Lietuvių Kalbos Vartojimo Niuanasai: Nuo Linksnių Iki Skolinių
Lietuvių kalba, pasižyminti savo turtingumu ir įvairove, neretai kelia klausimų dėl taisyklingo vartojimo. Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius kalbos aspektus, pradedant linksnių vartojimo subtilybėmis ir baigiant skolinių problemomis, pateikiant pavyzdžių ir rekomendacijų, kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų.
Linksnių Vartojimas: Teorija Ir Praktika
Linksnių vartojimo taisyklės lietuvių kalboje gali atrodyti sudėtingos, ypač užsieniečiams. Dažnai konsultuojama, kokį linksnį pasirinkti konkrečiame žodžių junginyje. Skirtinguose sakiniuose tas pats daiktavardis gali atsakyti į skirtingus klausimus ir turėti skirtingas galūnes, o galūnių rašyba taip pat kelia sunkumų.
Istorinis Žvilgsnis
Ar žinote, kas yra vardlankis, gimlankis, duodlankis, skundlankis, taislankis, vietlankis, šauklankis arba vadintlankis? Tai senieji linksnių pavadinimai. Linksnis XIX a. buvo vadinamas lanku arba lankiu. Dabartiniai linksnių pavadinimai įsitvirtino pirmoje XX a. pusėje.
Konkrečių Linksnių Vartojimo Pavyzdžiai
Vardininkas: Vardininkas turėtų būti pasirenkamas nuolatiniam būviui reikšti. Pavyzdžiui, "Sąraše jis buvo pirmas (ne pirmu), todėl atrodė toks patenkintas (ne tokiu patenkintu)." Vardininku pasakome žinomų daiktų visumą. Jeigu veiksnys išreikštas vardininku, tai ir tarinio vardinė dalis turi būti vardininkas. Gatvėje tu, sūnau, būk atidesnis. Konkurse mes likome tretieji. Sūnus pasidarė kitoks. ,,Žalgįrio“ vidurio puolėjas tapo nesulaikomas.
Kilmininkas: Kilmininkas reikalingas su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais eiti, rinktis, važiuoti, vykti ir pan. tikslui reikšti. Pavyzdžiui, "Prašome užeiti pietų (ne pietums), sustoti kavos (ne kavai). Teatras išvyko gastrolių (ne gastrolėms)." Todėl ir Kaišiadoryse kviečiame sustoti kultūros. Kilmininkas vartojamas, reiškiant priklausymą kam nors, vardą, kilmės arba nuolatinio gyvenimo vietą, medžiagą, iš kurios daiktas padarytas, daikto paskirtį. Už dviejų kilometrų nuo Užuožerių kaimo, palei Kavarsko vieškelį, buvo didelis dvaras. Po pietų susirinko visi Ramūnų kaimo vyrai. Vai, jus nukalkit aukso žiedelį. Jis buvo geros širdies žmogus. Kiek ašarų jam išriedėjo griaudžių! Atsirasdavo ir tokių, kurie savo tarpe pasimušti norėjo. Aš padainuosiu dainų dainelę. Neigiamas veiksmažodis reikalauja neiginio kilmininko papildinio, o prie jo tuo pačiu linksniu priderinamas pažyminys. Seniai nemačiau tavęs nusiminusio.
Taip pat skaitykite: Verslo pietūs: etiketo taisyklės
Naudininkas: Naudininkas vartojamas su veiksmažodžiu atstovauti. Pavyzdžiui, "Komanda atstovaus mokyklai (ne mokyklą) respublikiniame konkurse." Įneškime savo indėlį Tėvynės klestėjimui. Kreipkite didesnį dėmesį tarimui (= į tarimą). Kviečiu šokiui (= šokio, pašokti). Šunelis greitai prisitaikė naujoms sąlygoms (= prie naujų sąlygų). Tikiu jūsų entuziazmui (= entuziazmu). Ar tu tiki Dievui (= Dievą)? Su naudininku nevartojame būdvardžių godus, -i, šykštus, -i. Nebūk toks godus turtams (= turtų). Harpagonas buvo šykštus pinigams (= pinigų). Reikia pasitikėti jaunimui (= jaunimu). Kas dabar tikės skerdžiui (= skerdžiumi)? Jie užjautė seseriai (= seserį). Rašinius atneškite sausio 12-ai dienai (= 12-ą dieną, iki sausio 12-os dienos). Studentė išvyko praktikai (= į praktiką). Čia gera vieta fotografavimui (= fotografuoti). Mums neišspręsti šio uždavinio (= Ne mums išspręsti šį uždavinį. Mes neišspręsime šio uždavinio).
Galininkas: Galininkas reikalingas veiksmo objektui reikšti su veiksmažodžiu prieiti. Kaip skurstame vargšai šiandieną. Valgyk nors kelis šaukštus! Ji kas rytą mus kėlė iš miego. Prie veiksmažodžio valdomo galininko linksnio papildinio turime priderinti vardinės dalies arba pažyminio žodžius galininko linksniu. Ji padarė tave laimingą. Jis padarė šią moterį laimingą. Pirmą kartą matau tave tokį išsiblaškiusį. Mokytoja paprašė juos būti atidesnius.
Įnagininkas: Įnagininkas pasitelkiamas daikto būviui, būsenai ar požymiui, veikimo sričiai (bet ne vietai!) reikšti. Pavyzdžiui, "Spėjau įsitikinti jų teisingumu ir sąžiningumu (ne teisingume ir sąžiningume). Asmuo įtariamas sunkiu nusikaltimu (ne sunkiame nusikaltime). Dirba dviem etatais (ne dviejuose etatuose)." Įnagininku pasakome priemonę, įrankį, instrumentą. Būsenos pasikeitimą reiškiantys veiksmažodžiai pasidaryti, tapti, virsti vartojami su daiktavardžio įnagininku arba vardininku. Darius pasidarė išsiblaškėlis (ir išsiblaškėliu). Tu tapai smalsuole (ir smalsuolė).
Vietininkas: Vietininkas lietuvių kalboje dažniausiai siejamas su veiksmažodžiais ir žymi veiksmo vietą: "Rytuose jau švito. Kieme subildėjo vežimas." Gali reikšti ir laiko sąvokas, laiko tarpą, kuriuo vyksta veiksmas: "Parėjome vakare." Tau akyse dangaus šviesa. Kieme taškės, braidė ligi kelių po purvyną. Kad tamsiame vidurnakty nežuvę / Pakiltų rytmečiui gyventi ir žydėt. Juras ryžosi pagyventi skolose. Nudegęs pratimų saulėj, išpūtęs krūtinę po ankštai susagstytu švarku.
Šauksmininkas: Šauksmininkas, ne vardininkas vartojamas kreipiniui reikšti. Pavyzdžiui, "Gydytojau (ne Gydytojas), ar man užteks šių vaistų mėnesiui?" Ponas vedėjas (= Pone vedėjau), noriu kreiptis į Jus.
Taip pat skaitykite: Greitas maistas Vievyje
Dažnos Klaidos Vartojant Linksnius
Kilmininko klaidos: Panašūs netikslumai (= Panašių netikslumų) yra ir kituose pavyzdžiuose. Ar yra sąsiuviniai (= sąsiuvinių) viena linija? Šiame darbe pasitaiko trūkumai (= trūkumų). Dėl to susidaro trukdymai (= trukdymų). Jam atsitiko visokiausios bėdos (= visokiausių bėdų). Gamyboje įvyko žymūs pakitimai (= žymių pakitimų). Čia pasiekiami geri rezultatai (= pasiekiama gerų rezultatų). Šios ligos (= Šių ligų) padaugėjo. Jie rūpinasi, kad mažėtų nelaimingi atsitikimai (= nelaimingų atsitikimų). Kasinėjant rasti turtingi kapai (= rasta turtingų kkapų). Plg.: šie kapai pagaliau buvo surasti. Seniai jau žmonės su baime laukia kokio nors vargo ypatingai užeinant. Ar nematėt kur dvylikos brolių, juodvarniais lakstančių? Žiedų nei auskarų brangių, / Nei šilko rūbų neturi. Daugel mūsų tėvynėje yra puikių ir gražių vietų. Daug žemės puikių ir gražių dukterų /Jo širdį pavergti norėjo. Seneliai pasiprašė dievo priimti juos naktigulto. Paklausk tėvo (ir tėvą). Maldauju tavęs (ir tave). Prašiau sesers (ir seserį). Žodžių atgarsis, įtaka, pagrindas, prasmė, proga. su veiksmažodžiais daryti, rasti, turėti. Darė įtakos (ir įtakų). Turėjo atgarsio (ir atgarsį).
Galininko klaidos: Juk kiekvienas sąžinę (ir sąžinės) turi. Še tau pieno lašą (ir lašas). Visą vasarą (ir Per visą vasarą) dirbau. Tą patį akimirksnį (ir Tuo pačiu akimirksniu). Šilta kaip vasarą (ir vasaroje). Kaimyno berniukas negaišdamas išdūmė pakviesti tėvą (= tėvo). Kai senis Vingis ir Jonas atvažiavo vežti šieną (= šieno), jau artėjo lietus. Galininko nevartojame su neigiamuoju veiksmažodžiu (nėra neiginio galininko). Bylą (= Bylos) valstiečiai nelaimėjo. Neužmiršime juos, žuvusius (= jų, žuvusių) už mūsų ateitį. Nusipirkęs kvepalus (= kvepalų), apšlakstė švarko apykaklę, atlapus.
Naudininko klaidos: Kaip ir su žodžiu „pilnas“, eilė, visa eilė nevartotini neapibrėžto kiekio reikšmėmis „daug, daugelis, dauguma, dalis, keletas, nemažas skaičius“. VLKK Žodyno pakomisės nuomone, žodis eilė gali būti vartojamas reikšme „artimai susijusių reiškinių ar įvykių seka“, pvz.: Žemės drebėjimas įvyko 14 val. 46 min. vietos laiku, o po jo ėjo eilė smarkių pakartotinių smūgių. Jis labai stengėsi pasiekti tikslo (= tikslą). Ilgai tarėmės ir priėjome išvados (= išvadą, prie išvados).
Įnagininko klaidos: Jolanta, būk atidesne (= atidesnė). Mes buvome stovykloje pirmaisiais (= pirmieji). Atakos buvo neatremiamomis (= neatremiamos). Čia jis pasirodė kantriu (= kantrus). Ar bus tas žmogus laimingu (= laimingas)? Niekad nemačiau jo nusiminusiu (= nusiminusio). Jums reikia būti pasitempusiais (= pasitempusiems). Reikėtų būti kitokiais (= kitokiems). tau reikėtų būti pirmu (= pirmam). Jai patinka būti visų pastebima (= pastebimai). Ji padarė tave laimingu (= laimingą). Šypsojosi mergaitė, saule (= saulės) nubučiuota. Beveik visi mokytojai yra įvairių sąjungų nariais (= nariai). Graužia rūpestis savo sveikata (= dėl savo sveikatos). Žavėjomės jo rūpestingumu (= kaip jis rūpinasi) savo broliais. Būk geras su giminėmis (= giminėms). Ar buvai mandagus su svečiais (= svečiams)? Lietuva turtinga ežerais ir miškais (= ežerų ir miškų). Dangstantis nugirstu (= tuo, kas nugirsta), lengva apsirikti.
Vietininko klaidos: Žmoguje (=Žmogaus) turi būti viskas gražu. Ugdykime jaunuose žmonėse (= jaunų žmonių) pažinimo troškulį. Vaikuose (= Vaikams) kilo toks sumanymas. Romanas parašytas įmantriame stiliuje (= įmantriu stiliumi). Darbas atliktas aukštame lygyje (= gerai, aukštu lygiu). Rankraštį išspausdino dviejuose egzemplioriuose (= dviem egzemplioriais). Kamuolį pagavau ššuolyje (= pašokęs, šuoliu). Knygos blogame stovyje (= nesutvarkytos, apdraskytos, suplyšusios, suverstos, išmėtytos). Perskaitė knygą anglų kalboje (= kalba). Sukūrė paminklą granite (= iš granito). Šios palapinės yra turistų nuosavybėje (= nuosavybė). Kame (= Koks) reikalas? Ko tu šiandien tokia ne nuotaikoje (= be nuotaikos)? Pardavime buvo gerų knygų (= Buvo parduodamos geros knygos). Lietuva su savo kaimynėmis yra geruose santykiuose (= Lietuvos santykiai su kaimynėmis yra geri). Netvarkos priežastis yra apsileidime (= apsileidimas). Turi perskaityti knygas programos apimtyje(= programoje nurodytas knygas). Vagystėje (= Vagyste) buvo įtartas niekur nedirbantis Kazys. Literatūra ugdo žmonėse (= žmonių) jausmus. Darbas spaustuvėje (= Spaustuvininko darbas) jam patiko. Gyvenimas laisvėje (= Laisvė) jam labai patiko. Kas šiandien teisėjas aikštėje (= aikštės teisėjas)? Svarbiausias dalykas drabužyje (= drabužio dalykas) yra. Dalyvavau pietų valgyme (= Valgiau pietus, dalyvavau iškilminguose pietuose). Kas laimėjo varžybas trumpųjų distancijų bėgimuose (= Kas laimėjo trumpųjų distancijų bėgimo varžybas)? Mūsų mokiniai geriausiai pasirodė uždavinių sprendime (= spręsdami uždavinius). Tame (= Čia) ir visa esmė. Trūko trijų dalyvių, tame skaičiuje (= iš jų) - dviejų mokinių. Jis gerai nusimano televizoriuose (= apie televizorius, išmano televizorius). Tobulinasi kompiuteriuose (= kompiuterių srityje). Pirmo trimestro bėgyje (= Pirmą trimestrą) daug dirbau. Darbo eigoje (= Darbe, dirbant) išryškėjo jų atkaklumas. Atsakymo lauksiu laike trijų dienų (= tris dienas). Penkių dienų laikotarpyje (= Per penkias dienas) klausimą išspręsime. Jūs esmėje (= iš esmės) teisingai sprendėte šį uždavinį. Planai įvykdyti pilnumoje (= visi, iki galo). Tikrumoje (= Iš tikrųjų) viskas buvo kitaip. Visumoje (= Apskritai) jūsų pranešimai buvo įdomūs. Pirmoje eilėje (= Pirmiausia) norėčiau kalbėti apie jūsų elgesį. Geros priežiūros įtakoje (= Dėl geros priežiūros, gerai prižiūrima) Jolanta greitai pasveiko. To pasekmėje (= Dėl to) galima skaudžiai nusivilti. Knygos herojai daugumoje (= daugiausia) teigiami. Aš su juo principe (= iš principo) sutinku. Šios mašinos vartojamos ir lapų nuėmime (= lapams nuimti). Preparatas vartojamas spindulinės ligos gydyme (= spindulinei ligai gydyti).
Taip pat skaitykite: Lengvi pietūs
Linksnių lentelė
| Linksnis | Klausimai |
|---|---|
| Vardininkas | Kas? |
| Kilmininkas | Ko? |
| Naudininkas | Kam? |
| Galininkas | Ką? |
| Įnagininkas | Kuo? |
| Vietininkas | Kur? Kame? Kuriame? |
| Šauksmininkas | Kreipimosi forma (neturi klausimo) |
Skoliniai: Kada Jie Būtini Ir Kada Vengtini
Skoliniai - tai žodžiai, pasiskolinti iš kitų kalbų. Nors skoliniai praturtina kalbą, jų vartojimas turėtų būti saikingas ir pagrįstas.
Pavyzdžiai Ir Rekomendacijos
- "Parkingas": "Parkingas" - vengtina svetimybė, t. y. neįteisinta kaip bendrinės kalbos norma, atėjusi iš anglų kalbos. Skoliniai "parkuoti", "parkavimas" vertinami kaip šalutiniai bendrinės kalbos normos variantai. Tad kam gi vartoti skolinį, jei lietuviškai galime suprantamai ir aiškiai pasakyti "automobilį pastatyti", o ne "automobilį parkuoti". Automobilių parkavimas - tai automobilių statymas, automobilių stovėjimas.
Dauginiai Skaitvardžiai: Vartojimo Ypatumai
Dauginiai skaitvardžiai kaitomi giminėmis ir linksniuojami kaip būdvardžiai.
Skaitvardis "Vienas"
Kiek kitaip yra su skaitvardžiu "vienas". Abi šio skaitvardžio formos - tiek pagrindinė, tiek dauginė - laikomos bendrinės kalbos normomis. Tačiau pirmenybė teiktina senajai vartosenai - pagrindinei formai "vieni, vienos". Anksčiau niekaip kitaip nebūdavo sakoma, kaip: vienos durys, vienos žirklės, vieni marškiniai, vieni metai. Žodžiai "vieneri, vienerios" į bendrinę kalbą atėjo ne taip jau seniai.
Istorinis Kontekstas
Sena mįslė "Penki tvartai vienos durys" išlaikė tokį pat seną žodžio "vienas" vartojimą su daugiskaitiniais daiktavardžiais. Žodžiai vieneri, vienerios į bendrinę kalbą atėjo ne taip jau seniai. Jie imti vartoti pagal analogiją su dauginiais skaitvardžiais dveji, dvejos - devyneri, devynerios. Tiek pagrindinė, tiek dauginė skaitvardžio vienas forma laikomos bendrinės kalbos normomis. Tačiau pirmenybė teiktina senajai vartosenai - pagrindinei formai vieni, vienos.
Kitos Pastabos: Svarbūs Aspektai
Priesaga "-inis": Su priesaga "-inis" nusakoma rūšis, priklausymas tam tikrai kategorijai, pvz.: vertybiniai popieriai, finansiniai dokumentai, tarnybinis patikrinimas.
Padalyvis "nesant": Padalyvis "nesant" vartotinas su to paties linksnio vardažodžiais kaip ir veiksmažodis "nėra". Svarbu įsidėmėti paties padalyvio rašybą: šio žodžio priešdėlio ir šaknies balsiai tariant susilieja, todėl rašoma viena balsė e - nesant (iš ne + esant), taip pat nesu (iš ne + esu), nesi, nesame, nesate, 3-iojo asmens forma - nėra.
Žodis "pilnas": Žodis „pilnas“ lietuvių kalboje turi keletą reikšmių. Pilnu galime vadinti tai, kas yra visiškai užimtas, pripildytas, nepraimtas, pvz.: Pilnas stiklainis uogienės. Akys pilnos ašarų. Salė pilna žmonių. Pilnu taip pat galima vadinti tą, kuris ko nors daug turi, pvz.: Kelias pilnas duobių. Diktante pilna klaidų. Tačiau žodžio „pilnas“ reikia nevartoti, kai kalbama apie baigtinį kiekį, kai priešingas dalykas nereiškia sutrumpinimo, pvz.: Sumokėjo visą (ne pilną) kelialapio kainą. Susirinko visa (ne pilnos sudėties) komisija. Įsidarbino visu (ne pilnu) etatu. Jis gauną viso dydžio (ne pilną) pensiją. Taip pat žodis „pilnas“ nevartojamas, kai kalbama apie išsamumą, tikrumą, tvirtumą ar kitokias ypatybes, pvz.: Reikia pateikti pilnesnius (turi būti išsamesnius) duomenis. Turime pilną (turi būti tvirtą) pagrindą tikėtis sėkmės. Produkcijos pagaminama mažiau dėl nepilnai (turi būti nenašiai) naudojamų įrenginių. Prieveiksmis „pilnai“ nevartojamas tomis reikšmėmis, kuriomis nevartojamas būdvardis „pilnas“, pvz.: Aš pilnai (turi būti visiškai) su juo sutinku. Parduodamas pilnai (turi būti visiškai) įrengtas namas.
Žodžių Tvarkos Klaidos: Kaip Jų Išvengti
Netinkama žodžių tvarka sakinyje gali iškreipti mintį arba net padaryti ją juokingą.
Konkrečios Situacijos
Šalutinis pažyminio sakinys turi eiti tuoj po to žodžio, kurį aiškina. Kai to nesilaikoma, gali susidaryti dviprasmybių. Pasijuokime! Mokyklos atviros naujovėms, kuriose gerai jaučiasi įvairių gebėjimų ir socialinių sluoksnių vaikai. Prašome nevesti vaiko į darželį, kuris turi temperatūros bei išorinių ligos požymių. Žinoma, darželio temperatūrą galima išmatuoti, bet greičiausiai prašoma nevesti į darželį karščiuojančio vaiko. Šiais metais asbesto atliekas jau atidavė 102 gyventojai, kurių bendras svoris 130 tonų. Kas tie gyventojai? Gal kokie stumbrai, raganosiai ar drambliai?
"Kelnės": Vienaskaita ar Daugiskaita?
Kodėl žodį „kelnės“ vartojame daugiskaita - ir kodėl sakome „viena pora kelnių“, nors iš tiesų kalbame tik apie vieną rūbą?
Etimologinės Versijos
Šis fenomenas egzistuoja ne tik mūsų gimtojoje, bet ir anglų kalboje - „pair of pants“. Pasirodo, tam yra keli paaiškinimai. Anot vienos teorijos, žodis „pora kelnių“ kilo, kai kelnės - o tiksliau, pantalonai - buvo du atskiri vienetai: po vieną kiekvienai kojai. Abejus vienetus reikėdavo užsidėti vienu metu, o jie būdavo sujungiami ties juosmeniu. Tad vadinti šias dvi rūbo dalis kelnėmis, kai daiktų iš tiesų yra daugiau nei vienas, atrodė logiška. Ir jų pavadinimas išliko toks pat kelnėms net ir susijungus į vieną drabužį. Yra dar viena teorija šiai lingvistinei keistenybei paaiškinti. Žodis „kelnės“ yra plurale tantum. Čia derėtų prisiminti, kad su daugiskaitiniais daiktavardžiais vartojami dauginiai skaitvardžiai (dveji, dvejos, treji, trejos ir t. t.).
tags: #išvyko #į #pietus #vlkk #paaiškinimas