Gruziniška Duona su Mėsa: Skonių Kelionė į Kaukazą

Gruzijos virtuvė - tai tikras skonių lobynas, derinantis senovines tradicijas su šiuolaikinėmis tendencijomis. Ji garsėja savo spalvingumu, aromatingumu ir nepakartojamu skoniu. Nuo sočių mėsos patiekalų iki gaivių daržovių užkandžių, gruziniška virtuvė turi ką pasiūlyti kiekvienam gurmanui. Lietuviai jaučia nepaprastai didelę meilę Sakartvelui (Gruzijai) ir gruziniškiems patiekalams. Šiame straipsnyje pasinersime į gruziniškų patiekalų pasaulį, aptarsime populiariausius receptus ir atskleisime jų gaminimo paslaptis, o ypatingą dėmesį skirsime gruziniškai duonai su mėsa - patiekalui, kuris puikiai tinka tiek kasdieniam stalui, tiek šventiniam piknikui gamtoje.

Chačapuris: Gruzijos Virtuvės Vizitinė Kortelė

Turbūt žinomiausias gruziniškas patiekalas yra chačapuris - sūriu įdarytas pyragas. Gruziją galima įsimylėti paragavus vieną iš tipinių šios šalies užkandžių - chačiapurį. Tai ypač panašus į picą paplotėlis, kuriame dominuoja trijų rūšių sūris, o pačiame centre it saulė šviečia geltonas kiaušinio trynys! Tačiau chačapurių įvairovė yra stulbinanti. Populiariausi variantai:

  • Imeruli chačapuri - apvalus pyragas su sūriu, kilęs iš Imeretijos regiono. Jo tešla minkšta, o sūrio įdaras gausus ir sultingas.
  • Adžaruli chačapuri - laivelio formos pyragas su sūriu, kiaušiniu ir sviesto gabalėliu. Šis chačapuris yra Adžarijos regiono pasididžiavimas ir dažnai patiekiamas kaip pagrindinis patiekalas. Valgant pirmiausia sumaišomas sūris su kiaušiniu ir sviestu, o tada atplėšiami tešlos kraštai ir mirkomi į sūrio masę.
  • Megruli chačapuri - panašus į Imeruli, tačiau papildomai apibarstomas sūriu iš viršaus. Šis chačapuris yra kilęs iš Samegrelo regiono ir pasižymi intensyvesniu sūrio skoniu.
  • Kubdari - chačapuri su mėsos įdaru. Šis patiekalas yra populiarus Svanetijos regione ir yra puikus pasirinkimas mėgstantiems sočius ir kaloringus patiekalus.

Chačapurių tešla dažniausiai gaminama iš mielinės arba neraugintos tešlos. Įdarui naudojamas sūris, vadinamas "sulguni", kuris pasižymi sūriu ir šiek tiek rūgštoku skoniu. Tačiau galima naudoti ir kitus sūrius, pavyzdžiui, fetą arba mocarelą, priklausomai nuo individualaus skonio. Šorena Džaniašvili teigia, kad chačapuris jai kelia šiltas emocijas, nes primena jaukius namus, mamos virtuvę ir iš jos sklindantį pyrago kvapą. Gruzijoje gaminant šį patiekalą naudojama daug skirtingų sūrių, kadangi gruzinai labai juos mėgsta, ir daugelį patiekalų gardina įvairiomis jo rūšimis. Chačapurio Lietuvoje dar neteko gaminti, tačiau grįžus į Tbilisį nei viena diena nepraeina be šio skanėsto.

Kaip Pasigaminti Chačapurį Namuose?

Štai paprastas Imeruli chačapuri receptas:

Ingredientai:

  • Tešlai: 250 g miltų, 150 ml šilto vandens, 1 šaukštelis sausų mielių, 1 šaukštelis cukraus, 0,5 šaukštelio druskos, 2 šaukštai aliejaus.
  • Įdarui: 300 g sulguni sūrio (galima pakeisti feta arba mocarela), 1 kiaušinis.

Paruošimas:

  1. Sumaišykite šiltą vandenį, mieles ir cukrų. Palikite 10 minučių, kad mielės suaktyvėtų.
  2. Dubenyje sumaišykite miltus, druską ir aliejų. Įpilkite mielių mišinį ir užminkykite minkštą tešlą.
  3. Uždenkite tešlą ir palikite šiltoje vietoje 1 valandai, kad pakiltų.
  4. Sūrį sutarkuokite. Įmaišykite kiaušinį.
  5. Padalinkite tešlą į dvi dalis. Iškočiokite kiekvieną dalį į apvalų paplotėlį.
  6. Ant vieno paplotėlio uždėkite sūrio įdarą. Uždenkite kitu paplotėliu ir užspauskite kraštus.
  7. Aptepkite chačapurį kiaušinio plakiniu.
  8. Kepkite orkaitėje, įkaitintoje iki 200 laipsnių, apie 20-25 minutes, arba kol chačapuris taps auksinės spalvos.

Chinkaliai: Mėsos Stebuklas Tešloje

Chinkaliai - tai dideli koldūnai, įdaryti mėsa ir sultiniu. Jie yra vienas iš populiariausių gruziniškų patiekalų, ypač mėgstamas vyrų. Chinkaliai tradiciškai valgomi rankomis, pradedant nuo viršaus ir geriant sultinį, kuris susikaupia viduje. Viršūnėlė, kurioje susijungia tešla, paprastai nevalgoma. Įdarui dažniausiai naudojama jautiena, kiauliena arba jų mišinys. Mėsa smulkiai supjaustoma arba sumalama. Į įdarą taip pat dedama svogūnų, česnakų, kalendrų, petražolių ir prieskonių.

Taip pat skaitykite: Receptas: gruziniška duona su marinuota mėsa

Kaip Teisingai Valgyti Chinkalius?

Valgyti chinkalius yra savotiškas ritualas. Štai keletas patarimų:

  1. Paimkite chinkalį už viršūnėlės.
  2. Atsargiai įkąskite šoną ir išgerkite sultinį.
  3. Suvalgykite visą mėsos įdarą ir tešlą, palikdami viršūnėlę.

Chinkaliai dažnai patiekiami su juodaisiais pipirais ir actu. Tačiau galima valgyti ir be jokių priedų, tiesiog mėgaujantis jų skoniu.

Kiti Populiarūs Gruziniški Patiekalai

  • Saciwi - tai vištiena arba kalakutiena, patiekiama su tirštu riešutų padažu. Tai tradicinis gruziniškas patiekalas, dažnai ruošiamas šventėms ir ypatingoms progoms. Padažas gaminamas iš graikinių riešutų, česnakų, kalendrų, šafrano, acto ir prieskonių. Saciwi yra ne tik labai skanus, bet ir labai maistingas patiekalas. Vištiena arba kalakutiena verdama arba kepama orkaitėje. Tada mėsa supjaustoma gabalėliais ir užpilama riešutų padažu.
  • Lobio - tai pupelių troškinys, vienas iš pagrindinių gruziniškos virtuvės patiekalų. Jis gaminamas iš įvairių rūšių pupelių, svogūnų, česnakų, kalendrų, petražolių ir prieskonių. Lobio yra sotus, maistingas ir labai skanus patiekalas, puikiai tinkantis vegetarams ir veganams. Pupelės mirkomos per naktį, o tada verdamos, kol suminkštėja. Svogūnai ir česnakai apkepinami aliejuje, o tada dedami į pupeles. Į troškinį taip pat dedama kalendrų, petražolių ir prieskonių. Lobio troškinamas ant mažos ugnies, kol skoniai susimaišo. Lobio dažnai patiekiamas su gruziniška duona "mčadi" arba "šoti". Taip pat galima patiekti su marinuotomis daržovėmis arba sūriu.
  • Badridžani Nigvzit - tai kepti baklažanų suktinukai, įdaryti riešutų įdaru. Tai populiarus gruziniškas užkandis, dažnai patiekiamas šventėms ir ypatingoms progoms. Įdaras gaminamas iš graikinių riešutų, česnakų, kalendrų, acto ir prieskonių. Šorena Džaniašvili teigia, kad baklažanų suktinukai yra pats mėgstamiausias jos patiekalas! Kai tik grįžta į Tbilisį, skuba skanauti šių suktinukų. Juos galėtų valgyti kiekvieną dieną. Nei vienų Kalėdų neįsivaizduoja be jų. Gruzijos virtuvėje labai svarbią vietą užima būtent baklažanai ir graikiški riešutai. Yra daugybė patiekalų su baklažanais, tačiau šis - jos mėgstamiausias. Baklažanai supjaustomi plonomis juostelėmis ir apkepinami aliejuje. Tada ant kiekvienos juostelės užtepama riešutų įdaro ir suvyniojama į suktinuką.
  • Pchali - tai gruziniškas užkandis, gaminamas iš įvairių daržovių, sumaišytų su riešutų padažu. Dažniausiai naudojamos špinatai, burokėliai, morkos, kopūstai ir pupelės. Daržovės verdamos, kepamos arba troškinamos, o tada sumaišomos su riešutų padažu. Pchali yra ne tik labai skanus, bet ir labai sveikas patiekalas. Šorena Džaniašvili teigia, kad pchali užkandėlės taip pat puikuojasi jos mėgstamų patiekalų sąraše. Gruzijoje šis patiekalas paprastai ruošiamas šventiniu laikotarpiu, tačiau gyvendama Lietuvoje ji jį gamina ir tiesiog savaitgaliais. Tiesą sakant, tai vienintelis gruziniškas patiekalas, kurį gamina ir Lietuvoje. Gal dėl to, kad šią užkandėlę su špinatais ir riešutais nesunku pasigaminti, ir tai neatima daug laiko. Riešutų padažas gaminamas iš graikinių riešutų, česnakų, kalendrų, acto ir prieskonių. Padažas sumalamas į pastą ir sumaišomas su daržovėmis. Pchali patiekiamas šaltas.
  • Šašlykai - tai ant iešmų kepta mėsa, populiari ne tik Gruzijoje, bet ir visame Kaukaze. Gruzijoje šašlykai dažniausiai gaminami iš kiaulienos, jautienos arba avienos. Mėsa marinuojama su svogūnais, česnakais, prieskoniais ir actu. Tada mėsa veriama ant iešmų ir kepama ant žarijų. Šašlykai dažnai patiekiami su adžika padažu, marinuotais svogūnais ir gruziniška duona "šoti".
  • Ajapsandali - tai vegetariškas troškinys, gaminamas iš baklažanų, paprikų, pomidorų ir kitų daržovių. Šorena Džaniašvili teigia: „Ajapsandali - tai vegetariškas troškinys. Šis spalvingas patiekalas man asocijuojasi su vaikyste. Jame yra daug spalvingų daržovių, kurie man, kaip vaikui, atrodė labai įdomiai. Būdavo labai įdomu tyrinėti troškinį ir žiūrėti į visus produktus, iš kurių susideda patiekalas. Dabar šį patiekalą valgau tik grįžusi į Gruziją, tačiau nei vienas apsilankymas namuose neapsieina be jo."
  • Charčio - aštri sriuba su jautiena, ryžiais ir graikiniais riešutais. Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“) teigia: Charčio receptas - įvairialypis, unifikuoto, galima sakyti, nėra. Tad šis receptas - vienas iš daugelio, kurį jam papasakojo bičiulis iš Lagodechio miesto Sakartvele. Recepte nemažai improvizacijos, bet galų gale ant stalo garuos lėkštė su niekuo nesupainiojamu charčio sriubos aromatu.
  • Čachochbilis - vištienos troškinys su pomidorais, svogūnais ir prieskoniais.
  • Tolma - vynuogių lapų suktinukai, įdaryti ryžiais ir mėsa.
  • Lobiani - tai vienas iš mėgstamiausių gruziniškų patiekalų. Šie paplotėliai su pupelių įdaru gaminami per visas šventes.
  • Čurčchela - (gruz. ჩურჩხელა) turbūt pats populiariausias gruzinų virtuvės saldumynas. Ji atrodo kaip tamsiai raudonos ilgos (iki 20 cm), plonos dešrelės, labai skanios ir nesunkiai pagaminamos. Čurčhelos gamybai reikia "gyvų", neseniai išspaustų vynuogių sulčių, riešutų ir kukurūzų miltų.
  • Adžika - universalus gruziniškas padažas.
  • Viščiukas Tabaka - netikėtas atradimas.

Gruziniška Duona su Mėsa: Receptai ir Paslaptys

Šiandien pakalbėkime apie tai, kaip pasigaminti gardų patiekalą - gruzinišką duoną su marinuota mėsa. Tai puikus pasirinkimas tiek kasdieniam stalui, tiek šventiniam piknikui gamtoje.

Mėsa ir Marinavimas

Pirmas ir pats svarbiausias žingsnis - tinkamos mėsos pasirinkimas. Pasak kulinarės, gruziniškai virtuvei tokia mėsa yra per prasta. „Tikras gruziniškas šašlykas gaminamas iš kiaulienos mėsos karbonadinės sprandinės. Šašlykui kepti tinkama ne visa sprandinė: viena dalis būna sausesnė, o reikėtų rinktis riebesnes sprandinės dalis“, - pataria pašnekovė. Mėsa prekiaujantis Marius Damavičius sakė, kad metams bėgant lietuviai nori išbandyti vis daugiau naujų skonių. Kita vertus, yra keletas tokių, kurie visą laiką išlieka populiarūs. „Mėgstamiausia - medaus-garstyčių, Alabamos, vyšniniame, česnakiniame, BBQ marinatuose kepti paruošta mėsa. Nors turime pirkėjų, kurie vis nori išbandyti ką nors įdomesnio. Pavyzdžiui, apelsininė ar čili-mango vištiena“, - apie lietuvių mėgiamus skonius pasakojo „Gardžios mėsos krautuvėlės“ atstovas.

Virtuvės šefas Gediminas Abraškevičius sako, kad minėti skoniai didžiąja dalimi yra kepimo ant žarijų klasika, todėl toks lietuvių pasirinkimas nestebina. „Jei mėsa gera, labai skanu ir be jokių ypatingų priemonių ir marinavimo. Geriausia jei mėsa turi to jungiamojo audinio su riebaliuku - kiaulienos sprandinė arba steikui skirta jautiena. Užtenka iškepus druskos, pipirų - ir viskas, karališkas skonis. Tačiau galima ir pačiam pasidaryti, jei tik yra galimybė. Privalumas - gali daryti kaip būtent tau norisi, kažko daugiau ar mažiau pridėti. O daugelį marinatų visai nesunku paruošti“, - pasakojo G. Abraškevičius. Iš labiau netradicinių variantų šefas minėjo čili-mango vištieną ir šašlykus su juodaisiais serbentais.

Taip pat skaitykite: Gruziniška sriuba su kiauliena

Šašlykai su Juodaisiais Serbentais

Vis tik labiausiai išbandyti lietuviams G. Abraškevičius siūlė šašlykų, marinuotų juoduosiuose serbentuose receptą. „Man jis toks ir netradicinis kažkiek, bet ir grynai lietuviškas skonis. Keista, kad Lietuvoje jis dar mažai žinomas, bet kiek esu vaišinęs lietuvių, sutinka su manimi, kad primena Tėvynę. Aš pats, kai dirbu užsienyje irgi kartais pasidarau ir rodos, sėdžiu, valgau tą šašlyką močiutės sode“, - šypsojosi virtuvės šefas.

Receptas:

  • Kiaulienos sprandinės šašlykai juodųjų serbentų marinate:
    • 1 kg kiaulienos sprandinės
    • Apie 70 g juodųjų serbentų uogų
    • Pusė svogūno
    • 2 šaukštai aliejaus
    • 2 šaukštai Provanso žolelių mišinio

Gaminimas:

  1. Kiaulienos sprandinę supjaustykite gabalėliais, serbentus sutrinkite blenderiu, svogūną supjaustykite plonais pusžiedžiais.
  2. Viską kartu su aliejumi ir prieskoniais sudėkite į didelį indą, gerai išmaišykite, mėsą gerai išmasažuokite spaudydami rankomis.
  3. Uždengtą palaikykite šaltai bent porą valandų ir kepkite ant žarijų.

Juodųjų serbentų, svogūnų ir Provanso žolelių derinys suteiks švelnų, bet charakteringą skonį, iškepusi mėsa bus minkšta, sultinga ir kvapni.

Gruziniška Duona

Geros kiaulienos sprandinės šašlyką kepu gruziniškai - tiesiog šviežią mėsą gabaliukais ant iešmo, prieš pat kepant pabarstau druska. Iškepus dedu į puodą su pjaustytais svogūnais, uždengęs palaikau 10 min. Valgom su tandyr krosnyje kepta tikra gruziniška duona (tokios jau galima gauti Lietuvoje, vietoj kepama), šiek tiek daržovių. Nepakartojamas skonis!

Šašlyko Kepimo Paslaptys

V. Balčiūnaitės teigimu, neužtenka parduotuvėje mėsos išsirinkti vien pagal tai, jog ji gražiai atrodo - dėl geresnio mėsos gabalo kulinarė pataria visuomet pasitarti su pardavėja, nes didžiausią dėmesį būtina skirti kokybiškai mėsai. Maratas atskleidžia, kad kiek armėniškų šeimų - tiek ir šašlykų receptų, tačiau populiaru mėsą marinuoti bazilikais ir raudonėliais, iš vakaro prieš kepimą. Jis taip pat pasidalina paslaptimi, kurią atskleidė tik DELFI: „Armėnai gal supyks, bet vienas esminių dalykų - nereikia iš karto dėti svogūnų (į marinatą), juos dėti tik valandą prieš kepimą. Aš jums atskleidžiau vieną svarbiausių paslapčių, bet tiktai jums, nes šiaip tai negalima šito dalyko pasakyti.“ Veriant supjaustytus mėsos gabalus ant iešmo, svarbiausia nepalikti tarpelių. Mėsa jokiu būdu negali kabėti ar kristi, turi būti užmauta labai tvirtai ir tolygiai. Kai mėsa suverta, ją reikia masažuoti, siekiant suvienodinti visus mėsos gabalus į tolygią masę. Maratas pasakoja, kad tada mėsa išorėje gražiai skrunda, o viduje - troškinasi per garus, todėl šašlykas tampa itin sultingas.

Pasak V. Balčiūnaitės, gruziniški šašlykai nuo lietuviškų skiriasi savo dydžiu: vienas gruziniškas šašlykas prilygsta porai lietuviškų, todėl įprastus dydžius šiuo atveju reikia padvigubinti ir drąsiai pjaustyti didesniais gabalais. Kulinarė pabrėžia, kad jų turi būti daug - maždaug dvigubai daugiau nei paruoštos mėsos. Ką tik nuo laužo nukelti ir garuojantys gruziniški šašlykai godžiai geria svogūnų sultis, o iki dešimties minučių taip pasikaitinę svogūnų vonioje tampa minkšti ir lengvai kramtomi.

Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti raugintus moliūgus namuose

Garnyrai

Šalia gruziniško šašlyko įprasti lietuviški garnyrai, tokie kaip bulvės ir ryžiai, yra nepageidaujami. „Prie karšto, iškepusio šašlyko dedama daug žalumynų, tinka pomidorai, agurkai. Taip pat gruziniška duona bei gruziniškas vynas. Niekada nesiūlyčiau nei bulvių, nei ryžių. Įsivaizduokite: gera, skani mėsa ir šviežios daržovės - kaip jie idealiai tinka.

Brusketos su Baklažanais ir Rikota: Lengvas Užkandis su Gruzijos Akcentu

Greitai pagaminamas, gardus, sotus, pikantiškas užkandis ir sau, ir svečiui pavaišinti. Pagaminsite greitai, pavyks iš pirmo karto!

Ingredientai:

  • 1 kepalo gruziniškos duonos
  • 200 g rikotos sūrio
  • 3-4 skiltelių česnako
  • 2 saujelių petražolių lapelių
  • 1 nedidelio svogūno
  • 2 šaukštų OBELIŲ rapsų aliejaus su judros sėklomis
  • Žiupsnelio aitriųjų paprikų dribsnių
  • 2 saujų įvairiaspalvių vyšninių pomidorų
  • 1 šaukšto DANSUKKER nerafinuoto cukranendrių cukraus
  • 1 nedidelio baklažano
  • 1 saujos juodųjų alyvuogių
  • 3-4 šaukštų KĖDAINIŲ KONSERVAI padažo „Napoletana“
  • Žiupsnelio druskos
  • Žiupsnelio juodųjų pipirų
  • 1 saujelės bazilikų lapelių (papuošimui)

Gaminimas:

  1. Gruzinišką duoną supjaustykite netaisyklingais gabalėliais.
  2. Rikotos sūrį sumaišykite su viena skiltele tarkuoto česnako, saujele smulkiai pjaustytų petražolių lapelių bei druska ir pipirais.
  3. Svogūną supjaustykite stambiais kubeliais ir dėkite į šaltą OBELIŲ rapsų aliejų su judros sėklomis. Suberkite aitriųjų paprikų dribsnius ir kaitinkite ant vidutinės kaitros apie 10 min., kol svogūnai suminkštės.
  4. Dėkite kepti per pusę perpjautus vyšninius pomidorus ir viską pagardinkite DANSUKKER nerafinuotu cukranendrių cukrumi.
  5. Baklažaną pjaustykite stambiais kubeliais ir su alyvuogėmis dėkite kepti kartu su pomidorais. Troškinkite apie 20 min., vis pamaišydami.
  6. Sudėkite KĖDAINIŲ KONSERVAI padažą „Napoletana“ ir dar patroškinkite apie 10 min.
  7. Ant pjaustytos gruziniškos duonos tepkite rikotos kremą, ant viršaus dėkite troškintas daržoves, papuoškite bazilikų ir petražolių lapeliais.

Gruziniškos Šeimos Istorija Lietuvoje

Lietuvės ir gruzino šeima Levanas ir Vilma susipažino prieš 18 metų Kaune, jam atvykus pas savo sūnėną, kuris mokėsi Kauno medicinos institute. 27-erių Vilma neatsilaikė prieš devyneriais metais vyresnio Levano ugningą tamsių akių žvilgsnį, dėmesingumą, mokėjimą parodyti savo jausmus. O lietuvės švelnumo ir moteriškumo kerai pasirodė tokie stiprūs, kad Levanas visam laikui pasiliko Lietuvoje. Dviem gimusioms jų dukroms Levanas parinko gruziniškus vardus - Tinos ir Leilos, o pavardę nutarė užrašyti lietuvišką, mamos - Balčiūnaitės. Ir Vilma pasiliko savo mergautinę pavardę. Tiesą sakant, oficialiai santuoką jie įteisino tik … praėjusią vasarą. Ta proga visa šeima kartu su dešimtmete Tina ir septynmete Leila išvažiavo į Bulgariją pailsėti prie Juodosios jūros. „Norėtųsi pamatyti ir vyro gimtinę. Nė karto ten nebuvau. Tačiau šį kartą į Gruziją „pažvelgėme“ iš kito jūros kranto“, - šypsosi Vilma. Kelionėms laiko sunku rasti: nuo ryto iki vakaro šeima pluša savo kavinėje.

Ją turėti buvo Levano svajonė. Skaniai gaminti valgį jis išmoko iš savo mamos. Jau būdamas septynerių kepė šašlyką. „O juk būna ir taip, kad žmogus nori turėti savo kavinę, nors pats net kiaušinio neišsikepa. Kaip jis gamins kitiems, jei nežino, koks turi būti tikras skonis?“ - stebisi „Pirosmanio“ savininkas. L. Sepašvilis kilęs iš Telavio miesto Kachetijos regione, kuris garsėja senomis vyndarystės tradicijomis. Abu jo broliai turėjo vyno gamyklas, jam studijų metais, imant derlių, irgi teko padirbėti gaminant vyną. Tačiau ne kiekvienas gali būti geras vyndarys. Levano pašaukimas buvo virtuvė. O kodėl restoranui davė „Pirosmanio“ vardą? „Pirosmanis - garsus dailininkas, kuriuo didžiuojasi kiekvienas gruzinas. Man pačiam teko statyti keturis spektaklius apie Pirosmanį“, - sako Levanas, buvęs valstybinio Telavio dramos teatro režisierius, taip pat liaudies teatro įkūrėjas.

Mamos Duona

Levanas su žmona pradėjo verstis individualia veikla, vėliau apsigyveno Vilmos močiutės tėviškėje - Krakėse ir atidarė savo kavinę. Tačiau Levanui rūpėjo ne tik verslas. Jis norėjo išsaugoti ir puoselėti gruziniškas tradicijas, todėl pagrindinį kavinės meniu sudarė gruziniški patiekalai: charčio sriuba, šašlykas, chačapuriai ir kt. Trūko svarbiausio dalyko - duonos. Visai neseniai ši svajonė pagaliau buvo įgyvendinta. Levanas daug vargo, kol pastatė autentišką duonos kepimo krosnį. Vilma pakužda, kad jos vyras toks jau yra - jei užsibrėžia tikslą, atkakliai siekia jį įgyvendinti, nors būna labai sunku. Pažįstami įkalbinėjo nusipirkti modernią itališką krosnį, bet Levanas purtė galvą - jei daryti, tai tik kokybiškai. Tokiu pačiu principu jis vadovaujasi ir gamindamas maistą - jokių natūralių maisto produktų pakaitalų, jokios sintetikos, kad patiekalas neprarastų autentiško skonio. Taigi, atsivežė iš Gruzijos specialistą, ir jis sumūrijo iš šamotinių plytų apvalią elektrinę krosnį, kuri įkaista iki 400 laipsnių. Vienu metu ant vidinių sienelių galima prilipdyti ir kepti 34 gruziniškos duonos papločius. Žodis „lavašas“ išvertus reikštų „mamos duona“.

„Kai buvau mažas, gyvenome dideliame name, kuriame tilpo 33 šeimos. Buvo vidinis kiemelis, ten visi kartu draugiškai valgydavome. Nors buvo sovietiniai laikai ir tai man prisiminti nemalonu, pasigendu tokio bendrumo jausmo. Kai kiemelyje pastatė krosnį ir pradėjo kepti duoną, kiekvienas ant bendro stalo atnešdavo ką galėjo - vytintos mėsos, vyno, sūdytų agurkų - ir prasidėdavo vaišės. Pakviesdavo prisėsti net praeivius - visiems užtekdavo. Duona suvienydavo žmones“, - prisimena Levanas. Kepti duoną - labai sunkus darbas, reikalaujantis didelės patirties ir išmanymo. Pats Levanas nesugebėtų jos iškepti, todėl pasikvietė profesionalų kepėją Malkazą Siuchašvilį. Jis baigęs kulinarijos mokyklą, turi 15 metų stažą, dirbęs ir Maskvoje. Patriotiškai nusiteikęs Levanas sako, kad, nors tuo didžiuotis ir nereikėtų, Malkazas dirbo garsiajame Maskvos restorane „Suliko“, kuriame pietavo net Amerikos prezidentas B. Klintonas.

Kepyklėlės Kvapai

Jau kelios savaitės, kaip M. Siuchašvilis darbuojasi Krakėse: šviežiai maltus kvietinius miltus, parvežtus iš Vosyliškių malūno, maišo su vandeniu, prideda mielių, pakildina tešlą ir formuoja pailgus paplotėlius. Atidengęs karščiu alsuojančią krosnį, pasilenkia ir, kone iki pusės sulindęs, juos priploja prie vidinės sienelės. Kol apsuka ratą, pirmieji jau būna iškepę. Toks darbas ne tik sunkus, bet ir pavojingas. Visą vargą atperka kepyklėlėje netrukus pasklidęs duonos kvapas. O jau minkštumas, o gardumas! Per dieną M. Siuchašvilis iškepa apie 100 duonos papločių, kurie ne tik parduodami kavinėje, bet ir išvežiojami į aplinkinių miestelių krautuvėles. Nupirktas net autobusiukas - šeima planuoja, kad gruziniškos duonos prekybos geografija ateityje vis labiau plėsis - neteko girdėti, kad Lietuvoje tokią kas nors keptų. Ateityje ketinama prie krosnies iškirsti sienoje langą, kad iš lauko būtų matyti, kaip kepėjas kočioja papločius, lipdo ant sienelių ir specialiu kabliu traukia jau iškeptus. Lietuviams tai tikra egzotika. Vilma juokiasi - kol neparagauja, žmonės netiki, kad galima iš karto visą „kepalėlį“ suvalgyti. Ogi jis beregint burnoje ištirpsta. Net moterims, nerimaujančioms dėl kūno linijų, nedidelis duonos paplotis - kaip tik. Jei dar šalia sočios charčio sriubos dubenėlis su dideliu mėsos gabalu - ar gali būti kas geriau?

#

tags: #gruziniška #duona #su #mėsa #receptas

Populiarūs įrašai: