iLunch: Skanūs pietūs už prieinamą kainą Vilniuje ir ne tik

Vilniuje vis daugiau žmonių renkasi greito, sveikesnio ir patogaus maisto sprendimus. Tarp populiariausių pasirinkimų išsiskiria „iLunch“ tinklas - modernus greitojo maisto restoranas, orientuotas į šiuolaikinį miesto žmogų, kuris ieško subalansuotų pietų ar vakarienės už prieinamą kainą.

iLunch meniu: platus pasirinkimas kiekvienam skoniui

„iLunch meniu Vilnius“ yra platus - čia galima rasti sriubų, salotų, įvairių karštų patiekalų, užkandžių ir desertų. Pagrindinis „iLunch“ tikslas - sujungti greitą aptarnavimą su kokybišku, namų virtuvę primenančiu maistu. Tai puikus pasirinkimas ne tik dirbantiems biuruose, bet ir šeimoms ar studentams.

iLunch meniu trumpai

Kategorijos
1. Sriubos
2. Karšti patiekalai
3. Salotos
4. Desertai

Kur galima rasti iLunch Vilniuje?

  • Gedimino pr.
  • Ozo g.

Kontaktai

MiestasAdresasKontaktai
VilniusGedimino pr. 9+370 600 12345
VilniusOzo g. 25 (PC Akropolis)+370 600 23456
VilniusKonstitucijos pr. 7+370 600 34567
KaunasLaisvės al. 15+370 600 45678
KlaipėdaTaikos pr.

Klientų atsiliepimai

  • Labai skanus maistas už prieinamą kainą.
  • Greitas aptarnavimas, patogu su vaikais.

„iLunch meniu Vilnius“ yra puikus pasirinkimas visiems, kurie nori greito, bet kokybiško maisto už prieinamą kainą. Kasdien atnaujinami patiekalai, specialūs pasiūlymai studentams ir šeimoms, vaikų meniu bei desertai užtikrina, kad kiekvienas ras kažką pagal savo skonį.

Velingtono kepsnys: Gurmaniškas receptas

Atraskite prabangų ir gardų Velingtono kepsnio receptą, kuris puikiai tiks ypatingam savaitgalio patiekalui.

Ingredientai:

  • Apie 600 g jautienos išpjovos
  • Alyvuogių aliejus
  • Apie 400 g rudųjų pievagrybių
  • 1 čiobrelio šakelė
  • Apie 400 g sluoksniuotos tešlos
  • 9-10 griežinėlių Parmos kumpio
  • Apie 100 g Dižono garstyčių
  • 2 kiaušinių tryniai (išplakti su 1 v.š. vandens ir žiupsneliu druskos)
  • Druska ir pipirai „Sauda“

Gamyba:

  1. Smulkiai supjaustykite grybus arba susmulkinkite juos smulkintuvu.
  2. Įkaitinkite keptuvę su trupučiu alyvuogių aliejaus, suberkite grybus, įdėkite čiobrelių lapelių, pagardinkite druska ir pipirais. Kepkite ant stiprios ugnies apie 10 minučių, kol išgaruos visa drėgmė ir liks tiršta grybų pasta (žinoma kaip „duxelle“). Išimkite iš keptuvės ir palikite atvėsti.
  3. Jautienos filė iš abiejų pusių pabarstykite druska ir pipirais. Įkaitintoje keptuvėje su trupučiu alyvuogių aliejaus apkepkite filė, kol paviršius gražiai apskrus. Tada išimkite ir palikite atvėsti.
  4. Atvėsusią jautieną iš visų pusių aptepkite Dižono garstyčiomis.
  5. Ant darbinio paviršiaus patieskite didelį maistinės plėvelės lakštą. Jo centre išdėliokite Parmos kumpio riekeles taip, kad sudarytų kvadratą. Ant kumpio tolygiai paskleiskite grybų masę. Ant viršaus uždėkite jautienos filė.
  6. Naudodami maistinę plėvelę, jautieną tvirtai suvyniokite į kumpį, kad gautumėte vienodo storio cilindrą. Susukite ir įtempkite plėvelę, kad vyniotinis išlaikytų formą, tada padėkite į šaldytuvą mažiausiai 15 minučių.
  7. Lengvai miltais pabarstytame paviršiuje iškočiokite tešlą į pakankamai didelį stačiakampį, kad ji visiškai apgaubtų jautienos vyniotinį.
  8. Ištraukite mėsą iš šaldytuvo, nuimkite maistinę plėvelę ir dėkite ant tešlos. Tešlos kraštus aptepkite kiaušinių plakiniu ir ją atsargiai apvyniokite aplink jautieną. Kraštus užspauskite ir nupjaukite perteklinę tešlą. Šakute galima padaryti dekoratyvinius įspaudus.
  9. Paruoštą vyniotinį aptepkite kiaušinių plakiniu. Kepkite iki 200°C įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių, kol tešla taps auksinės rudos spalvos.
  10. Iškepusį kepsnį palikite pailsėti apie 10 minučių, tada supjaustykite ir mėgaukitės. Skanaus!

Mėsainių istorija: Nuo Mongolijos iki Amerikos

Iki tapdamas amerikietiškos virtuvės atributu, hamburgeris apkeliavo beveik visą pasaulį ir galybę kartų keitė pavidalą.

Taip pat skaitykite: Greiti ir kokybiški dienos pietūs Kaune

Kelionė aplink pasaulį:

Maltos mėsos paplotėliai po visą pasaulį savotiškai pasklido mongolų-totorių dėka. 12 amžiuje šios tautos kariai grobė žemes ir mėgo valgyti maltą žalią mėsą, suspaustą į kauburėlius. Įsiveržę į Rusiją, kartu su savimi jie atsinešė ir šį įprotį. 1700-iais rusų prekeiviai totorišką mėsą atvežė į Vokietijos uostamiestį Hamburgą. Čia vietiniai pridėjo kitų ingredientų, tokių kaip svogūnai ir kaparėliai, o dalį žalios mėsos maišė su kepta. Į Hamburgo uostą atvykdavę jūreiviai iš Niujorko šį patiekalą ėmė vadinti „Hamburg steak“. 18 amžiaus pirmoje pusėje Hamburgo uostas buvo pagrindinis transatlantinių kelionių taškas, daugiausia laivų siųsdavęs į Niujorką. Siekdami paskatinti Vokiečių jūreivius ir suvilioti imigrantus europietiškais skoniais, Niujorko restoranų savininkai ėmė tiekti Hamburgo steikus. 1836 metais Niujorke Delmonico restoranas į pirmąjį kada nors atspausdintą meniu įtraukė ir Hamburger Steak, kuris buvo pats brangiausias patiekalas, kainavęs 10 centų.

Mėsainio išradėjai:

Nuo 1885-ųjų iki 1904-ųjų mėsainių išradėjais pasiskelbė mažiausiai dešimtys žmonių, o iš Vokietijos atkeliavęs „Hamburger steak“ pamažu tapo „Hamburger sandwich“. Vienas pirmųjų buvo Čarlis Nagrynas (Charlie Nagreen). 1885-iais mugėje pardavinėdamas mėsos kukulius jis pastebėjo, kad žmonės negali vienu metu valgyti ir dairytis šventėje, nes atskirai patiektą mėsą buvo nepatogu laikyti. Dėl to kukulius jis sumanė patalpinti tarp dviejų duonos griežinėlių. Štai Oskaras Bilbis (Oscar Bilby) teigė, kad pirmąjį modernų mėsainį sukūrė būtent jis, nes 1891-iais Tulsoje, Oklahomoje mėsos paplotėliams panaudojo minkštas bandeles. Vis dėlto 1900 metais danų imigrantas Luisas Lasenas (Louis Lassen), kuris prekiavo maistu savo restorane ant ratų „Louis lunch“ Konektikute, buvo pripažintas pirmasis pardavęs hamburgerį Jungtinėse valstijose.

Mėsainių išvaizdos pokyčiai:

Bandeles, skirtas specialiai mėsainių paplotėliams, 1916 metais pirmasis pradėjo kepti Voltas A. Andersonas (Walt A. Anderson). Po penkerių metų kartu su nekilnojamojo turto agentu Biliu Ingramu (Billy Ingram) jis atidarė White Castle restoraną, žinomą dėl jų keturkampės formos bandelių. Iki 1924 metų niekas, išskyrus 16-metį Lajonelį Sternbergerį (Lionel Sternberger), nesugalvojo į mėsainį įdėti sūrio. Jo griežinėlį jaunuolis uždėjo ant vieno iš suvožtinių savo tėvo parduotuvėje Pasadenoje, Kalifornijoje. Dėl šio poelgio Lajonelis yra teisėtai laikomas sūrainio išradėju. Tiesa, tokiam pavadinimui sugalvoti prireikė dar 11 metų, kai 1935-iais Luisui Balastui (Louis Ballast) Denveryje, Kolorade kilo išganinga mintis mėsainį su sūriu pavadinti sūrainiu.

Greito maisto restoranai ir mėsainių paplitimas:

Greito maisto restoranai ir mėsainių paplitimas turėjo didelę įtaką mėsainių populiarumui visame pasaulyje. 1921 metais atidarytas White Castle restoranas Kanzase yra žinomas kaip pirmasis mėsainių restoranų tinklas Jungtinėse Valstijose. Tuo metu vienas mėsainis kainavo 5 centus. Broliai Ričardas ir Morisas Makdonaldai (Richard and Maurice McDonalds) 1940-iais atidarė „McDonald’s Barb-B-Que“ restoraną San Bernardine Kalifornijoje. Bėgant laikui jie pastebėjo, kad jų mėsainius pirko geriau nei barbekiu, todėl po 8 metų restoranas buvo perorganizuotas ir pagrindinis dėmesys meniu skirtas suvožtiniams, kurių kaina už vienetą buvo 15 centų. 1961-iais broliai Makdonaldai restoraną pardavė už 2.7 mln dolerių Rėjui Krokui (Ray Kroc), kuris atidarė Hamburger universitetą. Jame iki šiol mokoma restorano vadovavimo įgūdžių. Pirmąjį savo Big Mac sumuštinį McDonald pagamino 1967 metais, o 1971-iais pradėjo tarptautinę plėtrą ir atidarė restoranus Amsterdame, Miuniche, Sidnėjuje ir Tokijuje.

Po pirmųjų greito maisto restoranų įkūrimo vienas po kito ėmė rastis ir kiti pasauliui žinomi vardai: „Fatburger“ (1947) „In-n-Out Burger“ (1948), kurie pirmieji pristatė drive through sąvoką, „Whataburger“ (1950) - restoranas ėmęs gaminti žymiai didesnius sumuštinius, „Jack in the Box“ (1951), „Burger King“ (1953), „Wendy’s“ (1969) ir daug kitų.

Taip pat skaitykite: Trys gardūs lydyto sūrio sriubos receptai

Mėsainių kultūra Lietuvoje

Besikeičiantys mūsų valgymo įpročiai atveria galimybes verslininkams, spėjantiems žengti koja kojon su naujausiomis tendencijomis. Paskutinė Lietuvos kulinarijos mada - mėsainis - šiandien jau tapo neatsiejama restoranų meniu dalimi. O nuo šiol - turime visas galimybes puikaus restorano lygio mėsainį pasigaminti ir namuose.

Didieji Lietuvos prekybos centrai pradėjo prekiauti „Biovela“ 100 proc. jautienos maltiniais mėsainiams, paruoštais kepimui. Dabar tuo gal ir sunku patikėti, bet vos prieš šimtą metu niekas net negalėjo pagalvoti, koks skanus gali būti patiekalas, susidedantis iš kepto maltinio patiekiamo tarp dviejų bandelių. Savo paprastumo ir novatoriško skonio dėka šis kulinarų kūrinys kaip mat tapo populiarus tarp visų gyventojų sluoksnių.

Augantis patiekalo populiarumas lėmė tai, kad daugelis žmonių norėjo būti vienaip ar kitaip susiję su jo atsiradimu. Tai buvo tiek daugybė amerikiečių, tvirtinusių, jog būtent jie buvo pagrindiniai šio patiekalo pradininkai, tiek kitų šalių kulinarai. Galiausiai visi bandymai prisiimti bet šiek tiek šlovės baigėsi tuo, kad mėsainis tapo patiekalu su viena painiausių istorijų.

Mykolo patarimai renkantis mėsą

Mykolo patarimai, kaip išsirinkti pačia geriausią mėsą, kad visada pavyktų virtuvėje:

  • Žiūrėkite, kaip mėsa atrodo. Šviežios mėsos vaizdas yra vienas geros mėsos skiriamųjų bruožų. Sauso brandinimo mėsa šiek tiek patamsėja, to nereikia bijoti.
  • Visada turėkite gaminimo planą. Ateikite į turgų, žinodami, ką gaminsite, taip bus lengviau išsirinkti tinkamą mėsą - vienos dalys tinka kepsniams, kitos - troškiniams, trečios - ilgam, lėtam kepimui.
  • Nebijokite mėsinėje klausti, patarimą visada gausite.

Dienos pietūs: greitai, kokybiškai ir už patrauklią kainą

Dienos pietūs yra svarbi daugelio iš mūsų gyvenimo dalis, o ypač, jei dirbame biure ir šiai dienos rutinai turime ribotą laiką. „iLunch“ restoranų idėja būtent ir kilo dėl įtempto ritmo bei nuolat kylančio klausimo, kur Vilniuje papietauti greitai, kokybiškai ir už patrauklią kainą. „Greiti pietūs, bet ne greitas maistas“ - ši filosofija kruopščiai ir atsakingai įgyvendinama nuo pat 2016 metų, kai duris atvėrė pirmasis „iLunch“ restoranas Vilniuje. 2023 metų pabaigoje vilniečiai ir miesto svečiai jau galės mėgautis inovatyviais dienos pietumis jau 25 restoranuose. Be to - taip pat patogiai kviečia pietauti 4 restoranai Kaune, po vieną Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje ir Latvijos sostinėje Rygoje. 2024-ųjų pabaigoje restoranų skaičius sieks 34, iš kurių 9 franšizės Lietuvoje ir užsienio šalyse.

Taip pat skaitykite: Lengvai pagaminamas desertas

Pagrindiniai iLunch dienos pietų privalumai

Pagrindiniai mūsų dienos pietų privalumai yra greitis, kokybė ir kaina. Šiuos aspektus išskiria nuolat grįžtantys klientai. Kadangi daugelis „iLunch“ restoranų yra įsikūrę verslo centruose, tad čia pietaujantys įvairių įmonių darbuotojai visuomet pabrėžia patogumą. Kartais restoranas ir galimybė skaniai papietauti yra pasiekiami vos poros lifto mygtukų paspaudimu. Maistas išsinešimui ar maistas į namus itin išpopuliarėjo pandemijos laikotarpiu, tačiau žmonės įvertino, kad tai taip pat labai patogus būdas mėgautis restorano maistu net neišeinant iš namų ir neleidžiant savo brangaus laiko prie puodų. Net kelerius metus iš eilės, išmaniųjų maisto pristatymo platformų „Wolt“ ir „Bolt“ klientai mus įvertino kaip siūlančius geriausią kainos ir kokybės santykį dienos pietų segmente. Mes tam tikra prasme įrodėme, jog sąlyginai pigus maistas gali būti ir itin aukštos kokybės net ir tuomet, kai tai yra maistas išsinešimui ar maistas į namus.

Inovacijos dienos pietų sektoriuje

Standartiškai pietų pertrauka trunka vieną valandą. Tačiau tai nereiškia, kad visą šį laiką mėgaujamės maistu ir poilsio akimirkomis. Kelionė iki pietų vietos, maisto užsisakymas ir laukimas arba stovėjimas lėtai judančioje eilėje - tai rutina, kuri nekelia džiaugsmo nei vienam iš mūsų. Galima teigti, kad dienos pietūs Vilniuje jau kurį laiką buvo tapę tam tikru iššūkiu. Įvairiose įprastose maitinimo įstaigose auganti pietų kaina nereiškia geresnės kokybės, o nuolatinis skubėjimas bei stresas net ir poilsiui skirtos valandos metu tiesiog padiktavo sprendimą, kad dienos pietūs Vilniuje ir ne tik gali būti modernūs ir inovatyvūs.

Šiam tikslui „iLunch“ pasitelkiama gausybė kompleksiškų sprendimų, kuomet darniai veikia tiek naujausios išmaniosios technologijos, tiek ir moderniausia virtuvės įranga. Ir be abejonės - labai svarbus yra žmogiškasis faktorius ta prasme, jog kiekviename restorane kasdien kruopščiai vykdoma maisto kokybės kontrolė, kiekvienas komandos narys turi aiškias užduotis ir visą reikalingą įrangą jas atlikti, o reakcija į klientų atsiliepimus vykdoma tiesiog realiu laiku. Todėl greiti pietūs įgauna naują atspalvį ir suvokimą, kad tam tikrų procesų optimizavimas nereiškia blogesnę kokybę. Atvirkščiai - iškelia maisto kokybės kartelę šiame segmente į dar nematytas aukštumas.

Puikiai veikia ir atsiliepimų sistema. Restoranuose čia pat galima palikti atsiliepimą specialioje planšetėje, o į jį komanda reaguoja iškart. Maistas išsinešimui Vilniuje ar kituose miestuose taip pat labai populiarus, tad ant kiekvienos rasite specialų QR kodą, kuro pagalba galėsite palikti atsiliepimą. Mums tai labai svarbu!

Kaip išsirinkti kokybiškus dienos pietus?

Kokybiški dienos pietūs restorane, esančiame prie pat darbovietės arba maistas į namus Vilniuje miestiečiams leidžia sutaupyti laiko, dažnai pinigų ir kartu džiaugtis maistu be streso, kad kažkur nespėsi ar kad, pavyzdžiui, maistas bus nekokybiškas dėl to, kad virtuvėje dirba vis kitas asmuo. Minėti kriterijai - greitis, skonis, puikus kainos ir kokybės santykis yra bene svarbiausi, kai kiekvienas iš mūsų renkamės, kur valgyti darbo dienomis. „iLunch“ pietauti kviečia nuo pirmadienio iki penktadienio patogiausiu metu - nuo 11.00 iki 15.00 val. Miestiečių ir miesto svečių patogumui Vilniuje jau galima rasti net 23 restoranus. Pietauti patogu, jei atvykstate į Vilnių iš Kauno, jei turite reikalų pačiame Vilniaus centre, Naujamiestyje ar, pavyzdžiui, lankėtės pas gydytojus Santariškėse ir norite kokybiškai bei greitai papietauti pakeliui namo.

Maistas išsinešimui Vilniuje taip pat yra aktuali tema, nes ypač šiltuoju metų laiku senamiestis ar jo prieigos tampa nuostabia kavine po atviru dangumi, kur galima pietauti parkuose, prie upės ar vis kitame miesto skverelyje. Besirenkantiems tokį pietavimo būdą mes taip pat suteikiame galimybę savo pasirinktą maistą gauti dažnai greičiau nei per dvi minutes. Maistą pakuojame į aukštos kokybės pakuotes, nuolat siekiame tvarumo, o tai leidžia išlaikyti ir maisto estetinį vaizdą bei kokybę. Dar patogesniam maisto užsakymui sukūrėme savo platformą, kurios pagalba galite vos kelių mygtukų paspaudimu suformuoti užsakymą, sumokėti, o jau paruošti patiekalai lauks Jūsų arčiausiai esančiame restorane.

Maistas į namus Vilniuje pristatomas užsakant tiesiai iš mūsų svetainės. Taip pat yra galimybė naudotis „Wolt“ ir „Bolt“ platformomis. Laikomės griežtos politikos, jog tokiu atveju pietūs turi kainuoti tiek pat.

Arbatos gėrimo tradicijos Anglijoje

Arbatos gėrimo tradicijų Anglijoje nuo seno laikosi ir karaliai, ir eiliniai mirtingieji. Už tai anglai dėkingi trims moterims. Pirmoji - portugalų princesė Kotryna Braganza. 17 a. Popietinės arbatos (angl. Afternoon Tea) gėrimas įsigalėjo 18 amžiaus viduryje ir įgavo pavadinimą "Five o'Clock Tea". Trečioji šioje srityje nusipelniusi moteris - pati karalienė Viktorija. Jos valdymo laikais, 19 amžiuje, aristokratų tradicija gerti arbatą perėjo visai tautai. Iškart po karūnavimo ji paprašė puodelio arbatos ir naujo "Times" numerio. 19 a. antrojoje pusėje Anglijoje atsirado netgi popietinės arbatos kostiumai, kuriais vilkėdami ponai ir ponios lankydavosi arbatos namuose ("tea houses" arba "tea gardens"). Poniutės viena kitą kviesdavo popiečio arbatėlės, kad galėtų aptarti naujienas ir paliežuvauti. Svečiuose derėdavo užtrukti ne ilgiau nei 15 min. Anglai geria arbatą mažiausiai 6-7 kartus per dieną, būtinai - per pirmuosius pusryčius, per priešpiečius (angl. lunch) ir pavakariais - užkąsdami duona su sviestu ir agurkais, paplotėliais (angl. scones), skrebučiais, migdoliniais sausainiais, javainiais, karštomis bandelėmis (angl. scones), džemu ir t.

Bet kurioje Jungtinės Karalystės vietoje paprašykite "Cornish cream tea" arba "Devon cream tea" - ir jums patieks arbatos su "skonais", unikalia grietinėle bei braškių uogiene. Devone (Devonšyre) dar šilta bandelė dalijama perpus, kiekviena puselė pertepama tiršta (ne plakta) grietinėle ir ant viršaus užtepama braškių (ne kitokio) džemo. Kornvalyje patiekiamos ne bandelės, o saldoka balta duona, bet tokią dabar kepa nebent patys kornvaliečiai savo namuose.

Receptas: Angliški paplotėliai (scones)

Jums reikės:

  • 270 g miltų
  • 200 ml pieno
  • 70 g sviesto
  • 70 g cukraus
  • 50 g razinų
  • 17 g kepimo miltelių
  • 1 kiaušinio
  • Šiek tiek druskos ir sviesto kepimo skardai sutepti.

Gaminimas:

  1. Sviestą ir cukrų sumaišykite, kad būtų vientisa masė. Suberkite miltus ir kepimo miltelius, razinas ir druską. Sumaišykite.
  2. Tešlą perdėkite ant lygaus paviršiaus, pabarstyto miltais, ir iškočiokite iki 2,5 cm plonumo.
  3. Įkaitinkite keptuvę iki 180 laipsn. C. Kepimo skardą sutepkite sviestu, sudėkite paplotėlius ir aptepkite pieno bei kiaušinio plakiniu.

Welsh Rarebit receptas

"Welsh rarebit" - tai nuo 18 amžiaus žinomas pusryčių patiekalas iš skrudintos baltos duonos ir sūrio-alaus-garstyčių padažo.

Jums reikės:

  • 6 batono riekelių
  • 250 g kietojo sūrio (sutarkuokite)
  • Trijų šaukštų sviesto
  • Pusės stiklinės alaus
  • Pusės šaukštelio maltų raudonųjų pipirų
  • Šaukštelio garstyčių
  • 1 kiaušinio trynio

Gaminimas:

  1. Sviestą ištirpinkite keptuvėje ant silpnos ugnies ir į jį, vis pamaišydami, suberkite sūrį bei supilkite alų.
  2. Pagardinkite pipirais ir garstyčiomis, vėl pamaišydami supilkite trynio plakinį.
  3. Kai

Viktorijos laikų virtuvė

Kai 1851 m. Knygą sudarė namų valgiaraštis pagal metų laikus, taip pat keletas paprastų receptų. Ketrina laikėsi tradicinės tuo laikmečiu angliškos mitybos, kurios pagrindas buvo aviena, jautiena ir kiauliena. Dauguma Viktorijos epochos anglų (pasiturinčių) kreivai žiūrėjo ne tik į daržoves, bet ir į žuvį - žvejų ir pakrančių gyventojų maistą. Daržovės, žuvis tiko tik žemesniųjų klasių atstovams. Garsus to meto "stiliaus ikona", gražuolis, puošeiva, mados diktatorius bei ekstravagantiško karaliaus Jurgio IV (to, kuris įvedė dešinės ir kairės kojos batus, nes iki tol batai buvo vienodi) draugas Džordžas Bramelas (George Brummell; 1778-1840) didžiavosi, kad per savo gyvenimą nesuvalgė nė vienos daržovės. Ponia Dikens buvo puiki virėja ir gurmanė. Po 22 metus trukusios santuokos nutraukimo (1858 m.) Dikensas sudegino visus jos laiškus, tačiau atsikratyti šia knyga, kuriai pats buvo parašęs įvadą, negalėjo.

Vienas labai paprastas K. Dikens receptas, pateiktas minėtoje knygoje, - užkepti bulvių kukuliukai. Iš pradžių bulves iškepkite, tada sutrinkite, iš košės padarykite kamuoliukus, aptepkite kiaušinio tryniu ir pakepkite orkaitėje. Šis receptas išlikęs nuo viduramžių.

#

tags: #ilunch #surio #kepsnys #receptas

Populiarūs įrašai: