Įdomiausi Pietų Amerikos Gyvūnai
Pietų Amerika - tai žemynas, kuriame gyvena daugybė unikalių ir įdomių gyvūnų. Dėl didelės geografinės įvairovės, nuo Andų kalnų iki Amazonės atogrąžų miškų, čia aptinkamos pačios įvairiausios gyvūnų rūšys, prisitaikiusios prie skirtingų aplinkos sąlygų. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą įdomiausių Pietų Amerikos gyvūnų, išsiskiriančių savo išvaizda, elgsena ar prisitaikymu prie aplinkos.
Pietų Amerikos žinduoliai
Karčiuotasis vilkas
Karčiuotasis vilkas (lot. Chrysocyon brachyurus) yra didžiausias šuninių šeimos žinduolis Pietų Amerikoje. Jis primena didelę rausvakailę lapę. Šie žinduoliai aptinkami atvirose ir pusiau atvirose vietovėse, ypač mėgsta pievas su pavieniais krūmais ir medžiais visoje Pietų Amerikoje. Karčiuotasis vilkas yra aukščiausias iš laukinių šuninių žinduolių, jo ilgos kojos yra prisitaikiusios prie aukštų žolynų.
Panteros giminaitis jaguaras
Panteros giminaitis jaguaras (lot. Panthera onca) - katinių šeimos plėšrus žinduolis, viena didžiausių pasaulyje gyvenančių kačių. Jo ilgis siekia 150-180 cm, o svoris 55-100 kg (patinai) ir 68-136 kg (patelės). Šios didelės katės gyvena iki 25 metų. Be kita ko, tai vienintelė neriaumojanti katė pasaulyje. Gyvena jaguarai Pietinėje ir Centrinėje Amerikoje. Vienoje vadoje būna nuo 1 iki 4 jauniklių, sveriančių kiek mažiau nei kilogramą. Gimsta akli ir kurti, praregi mažyliai kaip ir paprastos katės kačiukai - po dviejų savaičių. Būdami 6 mėnesių, jie lydi motiną medžioklėje. Motina jauniklius prižiūri 2 metus. Lytinę brandą jaguarai pasiekia būdami 3 metų. Poruojasi jie visus metus. Jaguarai gerai laipioja medžiais, bet medžioja ant žemės ir dažniausiai naktį. Nedidelius atstumus gali bėgti labai greitai. Medžiojantis jaguaras nusižiūri auką ir stengiasi prie jos priartėti. Tuomet staiga puola. Medžioja kone viską - nuo pelės iki elnio. Gyvūnas gerai plaukia, jo grobiu gali tapti varlės, žuvys, vėžliai, net aligatorių jaunikliai. Kartais užpuola naminius gyvulius. Sumedžiojęs didesnį grobį, pirma nusitempia į slėptuvę. Suaugę jaguarai gyvena pavieniui, išskyrus poravimosi laikotarpį. Jų medžioklės plotas priklauso nuo grobio gausos. Jei jo daug, užtenka nedidelio ploto. Jei mažai, teritorija gali apimti net 500 km². Nuo kitų didžiųjų kačių rūšių jaguaras skiriasi dar ir savo medžioklės būdu - jis dažnai suskaldo dantimis aukai kaukolę. Be to, jaguaras niekad nepersekioja savo potencialių aukų. Brazilijos medžiotojai tikina, kad jaguaras savo aukas hipnotizuoja žvilgsniu.
Kiti žinduoliai
Pietų Amerikoje taip pat gyvena ir kitų įdomių žinduolių, tokių kaip kupranugariniai (guanakai, vikunijos), kalniniai, lyguminiai ir Berdo tapyrai, pekariniai, elniniai (2 pudu rūšys, mazamos), kiškiažvėriai. Taip pat būdingi šikšnosparniai vampyrai (paprastieji baltasparniai ir apželtakojai vampyrai), prie vandens telkinių - didžiausi pasaulio graužikai - kapibaros, yra kitų graužikų: šinšilų, nutrijų, jūrų kiaulyčių, plėšrieji (akiniuotieji lokiai, pumos, ocelotai).
Pietų Amerikos paukščiai
Papūgos aros
Pietų Amerikoje gyvena spalvingosios papūgos aros (raudonosios, hiacintinės mėlynosios aros), didieji, baltagurkliai tukanai, kolibriai, kondorai, harpijos, žabiru, mažieji kalakutiniai grifai, sakalai keleiviai, urvinės pelėdikės, tulžiai.
Taip pat skaitykite: Gyvūnai, kuriuos rasite tik Pietų Amerikoje
Amazonės karališkoji musinukė
Amazonės karališkoji musinukė (lot. Onychorhynchus coronatus) sutinkama Amazonės baseino miškuose ir miškingose vietovėse. Ji yra maždaug šešiolikos centimetrų aukščio. Mėgsta nuo šakų staigiai pulti skrendančius vabzdžius arba rankioti juos nuo lapų. Amazonės karališkoji musinukė ant šakų netoli vandens suka labai didelius lizdus (kartais iki 1,8 metro ilgio). Lizdai dažniausiai kabo virš vandens, todėl plėšrūnams sunku juos pasiekti.
Pietų Amerikos ropliai ir varliagyviai
Iš roplių Pietų Amerikoje gyvena gyvatės (tarp jų didžiausias pasaulyje smauglys - anakonda), driežai, šonakakliai vėžliai, iguanos, kaimanai; iš varliagyvių daug medvarlių, rupūžės pipos, kirmrausos.
Pietų Amerikos pavojingi gyvūnai
Kulkinė skruzdė
Epitetas kulkinė šiai skruzdei pavadinti tikriausiai parinktas ne šiaip sau - jos įgėlimas laikomas pačiu skaudžiausiu vabzdžių įgėlimu. Nuodų pripildytas geluonis veriantis žmogaus kūną sukelia panašų skausmą kaip iš ginklo iššauta kulka. Dažniausiai šios skruzdės gyvena medžių kamienuose, užauga iki kelių centimetrų ilgio ir yra tarp didžiausių skruzdžių rūšių pasaulyje. Palyginimui, kulkinės skruzdės geluonis yra beveik 30 kartų skausmingesnis nei įprastinės, Lietuvoje sutinkamos bitės. Šios skruzdės dažniausiai gelia gindamosis ir joms visai nesvarbu kas jų oponentas - žmogus ar didžiulis gyvūnas. Manoma, kad kulkinės skruzdės įgėlimą intensyviai skauda beveik parą.
Brazilijos klajojantis voras
Lotyniškas šio gyvio pavadinimas Phoneutria reiškia žudikas ir jis puikiai tinka klajojančiam vorui - tai mirtiniausias voras pasaulyje. Vietoje to, kad megztų tinklus ir gaudytų vabzdžius, jie tiesiog vaikšto džiunglėmis ir medžioja aukas. Dažniausiai sutinkami Brazilijoje, šie vorai medžioja naktimis, o dieną slepiasi atokiuose kampeliuose. Didžiausią pavojų kelia tai, jog Brazilijos klajojantis voras nesibodi užklysti į žmonių apgyvendintas teritorijas. Baugindami savo varžovą klajojantys vorai atsistoja ant galinių kojų ir išskleidžia priekines. Tokio voro įkandimas labiausiai pavojingas vaikams, o dažniausi simptomai - vėmimas, kvėpavimo ir matymo sutrikimai, intensyvus prakaitavimas. Laiku nesuteikus reikiamos pagalbos (priešnuodžio), viskas gali pasibaigti mirtimi.
Pietų Amerikos barškuolė
Mirtinos gyvatės turi itin gerą maskuotę - jos gali būti sunkiai pastebimos drėgnose vietovėse, kuriose dažniausiai ir slepiasi. Nors įprastai šios gyvatės žmonių nepuola, jos gali tai padaryti iš baimės ar išgąsčio. Pietų Amerikos barškuolės įkandimas dažniausiai baigiasi paralyžiumi, apakimu ar net mirtimi, todėl jos yra ypač pavojingos, net ir žmonėms.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Raudonpilvė piranija
Piranijų bijo visi - žiniasklaidos sukurtas įvaizdis yra itin baugus. Gaila, tačiau taip yra ne be priežasties - raudonpilvės piranijos žandikaulis ir dantys gali pridaryti daug nemalonumų bet kam. Visa laimė, kad dažniausiai jos minta kitomis žuvimis, vabzdžiais, moliuskais ir vandens augalais. Šios žuvys pavojingiausios tuomet, kai yra itin alkanos - tokiu metu jos medžioja grupėmis ir per kelias akimirkas į skutelius gali sudraskyti žmogų ar kitą didelį žinduolį.
Elektrinis ungurys
Dažniausiai sutinkami gėluose vandenyse, elektriniai unguriai gali sugeneruoti didelę elektros energijos įtampą. Tai gana stambi žuvis, galinti sverti apie 20 kilogramų ir sugeneruoti apie 600 voltų energijos iškrovą. Šių žuvų išpuoliai prieš žmones pasitaiko itin retai, dažniausiai savo galimybes jos panaudoja besigindamos nuo grobuonių bei medžiodamos aukas.
Žalioji anakonda
Ši gyvatė užauga nuo 6 iki 9 metrų ilgio ir sveria net 250 kilogramų. Tai didžiausia nenuodinga gyvatė pasaulyje. Sutinkamos tiek vandenyje, tiek ir ant žemės, šios gyvatės savo aukas tiesiog sutraiško. Pasmaugta ir sutraiškyta auka yra praryjama nekramčius, o dažniausiai aukomis tampa krokodilai, briedžiai, vėžliai ir įvairios žuvys. Nors žmonių anakondos nepuola, yra užfiksuotos kelios mirtys nuo anakondos išpuolių, todėl net ir šios gyvatės vertėtų pasisaugoti.
Oophaga pumilio varlė
Vertimo į lietuvių kalbą šiai varlei nėra, todėl naudojamas lotyniškas pavadinimas. Tikriausiai pats mirtiniausias padaras atogrąžų miškuose. Šios varlės sutinkamos upėse, kūdrose, pelkėse ir ežeruose - žodžiu virus, kur tik yra vandens. Priklausomai nuo to, kokiais nuodais prisisotinusios šios varlės, jos gali būti įvairių spalvų auksinės, žalios, raudonos, mėlynos. Varlytės pakankamai nedidelės, tačiau savo kūne talpina tiek nuodų, jog jais pakaktų pribaigti 10 suaugusių vyrų. Ryški varlės odos spalva yra tarsi perspėjimas plėšrūnams nesiartinti. Tiesa, pačios varlės šių nuodų negamina - juos išgauna iš maisto, kurį suėda, t.y. augalų, vabzdžių.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
tags: #įdomiausi #Pietų #Amerikos #gyvūnai