Indijos gyventojai, gyvenantys šiek tiek virš skurdo ribos: iššūkiai ir realijos
Įvadas
Skurdas yra daugialypis reiškinys, apimantis ne tik finansinį nepriteklių, bet ir ribotas galimybes naudotis būtiniausiomis paslaugomis, tokiomis kaip sveikatos priežiūra, švietimas ir tinkamos gyvenimo sąlygos. Šiame straipsnyje nagrinėjama situacija žmonių, gyvenančių šiek tiek virš skurdo ribos, daugiausia dėmesio skiriant Lietuvos kontekstui, remiantis įvairiais statistiniais duomenimis ir tyrimais. Siekiama išanalizuoti iššūkius, su kuriais susiduria ši pažeidžiama grupė, ir pateikti išsamią jų gyvenimo realijų apžvalgą.
Skurdo rizikos lygis Lietuvoje: statistinė apžvalga
Statistikos departamento duomenys rodo, kad skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2020 m. padidėjo. Net 18,3 proc., arba 1,2 procentinio punkto daugiau nei 2019 m. Bendras skurdo rizikos lygis šalyje pernai siekė 20,9 proc., arba 0,3 procentinio punkto mažiau nei 2019 m. Tai reiškia, kad daugiau nei penktadalis Lietuvos gyventojų susiduria su rizika atsidurti žemiau skurdo ribos. Pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 16,2 proc., kaime - 28,4 proc.gyventojų.
Absoliutaus skurdo riba pernai buvo 257 eurai vienam asmeniui, arba 540 eurų šeimai. Statistikos departamento duomenimis, žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai buvo atsidūrę 5,1 proc., arba apie 140 tūkst. gyventojų. Pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 3,9 proc. gyventojų, kaime - 7,5 proc. Vis dėlto skurdo ir 1 proc. dirbančių asmenų, o tarp senatvės pensininkų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo atsidūrę 5,2 proc.
Materialinis nepriteklius ir gyvenimo sąlygos
Su dideliu materialiniu nepritekliumi susiduria 7,7 proc. miesto ir 8,8 proc. kaimo gyventojų. Kaimuose be vonios ar dušo gyveno kas šeštas žmogus, be tualeto - beveik kas penktas. Dėl lėšų stokos skalbimo mašinos neturėjo 1,3 proc. miestiečių. Tik 2,6 proc. kaimo gyventojų galėjo sau leisti praleisti bent savaitę atostogų ne namuose ir iš savo lėšų apmokėti nenumatytų išlaidų.
Tokius kontrastus išryškino Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo užsakymu per pandemiją atlikta gyventojų apklausa. Per pastaruosius metus žmonių, kurie parduotuvių lentynose žvalgosi į pačius pigiausius ar nukainotus maisto produktus ir itin retai užsuka į mėsos ar žuvies skyrių, nei padaugėjo, nei sumažėjo. Kaimuose gyvenančių žmonių pietūs per metus tapo dar skurdesni - beveik 15 proc.
Taip pat skaitykite: Australijos apžvalga
Skurdo priežastys ir rizikos veiksniai
Nors Statistikos departamento 2020 metų pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinis tyrimas parodė, kad dar iki pandemijos 11,6 proc. gyventojų jau buvo ties skurdo riba, pandemija ir infliacija dar labiau pablogino situaciją.
Šiaulių regione sparčiausiai mažėja gyventojų. Nuolat daugėja nedarbo. Šio regiono žmonėms atitenka tik apie 72 procentus vidutinio šalies gyventojo bendrojo vidaus produkto. Gyvenimo lygio rodiklis čia vienas mažiausių Lietuvoje. Vidutinis atlyginimas 54 procentais atsilieka nuo šalies vidurkio.
Pragyvenimo lygis ir kainų augimas
Pajamos, kurios vienam atrodo pakankamos, kitam gali būti per menkos, nes žmonių poreikiai, gyvenimo būdas ir įpročiai būna labai skirtingi. Dėl to nemažai ekonomistų pabrėžia, kad vieno konkretaus atsakymo, kiek pinigų reikia norint gyventi oriai, nėra. Vieniems neužtenka nė 10 tūkst. eurų per mėnesį, o kitiems pakanka ir 1,3 tūkst.
Infliacija per mėnesį šalyje vėl pakilo beveik procentu ir tebesiekia 20 procentų. Paslaugos Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus brango sparčiausiai Europoje. Ekonomistai pastebi, kad dabar, nuvykę atostogų į Graikiją, kavos galime išgerti už tokią pat kainą kaip prieš penkmetį, kai mūsų šalyje kaina pakilo kone 40 procentų.
Lietuvos gyventojai priversti maistui skirti daugiau nei ketvirtadalį savo išlaidų, o senosios Europos gyventojai jam išleidžia vos dešimtadalį savo pajamų. Matant, kaip lietuviai plūsta apsipirkti į Lenkiją, akivaizdu, ten kainos - dar mažesnės. Tačiau ne tik kainos ten mažesnės, bet ir atlyginimai didesni.
Taip pat skaitykite: Pietų Indijos milijoninis miestas
Socialinė atskirtis ir galimybių stoka
Daugiau nei pusės lietuvių finansinė situacija per šiuos metus išliko stabili, 14 proc. ji pablogėjo, dar beveik 10 proc. džiaugiasi pagerėjusiais pinigų valdymo įgūdžiais. Tačiau, nepaisant to, 28,3 proc. visų ES gyventojų, kurie yra vyresni nei 16 m., neturi galimybių bent savaitę per metus atostogauti ne namuose.
Lietuvos įvaizdis pasaulyje korupcijos požiūriu pagerėjo, tačiau lietuviai pabrėžia, kad korupcijos židiniams yra geros sąlygos vešėti savivaldybėse ir kitose valstybės institucijose.
Europos Sąjungos kontekstas
Lietuvos gyventojų atlyginimai ir pensijos toli gražu nesiekia Europos Sąjungos (ES) vidurkio, o ir turto turime kur kas mažiau. Galbūt perskaičius sakinį, kad Lietuvoje - itin pigu, suims juokas. Tačiau būtent taip atrodome Europos Sąjungos (ES) šalių kontekste.
Europos Komisija patvirtino dar vieną dokumentą, skirtą kovai su skurdu Europos Sąjungoje. Tačiau lietuviams nuo to nei šilta, nei šalta - vis daugiau jų atsiduria žemiau skurdo ribos. ES deklaracijos jų nepamaitins, nes Bendrija leidžia privalomas direktyvas kiaulių gerovei užtikrinti, kišasi į mokesčių politiką ir kitur, tik ne į ES šalių socialines, švietimo bei kitas jautriausias sritis.
Alternatyvūs požiūriai į skurdo matavimą
Svarbu pažymėti, kad oficialūs skaičiai apie skurdą ir realybė taip pat gali skirtis. Pajamos, kurios vienam atrodo pakankamos, kitam gali būti per menkos, nes žmonių poreikiai, gyvenimo būdas ir įpročiai būna labai skirtingi. Dėl to nemažai ekonomistų pabrėžia, kad vieno konkretaus atsakymo, kiek pinigų reikia norint gyventi oriai, nėra.
Taip pat skaitykite: Pietų Indijos pajūris
tags: #indijos #gyventojai #gyvenantys #šiek #tiek #virš