Pietų Afrikos jūrų lokys: elgesys, mityba ir sąveika su kitomis rūšimis
Įvadas
Pietų Afrikos jūrų lokys (Arctocephalus pusillus pusillus) yra ausytųjų ruonių (Otariidae) šeimos, irklakojų (Pinnipedia) būrio žinduolis. Ši rūšis paplitusi Pietų Afrikos pakrantėse ir pasižymi įdomiu elgesiu bei sąveika su kitomis rūšimis, įskaitant baltuosius ryklius ir pingvinus. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime Pietų Afrikos jūrų lokių ypatumus, mitybą, elgesį ir jų santykį su kitais gyvūnais.
Jūrų lokių klasifikacija ir paplitimas
Jūrų lokiai priklauso ausytųjų ruonių šeimai, kuri yra artimesnė sausumos plėšriesiems žinduoliams nei tikrieji ruoniai. Ausytieji ruoniai turi išorines ausis ir gali palenkti užpakalinius plaukmenis į priekį, todėl jie gali judėti keturiomis galūnėmis sausumoje. Šiai šeimai priklauso 7 gentys ir 14 rūšių, paplitusių Ramiajame, Indijos ir Atlanto vandenynuose, Pietų Amerikos, Pietų Afrikos, Šiaurės ir Rytų Azijos, Naujosios Zelandijos ir kai kurių salų pakrantėse.
Pietų Afrikos jūrų lokio apibūdinimas
Pietų Afrikos jūrų lokys yra plėšrusis žinduolis, mintantis žuvimis, kurios būriuojasi pakrantės vandenyse. Šių lokių kūno ilgis gali siekti 150-380 cm, o masė - iki 1100 kg. Patinai yra daug didesni už pateles ir dažnai turi karčius.
Mityba ir medžioklės įpročiai
Pietų Afrikos jūrų lokiai minta žuvimis, kurias medžioja pakrantės vandenyse. Mokslininkai pastebėjo, kad pastaraisiais metais netoli pietinės Afrikos pakrantės padaugėjo baltųjų ryklių atakų prieš šiuos ruonius. Tai greičiausiai susiję su tuo, kad padaugėjo Pietų Afrikos jūrų lokių kolonijų, kurios yra skanus baltųjų ryklių grobis. Medžioklės metu rykliai gali labai greitai sugauti ruonius, kurie įšoko į vandenį ieškodami maisto. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip rykliai varo ruonius arčiau uolų, kad būtų lengviau juos sugauti.
Jūrų lokių elgesys ir mobingas
Mokslininkai užfiksavo atvejų, kai ruonių gauja atakuoja didįjį baltąjį ryklį prie pietinės Afrikos pakrantės. Toks elgesys, vadinamas mobingu, yra gana retas, tačiau mokslininkai vis dar tiksliai nežino, kodėl jis yra toks veiksmingas kovojant su plėšrūnais. Galbūt, atsižvelgiant į tai, kad rykliai puola tarsi pasaloje, supratę, kad buvo pastebėti, jie palieka medžioklės plotą. Arba baltieji rykliai labai nemėgsta, kai ruoniai susirenka į būrį ir nuo jų nebėga, o prisiartina prie plėšrūno.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Neįprastas elgesys su pingvinais
Mokslininkai taip pat užfiksavo neįprastą jūrų lokių elgesį su karališkaisiais pingvinais (Aptenodytes patagonicus). Pirmą kartą toks atvejis buvo pastebėtas 2006 metais tame pačiame Antarktidos regione, kur gyvena abi šios rūšys. Tuomet mokslininkai padarė išvadą, jog taip elgėsi susijaudinęs, tačiau seksualinės patirties neturintis jūrų lokys. Taip pat tai galėjo būti agresyvus, grobuoniškas veiksmas arba žaidimas, netyčia virtęs seksualiniu aktu.
Tačiau vėlesnės studijos, pavadintos „Pasikartojantys įvykiai, kai karališkieji pingvinai (Aptenodytes patagonicus) seksualiai prievartaujami Kergelinių jūrų lokių (Arctocephalus gazella)“, išvados nustebino ir pačius mokslininkus. N. de Bruynas, Žinduolių tyrimo instituto Pretorios universitete, Pietų Afrikoje, darbuotojas, teigė, kad nesitikėjo, jog tai, kas buvo užfiksuota 2006 metais, dar kada nors pasikartos ir dar tiek kartų.
Tyrėjų komanda, kuriai vadovavo N. de Bruynas ir Williamas A. Haddadas, net tris kartus užfiksavo jaunus jūrų lokių patinėlius prievartaujant iš pirmo žvilgsnio fiziškai sveikus, tačiau neaišku, kokios lyties karališkuosius pingvinus. Apskritai šioje saloje pingvinai yra jūrų lokių maistas. Taigi trimis iš nufilmuotų atvejų jūrų lokys po akto paleido pingviną, tačiau vieną kartą jį papjovė ir suėdė.
Mokslininkai mano, jog jūrų liūtų patinėliai šioje saloje vienas iš kito mokosi tokio elgesio. N. de Bruynas teigė, kad jūrų lokiai yra greitai elgesio modelių išmokstantys gyvūnai ir mano, kad toks elgesys tik dažnėja.
Tyrėjų nuomone, gal tokiu būdu jauni jūrų lokiai tiesiog „nuleidžia garą“. N. de Bruynas teigė, kad mažai tikėtina, jog tai būtų apsipažinimas, kitaip tariant, kad jūrų lokys supainioja pingviną su savo rūšies patele. Greičiausiai tai tiesiog seksualinės įtampos nuleidimas, nuraminimas poravimosi sezono metu šėlstančių hormonų.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Šie keli atvejai yra pirmieji žinomi mokslininkams, kai žinduoliai mėgina poruotis su gyvūnu iš visiškai kitos biologinės klasės - su paukščiu.
Ausytųjų ruonių dauginimasis
Ausytieji ruoniai yra poligamai, vieno patino bandoje gali būti iki 50 patelių. Jaunikliai gimsta sausumoje ir plaukioti pradeda po 2 savaičių.
Jūrų lokių ir žmonių sąveika
Ausytieji ruoniai anksčiau buvo medžiojami dėl kailio, odos ir taukų. Nors medžioklė sumažėjo, jūrų lokiams vis dar kyla grėsmė dėl buveinių naikinimo ir taršos.
Rudasis lokys Lietuvoje
Nors straipsnis daugiausia dėmesio skiria Pietų Afrikos jūrų lokiams, verta paminėti, kad Lietuvoje iki XIX a. vidurio gyveno rudieji lokiai (Ursus arctos). Tačiau dėl didėjančio gyventojų tankumo ir gyvulininkystės vystymosi, lokius imta persekioti kaip plėšrūnus, darančius žalą naminiams gyvuliams. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių jų ėmė mažėti. Lietuvos gamtininkas Tadas Ivanauskas nurodo, kad paskutinis lokys Lietuvoje nušautas 1883 m. Šiuo metu rudieji lokiai Lietuvoje yra išnykę ir nuolat negyvena, tačiau retkarčiais užklysta pavieniai individai iš Baltarusijos.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #pietu #afrikos #juru #lokys #informacija