Veiviržėnų Šv. Jurgio bažnyčios istorija
Veiviržėnai - miestelis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, įsikūręs abipus Veiviržo upės. Šis miestelis, turintis gilias istorines šaknis, garsėja ne tik savo gamtovaizdžiu, bet ir kultūros paveldu, tarp kurio svarbią vietą užima Veiviržėnų bažnyčia. Šiame straipsnyje apžvelgiama Veiviržėnų bažnyčios istorija nuo jos ištakų iki šių dienų, atskleidžiant svarbiausius įvykius ir asmenybes, prisidėjusias prie jos kūrimo ir puoselėjimo.
Veiviržėnai: trumpa miestelio apžvalga
Veiviržėnai yra seniūnijos ir parapijos centras, kuriame 2021 m. gyveno 613 gyventojų. Miestelis įsikūręs patogioje geografinėje padėtyje, prie plentų į Klaipėdą, Vėžaičius, Endriejavą, Švėkšną ir Judrėnus sankryžos. Veiviržėnuose veikia paštas, ambulatorija, gimnazija, Gargždų muzikos mokyklos skyrius, vaikų darželis, kultūros centras ir biblioteka. Miestelio architektūrą puošia liaudies architektūros su istorizmo stilistikos elementais Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (1769 m.), liaudies architektūros varpinė (XIX a. antra pusė) ir istoristinė šventoriaus tvora su vartais (XIX a. pabaiga).
Istoriniai faktai
Veiviržėnai istoriniuose šaltiniuose minimi nuo XIII a., o kaip kaimas - nuo 1467 m. 1565 m. čia buvo 20 šeimų. 1727 m. Veiviržėnai minimi kaip miestas, o 1754 m. gavo turgaus privilegiją, kuri 1767 m. buvo pakartota, leidžiant rengti 4 prekymečius. 1792 m. Veiviržėnai gavo Magdeburgo teisę ir herbą.
Nuo XVIII a. miestelyje kūrėsi žydai. XIX a. - 1950 m. Veiviržėnai buvo valsčiaus centras. Miestelis nukentėjo per 1848 m. marą, o 1915 m. ir 1937 m. degė. Lietuvai atkūrus valstybę, Veiviržėnuose veikė Blaivybės draugijos skyrius (įkurtas 1910 m.), pavasarininkai ir šauliai. 1941 m. nacių okupacinė valdžia Trepkalnio dvare nužudė apie 100 Veiviržėnų žydų. 1945 m. ir 1948-1949 m. ištremti 56 miestelio gyventojai. Sovietų okupacijos metais Veiviržėnai buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. 1992 m. patvirtintas miestelio herbas.
Pirmosios bažnyčios statyba ir jos reikšmė
XVI amžiuje Veiviržėnus ir apylinkes aptarnavo Rietavo bažnyčios kunigai, pastatyta 1529 m. Susiklosčius aplinkybėms, 1639 m. birželio 30 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas IV Vaza suteikė fundacinę privilegiją ir skyrė išlaikymą Veiviržėnų bažnyčiai. Tais pačiais metais pirmąją bažnyčią pastatydino tuometinis Rietavo dvaro valdytojas, Rietavo seniūnas (tijūnas) Aleksandras Masalskis. Masalskių giminė jai išlaikyti skyrė 11 margų žemės plotą (1 margas - 0,71 ha).
Taip pat skaitykite: Tobulas jubiliejinis tortas: receptai
Pastatyta bažnyčia tapo Rietavo bažnyčios filija ir iki 1785 m. turėjo Šv. Juozapo titulą. Iš pradžių Veiviržėnų bažnyčia savo kunigo neturėjo, nes klebonija, skirta kunigo rezidavimui, buvo pastatyta kiek vėliau. Todėl kurį laiką maldos namus aptarnavo Rietavo kunigai. Abiejų Tautų respublikos valdovas Vladislovas IV Vaza 1641 m. rugsėjo 24 d. nauja privilegija Veiviržėnų bažnyčiai patvirtino Rietavo seniūno Aleksandro Masalskio skirtą 1 valaką žemės klebonijai pastatyti.
Antroji bažnyčia ir parapijos įkūrimas
Antrosios medinės bažnyčios statybos data istoriniuose šaltiniuose fiksuojama 1767 m. Sklypą bažnyčios statybai senosiose kapinėse skyrė Rietavo seniūnijos ir dvaro valdytojas Pranciškus Ksaveras Ogisnskis. Bažnyčia statyta už parapijiečių aukas, dalį lėšų skyrė diecezija. 1775 m. birželio 11 d. naują bažnyčią konsekravo Žemaičių vyskupas sufraganas Mykolas Chominskis, suteikdamas jai Šv. apaštalo evangelisto Mato titulą. Nauja bažnyčia buvo daug erdvesnė - 16 sieksnių ilgio, 9,3 sieksnių pločio.
1795 m. liepos 23 d. Žemaičių vyskupas Steponas Giedraitis įsteigė Veiviržėnų parapiją ir reformavo bažnyčiai skirtų žemių administravimą. Tai buvo istoriškai svarbus faktas Veiviržėnų bažnyčiai: apie pusantro šimto metų buvusi Rietavo parapijos globoje, ji tapo savarankiška parapine bažnyčia.
XIX amžius: permainos ir atnaujinimai
Klebonaujant kunigui Justinui Fedoravičiui 1859-1866 m., šventoriaus vakariniame pakraštyje, maždaug 18 m nuo bažnyčios, pastatyta akmenų mūro, vientiso tūrio, kvadratinė, dvitarpsnė varpinė. 1887 m. Veiviržėnų parapiją perėmęs klebonas kunigas Boleslovas Tamulevičius šventorių aptvėrė nauja skaldytų akmenų tvora. Priešais bažnyčios didžiąsias duris išmūryti degtų plytų centriniai vartai, jų viršuje iškelti trys cementiniai kryžiai.
XX amžius ir dabartis: naujas gyvenimas ir viltis
Nuo 2016 m. rugpjūčio 12 dienos parapijos klebonu paskirtas kunigas V. Gricius. Jo rūpesčiu ir iniciatyva buvo atlikta daug svarbių darbų, siekiant išsaugoti ir atnaujinti bažnyčią bei kleboniją.
Taip pat skaitykite: Pasirinkimo galimybės gedulingiems pietums
Klebonijos atnaujinimas
Po bažnyčios statybų klebonas V. Gricius ėmėsi atnaujinti kleboniją, pastatytą po 1937 m. gaisro. 2016 metais Klaipėdos rajono savivaldybė Veiviržėnų Šv. Apaštalo evangelisto Mato parapijos klebonijos patalpų tvarkymo darbams skyrė 45 tūkst. eurų. Prie vidaus darbų tęstinumo pagal savo galimybes prisidėjo parapijiečiai ir geradariai.
Bažnyčios fasado atnaujinimas
Veiviržėnų Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, atstatyta 1882 m., pernai tapo balta. Bažnyčios fasado atnaujinimo darbai vykdyti Klaipėdos rajono savivaldybės, parapijiečių ir geradarių lėšomis. Klaipėdos rajono savivaldybė skyrė 25,6 tūkst. eurų.
Planuojami darbai
Netrukus prasidės antrasis bažnyčios tvarkymo etapas, kurį iš dalies finansuos rajono Savivaldybė, skyrusi 18 tūkst. Eur. Tokia pat suma prie numatomų darbų prisidės ir parapija. Planuojama sutvarkyti šventoriaus akmeninės tvoros įtrūkimus ir varpinę.
Veiviržėnų bažnyčia ir bendruomenė
Veiviržėnų bažnyčia yra ne tik religinis, bet ir kultūrinis centras, svarbus bendruomenės gyvenimo elementas. Čia vyksta ne tik pamaldos, bet ir įvairūs renginiai, atlaidai, kurie pritraukia žmones iš visos Lietuvos.
Šv. Marijos Magdalenos atlaidai
Didžiausia Veiviržėnų šventė - Šv. Marijos Magdalenos atlaidai. Anksčiau veiviržėniškiai šiai šventei ruošdavosi itin kruopščiai: atlikdavo didįjį skalbimą, valydavo namus, tvarkydavo aplinką, kepdavo pyragus, ruošdavo gėrimus ir vaišes.
Taip pat skaitykite: Apie Rietavo gedulingus pietus
Kitos tradicijos ir šventės
- Šv. Jurgio atlaidai kapinių koplyčioje - balandžio 23 d.
- Šv. apaštalo evangelisto Mato tituliniai atlaidai - rugsėjo 21 d.
- Švč. Sakramento adoracija gegužės ir birželio sekmadieniais po 12 val. šv. Mišių.
- Kryžiaus kelio pamaldos penktadieniais prieš šv. Mišias.
- Gegužinės pamaldos sekmadieniais po 12 val. Šv. Mišių, šiokiadieniais po 18 val. šv. Mišių.
- Birželinės pamaldos sekmadieniais po 12 val. Šv. Mišių, šiokiadieniais po 18 val. šv. Mišių.
- Rožinis sekmadieniais po 12 val. šv. Mišių, šiokiadieniais po 18 val. šv. Mišių.
Kultūros paveldo objektai ir memorialiniai kompleksai
Veiviržėnų seniūnijoje yra daugiau kaip 100 kultūros paveldo objektų. Ekskursijos metu buvo aplankyti svarbiausi memorialiniai objektai:
- Švč. Marijos Lurdo grota, įrengta senųjų Šv. Jurgio kapinių pakraštyje.
- Laisvės paminklas, tapęs miestelio simboliu, 1932 m. pastatytas K. Rameikos.
- Paminklas tremtiniams, kurio fragmentas - Rūpintojėlis, 1990 m. sukūrė J. Verbauskas.
- Šv. Jurgio senosios kapinės.
- Du koplytstulpiai.
Lurdas
Netoli Šv. Jurgio kapinių yra pastatytas Lurdas. Pasak legendos, Veiviržėnuose gyvenusi Rudgalvytė labai sirgo ir jokie daktarai negalėjo jos pagydyti. Kartą ji susapnavo, kad reikia pastatyti Lurdo koplyčią. Taip ji ir padarė. Kai klebonas koplyčią pašventino, Rudgalvytė repečkom atšliaužė pabučiuoti Šv. Marijos kojų. Netrukus panelė ir išgijo.
tags: #Veiviržėnų #Šv. #Jurgio #bažnyčios #istorija