Įdomūs faktai apie kopūstus: nuo rauginimo iki dietos

Šventiniam maratonui einant į pabaigą, metas organizmą praturtinti vitaminais. Kopūstai - viena populiariausių daržovių Lietuvoje ir pasaulyje, vertinama dėl savo universalumo ir maistinių savybių. Šiame straipsnyje apžvelgsime įdomius faktus apie kopūstus, ypač raugintus, jų naudą sveikatai, kulinarinį panaudojimą ir netgi dietas, paremtas šia daržove.

Rauginti kopūstai: lietuviška tradicija ir supermaistas

J. Sabaitienė teigia, kad rauginti kopūstai lietuvių mėgstami ir namuose buvo raugiami nuo seno. Rauginti kopūstai lietuvių taip vertinami ne veltui - jie itin maistingi, juose gausu įvairiausių organizmui naudingų medžiagų. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad pasibaigus šventėms pirkėjai renkasi daugiau lengvo maisto, o raugintų kopūstų bei jų sulčių pardavimai stipriai išauga.

Fermentacija - rauginimo paslaptis

Viena vertus, paruošti raugintus kopūstus neužtrunka ilgai - kopūstus pakanka pagardinti druska bei mėgstamais prieskoniais. Tačiau po to tenka juos prislėgti ir gerokai, bent jau mėnesį, palūkėti, kol įvyksta fermentacija. Druska yra pagrindinis ingredientas, gaminant raugintus kopūstus, kurios funkcija - ištraukti kopūstuose esantį vandenį ir skatinti fermentacijos procesą.

Maistinė vertė - vitaminų ir mineralų bomba

Raugintuose kopūstuose slypi daugybė vertingų maistinių medžiagų, reikalingų tinkamam organizmo funkcionavimui. 100 gramų raugintų kopūstų tėra vos 19 kalorijų, tačiau juose slypi visa šūsnis vitaminų: vitamino C - itin svarbaus imuniteto stiprinimui, vitaminų B6, K1 bei K2, atliekančių svarbų vaidmenį kaulų augimo procese. Raugintuose kopūstuose gausu natrio. Suvalgius 300 g raugintų kopūstų žmogaus organizmas gauna vitamino C normą, tai atstoja 200 g mandarinų ar 0,5 kg morkų. Juose taip pat gausu B grupės vitaminų bei pieno bakterijų, kurios labai naudingos virškinamajam traktui bei imuninei sistemai. Ypatingai daug vitamino B12, kuris būtinas žmogui kiekvieną dieną. Šis vitaminas aktyvina smegenų veiklą, pagerina nuotaiką, padidina atsparumą stresams, sustiprina nervų sistemą, turi įtakos kraujodarai ir kaulų bei raumenų audiniams. Juose yra vitamino B3 kuris labai svarbus organizmo ląstelėms ir B5 naudingo bei reikalingo plaukams ir nagams. Be to, raugintuose kopūstuose labai daug vitamino C, stiprinančio imuninę sistemą ir stimuliuojančio hormonų gamybą. Yra ir kalio, magnio, cinko bei kitų svarbių elementų.

Patiekalų įvairovė - nuo garnyro iki pagrindinio ingrediento

Raugintus kopūstus galima skanauti ir vienus, tačiau jie puikiai tinka kaip garnyras prie įvairių patiekalų. Taip pat, jie yra pagrindinis Europoje populiaraus turkiško patiekalo, sarmos - kopūstų suktinukų, ingredientas. Vokietijoje rauginti kopūstai dažniausiai valgomi su mėsos patiekalais, ypač su dešrelėmis ir bulvėmis. Rauginti kopūstai dera ir troškiniuose, ypač jei juose yra pupelių ar marinuotos mėsos, kadangi kopūstai suteikia puikiai tinkantį švelniai rūgštoką skonį. J. Sabaitienė sako, kad ko gero, dažniausiai raugintas daržoves įsivaizduojame kaip garnyrą prie mėsos patiekalų, tačiau tiek raugintus kopūstus, tiek azijietišką jų versiją - kimčius, maisto gamyboje galima panaudoti kur kas plačiau. Raugintus kopūstus galima troškinti su grybais, keptomis dešrelėmis ir virtomis bulvėmis. Įvairiausios raugintos daržovės, o tarp jų ir rauginti kopūstai, gali tapti mėsainių ar karštų sumuštinių skonius praturtinančiu ingredientu, o ką jau kalbėti apie nuostabius raugintų daržovių troškinius. Pabandykite jomis pagardinti ryžius, įdaryti azijietiškus ryžių lakštų suktinukus, derinkite net su šviežiomis daržovių salotomis ir, svarbiausia, nepabijokite paieškoti naujų ir netikėtų kombinacijų.

Taip pat skaitykite: Viskas, ką norėjote žinoti apie kiaušinius

Kitoks kulinarinis požiūris - rauginti kopūstai sumuštiniuose

Nors Europoje rauginti kopūstai dažniausiai vartojami ruošiant karštus patiekalus, JAV jais įdaromi net sumuštiniai. Pavyzdžiui, rauginti kopūstai yra populiaraus Reubeno sumuštinio sudedamoji dalis, kuri puikiai papildo sūrio ir sūdytos jautienos skonį. O štai Niujorko gatvėse pardavinėjami dešrainiai nebūtų dešrainiai be raugintų kopūstų.

Receptai su raugintais kopūstais

  • Paprastos raugintų kopūstų salotos: Jums reikės 250 g raugintų kopūstų, 1 obuolio, 2 valgomieji šaukštai razinų, 1 valgomasis šaukštas augalinio (geriausiai šalto spaudimo saulėgrąžų) aliejaus. Kopūstai nestipriai nuspaudžiami, sumaišomi su supjaustytu obuoliu, razinomis ir paskaninami aliejumi.

  • Troškinys su raugintais kopūstais iš Italijos: Jums reikės 1 kg raugintų kopūstų, arbatinio šaukštelio kiaulienos taukų (tradiciškai vartojami kiaulienos taukai, nors jei nemėgstate, keiskite į aliejų), nedidelio svogūno bei poros skiltelių česnako, arbatinio šaukštelio miltų, druskos, pipirų ir šiek tiek balto vyno (tradiciliškai).

    Ruošimas:

    1. Nuspauskite kopūstus, sudėkite į puodą ir užpilkite vandeniu, kad apsemtų. Virkite ant silpnos liepsnos apie 20 minučių.
    2. Susmulkinkite svogūną, česnaką ir viename inde sutrinkite su kiaulienos taukais. Sudėkite į keptuvę ir viską pakepinkite su miltais.

Raudonieji kopūstai: ne tik spalva, bet ir nauda

Tačiau vis stipriau savo vietą daržų lysvėse ir virtuvių lentynose išsikovoja ir raudonieji kopūstai. Raudonieji lenkia baltuosius įprastus baltagūžius kopūstus į savo racioną dažniausiai įtraukiame dėl juose esančių organizmui naudingų medžiagų ir ilgo išsilaikymo šaltuoju metų laiku. Būtent dėl šios priežasties auginti ir valgyti verta ir raudonuosius kopūstus.

Taip pat skaitykite: Įdomūs faktai apie Pietų Ameriką

Maistinė vertė - raudonieji kopūstai prieš baltuosius

Skaičiuojama, kad kalcio, kalio ir beta karoteno kiekiu raudonieji kopūstai gerokai lenkia baltagūžius kopūstus. Manoma, kad vitamino C šiuose kopūstuose yra du kartus daugiau nei baltagūžiuose. O provitamino A raudongūžiuose kopūstuose yra net keturis kartus daugiau nei baltai žalias galvas susukančiuose kopūstuose. Raudonųjų kopūstų daigeliai taip pat labai naudingi organizmui. Specialistai tikina, kad reguliariai valgomi, daigeliai stiprina imuninę sistemą, padeda kovoti su nuovargiu, stresu, sunkiomis ligomis.

Nauda sveikatai - imunitetas, kaulai ir kraujotaka

Dėl vitamino C gausos ši daržovė yra nepamainoma natūrali imuniteto stiprinimo priemonė. Fiksuojama, kad raudongūžiuose kopūstuose yra ir vitamino K. Šis vitaminas reikalingas kaulams. Liaudies medicinos specialistai tikina, kad minėti kopūstai veikia kaip prevencinė osteoporozės ir artrito priemonė. Tarp naudingųjų raudonų kopūstų medžiagų taip pat rikiuojasi širdies ir kraujotakos sistemai bei normaliai jų veiklai palaikyti būtinos medžiagos. Geležies druskos, fermentai, magnis, ląsteliena - tai eilė kitų medžiagų, kurių gausu raudonuosiuose kopūstuose. Dėl naudingųjų medžiagų gausos raudonieji kopūstai labai reikalingi gerai žarnyno būklei palaikyti ir žarnyno mikroflorai optimizuoti.

Kurie lapai vertingesni? - išoriniai ar vidiniai

Įdomus faktas tas, kad gūžę sudarančiuose lapuose vitaminų ir kitų organizmui naudingų medžiagų kiekis pasiskirsto nevienodai. Išorėje esantys lapai savyje sukaupia daugiau sveikatą stiprinančių medžiagų nei lapai, išsidėstę gūžės viduje. Tiesa, nereikėtų labai kritiškai žiūrėti į kopūstų lapkočius, kuriuos dėl kietumo, ruošiant maistą, neretai išmetame. Juose, kaip ir lapuose, yra naudingų ir sveikatą teigiamai veikiančių medžiagų, todėl nereikėtų jų išmesti. Lapkočius galima panaudoti troškiniams, sriuboms ir kitiems patiekalams, kuriuose paveikti terminio apdorojimo lapkočiai suminkštėja.

Kulinarinis panaudojimas - nuo salotų iki blynų

Daugelis daržovių mėgėjų neretai vengia kopūstų dėl to, kad, termiškai juos apdorojus, pristinga ryškesnio ir aiškiau išreikšto skonio. Tokiu atveju patartina patiekalus su kopūstais - sriubas, troškinius, garnyrus, kuriuose dominuoja kopūstai, - pagardinti aštresnio, ryškesnio skonio prieskoniais. Raudonieji kopūstai dažnai naudojami Azijos šalių virtuvėse, taip pat Europoje. Iš šios daržovės galima pasiruošti daug įvairių patiekalų, tik iš jų verdama sriuba nusidažys kopūsto spalva. Itin netradiciškai atrodo raudonųjų kopūstų blynai, kurių ruošimui naudojami ryžiai bei razinos. Raudonieji ir mėlynieji kopūstai - ta pati daržovė, tik jos spalvą nulemia dirvožemio pH ir jame esantis pigmentas anthocyanin.

Receptai su raudonaisiais kopūstais

  • Vištienos salotos su raudonuoju kopūstu:

    Taip pat skaitykite: Originalūs batų raištelių raštai

    • Prireiks: Kubeliais ar juostelėmis pjaustytos bei paskrudintos vištienos krūtinėlės, raudonojo kopūsto, šaldytų kukurūzų (atšildykite, nusausinkite), išvirtų tamsiųjų pupelių (atvėsinkite, nusausinkite), avokado - supjaustykite nedideliais kubeliais, raudonojo svogūno - supjaustykite riekelėmis, kalendros.
    • Paruoškite kopūsto lapus, nes į juos patieksite paruoštas salotas.
    • Inde sumaišykite visus ingredientus, taip pat įpjaustykite raudono kopūsto.
    • Porcijomis sudėkite į kopūsto „indelius“ ir patiekite su citrina. Prieš valgydami, salotas apšlakstykite citrinos sultimis. Galima paskaninti druska, pipirais.
    • Ruošiant salotas dar galite naudoti „chipotle“ pipirų aliejų, jei pavyks jo įsigyti. Galite pabandyti pasigaminti ir patys, jei nusipirksite minėtų pipirų: tiesiog pašalinkite sėklas, porą arbatinių šaukštelių smulkintų „chipotle“ užpilkite 0,5 stiklinės alyvuogių aliejaus ir 0,5 arbatinio šaukštelio košerinės druskos.

Kopūstų dieta: veiksminga, bet ribojanti

Laikantis kopūstų dietos galite rinktis kokias norite kopūstų rūšis, bet pirmenybę rekomenduojama teikti šviežiems kopūstas, jie turi mažiausiai kalorijų - 26-ias. Dar mažiau kaloringi rauginti kopūstai - 19 kalorijų. Tad kopūstų dieta veiksmingiausia, jei valgote kuo daugiau raugintų kopūstų. Raugintų kopūstų galima (ir netgi reikia) valgyti tris kartus per dieną. Kopūstų dieta neriboja Kopūstų dieta gana griežta, bet užjus alkio priepuoliui galima neribotais kiekiais valgyti kopūstų lapų. Laikantis kopūstų dietos galima be apribojimų gerti žaliosios arbatos, negazuoto ir nemineralizuoto vandens (šie skysčiai nedidina alkio) - geriausia per dieną išgerti ne mažiau nei 1,2 litro. Daugelyje dietų įtraukiama kava iš ryto, nes kava spartina apykaitos procesus (nuo 1 iki 4 proc.).

Apribojimai ir rekomendacijos

Papildomi apribojimai - visas 10 dienų negalima vartoti druskos ir cukraus. Draudžiamas alkoholis. Jokių miltų gaminių, saldumynų. Laikantis visų rekomendacijų, po 10 dienų kopūstų dietos ištirps nuo 6 iki 10 kilogramų, priklausomai nuo fizinių organizmo ypatybių ir riebalų kiekio. Dietos galima vėl laikytis ne anksčiau nei po dviejų mėnesių.

Meniu pavyzdys (10 dienų)

  • Pusryčiai: žalioji arbata, kava (be cukraus), negazuotas ir nemineralizuotas vanduo.
  • Pietūs: šviežių kopūstų ir morkų salotos su aliejumi (geriausia alyvuogių aliejumi), virta jautiena, arba vištiena, arba neriebi žuvis (ne daugiau 200 g).
  • Vakarienė: šviežių kopūstų, vienas putpelės (arba pusė vištos) kiaušinis, vienas obuolys ar koks kitas vaisius (išskyrus bananus). Ne vėliau nei likus dviem valandoms iki miego išgerkite stiklinę lieso jogurto (1 proc.).

Kopūstų salotas bet kada galima pakeisti kopūstų sriuba su daržovėmis. Kopūstų sriubos galima valyti, kiek norite.

Privalumai ir trūkumai

Kopūstų dieta stimuliuoja žarnyno veiklą. Dar vienas kopūstų dietos privalumas - su antsvoriu iš organizmo pasišalina ir susikaupę šlakai, toksinai (nes mažai vartojama druskos). Dietos negalima laikytis žmonėms, turintiems skrandžio ar dvylikapirštės opą, chroninį ir ūmų gastritą, enteritą, kolitą, infekcinius susirgimus. Jei nerimaujate, pirmiausia pasitarkite su gydytoju. Dietoje mažai angliavandenių, bet būtinas minimalus kiekis - 20 g yra (todėl organizmas intensyviai naudoja riebalų atsargas). Bet laikantis šios dietos darbingumas sumažės, galima apatija, sulėtėjusi reakcija, galbūt suprastės dėmesingumas, netgi galimi galvos skausmai - todėl šios dietos geriausia laikytis per atostogas. Dar vienas kopūstų dietos minusas - ji nėra idealiai subalansuota, turint omenyje vitaminus ir mineralus. Galbūt vertėtų gerti vitaminų ir mineralų kompleksą. Kopūstų dieta gana griežta, sudėtinga laikytis visų jos rekomendacijų, bet rezultatas džiugins. Ir pagrindinis dietos trūkumas - medžiagų apykaita nesinormalizuoja, tad po dietos organizmas bandys atgauti prarastus kilogramus, tad ateityje reikės sveikiau maitintis.

Kiti įdomūs faktai apie daržoves

Burokėlis, nors ir labai dietologų rekomenduojama - gana kaloringa daržovė. Ji turi daug cukraus, baltymų, vitaminų, o lyginant su kitomis daržovėmis, ir daugiausiai jodo. Kopūstai augdami sunaudoja daug azoto, todėl juos tręšti azoto trąšomis reikia bent du kartus. Papriką į Europos žemyną atvežė Kristupas Kolumbas. Pomidorai žemesnėje nei 15°C temperatūroje nustoja augti, salotų sėklos pradeda dygti esant 4-5°С, tačiau dygimui ir augimui palankiausia temperatūra yra 10-20°С.

tags: #idomus #faktai #apie #kopustus

Populiarūs įrašai: