susirgti prostatos vėžiu.
Kancerogenai, kurie daro keptuvėje keptą mėsą pavojingą, yra vadinami HCA (heterocikliniai aminai) ir PAA (policikliniai aromatiniai angliavandeniliai). HCA formuojasi tuomet, kai proteinai yra kaitinami ilgesnį laiką aukšoje temperatūroje. PAA susidaro, kai mėsos riebalai nuvarva ant atviros liepsnos, dega ir susidaro dūmų. Taigi policikliniai aromatiniai angliavandeniliai gali susidaryti kepant kepsnius gamtoje, kepsninėje. Rūkstantys dūmai šias medžiagas palieka ant mėsos.
Gyvūninių baltymų vartojimas ir mirties rizika
Dažnas gyvūninės kilmės baltymų vartojimas (kai jų kiekis viršija 10% bendrojo dienos raciono) net 8% padidina mirties nuo širdies sutrikimų riziką, ir 2% didina tikimybę mirti nuo kitų ligų. Masačusetso mokslininkai tris dešimtmečius stebėjo daugiau nei 130 tūkst. tiriamųjų mitybos įpročius bei jų sveikatos būklę. Didžiausias pokytis pastebėtas tiriamiesiems atsisakius perdirbtos raudonosios mėsos - jiems nustatyta net 32% sumažėjusi mirties rizika. Atitinkamai, kiaušinių išbraukimas iš mitybos raciono nulėmė 19% sumažėjusią mirties riziką.
Baltymingiausiais gyvūninės kilmės produktais laikomi mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai; kruopos, riešutai, ankštiniai turtingi augalinės kilmės baltymais. Netinkamai pasirenkami gyvūninių baltymų šaltiniai dažnai ir tampa priežastimi, kodėl mitybos specialistai skatina rinktis augalinės kilmės produktus. Pavyzdžiui, apdirbtoje raudonoje mėsoje yra didelis kiekis pridėtinės druskos ir riebalų, o baltyminiame gyvūninės kilmės maiste esantys komponentai, tokie kaip soda ar nitratai, gali turėti ypač neigiamą poveikį žmogaus sveikatai.
Mitybos specialistų rekomendacijos
Profesorius R. Stukas teigia, kad ribojami turėtų būti perdirbtos mėsos gaminiai ir jie neturėtų tapti kasdieninės mitybos dalimi. Kalbant apie šviežią mėsą, kai iš jos pagamintas patiekalas bus valgomas iškart, galima ir reikėtų ją valgyti 3 kartus per savaitę po 60 g ir jokios sveikatai įrodytos rizikos nuo tokio kiekio nebus.
Jautienos mėsa yra ypatinga tuo, kad joje gana daug vitamino B12. Tačiau tam būtinai reikia vitamino B12, todėl net iš augalinio maisto geležis bus daug geriau įsisavinama, jei kartu bus valgoma ir mėsa. Yra maisto produktų, kurie atvirkščiai - gali sumažinti geležies įsisavinimą, net jei būtų valgoma jautiena. Tokie produktai yra kava, pienas. Prieš pietus ir po pietų bent dvi valandas neturėtume gerti kavos ar pieno.
Geriausia mėsos dalis - raumeninis audinys. Valgant vištieną profesorius pataria nepamiršti nuimti odos ir valgyti tik raumeninį audinį. Ne tik riebi paukštiena, bet ir riebi kiauliena didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Mėsa turėtų būti mūsų racione, kad gautume pakankamai maistinių medžiagų. Ar galime gyventi be mėsos? Tikrai galime, tokių žmonių dabar yra labai daug. Medžiagų, kurias randame mėsoje, galime rasti ir kituose maisto produktuose, bet ne visur jų yra užtektinai, o tada sveikata gali balansuoti ant siūlo. Vis dėlto, jei imuninė sistema yra stipri, maistinių medžiagų gali užtekti, tačiau didėja mažakraujystės rizika, mat sunku gauti vitamino B12.
tags: #delfi #mokslininkai #atsisakyti #mėsos #tyrimas