Gruzijos virtuvės populiariausi receptai: skonių kelionė po Sakartvelą

Gruzijos virtuvė - tai tikras skonių lobynas, derinantis senovines tradicijas su šiuolaikinėmis tendencijomis. Ji garsėja savo spalvingumu, aromatingumu ir nepakartojamu skoniu. Nuo sočių mėsos patiekalų iki gaivių daržovių užkandžių, gruziniška virtuvė turi ką pasiūlyti kiekvienam gurmanui. Lietuviai jaučia nepaprastai didelę meilę Sakartvelui (Gruzijai) ir gruziniškiems patiekalams. Šiame straipsnyje pasinersime į gruziniškų patiekalų pasaulį, aptarsime populiariausius receptus ir atskleisime jų gaminimo paslaptis.

Chačapuris: Gruzijos virtuvės vizitinė kortelė

Turbūt žinomiausias gruziniškas patiekalas yra chačapuris - sūriu įdarytas pyragas. Gruziją galima įsimylėti paragavus vieną iš tipinių šios šalies užkandžių - chačiapurį. Tai ypač panašus į picą paplotėlis, kuriame dominuoja trijų rūšių sūris, o pačiame centre it saulė šviečia geltonas kiaušinio trynys! Tačiau chačapurių įvairovė yra stulbinanti. Populiariausi variantai:

  • Imeruli chačapuri - apvalus pyragas su sūriu, kilęs iš Imeretijos regiono. Jo tešla minkšta, o sūrio įdaras gausus ir sultingas.
  • Adžaruli chačapuri - laivelio formos pyragas su sūriu, kiaušiniu ir sviesto gabalėliu. Šis chačapuris yra Adžarijos regiono pasididžiavimas ir dažnai patiekiamas kaip pagrindinis patiekalas. Valgant pirmiausia sumaišomas sūris su kiaušiniu ir sviestu, o tada atplėšiami tešlos kraštai ir mirkomi į sūrio masę.
  • Megruli chačapuri - panašus į Imeruli, tačiau papildomai apibarstomas sūriu iš viršaus. Šis chačapuris yra kilęs iš Samegrelo regiono ir pasižymi intensyvesniu sūrio skoniu.
  • Kubdari - chačapuri su mėsos įdaru. Šis patiekalas yra populiarus Svanetijos regione ir yra puikus pasirinkimas mėgstantiems sočius ir kaloringus patiekalus.

Chačapurių tešla dažniausiai gaminama iš mielinės arba neraugintos tešlos. Įdarui naudojamas sūris, vadinamas "sulguni", kuris pasižymi sūriu ir šiek tiek rūgštoku skoniu. Tačiau galima naudoti ir kitus sūrius, pavyzdžiui, fetą arba mocarelą, priklausomai nuo individualaus skonio. Šorena Džaniašvili teigia, kad chačapuris jai kelia šiltas emocijas, nes primena jaukius namus, mamos virtuvę ir iš jos sklindantį pyrago kvapą. Gruzijoje gaminant šį patiekalą naudojama daug skirtingų sūrių, kadangi gruzinai labai juos mėgsta, ir daugelį patiekalų gardina įvairiomis jo rūšimis. Chačapurio Lietuvoje dar neteko gaminti, tačiau grįžus į Tbilisį nei viena diena nepraeina be šio skanėsto.

Kaip pasigaminti chačapurį namuose?

Štai paprastas Imeruli chačapuri receptas:

Ingredientai:

  • Tešlai: 250 g miltų, 150 ml šilto vandens, 1 šaukštelis sausų mielių, 1 šaukštelis cukraus, 0,5 šaukštelio druskos, 2 šaukštai aliejaus.
  • Įdarui: 300 g sulguni sūrio (galima pakeisti feta arba mocarela), 1 kiaušinis.
  • 3 v. š. sviesto

Paruošimas:

  1. Sumaišykite šiltą vandenį, mieles ir cukrų. Palikite 10 minučių, kad mielės suaktyvėtų.
  2. Dubenyje sumaišykite miltus, druską ir aliejų. Įpilkite mielių mišinį ir užminkykite minkštą tešlą.
  3. Uždenkite tešlą ir palikite šiltoje vietoje 1 valandai, kad pakiltų.
  4. Sūrį sutarkuokite. Įmaišykite kiaušinį.
  5. Padalinkite tešlą į dvi dalis. Iškočiokite kiekvieną dalį į apvalų paplotėlį.
  6. Ant vieno paplotėlio uždėkite sūrio įdarą. Uždenkite kitu paplotėliu ir užspauskite kraštus.
  7. Aptepkite chačapurį kiaušinio plakiniu.
  8. Kepkite orkaitėje, įkaitintoje iki 200 laipsnių, apie 20-25 minutes, arba kol chačapuris taps auksinės spalvos.
  9. Ištraukę aptepkite sviestu.

Chinkaliai: Mėsos stebuklas tešloje

Chinkaliai - tai dideli koldūnai, įdaryti mėsa ir sultiniu. Jie yra vienas iš populiariausių gruziniškų patiekalų, ypač mėgstamas vyrų. Chinkaliai tradiciškai valgomi rankomis, pradedant nuo viršaus ir geriant sultinį, kuris susikaupia viduje. Viršūnėlė, kurioje susijungia tešla, paprastai nevalgoma.

Taip pat skaitykite: Atraskite Gruzijos skonius

Įdarui dažniausiai naudojama jautiena, kiauliena arba jų mišinys. Mėsa smulkiai supjaustoma arba sumalama. Į įdarą taip pat dedama svogūnų, česnakų, kalendrų, petražolių ir prieskonių.

Kaip teisingai valgyti chinkalius?

Valgyti chinkalius yra savotiškas ritualas. Štai keletas patarimų:

  1. Paimkite chinkalį už viršūnėlės.
  2. Atsargiai įkąskite šoną ir išgerkite sultinį.
  3. Suvalgykite visą mėsos įdarą ir tešlą, palikdami viršūnėlę.

Chinkaliai dažnai patiekiami su juodaisiais pipirais ir actu. Tačiau galima valgyti ir be jokių priedų, tiesiog mėgaujantis jų skoniu. Kaukazo virtuvės patiekalų šiame blog’e buvo labai nedaug, tad ar yra geresnis receptas taisyti padėčiai, nei kultiniai chinkaliai - didžiuliai gruziniški „koldūnai” su sultingiausiu pasaulyje mėsos įdaru….

Saciwi: Šventinis patiekalas su riešutų padažu

Saciwi - tai vištiena arba kalakutiena, patiekiama su tirštu riešutų padažu. Tai tradicinis gruziniškas patiekalas, dažnai ruošiamas šventėms ir ypatingoms progoms. Padažas gaminamas iš graikinių riešutų, česnakų, kalendrų, šafrano, acto ir prieskonių. Saciwi yra ne tik labai skanus, bet ir labai maistingas patiekalas.

Vištiena arba kalakutiena verdama arba kepama orkaitėje. Tada mėsa supjaustoma gabalėliais ir užpilama riešutų padažu. Saciwi patiekiamas šaltas arba kambario temperatūros.

Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti spurgas namuose

Lobio: Pupelių troškinys su prieskoniais

Lobio - tai pupelių troškinys, vienas iš pagrindinių gruziniškos virtuvės patiekalų. Jis gaminamas iš įvairių rūšių pupelių, svogūnų, česnakų, kalendrų, petražolių ir prieskonių. Lobio yra sotus, maistingas ir labai skanus patiekalas, puikiai tinkantis vegetarams ir veganams.

Pupelės mirkomos per naktį, o tada verdamos, kol suminkštėja. Svogūnai ir česnakai apkepinami aliejuje, o tada dedami į pupeles. Į troškinį taip pat dedama kalendrų, petražolių ir prieskonių. Lobio troškinamas ant mažos ugnies, kol skoniai susimaišo.

Lobio dažnai patiekiamas su gruziniška duona "mčadi" arba "šoti". Taip pat galima patiekti su marinuotomis daržovėmis arba sūriu. Lobiani - tai vienas iš mėgstamiausių gruziniškų patiekalų. Šie paplotėliai su pupelių įdaru gaminami per visas šventes. Išsijokite miltus, įpilkite aliejaus, 0,5 litro šilto vandens, sumaišyto su pienu, suberkite mieles, cukrų, druską. Suminkykite minkštą tešlą. Dubenį su tešla apklokite rankšluosčiu ir palaikykite šiltai pusantros-dvi valandas. Vos pašildykite pieną, suberkite druską, cukrų, mieles, šiek tiek aliejaus, miltų ir padėkite kilti šiltoje vietoje apie 15 min. Sviestą sukapokite su miltais, įpilkite šalto vandens, nugesintos actu sodos ir greitai suminkykite. Padalinkite tešlą į du gabalus ir padėkite į šaldytuvą. Šiek tiek palaikius perkelkite į šaldymo kamerą (geriausia visai nakčiai).

Badridžani Nigvzit: Baklažanų suktinukai su riešutų įdaru

Badridžani Nigvzit - tai kepti baklažanų suktinukai, įdaryti riešutų įdaru. Tai populiarus gruziniškas užkandis, dažnai patiekiamas šventėms ir ypatingoms progoms. Įdaras gaminamas iš graikinių riešutų, česnakų, kalendrų, acto ir prieskonių. Šorena Džaniašvili teigia, kad baklažanų suktinukai yra pats mėgstamiausias jos patiekalas! Kai tik grįžta į Tbilisį, skuba skanauti šių suktinukų. Juos galėtų valgyti kiekvieną dieną. Nei vienų Kalėdų neįsivaizduoja be jų. Gruzijos virtuvėje labai svarbią vietą užima būtent baklažanai ir graikiški riešutai. Yra daugybė patiekalų su baklažanais, tačiau šis - jos mėgstamiausias.

Baklažanai supjaustomi plonomis juostelėmis ir apkepinami aliejuje. Tada ant kiekvienos juostelės užtepama riešutų įdaro ir suvyniojama į suktinuką. Badridžani Nigvzit patiekiami šalti arba kambario temperatūros.

Taip pat skaitykite: Receptai: virtuvės istorijos

Pchali: Daržovių užkandis su riešutais

Pchali - tai gruziniškas užkandis, gaminamas iš įvairių daržovių, sumaišytų su riešutų padažu. Dažniausiai naudojamos špinatai, burokėliai, morkos, kopūstai ir pupelės. Daržovės verdamos, kepamos arba troškinamos, o tada sumaišomos su riešutų padažu. Pchali yra ne tik labai skanus, bet ir labai sveikas patiekalas. Šorena Džaniašvili teigia, kad pchali užkandėlės taip pat puikuojasi jos mėgstamų patiekalų sąraše. Gruzijoje šis patiekalas paprastai ruošiamas šventiniu laikotarpiu, tačiau gyvendama Lietuvoje ji jį gamina ir tiesiog savaitgaliais. Tiesą sakant, tai vienintelis gruziniškas patiekalas, kurį gamina ir Lietuvoje. Gal dėl to, kad šią užkandėlę su špinatais ir riešutais nesunku pasigaminti, ir tai neatima daug laiko.

Riešutų padažas gaminamas iš graikinių riešutų, česnakų, kalendrų, acto ir prieskonių. Padažas sumalamas į pastą ir sumaišomas su daržovėmis. Pchali patiekiamas šaltas.

Šašlykai: Gruziniški šašlykai

Šašlykai - tai ant iešmų kepta mėsa, populiari ne tik Gruzijoje, bet ir visame Kaukaze. Gruzijoje šašlykai dažniausiai gaminami iš kiaulienos, jautienos arba avienos. Mėsa marinuojama su svogūnais, česnakais, prieskoniais ir actu. Tada mėsa veriama ant iešmų ir kepama ant žarijų.

Šašlykai dažnai patiekiami su adžika padažu, marinuotais svogūnais ir gruziniška duona "šoti". Tai vienas iš tų patiekalų, kuriuos ragaujant gruziniška dvasia tarsi persismelkia į visas kūno ląsteles!

Kiti populiarūs gruziniški patiekalai:

  • Charčio - aštri sriuba su jautiena, ryžiais ir graikiniais riešutais. Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“) teigia: Charčio receptas - įvairialypis, unifikuoto, galima sakyti, nėra. Tad šis receptas - vienas iš daugelio, kurį jam papasakojo bičiulis iš Lagodechio miesto Sakartvele. Recepte nemažai improvizacijos, bet galų gale ant stalo garuos lėkštė su niekuo nesupainiojamu charčio sriubos aromatu.
  • Čachochbilis - vištienos troškinys su pomidorais, svogūnais ir prieskoniais.
  • Ajapsandali - daržovių troškinys su baklažanais, paprikomis, pomidorais ir svogūnais.
  • Tolma - vynuogių lapų suktinukai, įdaryti ryžiais ir mėsa.
  • Čurčchela - (gruz. ჩურჩხელა) turbūt pats populiariausias gruzinų virtuvės saldumynas. Ji atrodo kaip tamsiai raudonos ilgos (iki 20 cm), plonos dešrelės, labai skanios ir nesunkiai pagaminamos. Čurčhelos gamybai reikia "gyvų", neseniai išspaustų vynuogių sulčių, riešutų ir kukurūzų miltų. Ant storo siūlo su adata suveriami lazdynų (gali būti ir graikiški) riešutai. Siūlas turi būti 20-25 cm ilgio, pirmasis riešutas 4-5 cm nuo siūlo galo. Ant kiekvieno siūlo suveriama po 10 riešutų. Tokių paruošų reikia pasigaminti tiek, kiek čurčchelų norite pagaminti. Vėliau paruošiame specialius karštus putėsius į kuriuos pamerkiami ant siūlo suverti riešutai ir tuoj pat ištraukiami, atvėsinami. Kai jie atvėsta, vėl pamerkiami į putėsius ir pakabinami apdžiūti. Ši procedūra kartojama 8-10 kartų, kol siūlo be riešuto skersmuo pasieks 3-3,5 cm. Putėsiai čurčchelai verdami iš šviežių vynuogių sulčių su minkštimu ir kukurūzų miltais (santykiu 1 litras sulčių, 2 arbatiniai šaukšteliai miltų) iki tiršto kisieliaus konsistencijos.
  • Adžika - Universalus Gruziniškas Padažas. Jei man reiktų išsirinkti tik vieną, kuriam turėčiau vietos savo šaldytuve, greičiausiai tai būtų adžika. Tradicinė gruziniška adžika gaminama tik iš saldžiųjų bei aitriųjų paprikų, česnako, graikinių riešutų ir gausaus prieskonių mišinio. Tačiau kiekviena tauta, be to, ir kiekviena šeimininkė, turi savitą šio pagardo variantą.
  • Viščiukas Tabaka - Netikėtas Atradimas. Gruzinų virtuvę aš iš naujo atradau kelioms dienoms išvykusi pasižmonėti į Varšuvą. Man net gėda prisipažinti, bet aš nežinojau viščiuko tabaka istorijos. Žinojau tik, kad tai mažytis viščiukas, kuris paprastai patiekiamas visas, ir kad tai buvo labai populiarus patiekalas mūsų tėvų jaunystės laikais.

Charčio sriubos gaminimo subtilybės

Deja, šio patiekalo šlovė kartu ir pakenkė jam. Išpopuliarėjusį jį visų pirma sugadino sovietinio obščepyto lodariai, o vėliau ir klaidinga namų šeimininkių nuomonė kaip turi būti verdama ši nuostabi sriuba. To pasekoje ši sriuba buvo suprimityvinta ir nuvalkiota, jos skonis tapo lėkštas ir nuobodus, o ilgainiui jos net nebebuvo galima vadinti charčo. Nes mėsos sriuba su pomidorais ir ryžiais dar nėra charčo. O kas yra charčo?

Pirmoji klaidinga ir plačiai pasklidusi nuomonė yra apie tai, kad tikras charčio verdamas iš avienos. Tai nė tiesa. Charčo yra jautienos sriuba. Net ir pilnas jos pavadinimas gruzinų kalba skamba kaip „dzrochis chorci charšot” ir išvertus pažodžiui reiškia „jautienos sriuba”. Dar egzistuoja receptai su vištiena, bet tikroji, originali šios sriubos versija verdama naudojant jautieną.

Nors Gruzija yra nelabai didelė šalis, tačiau net ir skirtinguose jos regionuose ši sriuba verdama kiek skirtingai, todėl nederėtų traukti kindžalo įrodinėjant savo tiesą. Tačiau nepriklausomai nuo regiono visi sutiks, kad charčo nėra labai aštri sriuba. Ir tai yra antras populiarus mitas apie „tikrą charčo”.

Trečioji charčo gamybos nuodėmė yra manymas, kad sriubai būdingą rūgštelę galima išgauti naudojant pomidorus ar granatų sultis. Nes gi granatai - so much gruziniška. Ne. Charčo yra sriuba, kuri yra verdama naudojant tris esminius ir privalomus produktus: jautiena, prieskonių mišinys chmeli-suneli ir iš slyvaičių gaminamas padažas tkemali (idealiu atveju derėtų naudoti šviežias tkemali slyvas, na bet ką jau ten… 😉 ). Tai jis suteikia sriubai charakteringą gaivią rūgštelę. Charčo be tkemali yra kaip cepelinai be bulvių. Galima cepelinuose vietoje bulvių naudoti kopūstus, bet tai jau bus greičiau balandėliai nei cepelinai. Taip ir su tkemali - galima naudoti pomidorus, bet tai greičiau bus ryžių pomidorinė su jautiena, o ne charčo. Prieš užverdant nugraibykite putas, įdėkite vieną svogūną, juoduosius ir kvapiuosius pipirus, lauro lapus, nuo žalumynų nupjautus kotelius (lapus atidėkite), įberkite nedidelį žiupsnelį driuskos ir virkite ant kuo mažesnės ugnies 1,5-2val. Išvirusią mėsą išimkite, leiskite jai šiek tiek pravėsti ir nupjaustykite visas plėves ir kitas nereikalingas dalis, kad liktų daili, švari mėsa. Nuplaukite ir susmulkinkite žalumynų lapus. Kartu į keptuvę suberkite smulkintus riešutus su paprika. Berkite chmeli-suneli ir gerai išmaišykite, dar minutę pakaitinkite. Nukaiskite. Viskas atrodo paprasta ir aišku. Tačiau čia ir slypi didžioji paslaptis - smulkmenose ir detalėse, nuo kurių priklausys galutinis rezultatas. Mėsa. Stenkitės rinktis kuo kokybiškesnę mėsą. Labai tinka krūtininė, idealu jei ji būtų su kaulu - sultinys būtų gardesnis. Bet jautiena nėra pigi, todėl norint sutaupyti galite rinktis kapotus šonkaulius - jų sultinys irgi gardus, tiesa juos teks pavirti kiek ilgiau ir nuopjovų bus daugiau. Ir negailėkite nupjaustomų plėvių, gyslų ar pan. Geriau mažiau, bet tikrai skanios mėsos, sudarytos tik iš skaidulų. Sultinį virkite ant kuo mažesnės ugnies, kad vos burbuliuotų. Aš sultinį dar pagardinau pora morkų, poro lapais ir saliero stiebu, tačiau tai tikrai neprivaloma - tai tebuvo mano improvizacija. Lauro lapelius dėkite kartu su visais prieskoniais tik tuomet, jei jie - džiovinti. Jeigu turite prabangos auginti ant palangės savo lauro medį ir galite mėgautis šviežiais lapeliais, tuomet dėkite juos likus ~15min. iki virimo pabaigos. Chmeli-suneli yra prieskonių mišinys, reikalaujantis atskiro dėmesio. Istoriškai šis mišinys turi dvi versijas - sudėtingą ir paprastą. Sudėtinga versija padaroma lygiomis dalimis (išskyrus aitriąją papriką ir šafraną) sumaišius džiovintus ir susmulkintus baziliką, aitriąją papriką, petražolę, salierą, krapus, kalendros stiebelius, lauro lapus, daržinį dašį, mėtos lapelius, mairūną, ožragę, juozažolę ir šafraną. Paprastą mišinio versiją sudaro bazilikas, raudonoji atrioji paprika, krapai, kalendra ir mairūnas. Šafranas yra labai brangus prieskonis, todėl naudojamas tik ypatingomis progomis ir geriausia jo nedėti į mišinį, o pasemti į dubenėli pusę samčio verdančio sultinio ir į jį suberti nediduką žiupsnelį šafrano. Ten bemaišant jis atsiskleis, nudažys sultinį dailia raudonai - oranžine spalva. Va tada jau galima dubenėlį supilti į sriubą. O mėgstantiems kaukazietišką virtuvę rekomenduoju nusipirkti reikiamus prieskonius ir patiems pasigaminti šio mišinio. Visų pirma todėl, kad tikro paruošto mišinio nusipirkti yra reta, o perkant būtina skaityti sudėti, mat prieskonių pardavėjai apgaudinėja pirkėjus, pripildamį į mišinį daugiau nei pusę masės druskos ir tada įberdami tik dalį reikiamų (dažniausiai - pigiųjų) žolelių bei pavadindami mišinį skambiu vardu. Kita priežastis pasigaminti šio mišinio - jį galėsite saugoti iki dviejų metų ir naudoti kitiems patiekalams gaminti. Jeigu jau labai norisi - kartu su prieskoniais į keptuvę įdėkite 50g. pomidorų pastos. Ji suteiks mums visiems žinomą į įprastą pomidorinį prieskonį. Na štai ir viskas. Prieš jus - garuojanti, viliojanti ir savo aromatais svaiginanti sriuba. Ne ji nėra daili ir išvaizdi. Toks jovaliukas lėkštėje. Ir turbūt jau supratote, kad šią sriubą geriausia virti vasaros pabaigoje, kai jau yra rūgščiųjų slyvaičių, o daržai lūžta nuo nebrangių bet labai gardžių šviežių žalumynų.

Adžika - universalus gruziniškas padažas

Ar jūs mėgstate padažus? Jei man reiktų išsirinkti tik vieną, kuriam turėčiau vietos savo šaldytuve, greičiausiai tai būtų adžika. Kaukazo virtuvės patiekalų šiame blog’e buvo labai nedaug, tad ar yra geresnis receptas taisyti padėčiai, nei kultiniai chinkaliai - didžiuliai gruziniški „koldūnai” su sultingiausiu pasaulyje mėsos įdaru….

tags: #gruzijos #virtuvės #populiariausi #receptai

Populiarūs įrašai: