Gražgarsčių auginimas: nuo sėklos iki stalo
Vasaris - puikus metas pradėti auginti maistinius augalus namuose. Saulėta, šilta, nuo skersvėjų apsaugota palangė - idealus pasirinkimas. Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą žemės mišinį ir pasirūpinti būtiniausiais įrankiais.
Mikrožalumynų auginimas
Lengviausiai užauginamas mikrožalumynas. Pasirinkite negilų indą, paskleiskite ploną žemių sluoksnį, dosniai užbarstykite sėklų ir apipurkškite vandeniu. Galima auginti net ant vatos.
Gražgarsčių auginimas namuose
Dėl specifinio skonio gražgarstės turi gerbėjų ir nekentėjų. Jei priklausote pirmajai grupei, užsiauginti jų namuose nesudėtinga.
Tinkamos sąlygos ir dirvožemis
Gražgarsčių auginimui pasirinkite gilesnį indą ar vazoną su skylutėmis dugne vandeniui nubėgti, nes jos nemėgsta pernelyg drėgnos dirvos. Sėklas įterpkite apie 1,5 cm gylyje kas kelis centimetrus. Gražgarstės geriausiai auga puveningame, mineralinėmis trąšomis patręštame, lengvame ir drėgname priemolyje ar priesmėlyje. Įmirkusi dirva joms netinka, o rūgščią dirvą būtina pakalkinti. Idealus dirvos rūgštingumas - pH 6-6,8.
Sėja ir daiginimas
Į daigynėlį sėklos sėjamos kovą-balandį (0,5 cm gylyje), į lysvę - balandį-gegužę (2-3 cm gylyje). Daigai sodinami 20×20 cm atstumais. Optimali dygimo temperatūra yra 8-15 ºC, o augimo - 15-20 ºC. Norint turėti šviežių lapelių, visą vasarą galima sėti kas 10-15 dienų. Nupjauti kereliai atželia.
Taip pat skaitykite: Kas yra Vorčesterio padažas?
Priežiūra
Šios salotos nereiklios šilumai, bet mėgsta šviesą, drėgmę. Vegetacijos metu gražgarstės laistomos ryte. Rekomenduojama pilti daugiau vandens, bet rečiau. Laistyti reikia šaknis, o ne lapus, kitaip gali susirgti lapų puviniu. Jo poreikis priklauso nuo vegetacijos laiko, šviesos ir temperatūros.
Trąšos
Tręšti rukolą patartina kompleksinėmis trąšomis, turinčiomis daugiau kalio. Tinkamas kiekis - 200-250 g/m2.
Derliaus nuėmimas
Gražgarstės lapus galima pradėti skinti praėjus 20-30 dienų po sudygimo, kai jie užauga 7-10 cm. Geriausia skinti jaunus, ūglius, kol jie dar nėra pražydę.
Auginimas ant palangės
Auginant augalus ant palangių, šiaurinėje pusėje, ypač žiemą, reikalingas papildomas apšvietimas. Tam tinka įprastos fluorescencinės lempos. Ant palangės ar balkone sėjamąsias gražgarstes galima auginti vazonuose, dėžutėse.
Ligos ir kenkėjai
Gražgarstes puola tie patys kenkėjai, kaip ir kopūstus, ridikėlius, ridikus, kaliaropes ir kitus kryžmažiedžius. Pastebėjus ligos požymius, pažeistas augalo dalis reikia pašalinti ir sunaikinti. Iš kenkėjų rukolai dažniausiai pavojingi amarai, pjūkleliai, kopūstiniai baltūnai.
Taip pat skaitykite: Šiaurės-Pietų kryptis pagal VLKK
Sėjamosios gražgarstės (Eruca sativa)
Plačiausiai paplitusi sėjamoji gražgarstė (Eruca sativa). Tai bastutininių šeimos aliejinis augalas, kilęs iš Viduržemio jūros regiono šalių ir Vakarų Azijos. Labai paplitusi visuose Italijos, Pietų Prancūzijos, Ispanijos, Graikijos, Turkijos, kituose regionuose. Augalas yra garstyčių ir kopūstų giminaitis. Tai vienametis žolinis augalas, užaugantis iki 20−60 cm aukščio. Stiebas stačias, šakotas, truputėlį palinkęs. Lapai lancetiški, karpytais pakraščiais. Paprastai sėjamoji gražgarstė naudojama kaip priedas prie patiekalų, ypač salotų. Lapų skonis stiprus, su garstyčių ir riešutų prieskoniu. Jauni lapeliai yra švelnesnio skonio, o senesni - aštresnio. Kuo dažniau juos skinsite, tuo daugiau bus priauginama naujų. Nuo krūmelio galima nupjauti visus lapus, paliekant 2 cm dydžio kotelius. Geriausiu skoniu ir maistine verte pasižymi jauni lapeliai, kurių dydis 10-12 cm, o amžius - apie 3-4 savaitės. Tam, kad visada turėtume gero skonio lapų, sėjamąją gražgarstę reikėtų sėti keletą kartų per sezoną. Dažniausiai sėjama kas dvi savaites.
Auginimas šiltnamyje ir lauke
Sėjamosios gražgarstės auginamos šiltnamiuose ir atviroje dirvoje. Žiemą jos gerai auga ant palangių, vasarą galima auginti balkone. Sėjamųjų gražgarsčių sėklos sėjamos tiesiai į dirvą arba jos auginamos daigais. Jei norima sutaupyti sėklų ir greičiau gauti gausų derlių, geriausia daigus išsiauginti durpinėse ar plastikinėse daugiavietėse daigyklose, dedant po 2-3 sėklas į puodelį. Augalams auginti geriausia nusipirkti jau paruošto universalaus substrato. Geriausiai tinka substratas, skirtas daigams auginti. Tinkamiausias pH 6-7. Galima sėklas sėti į dėžutes, o vėliau daigelius išpikuoti. Lysvėse sėklos sėjamos 2-3 cm atstumu, gylis turėtų būti maždaug 1,5 cm. Vėliau daigeliai su dviem lapais išretinami, tarp augalų paliekant 8 cm. Tarp eilių paliekamas 30-45 cm atstumas.
Apšvietimas ir temperatūra
Sėjamoji gražgarstė, kaip ir daugelis kopūstų šeimos atstovų, mėgsta gerą apšvietimą. Jo trūkstant augalas ištįsta, sudarydamas silpną ilgų ir plonų lapų rozetę. Tačiau per daug tiesioginės saulės spindulių taip pat negerai, ypač jei veislė linkusi leisti stiebus su žiedynais. Tada nustoja vystytis lapų rozetė, kadangi visos jėgos bus skirtos žydėjimui ir sėklų nokimui. Jei jau išaugo stiebas, jį reikia nuskinti, kad geriau vystytųsi keras ir augtų lapeliai. Tačiau maži žiedyno žiedai baltais vainiklapiais taip pat yra valgomi. Tinkamiausia temperatūra sėjamajai gražgarstei augti - apie 16-18 °C, tačiau daugelis veislių atsparios nedideliems žemų temperatūrų svyravimams, didesnės įtakos kereliui formuotis neturi. O aukštoms temperatūroms jos labai jautrios. Esant aukštai temperatūrai ir trūkstant drėgmės, lapai tampa kartūs ir aitrūs.
Dirvožemis ir laistymas
Sėjamosios gražgarstės auginamos atvirame grunte, panašiai kaip salotos. Pagrindinė sąlyga yra drėgna ir puri dirva. Sėjamosios gražgarstės geriausiai auga puveningame, mineralinėmis trąšomis tręštame, lengvame ir drėgname priemolyje ar priesmėlyje. Nemėgsta įmirkusios dirvos, o rūgščią būtina pakalkinti. Augalus tenka laistyti reguliariai, dažnai ir gausiai, maždaug kas antrą dieną.
Laukinė daugiametė gražgarstė (Diplotaxis tenuifolia)
Laukinė daugiametė gražgarstė (Diplotaxis tenuifolia), lietuviškai siauralapis šatreinis (laukinė traukė), yra daugiametė arba vienmetė bastutinių šeimos lapinė, pikantiško skonio daržovė, itin populiari italų virtuvėje. Jos skonis šiek tiek stipresnis ir aštresnis negu sėjamosios gražgarstės. Labiau pakanti karštam orui. Jos lapai smulkūs, plunksniškai karpyti arba giliai dantyti. Šie augalai nereiklūs dirvožemiui, atsparūs šalčiui, gali augti net iki lapkričio mėnesio. Natūraliai užauga nuo 50 iki 150 cm aukščio. Daugiausia jų auginama Italijoje. Jie tinka auginti ne tik lysvėse, bet ir vazonuose ant palangių. Daugiamečių siauralapių šatreinių kasmet sėti nereikia.
Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti tikrą Carbonara
Maistinė vertė ir nauda sveikatai
Gražgarstė laikoma maistinga ir naudinga sveikatai. Ši prieskoninė, vaistinė salota puikiai tinka dietinei mitybai, nes teigiamai veikia medžiagų apykaitą, pasižymi tonizuojančiu poveikiu, joje gausu vitamino C. 100 g šių lapinių daržovių turi tik apie 5 kalorijas. Tai puikus užkandis, nes jos suteikia ilgai trunkantį sotumo jausmą, gerina virškinimą. Gražgarstės taip pat mažina cholesterolį, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Gražgarstėse gausu chlorofilo, kuris neutralizuoja toksines medžiagas, pelėsį. Daugiausia chlorofilo išlieka žaliose, neperdirbtose daržovėse. Gražgarstėse kalcio ir vitamino K yra net aštuonis kartus daugiau negu gūžinėse salotose, jose gausu geležies, vario ir kitų mineralų. Šios medžiagos padeda išsaugoti sveikus kaulus. Minėtose salotose yra daug B grupės vitaminų ir folio rūgšties.
Panaudojimas kulinarijoje
Gražgarstės dažniausiai naudojamos kaip prieskonis, tačiau jų lapai ir stiebai puikiai tinka salotoms, sriuboms, košėms, padažams.
Receptai su gražgarstėmis
Štai keletas receptų su gražgarstėmis:
- Bulvės su bazilikų sviestu ir gražgarstėmis: Kambario temperatūroje palaikytą sviestą išsukite su kapotais bazilikais ir trintais česnakais. Tiekite su gražgarstės lapeliais, ant kiekvienos užbarsčiusi sausoje keptuvėje skrudintų graikinių riešutų.
- Vištienos iešmeliai su gražgarstėmis: Sumaišykite ryžių actą, druską, saldžiųjų paprikų padažą ir sultis. Sumeskite vištienos gabaliukus, juos trumpai pavoliokite padaže ir išgriebusi suverkite ant vandenyje išmirkytų medinių iešmelių. Tiekite su gražgarsčių lapais ir vyšniniais pomidorais.
- Papločiai su vytintu kumpiu ir gražgarstėmis: Miltus suberkite į dubenį, viduryje padarykite duobutę, į ją sudėkite trupintas mieles, suberkite cukrų ir druską, įpilkite šilto vandens. Mielių masę lengvai ištrinkite, tada ant viršaus berkite miltų, dubenį uždenkite drobiniu rankšluostėliu ir palikite šiltoje vietoje. Iš paruoštos tešlos iškočiokite norimo dydžio nestorus papločius. Kiekvieną jų aptepkite aliejumi, ant viršaus dėkite plonyčių svogūnų griežinėlių, vytinto kumpio gabalėlių, smulkintų česnakų ir alyvuogių puselių.
- Lengva mišrainė su gražgarstėmis: Skaniausia mišrainė būna, kai šiek pastovi šaldytuve. Lengva ir subtilaus skonio mišrainė. Gražgarstė patiekalui suteikia išskirtinumo ir subtilaus skonio.
- Salotos su gražgarstėmis, pomidorais, mocarela ir avokadais: Gražgarstes nuplaukite, nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Nuplautus pomidorus ir mocarelą supjaustykite riekelėmis. Vieną granatą išlukštenkite. Į serviravimo dubenį suberkite gražgarstes, ant viršaus išdėliokite pomidorų, mocarelos ir avokadų riekeles. Paruoškite užpilą: dviejų granatų sėklas suberkite į dubenėlį, sugrūskite mediniu grūstuvu. Sumaišykite su obuolių sultimis, aliejumi, agavų sirupu. Pagal skonį pasūdykite, įberkite maltų juodųjų pipirų ir dar sykį išmaišykite. Apliekite salotas.
- Salotos su persikais ir gražgarstėmis: Aliejų sumaišyti su cukrumi, pipirais, pasūdyti. Padažą užpilti ant salotų ir apibarstyti sūriu bei riešutais.
- Keksas su džiovintais pomidorais ir gražgarstėmis: Džiovintus pomidorus apšlakstykite romu, palikite brinkti. Gerai nuspauskite, susmulkinkite. Iš marinato išgriebtas alyvuoges perpjaukite pusiau. Gražgarstes nuplaukite, nusausinkite popieriniu rankšluosčiu, sudėkite į plakimo indą. Sukrėskite jogurtą ir gerai išplakite. Sukėskite į gilų dubenį. Supilkite aliejų, gerai išsukite. Maišydami po vieną įmuškite kiaušinius, suberkite cukrų, gerai išsukite. Po šaukštą berkite abiejų rūšių miltus, maišykite, kol gausite vidutinio tirštumo masę. Pagal skonį pasūdykite. Įmaišykite su šaukštu grietinės išsuktus kepimo miltelius, smulkintus džiovintus pomidorus, alyvuoges. Pailgą kepimo formą išklokite kepimo popieriumi, sukrėskite paruoštą masę, paviršių išlyginkite peilio ar šaukšto nugarėle. Kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 50 minučių.
- Pesto su gražgarstėmis: Į kelias dalis padalytą česnako skiltelę keraminėje grūstuvėje grūskite su druska iki vientisos košelės. Po truputį berkite riešutus ir grūskite.
tags: #garzgarstes #kopustai #auginimas