Duonos kepyklos Palangoje: darbas, atsiliepimai ir tradicijų puoselėjimas
Šiame straipsnyje panagrinėsime duonos kepyklų darbo specifiką, remdamiesi atsiliepimais ir patirtimi, atkreipdami dėmesį į tradicijas ir iššūkius, su kuriais susiduria šio verslo atstovai. Straipsnyje remiamasi įvairių Lietuvos kepyklų pavyzdžiais, siekiant atskleisti darbo užkulisius nuo tešlos minkymo iki produkcijos pateikimo vartotojui.
Kepyklos kasdienybė: nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro
Darbas duonos kepykloje - tai nuolatinis procesas, trunkantis 24 valandas per parą. Gamyboje būtina kruopščiai laikytis receptūrų, technologinių kortelių ir stebėti visą gamybos procesą: nuo tešlos maišymo ir kepimo iki pakavimo. Technikos tarnyboje darbai apima kepimo linijų, katilinės, kompresorinės bei visos kepyklos įrangos priežiūrą. Ekspedicijos padalinyje darbuotojai atsakingi už produkcijos pakrovimo ir komplektavimo darbus bei produkcijos užsakymų tiekimo klientams įvykdymą. Čia visi darbuotojai atsakingi už tai, kad duonos gaminiai laiku pasiektų vartotojus.
Iššūkiai ir atsakomybės
Jaunai vadovei Emą Laurynaitę, valdančiai šeimos kepyklą, tenka nelengva užduotis. Karantino metu ji pati dirba visus darbus, pavaduodama sergančiuosius: minko tešlą, pašauna kepinius į krosnį, pakuoja juos ir gabena į parduotuves. „Taip dirbu nuo pat sausio, pakeisdama tai vieną, tai kitą žmogų. Tai didelis iššūkis. Neslėpsiu - pervargstu, sunku viską sužiūrėti. Kai įmonė maža, neįmanoma pasisamdyti tiek darbuotojų, kad prireikus jie galėtų vienas kitą pridengti. Tenka tai daryti pačiai“, - teigia Ema.
Karantinas taip pat turėjo įtakos kepyklos veiklai. Sumažėjus pasisėdėjimų prie kavos, neliko dirbančių savivaldybėse, valstybės įstaigose žmonių, nes visi darbuojasi namuose, per atstumą. Žmonės visko perka mažiau - sunkmetis apglėbė visą Lietuvą.
Tradicijos ir šeimos verslo tęstinumas
Kai kurioms kepykloms, pavyzdžiui, „Laugenai“, svarbu išsaugoti tradicijas. Ema Laurynaitė, perėmusi kepyklos valdymą iš savo senelių, nusprendė nieko nekeisti ir išsaugoti viską, ką jie sukūrė. Duona yra svarbiausias gaminys - ji turi išlikti tokia pati, kokią močiutė pradėjo kepti praėjusiame amžiuje.
Taip pat skaitykite: Kaip rasti duonos kepėjo darbą
Emos senelis, Edmundas Laurynas, 1985-aisiais greta savo namų Raseiniuose pastatė kepyklą. Sovietmečiu jis dirbo vairuotoju, tačiau jo žmona Genovaitė susidomėjo šakočių kepimu ir įkalbėjo jį pastatyti kepyklą. Pirkėjai greitai atrado šakočius, duoną, pyragus, tortus - per mėnesį kepiniams būdavo sunaudojama apie 30 tonų miltų, dirbdavo dvi pamainos kepėjų.
Asortimento išsaugojimas
Beržinėmis malkomis kūrenamoje krosnyje kepami šakočiai, ant ajerų kepta juoda duona, forminė balta duona, grietiniečiai, riestainiai, pyragai - tai kepiniai, kurie per 36 metus nedingo iš šios kepyklos asortimento.
Darbo sąlygos ir atlyginimai didžiosiose kepyklose
Didelės kepyklos, tokios kaip „Vilniaus duona“, siūlo įvairias darbo pozicijas su skirtingais atlyginimais ir darbo grafikais. Pavyzdžiui, Vilniaus kepykloje reikalingas techninės priežiūros vadovas, kurio darbo užmokestis siekia 3000 Eur (prieš mokesčius). Produkcijos pakuotojai gali uždirbti apie 1035 Eur (prieš mokesčius), linijos operatoriai - apie 1475 Eur (prieš mokesčius), o tešlos gaminimo operatoriai - apie 1250 Eur (prieš mokesčius).
Panevėžio kepykloje vyr. produkcijos pakuotojo vidutinis mėnesinis atlyginimas siekia 1260 Eur (prieš mokesčius), o elektrikų-šaltkalvių - 1895 Eur (prieš mokesčius).
Darbo specifika
Darbas „Vilniaus duonoje“ vyksta kasdien, 24 valandas per parą. Gamyboje reikia kruopščiai vadovautis receptūromis, technologinėmis kortelėmis, stebėti visą gamybos procesą nuo tešlų maišymo, kepimo proceso iki pakavimo. Technikos tarnyboje darbai apima kepimo linijų, katilinės, kompresorinės, bei visos kepyklos įrangos priežiūrą. Ekspedicijos padalinyje darbuotojai atsakingi už produkcijos pakrovimo ir komplektavimo darbus bei produkcijos užsakymų tiekimo klientams įvykdymą.
Taip pat skaitykite: Darbas Pietų Afrikos Respublikoje
Mažosios kepyklėlės: išskirtinumas ir iššūkiai
Mažosios kepyklėlės, tokios kaip „Abraks“, išsiskiria savo produkcijos kokybe ir natūralumu. Rugilė ir Mindaugas, kepantys duoną su natūraliu raugu be pridėtinio cukraus, teigia, kad išmokti kepti nėra sudėtinga, bet reikia labai daug kantrybės ir užsispyrimo, nes darbas monotoniškas ir fiziškai nėra lengvas.
Darbo krūvis ir poilsis
Kol duonos kepalėlis nuo ližės patenka į kepimo krosnį, tešla rankomis būna daugybę kartų pakilnota, o vienu metu tenka kelti 10 kilogramų. Prisėsti ir pailsėti dieną duonos kepėjams nėra kada. Paskausta rankų riešai, nugara, maudžia kojas, tad per dieną abu sako pakeičiantys bent kelias batų poras. Pasak jų, darbo diena geriausiu atveju baigiasi 3-4 valandoms.
Netradiciniai sprendimai ir inovacijos
Kai kurios kepyklos ieško netradicinių sprendimų ir diegia inovacijas. Pavyzdžiui, „Biržų duona“ naudoja švarią, vietoje pagamintą saulės energiją ir įrengė modernią šiluminės energijos taupymo technologiją, kurios pagalba kepimo proceso metu išskiriama energija surenkama ir panaudojama pakartotinai.
„Druska Miltai Vanduo“ kepyklos savininkė Barbora Grigaliūnaitė-Kadūnienė teigia, jog duonos skonis priklauso ir nuo metų laikų. Jos kepimas, kilimas, formavimasis skiriasi vasarą, žiemą, rudenį ir pavasarį. Taip yra dėl to, jog duona neturi pridėtinių stabilizatorių, todėl ją kepant veikia išorės veiksniai - oro temperatūra, drėgmės kiekis.
Taip pat skaitykite: „Dodo Pizza“ atsiliepimai Lietuvoje
tags: #darbas #Palanga #duonos #kepykla #atsiliepimai