Akropolio laikrodukas: Grįšiu po pietų – Informacija

Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius aspektus, susijusius su Graikija, jos istorija, kultūra, ekonomika ir dabartine padėtimi. Naudosime vartotojo pateiktą informaciją, papildydami ją žiniomis, kad pateiktume išsamią apžvalgą.

Graikijos istorija ir gyventojai

Graikijos teritorijoje žmonės gyvena jau maždaug 6000 metų prieš mūsų erą. Jie vertėsi gyvulininkyste ir augino įvairius augalus, tokius kaip miežiai, kviečiai, vynuogės ir alyvmedžiai. Tarp 3000 ir 1100 m. pr. Kr. šiuos gyventojus nugalėjo karingi indoeuropiečiai, atkeliavę iš šiaurės. Indoeuropiečiai atsinešė metalo apdirbimo, buriavimo, naujų žemdirbystės metodų, taip pat savo kalbą ir gebėjimą kurti kolonijas. Šiandien didžioji dalis Graikijos gyventojų yra etniniai graikai. Taip pat yra turkų, slavų, albanų, armėnų ir kitų tautinių mažumų. Du trečdaliai gyventojų gyvena miestuose. Valstybinė kalba yra moderni graikų kalba. Turkiškai kalba tik maža dalis gyventojų. Anglų ir prancūzų kalbas supranta daugelis, o anglų kalba yra antra pagrindinė kalba, mokoma mokykloje.

Religija ir visuomenė

Dauguma Graikijos gyventojų priklauso graikų ortodoksų bažnyčiai. Musulmonų mažuma Graikijoje daugiausia yra turkų kilmės. Taip pat yra apie 48 000 Romos katalikų ir 5000 žydų. Graikijoje neįprasta porai gyventi kartu iki arba vietoj vedybų. Moterys daugiausia veda sulaukusios 20-30 metų, o vyrai 25-30 metų. Nors moterys pastaraisiais dešimtmečiais ir gavo daugiau įvairių teisių, bet graikų visuomenėje dominuoja vyrai. Senesnei kartai šeima, tradicijos, tikėjimas ir mokslas yra pagrindinės vertybės. Pagyvenę žmonės yra gerbiami ir turi didelį autoritetą.

Politinė sistema

Nauja respublikinė konstitucija įsigalėjo 1975 m. 1986 metais parlamentas nusprendė sumažinti prezidento galias. Graikijos prezidentas, renkamas parlamento penkerių metų laikotarpiui, yra valstybės galva. Jis skiria ministrą pirmininką, kuris yra vyriausybės vadovas. Nacionalinį parlamentą (Voulį) sudaro 300 narių, renkamų keturių metų laikotarpiui. Visi piliečiai, sulaukę 18 metų, privalo balsuoti.

Santykiai su kaimyninėmis šalimis

Kurį laiką Graikijos santykiai su Turkija buvo silpni ir jie vargiai pagerės tol, kol nebus išspręsta Kipro, kurį 1974 metų liepą užėmė Turkija, problema. Kipras vis dar lieka padalintas į graikų zoną pietuose ir į turkų zoną šiaurėje. Šias dvi bendruomenes skiria pasienio zona, patruliuojama Jungtinių Tautų būrių. Santykiai tarp Graikijos ir Albanijos taip pat buvo problematiški, bet šios dvi šalys dirbo kartu, siekdamos išspręsti jų ginčą 1996 metais.

Taip pat skaitykite: Plačiau apie "Grįšiu Po Pietų" principą

Ekonomika

Graikija, tradiciškai agrokultūrinė šalis, gamina vyną, kviečius, vilną, medvilnę, alyvas (vaisius), razinas ir tabaką. Pramonė sudaro pusę eksporto pajamų. Didžiąją eksporto dalį sudaro pagamintos prekės. Taip pat daug eksportuojama maisto prekių, gėrimų, naftos produktų. Pagrindinę šalies pajamų dalį sudaro įvairios paslaugos. Graikija turi vieną silpniausių ekonomikų tarp Europos Sąjungos narių. Ši šalis turi didelę juodąją rinką. Šalies valiuta yra euras (anksčiau - drachma).

Darbo laikas ir transportas

Darbo valandos keičiasi priklausomai nuo metų laiko bei veiklos rūšies. Bankai paprastai atidaromi nuo 8 iki 14 valandos iir dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, tačiau kai kurie, ypač Atėnuose, dirba ir ilgiau. Parduotuvių darbo laikas nuo 8 - 8.30 iki ankstyvos popietės, o kai kuriomis dienomis gali dar kartą atsidaryti vakare. Jos dirba nuo pirmadienio iki šeštadienio. Dideli prekybos centrai bei keletas kitų įstaigų vis dažniau dirba visą parą. Svarbiausi keliai jungia Atėnus su Tesalonikais (Thessaloniki)ir Patrais (Patra), o taip pat yra naujas kelias skersai Peloponeso pusiasalio. Kalnuose keliai yra prasti, todėl kai kurias gyvenvietes galima pasiekti tik prastais žvyrkeliais. Autobusai ir traukiniai yra labiausiai mėgstamos viešojo transporto formos. Vidaus oro linijos jungia pagrindinius miestus bei daugelį gyvenamų salų. Gausu ir keltų, kurie plaukioja tarp salų ir žemyno. Atėnuose žmonės daugiausia keliauja autobusais arba nuosavais automobiliais. Šis miestas turi ir metro liniją, kuri pritaikyta tik tik tam tikram skaičiui žmonių, bet ši sistema plečiama. Kadangi Atėnuose dideli kamščiai bei oro užterštumas, todėl miesto centre porinėmis dienomis gali važinėti tik mašinos, kurių numeriai baigiasi poriniu skaičiumi, neporinėmis dienomis - automobiliai su neporine numerių pabaiga.

Telekomunikacijos ir švietimas

Pakankamai modernus telefonų tinklas nutiestas į daugelį vietovių. Graikijoje daug televizijos bei radijo kanalų, o taip pat daugiau kaip 100 įvairių laikraščių. Graikijoje mokslas visąlaik buvo aukštinamas. Mokslas yyra nemokamas ir privalomas devyniems metams. Pradinis mokymas prasideda nuo šešerių metų ir trunka šešis metus. Po jo tris metus privaloma lankyti gimnaziją. Vėliau galima tris metus siekti vidurinio mokslo licėjuje. Galima pasirinkti klasikinius arba tiksliuosius mokslus. Moksleiviai gali įgyti techninio ir profesinio išsilavinimo viešojoje arba privačioje vidurinėje mokykloje, techniniame licėjuje arba, jeigu nori aukštesnio mokslo, tam tikrame centre. Privačias mokyklas lanko mažiau kaip 10% moksleivių. Privačios aukštojo mokymo įstaigos uždraustos Graikijos konstitucijos, taigi visi universitetai yra išlaikomi valstybės. Dėl didelio aukštojo mokslo poreikio pasidarė sunku patekti į graikų universitetus, todėl daug studentų mokosi užsienyje.

Kultūrinis paveldas

Penktame amžiuje prieš mūsų erą graikų civilizacija pasiekė savo viršūnę. Atėnai buvo didžiulės imperijos centras. Daug reikšmingų vyriausybės, įstatymų, įvairių laisvių tyrinėjimų prasidėjo Graikijoje. Jos didelis architektūros, skulptūros, mokslo, dramos, poezijos palikimas daug prisidėjo prie modernios vakarų civilizacijos susikūrimo. Daugelis dėmesio vertų muziejų yra apie graikų antiką ir archeologinius radinius. Tokie yra: Nacionalinis archeologijos muziejus, Bizantijos muziejus, Akropolio muziejus. Jie visi yra Atėnuose. Senasis archeologijos muziejus Olimpijoje, eksponuoja didžiausią pasaulyje senovės graikų bronzinių daiktų kolekciją. Archeologijos muziejus Kretoje turi nepaprastą Minoanų ir ankstyvosios Graikijos senovinių daiktų kolekciją. Nacionalinė Graikijos biblioteka Atėnuose turi apie du milijonus knygų.

Kelionės po Graikiją

Atvykę į Atėnus, susipažinsite su šalies sostine. Miesto centre esančius objektus apeisite pėsčiomis. Po vakarienės pageidaujantys galės nueiti į graikų taverną Atėnų senamiestyje - Plakoje. Kitos dienos rytą laivu išplauksite į tris Egėjo jūros salas. Graikija - ne tik žemynas. Tai - ir apie 3000 salų. Būti Graikijoje ir neapsilankyti nė vienoje saloje - reiškia nepajusti tos šalies kolorito. Kruizas užims visą dieną. Jo metu laivas sustos trijose arčiausiai Atėnų esančiose salose - Eginoje, Pore ir Idroje. Kiekvienoje saloje turėsite laiko pasivaikščioti siaurutėmis gatvelėmis, pajodinėti asiliukais, paskanauti jūros gėrybių, išsimaudyti. Laive papietausite, pasideginsite ir pasigrožėsite Egėjo jūros vaizdais. Be to jums bus parodytas puikus koncertas. Jūs ne tik pasiklausysitės graikų dainų ir pasigėrėsite nacionaliniais šokiais, bet ir patys būsite pakviesti į šokio vidurį kartu su graikais pašokti sirtakį. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje. Šią dieną apžiūrėsite antikinį pasaulio šedevrą - Akropolio architektūrinį ansamblį. Praeisite pro Propilėjus - Akropolio vartus, pasigėrėsite Erechtejono, Partenono šventyklomis. Aplankysite Akropolio teritorijoje esantį archeologinį muziejų, kuriame surinkti eksponatai, rasti kasinėjant šią teritoriją. Pasigrožėję miesto panorama, nusileisite žemyn. Pageidaujantys užkops į Areopago kalvą, nuo kurios Šv. Paulius sakė prakalbą atėniečiams. Laisvu laiku pasivaikščiosite po Atėnų senamiestį, nusipirksite suvenyrų, papietausite. Lankysitės Atėnų archeologiniame muziejuje. Išvyksite link Lutrakio. Pakeliui sustosite prie įspūdingo Korinto kanalo, jungiančio Egėjo ir Jonijos jūras. Netoli nuo čia - ir senasis Korintas, kur, pasak mito, Medėja nužudė savo vaikus, o mūsų eros pradžioje Šv. Paulius pasakė savo žymiąją prakalbą korintiečiams. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje.

Taip pat skaitykite: Sėkmės Ženklai

Peloponeso pusiasalis

Važiuojant į Peloponeso pusiasalį, kelias vingiuos Sarono įlankos pakrante. Atvyksite į Epidaurą, kuriame buvo garbinamas gydymo dievas Asklepijas. Čia aplankysite IV a. pr. Kr. antikinį teatrą, garsėjantį unikalia akustika, ir Epidauro muziejų. Vyksite į Mikėnus. Pro akis pprabėgs antikiniai miestai - Tirintas ir Argas, Lernos pelkė, kur legendinis Heraklis pasmaugė baisiąją hidrą. H. Šlymano atkasti Mikėnai, apdainuoti Aischilo, Sofoklio, Epidauro tragedijose, - pats seniausias jūsų kelionės objektas. Jo amžius siekia 3,5 tūkstančius metų. Nustebins didingos Kiklopų sienos, supančios Mikėnų akropolį, Liūtų vartai, apvalioji kapavietė, kurioje buvo rasti auksiniai radiniai (juos matysite Atėnų archeologiniame muziejuje). Kopsite iki valdovų rūmų (megarono). Nusileidę apžiūrėsite Atrėjo kapą - unikalų kupolinį statinį, suręstą be jokios rišamosios medžiagos. Atvykę į Nafplio - pirmąją naujųjų llaikų Graikijos sostinę, pasivaikščiosite įspūdinga, palmėmis apsodinta krantine, pasižvalgysite po jaukų senamiestį. Įkopus į ant kalno stūksančią įspūdingą viduramžių tvirtovę (Palamidi tvirtovė), prieš akis atsivers Argo įlanka. Vakarienė ir nakvynė viešbutyje. Norintys galės išsimaudyti jūroje ar paskutinį vakarą Graikijoje praleisti ttavernoje ant jūros kranto.

Olimpija ir Venecija

Kelias link Olimpijos vinguriuos Peloponeso kalnais. Pravažiuosite centrinę Peloponeso dalį - Arkadiją, Tripolio, Megalopolio miestus. Olimpijoje graikai rengdavo sportines žaidynes Dzeuso garbei. Pirmiausia aplankysite archeologinę vietovę, paskui - muziejų. Išvysite antikinį olimpinį miestelį - senąjį gimnasiją, palestrą, kur treniruodavosi sportininkai; Dzeuso ir Heros šventyklų griuvėsius; vietą, kur dabar uždegama olimpinė ugnis; seniausią pasaulyje olimpinį stadioną. Apžiūrėję muziejų, kuriame sukaupti Olimpijoje rasti eksponatai, pasivaikščiosite po šiuolaikinį Olimpijos miestelį. Vakare atvyksite į Patros uostą ir išplauksite į Veneciją. Naktį praleisite kelte. Visa diena ir naktis kelte. Rytą dar plauksite Jonijos jūra palei Graikijos krantus, vėliau laivas išplauks į atvirą jūrą. Kelte nuobodžiauti neteks - galima degintis denyje, maudytis baseine, žiūrėti kino filmus, apsilankyti kelto parduotuvėse, pažaisti kazino, vakare nnueiti į diskoteką, pasėdėti kavinėje ar bare. Iki pietų atplauksite į Veneciją. Plačiai žinoma Venecijos lagūna, kurios salose ant maumedžio polių pastatytas nuostabus miestas ir uostas. Deja, Venecijos pakrantė grimzta, laikas ir vanduo naikina pastatus. Venecija - kanalų ir tiltų miestas. Trumpos ekskursijos metu aplankysite Šv. Morkaus baziliką, kurioje pastebėsite ir graikų bizantinio meno detales. Grožėsitės Dožų rūmais iš išorės, kuriuose buvo įsikūręs Venecijos Respublikos parlamentas. Iš rūmų į kalėjimą buvo nutiestas Aimanų tiltas, kuriuo eidami pasmerktieji paskutinį kartą pažvelgdavo į llagūną. Pasižvalgysite po gatvelių labirintą, pereisite didžiausiu tiltu - Rialto tiltu, jungiančiu abu Didžiojo kanalo krantus. O šalia esančiame turguje galėsite nusipirkti itališkų suvenyrų. Turėdami laiko, apžiūrėsite dar keletą įžymiausių Venecijos bažnyčių, plauksite gondolomis, pasikelsite į varpinę, pavalgysite. Pavakary išvyksite į Lietuvą.

Kelionės patarimai

Drabužiai turėtų būti lengvi, medvilniniai. Avalynė patogi ir lengva, patartina storesniu padu. Lankytojai į bažnyčias ir vienuolynus neįleidžiami su šortais bei apnuogintais pečiais. Vyrai, lankydamiesi Meteorų vienuolyne, turėtų vilkėti ilgomis kelnėmis, o moterys - sijonais. Patartina pasiimti arbatos, karštu vandeniu užpilamos sriubos, kavos, maisto (greitai negendančio) kelionei autobusu. Kad maistas nepriplėktų, vyniokite į tam skirtą popierių ar aliuminio foliją. Neimkite į kelionę mmėsos, grybų patiekalų. Važiuojant autobusu naktį ir sustojus poilsiui, išlipant iš autobuso savais reikalais, visuomet praneškite vairuotojui. Nepamirškite užsirašyti ar įsidėmėti susitikimo vietų, viešbučio adreso, jei ketinate grįžti savarankiškai.

Kelionių įspūdžiai

Pirmą kartą šiuos žodžius išgirdau plaukiant keltu iš Atėnų uosto į Santorinio salą. Nežinau kodėl, bet ši frazė ilgam įstrigo į atmintį. Lietuviškai tai skambėtų taip: „prosohi parakalo“. Keistas žodžių junginys reiškiantis „prašau dėmesio“. Pirmus kartus jokio dėmesio niekam aš neskyriau, sėdėjau pavargęs ir mąsčiau, koks velnias man liepė trenktis į dievų žemę Eladą.

Kelionės autostopu

2003 m. rugpjūčio 30 d. 3 val. nakties. Vilnius. Mintys apie būsimą kelionę ir nuotykius virsta smagiais šiurpuliukais ir bėgioja po visą kūną nugalėdamos viltį nors trumpam užmigti. Dar porą valandų ir kertam Lietuvos Lenkijos sieną palikdami tėviškę ir visas jos rūpintojelių statulėles. Maždaug po 12 valandų nustojam plūsti Lietuvos kaimynų iš vakarų kelius ir pasiekam Čekiją. Kvailos mintys apie vis dar nepasiektą tikslą ragina judėti toliau, neleisdamos užsukti į pakelės smūklę ir iki sąmonės netekimo mėgautis vietiniu aliumi. Riedam tolyn. Po truputi tiesus kelias pradeda vingiuoti eglėmis apaugusiomis Austrijos Alpėmis. Toliau mažoji Slovėnija, savo pajūriu nuostabi Kroatija, Juodkalnija ir bėdų nualinta Albanija. Pažintis su Graikija nr. 1. Aš niekur neskubu. Priartėjame prie pasienio ruožo. Gan ramu. Tik prie pasų kontrolės punkto klega eilute išsirikiavusi vaikų futbolo komanda. Dokumentų patikrinimas vyskta gan lėtai, tad gretimai stovintys ir iš nuobodulio žiovaujantys muitinės darbuotuojai nutaria pasėdėti ant mūsų automobilio bagažinės. Po kelių minučių vienas iš jų mosteli man ranka ir pirštu parodo, kad judėtumėme posto link. Stiklinėje būdelėje sėdi atsilošęs vyriškis ir rūko. Paduodu per langelį jam dokumentus, o jis nekreipia dėmesio ir rūko toliau. Tik po kelių į orą paleistų dūmų kamuolių pasienio darbuotuojas kėdute su ratukais privažiuoja arčiau, užsikelia koją ant kojos, išpučia dar porą dūmų ir ima tikrinti pasus. Kažką tyliai sau po nosim bambėdamas šių laikų Heraklis štampuoja pasus, meta juos ant stalo, vienu kojos pasispyrimu su visa kėde grįžta į pavėsį ir pabaigia rukyti. Pažintis su Graikija nr. 2.

Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje

Informacija keliautojams

Bare tik vaikinai. Dar prieš pradėdami kelionę gerai išstudijavome Graikijos žemėlapį, kelių žymėjimus, pasižymėjome lankytinas vietas, bet tik įvažiavus į šalį ilgą laiką žemėlapį laikome ant kelių. Pagrindinė priežastis ta, kad dauguma nuoruodų užrašytos graikų abėcėlės raidėmis. ir ir patikrinti ar tikrai ten turime pasukti. Pagrindiniuose keliuose, jungiančiuose didžiuosius miestus, yra užrašai ir lotyniškomis raidėmis, bet išsukus iš jų tenka dažnai paprakaituoti. Po trejeto dienų vis tik įvaldau alfą, betą ir gamą, kelių nuoruodos jau nebebaisios. Pirmasis miestelis, kuriame žadame apsistoti nakvynei, žemėlapyje pažymėtas Kastorijos vardu. Tiesa pakeliui iki jo tenka sutikti piemenis jojančius ant asilų. Nežinau, kodėl, bet jie sėdi ne apsižergę kiekvienas savo gyvūlį, o šonu. Griebiu fotoaparatą ir už kelių sekundžių blyktės šviesa apšviečia vvakaro prieblandoje beišnykstančius piemenis. Išgirstame džiaugsmingą „Ooooo“. „Linksmi, laimingi žmonės“, - pagalvojame mes ir po kelių minučių įvažiuojame į Kastoriją. Šalia miestelio tyviliuoja ežeras, tiesa vaikščiodami krantine pastebime daug nudvėsusių žuvų, o nemalonus kvapas veja mus lauk nuo vandens į pirmą pasitaikiusią taverną. Ši kažkuo panaši į lietuvišką barą: sienos raudonų plytų, mediniai stalai.

Pelė su daug mygtukų

Vienas geriausių, bet labiausiai nuvertintų išradimų - pelė su daug mygtukų. Jau daugiau nei pusmetis kasdien naudojuosi tokiomis pelėmis ir jų dėka greičiau ir patogiau atlieku visus savo darbus, tarp jų šio tinklaraščio rašymą. Dabartinė mano pelė turi 24 mygtukus ir beveik visų reikšmes galima nusistatyti pačiam - taigi, jos gali atitikti būtent mano poreikius ir tas programas, kuriomis naudojuosi aš. Pagalvokite, kiek kartų per dieną darote visokius šabloninius veiksmus - kopijavimą, įklijavimą, įvairių klaviatūros kombinacijų rinkimą, to paties teksto rašinėjimą. Išmokti nebuvo sunku - įprasti teužtruko mažiau nei savaitę. Ir nuo to laiko nesuprantu, kaip tokios pelės neišpopuliarėjo: juk tai taip smarkiai patogiau. Dirbant įprastine pele, mūsų dešinė rankos pirštai visiškai neišnaudojami… Tiesa, pelės su daug mygtukų gerokai brangesnės - kainuoja 25-50 EUR, kai paprastų būna ir po kelis eurus. Mano pelė su 24 mygtukais. Daugelis (16) jų valdomi nykščiu - kiekvieno jų forma kiek skirtinga, kad intuityviai jaustum, kur kuris ir nenuspaustum ne to. Taip pat yra 3 įprasti pagrindiniai mygtukai (vidurinis kurių - ratukas), vienas papildomas mygtukas, skirtas nuspausti smiliumi, ir keturi mygtukai viršuje, skirti rečiau naudojamiems dalykams (pvz. profilių perjungimui). Teisybės dėlei, šitie ketvirtas ir penktas mygtukas jau yra daugelyje pelių. Šiuolaikinis interneto naršymas - tai nuolatinis patekimas kažkur ne visai ten, kur norėjai (gal nelabai įdomų straipsnį), spaudimas “Back”. Su šiais papildomais mygtukais nereikia vilkti pelės iki Back mygtuko - pakanka nuspausti ketvirtąjį pelės mygtuką bet kurioje vietoje. Susitaupo tik pora sekundžių? Sakysite, juk galima “Ctrl + C”, “Ctrl + V” ir, jei reikia, “Enter”? Taip, galima. Bet palyginkite, kiek laiko tai užtruks, palyginus su piršto “prabraukimu” per kelis gretimus pelės mygtukus. Padarėte ką nors netinkamo ir norite greitai atsistatyti? Kodėl to nepadarius vieno pelės mygtuko paspaudimu. Pelės mygtukų priskyrimo ir kitų funkcijų reguliavimo programėlė. Kiekviena daugiamygtukė pelė turi tokią programėlę, kuria galite priskirti mygtukams funkcijas. Ar niekada nesusidūrėte su situacijomis, kad jums reikia turėti nusikopijavus du skirtingus dalykus ir įklijuoti tai vieną, tai kitą? Su daugelio mygtukų pele viskas daug paprasčiau: keletą jos mygtukų tiesiog priskyriau “antram kopijavmui” (jį paspaudus į iškarpinę nusikopijuoja natras tekstas, kuris nepakeičia pirmo) ir “antram įklijavimui” (įsiklijuoja tas antras tekstas). Jei riekia - galima ir “trečiam kopijavimui”, “trečiam įklijavimui”. Tiesa, norint naudotis šia funkcija, reikia parsisiųsti papildomą programėlę - bet tai vienkartinis trumpas darbelis. Labai dažnai pasitaiko, kad, tarkime, nukopijavęs tekstą iš interneto svetainės, noriu įklijuoti į dokumentą tik jį patį - tačiau paspaudus “Įklijuoti” įsiklijuoja ne tik tekstas, bet ir visas formatavimas (jei tekstas, tarkime, buvo raudonas ir padidintas - toks ir įsiklijuoja). Tenka vargti su formatavimo naikinimu. Be abejo, yra programinių būdų, kaip tą apeiti, bet jie problematiški. Pvz. Turėdamas daugelio mygtukų pelę, tiesiog priskyriau vieną pelės mygtuką “įklijavimui be formatavimo”. Šis mygtukas tris kartus iš karto paspaudžia pagrindinį (kairį) pelės mygtuką. Be to, internete pasitaiko tokių situacijų, kai “Back” paspausti niekaip neišeina, nes paspaudus “Back” labai greitai automatiškai vėl esi grąžinamas ten, iš kur bandei išeiti. Bandai spausti kelis kartus pelės mygtuką ir nesuspėji. Daugelio mygtukų pelės turi bent po penkis skirtingus profilius: kiekvienas profilis - tai kitos tų pačių mygtukų reikšmės. Tačiau atskirą profilį esu susikūręs “DaVinci Resolve” filmų montavimui. Logiška turėti atskirus profilius, jeigu naudojatės nuotraukų retušavimo, CAD projektavimo programoms. Taip pat verta turėti atskirą profilį ir žaidimams - šiame profilyje tiesiog priskyriau keikvienam pelės mygtukui po vieną klaviatūros mygtuką, daugiausiai skaičius. Pagaliau dar vieną profilį esu paskyręs šabloninėms frazėms: savo darbe dažnai tenka atrašyti beveik vienodus - bet šiek tiek besiskiriančius - elektroninius laiškus. Taigi, 16 pelės mygtukų priskyriau 16 skirtingų frazių: kai reikia atrašinėti laišką, tiesiog atsidarau tą profilį ir paeiliui suspaudau tam tikrus mygtukus. Jei programuojate ar rašote HTML, dar vienas profilis skirtas programinio teksto įterpinėjimui - ten nuolat pasitaiko komandų, kurias reikia kartoti ir kartoti.

Kelionės pandemijos metu

Dabar, 2021 m. pavasarį-vasarą, gyvenimas, kelionės vėl tapo labiau prognozuojamos - tačiau vis tiek kitokios nei prieš pandemiją, ir vis tiek kiekvienoje šalyje vis kas nors nustebina. Kaip šiais laikais atrodo kelionės, skrydžiai, turizmas, darbas iš užsienio? Šįkart - iš Centrinės Amerikos ir pakeliui į ją 2021 m. Ankstesni koronapandemijos dienoraščiai iš 24 šalių: 2020 m. kovo-balandžio, balandžio-gegužės, gegužės-birželio, birželio-liepos, liepos-rugsėjo, rugsėjo-spalio, spalio-gruodžio, 2021 m.

Krypties pasirinkimas kelionei

Prieš metus-kitus gerokai iš anksto pasirinkdavau, kur praleisti mėnesį-kitą. Iki šiol turiu tą planų sąrašą, kur kiekviena šalis priskirta kažkokiems mėnesiams, atsižvelgiant į įvairias šventes, renginius. Pavyzdžiui, 2021 m. vasarą svajojau aplankyti Japoniją Tokijo olimpiados metu. Bet užsieniečių į olimpiadą japonai paskelbė, kad nepriims - dar vienas žlugęs planas. Kaip įprasta šiais laikais, galimybes žiūriu likus savaitei-kitai iki kelionės. Tą patį patariu ir tiems, kas vis klausia manęs „Kur keliauti po pusantro mėnesio?“. Tos galimybės 2021 m.:

  • Dubajus (su galimais išvykimais į kai kurias aplinkines šalis). Tenykštė valdžia skiepija beveik sparčiausiai pasaulyje, be to, pasisako prieš karantinus, gaivina turizmą, veikia net garsieji “La Perle” pasirodymai. Bet į Dubajų planavau vykti per EXPO 2020-2021, gal dar pavyks.
  • Kolumbija.
  • Kirgizija. Iš pradžių linkau link šio varianto, bet paskui supratau, kad ten geriau važiuoti vasarą, nes antraip dalis kelių dar užsnigti ir nepravažiuojami, ne tokie gražūs kalnų ežerai.
  • Šri Lanka. Nudžiugino informacija, kad šalis atsidarė turistams, kol nepasigilinau: pasirodo, izoliacija pakeista kažkokiu „bioburbulu“, kur iš esmės tas pats, reikia nakvoti, valgyti tik keliuose konkrečiuose viešbučiuose, o vienintelis pliusas - kad gali važiuoti tas 14 d. iš viešbučio į keletą lankytinų vietų konkrečiai nustatytu laiku. Turizmo institucijos į jokius paklausimus apie tai, ką tai reiškia (jeigu būtų privaloma važiuoti su ekskursijom, kokios jų kainos, kur jų sąrašas, ar iš kiekvieno viešbučio bus?), nieko neatsako (net Kirgizija angliškai po savaitės atsakė, o jei turistinės Šri Lankos neatsako, turbūt nelabai kas žinoma/siūloma).
  • Irakas ir/ar Afganistanas. Abu variantai turbūt iš Dubajaus, nors Irakas gal ir iš Turkijos (Irakas ką tik įvedė lietuviams teisę gauti vizą oro uoste). Tačiau bus Ramadanas, tokiose šalyse sunkiau. Be to, patyrinėjęs giliau sužinau apie Dž. Baideno vienašališkai atidėtą JAV pajėgų išvedimą iš Afganistano ir Talibano pažadus už tai nuo gegužės 1 d. keršyti.

Galiausiai pasirenkamas šeštas variantas - Dominikos Respublika. Be to, netoli ir JAV, kuri tiesiai iš ES žmonių nepriima, bet priima tuos, kurie „pakeliui“ 14 d. praleidžia Karibuose ar Centrinėje Amerikoje. Nusiperkami tik bilietai Vilnius-Frankfurtas-Punta Kana balandžio 19 d. ir Santo Domingas-Panama gegužės 10 d. (nes, kad įleistų į Dominikos Respubliką, oficialiai reikia turėti skrydį iš jos).

tags: #akropolio #laikrodukas #grisiu #po #pietu #informacija

Populiarūs įrašai: