Pietūs nuo Lampedūzos: Geografija ir geopolitiniai ginčai Viduržemio jūroje
Viduržemio jūra, istorijos ir kultūrų kryžkelė, šiandien yra įvairių geopolitinių interesų susidūrimo arena. Vienas iš aštrių konfliktų - ginčas tarp Turkijos ir Graikijos dėl įtakos šioje jūroje, ypač rytinėje jos dalyje. Šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti šio konflikto priežastis, argumentus ir galimus sprendimo būdus, atsižvelgiant į abiejų pusių pozicijas.
Turkijos ir Graikijos nesutarimai: žvilgsnis iš arčiau
Pastaruoju metu, stebint lietuviškąją žiniasklaidą, susidaro įspūdis, kad Turkija yra pagrindinė konflikto dalyvė, o Graikija - auka. Tačiau, norint suprasti situacijos sudėtingumą, būtina išklausyti abiejų šalių argumentus. Daugelyje publikacijų dominuoja Graikijos ir ją remiančių šalių, pavyzdžiui, Prancūzijos, požiūris, o Turkijos pozicija dažnai ignoruojama arba pateikiama fragmentiškai.
Kipro klausimas: pamiršti turkų interesai
Vienas iš pagrindinių nesutarimų akmenų - Kipro klausimas. Graikija ir ją palaikančios valstybės dažnai pamiršta, kad Kipre gyvena turkų bendruomenė, turinti tokias pat teises į jūros išteklius kaip ir graikai. Turkija tvirtina, kad neturi teisės į jūrą netoli Kipro, o tai reiškia Kipro turkų interesų ignoravimą.
Derybų vilkinimas ir vienašališki veiksmai
Turkija teigia, kad Graikija pirmoji pradėjo vienašališkus gręžimo darbus Viduržemio jūroje, o Ankara ne vienerius metus ragino Atėnus sėsti prie derybų stalo ir tik po to pradėti ieškoti gamtinių išteklių. Tačiau Graikija, anot Turkijos, visais įmanomais būdais atidėlioja derybas.
Turkijos argumentai: jūrinės sienos ir Kipro turkų teisės
Turkija savo poziciją grindžia keliais pagrindiniais argumentais:
Taip pat skaitykite: Greitas maistas Vievyje
- Jūrinės sienos nustatymas: Ankara teigia, kad pagal tarptautinę teisę pakrantės valstybės turėtų derėtis dėl jūrinių sienų. Turkija visada buvo pasirengusi pradėti derybas su visomis Viduržemio jūros rytinės dalies pakrantės valstybėmis, ypač su Graikija.
- Kipro turkų teisės: Turkija pabrėžia, kad Kipro turkai, kaip salos bendrasavininkai, turi lygias teises kartu su Kipro graikais dėl jūroje esančių išteklių.
- Graikijos vienašališki veiksmai: Turkija kaltina Graikiją ir Kipro graikų administraciją, kad jos 2003 m. sudarė sienų nustatymo susitarimą su Egiptu, nepaisant turkų prieštaravimų. Taip pat, Kipro graikai 2010 m. pasirašė naują susitarimą dėl ribų nustatymo su Izraeliu.
- Antiturkiškos sąjungos: Turkija teigia, kad Graikija ir Kipro graikai mėgino sudaryti antiturkiškas sąjungas, kurios šiame regione izoliuotų Turkijos ir Kipro turkų interesus. Graikai sukūrė įvairius daugiašalius formatus su Egiptu, Libanu, Izraeliu, Prancūzija ir net Palestina.
- Sevilijos žemėlapis: Turkija kritikuoja Graikiją už bandymą primesti savo perteklinius jūrinius reikalavimus, pasisakant už vadinamąjį Sevilijos žemėlapį, kuris, Ankaros nuomone, pažeidžia Turkijos interesus.
Istorinis kontekstas ir dabartinė situacija
Turkija mano, kad buvo padaryta istorinė klaida, kai 2004 m. Kipro graikų administracija tapo ES nare, nepaisant to, kad atmetė JT tarpininkavimo sandorį (Anano planą). Turkija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2003 m. iki pat pirmosios Kipro graikų administracijos atliekamų gręžimo operacijų jūroje 2011-aisiais, nesiėmė jokių veiksmų jūroje.
Naujausi įvykiai ir diplomatinės pastangos
Šių metų liepos 21 d. Turkija nusprendė išsiųsti seismologinių tyrimų laivą į savo kontinentinio šelfo pietvakarinę dalį, kuri 2004 m. buvo įregistruota JT. Vokietija ir ES atstovai paprašė turkų suteikti paskutinę galimybę susitarti diplomatijos pagalba, todėl Turkija sustabdė planuojamą veiklą. Turkijos ir Graikijos lyderių vyresnieji patarėjai, padedami Vokietijos diplomatų, surengė keletą susitikimų. Tačiau likus kelioms valandoms iki bendro pareiškimo paskelbimo, graikai paskelbė pasirašę jūrinį susitarimą su Egiptu, todėl Ankara atnaujino sustabdytą žvalgymo veiklą savo kontinentiniame šelfe.
ES vyriausiasis įgaliotinis Borelis pasiūlė palengvinti tiesioginį Turkijos ir Graikijos dialogą, tačiau Graikija atsisakė susitikti su Turkijos užsienio reikalų ministru. Rugsėjo 3 d. Turkija paskelbė apie savo valstybės paramą NATO generalinio sekretoriaus iniciatyvai dėl konflikto sustabdymo ir deeskalacijos.
Geografiniai aspektai ir salų reikšmė
Ginčas taip pat susijęs su geografiniais aspektais, ypač su salų įtaka jūrinėms zonoms. Turkija teigia, kad visos Graikijos salos, esančios į rytus nuo linijos, nubrėžtos vienodu atstumu tarp žemyninės Turkijos ir žemyninės Graikijos, iškreipia teisingumą ir joms neturėtų būti suteiktas KŠ / IEZ (kontinentinio šelfo / išskirtinės ekonominės zonos) statusas.
Pagal perteklinę graikų / Kipro graikų poziciją, visos salos automatiškai turi KŠ / IEZ statusą, remiantis vien JT jūrų teisės konvencijos 121 straipsniu dėl salų valdymo. Kastelorizo sala yra šių graikiškų perteklinių pretenzijų pavyzdys. Graikija tvirtina, kad 10 km2 sala, esanti 2 km atstumu nuo žemyninės Turkijos dalies ir 580 km nuo žemyninės Graikijos, turėtų sudaryti 40 000 km2 jūrinę zoną.
Taip pat skaitykite: Lengvi pietūs
Taip pat skaitykite: Restoranai ir kavinės Trakuose
tags: #pietus #nuo #Lampeduzos #geografija