Išsiveržę ugnikalniai Pietų Amerikoje: gamtos jėga ir pavojai
Ugnikalniai - vieni įspūdingiausių ir pavojingiausių gamtos reiškinių. Jų veikla formavo mūsų planetos kraštovaizdį milijonus metų, o išsiveržimai ne kartą turėjo įtakos klimatui ir civilizacijų raidai. Daugelis žmonių prisimena 2010 m. kilusį oro transporto chaosą, kai išsiveržė Islandijos ugnikalnis Ejafjadlajokudlis, miegojęs beveik du šimtmečius. Tačiau, palyginti su superišsiveržimų galia, Ejafjadlajokudlio pasirodymas buvo menkas. Stipriausias 8 balų išsiveržimas keltų pavojų visai mūsų civilizacijai. Skaičiuojama, kad tokio galingumo išsiveržimas planetoje įvyksta kartą per 10 000-100 000 metų. Nors superugnikalniai aktyvūs milijonus metų, galingiausi išsiveržimai įvyksta tik kas keliasdešimt tūkstančių metų. Kuo ilgiau jie būna ramūs, tuo galingesnio superišsiveržimo galima tikėtis.
Ugnikalnių paplitimas ir susidarymas
Visame pasaulyje yra apie 1350 potencialiai veikiančių ugnikalnių, ir žinoma, kad šiek tiek daugiau nei trečdalis jų buvo išsiveržę tam tikru užfiksuotu momentu. Dauguma ugnikalnių telkiasi tam tikrose vietose, ypač aplink Ramųjį vandenyną, kur senos, šaltos, tankios vandenyno plokštės slysta po gretimomis žemyninėmis plokštėmis. Kai kurie vulkanologai teigia, kad dauguma planetos ugnikalnių yra po vandeniu, palei 65 000 km ilgio vidurio vandenyno kalnagūbrių sistemą.
Superugnikalniai susidaro ten, kur susikaupusi išsilydžiusi ar iš dalies išsilydžiusi uoliena, vadinama magma, išsiveržia į Žemės paviršių. Visi superugnikalniai pralaužia storą, žemynus suformuojančią plutą. Jeloustouno kaldera stūkso ant karštojo taško, neįprastai įkaitusių uolienų plumos. Kai kurie kiti superugnikalniai, pavyzdžiui, Tobos ugnikalnis Sumatroje, stūkso ties Žemės plutą sudarančių plokščių kraštais.
Superišsiveržimui įvykti reikalingas milžiniškas magmos kiekis. Kai kurie mokslininkai mano, kad superugnikalniai turi gigantiškus, tūkstančius metų augti galinčius magmos židinius, kurių talpa siekia iki 15 000 kubinių kilometrų. Magmos židiniai - tai požeminiai magmos telkiniai, kurių didelis slėgis gali suskaldyti kietas uolienas ir suformuoti įtrūkimus, kuriais magma gali iškilti į paviršių. Superišsiveržimas įvyksta, kai dėl didžiulio slėgio magma prasiveržia per įtrūkimus magmos židinio viršuje. Išsiveržimas būna toks stiprus, nes superugnikalnio magmoje yra daug dujų burbulų, kurie, staigiai mažėjant slėgiui, plečiasi ir sprogsta. Kadangi magma yra sudaryta iš išsilydžiusios žemyninės plutos, ji yra lipni ir mažai taki. Išsiveržimo metu įkaitę fragmentai ir dujos gali iškilti net į 35 kilometrų aukštį ir pasklisti atmosferoje.
Ugnikalnių pavojai ir pasekmės
Jeigu superugnikalnis išsiveržtų šiandien, kiltų grėsmė visai civilizacijai. Išsilydžiusių uolienų ir dujų debesis, judantis tris kartus greičiau nei automobiliai greitkelyje, sunaikintų viską 100 kilometrų atstumu nuo išsiveržimo vietos. Dulkės pasklistų per tūkstančius kilometrų, uždengtų saulės šviesą. Kiekvieną valandą žemę galėtų padengti pusmetris pelenų. Dėl tokio pelenų sluoksnio įgriūtų stogai, būtų užnuodyti vandens telkiniai ir šaltiniai, sugadinti automobilių ir lėktuvų varikliai, sutrikdytas eismas. 1815 metais įvykęs Indonezijos Tamboros ugnikalnio išsiveržimas lėmė „metus be vasaros“. Šiaurės pusrutulyje sunaikinta daug grūdinių kultūrų, kai kuriose šalyse kilo badas. Skaudų smūgį patyrė finansų rinkos, kitas šalis užplūdo pabėgėliai.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Pietų Japonijos ugnikalniai
Ugnikalnių pelenai gali pažeisti lėktuvų variklius, todėl buvo atšaukti dauguma skrydžių tarp Argentinos, Čilės, Urugvajaus, Paragvajaus ir Brazilijos sostinių.
Vienas ugnikalnio išsiveržimas gali būti toks pat mirtinas kaip ir atominės bombos sprogimas. Ugnikalnių sprogimai galėdavo būti tokio stiprumo, kad užliedavo viso žemyno dydžio teritorijas ir palikdavo po savęs CO2 pėdsakus taip užnuodydami orą ir užkirsdami kelią gyvybei atmosferoje. Išsiveržę ugnikalniai pasiglemžia milijonus gyvybių. Pavyzdžiui, 1815 metais Mount Tambora išsiveržė Indonezijos saloje ir 100 000 gyventojų neteko dėl to gyvybės.
Ugnikalnių stebėjimas ir prognozavimas
Jeloustouno ugnikalnių observatorijos vulkanologai yra vieni iš superugnikalnius tyrinėjančių specialistų. Jie tikisi, jog stebėjimai artėjantį superišsiveržimą leis numatyti pakankamai anksti, kad žmonija turėtų dešimtmečius ar net šimtmečius tam pasiruošti. Žemės drebėjimus mokslininkai analizuoja seismometrais matuodami žemės vibracijas. Prieš ugnikalnių išsiveržimus žemės drebėjimai suaktyvėja, nes per požemines sritis besibraunančios dujos ir magma priverčia uolienas skilinėti. Be to, dėl sukilusios magmos prieš išsiveržimą išsipučia žemės paviršius. Žemės judesius mokslininkai matuoja naudodami palydovinius GPS imtuvus. Jie leidžia nustatyti imtuvo padėtį ant žemės.
Aktyvūs Pietų Amerikos ugnikalniai
Pietų Amerika yra vienas iš regionų, kuriame gausu aktyvių ugnikalnių. Vienas iš jų yra Viljarikos ugnikalnis Čilės pietuose, kuris neseniai atsibudo ir pradėjo aukštai į dangų spjaudyti pelenus bei lavą, priversdamas evakuoti žmones iš aplinkinių gyvenviečių. Ugnikalnis, esantis netoli populiaraus Pukono kurorto, yra vienas aktyviausių Pietų Amerikoje.
Kiti žymūs Pietų Amerikos ugnikalniai:
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
- Ljuljajljako ugnikalnis: Tai tipinis stratovulkanas, 6739 m aukščio, daugiasluoksnės kūgio formos, dunkso Čilės ir Argentinos pasienyje.
- San Pedro ugnikalnis: 6145 m milžinas stūkso Anduose, Čilės šiaurėje, netoli Bolivijos, Vakarų Kordiljeroje.
Kiti aktyvūs pasaulio ugnikalniai
Be Pietų Amerikos, yra ir kitų aktyvių ugnikalnių visame pasaulyje, kurie kelia susirūpinimą:
- Grimsviotno ugnikalnis, Islandija: Šis ugnikalnis yra vienas aktyviausių Islandijoje ir beveik visiškai padengtas ledu.
- Kliučių Sopka, Rusija: Tai aukščiausias ugnikalnis Eurazijos žemyne, kurio aukštis siekia 4750 m.
- Kamerūno ugnikalnis, Kamerūnas: Tai pats aktyviausias ugnikalnis iš visų Afrikoje veikiančių.
- Kerinčio ugnikalnis, Indonezija: Kraterio gylis siekia daugiau nei 600 m, jo šiaurės rytų pusėje telkšo ežeras.
- Erebusas, Antarktida: Šis ugnikalnis yra unikalus dėl paslaptingo lavos ežero.
- Etna, Italija: Tai didžiausias ugnikalnis Europoje, jo viršūnę visada puošia sniego kepurė.
- Kilauea, Havajai: Tai pats aktyviausias ugnikalnis Havajų salose, nuolat išsiveržiantis nuo 1983-iųjų.
- Mauna Loa, Havajai: Didžiausias iš šiuo metu dar aktyvių ugnikalnių pasaulyje.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
tags: #Issiveržę #ugnikalniai #Pietų #Amerikoje