Galingiausia Pietų Pusrutulio Srovė: Kas Tai?
Žemė - unikali planeta, turinti sudėtingą struktūrą ir daugybę procesų, kurie veikia jos paviršių ir klimatą. Vienas iš svarbiausių procesų yra vandenynų srovės, kurios perneša šilumą, maistines medžiagas ir reguliuoja pasaulio klimatą. Pietų pusrutulyje yra galinga srovė, turinti didelę įtaką visos planetos ekosistemai.
Žemės Susiformavimas ir Vieta Kosmose
Mokslininkai mano, kad Žemė susiformavo prieš 4,5-4,6 milijardus metų, o gyvybė atsirado maždaug prieš 3,5 milijardo metų. Žemės kilmės hipotezių tyrinėjimas trunka daugiau nei 200 metų. Yra keletas pagrindinių hipotezių:
- I. Kanto ir P. Laplaso hipotezė: Teigia, kad Saulę gaubė kosminių dulkių ūkas.
- K. Čamberlino ir F. Moultono hipotezė: Pasiūlyta 1902 m.
- O. Šmito hipotezė: 1943 m. jis teigė, kad planetos susiformavo iš tarpžvaigždinio dujų ir dulkių debesies, kurį pagavo Saulė. Būsimos planetos - šalti kūnai - augo traukdami daleles.
- Apibendrinta hipotezė: XX a. antroje pusėje, pakoregavus Šmito idėją ir grįžus prie Kanto bei Laplaso hipotezių, buvo priimta apibendrinta Žemės kilmės hipotezė. Ji teigia, kad visa Saulės sistema yra bendros kilmės, susidariusi iš kosminio dujų ir dulkių ūko, kuris veikiamas gravitacijos ir elektromagnetinių jėgų susitelkė į gumulus.
Iš Saulės sklindantis vėjas (protonų srautai) nupūtė vandenilį ir helį, kurie susitelkė debesies periferijose. Todėl arti Saulės augo nedidelės, bet sunkios planetos (Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas), o toli nuo jos - didelės, bet lengvos (Jupiteris ir Saturnas).
Šiuolaikinis mokslas teigia, kad Saulė ir planetos susidarė iš susitraukiančio ūko: veikiant gravitacijai, ūko medžiaga telkėsi į gumulus, iš kurių vystėsi planetos. Saulė yra arčiausiai Žemės esanti žvaigždė, susidedanti iš helio ir vandenilio.
Kosminių Ryšių Įtaka Žemei
Buvo ištirta, kad padaugėjus Saulėje dėmių, Žemėje būna stipresni uraganai, dažni žaibai, matyti daugiau pašvaisčių. Su Saulės dėmių aktyvumu sutampa ir ligų epidemijų pasireiškimas. Saulė ir viskas, kas juda aplink ją, sudaro Saulės sistemą. Didžiausi kūnai, judantys aplink Saulę, yra planetos. Aplink planetas skrieja jų palydovai. Merkurijus ir Venera palydovų neturi.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Žemė yra trečioji nuo Saulės nutolusi planeta. Pagal dydį - penktoji Saulės sistemos planeta. Lyginant Žemę ir gretimas planetas, randama ne tik bendrų bruožų, bet ir žymių skirtumų. Pirmiausia Žemė iš kitų planetų išsiskiria savo atmosfera. Ji reikalinga ne tik kvėpuoti, bet ir apsisaugoti nuo pražūtingo trumpabangio spinduliavimo, sklindančio iš kosmoso. Svarbus veiksnys - temperatūra, tinkama gyventi gyviems organizmams. Temperatūra priklauso ne tik nuo planetos nuotolio nuo Saulės, bet ir nuo jos atmosferos sudėties; čia taip pat turi įtakos planetos sukimosi apie ašį periodas.
Žemės Sukimasis ir Judėjimas
Žemė vieną kartą apsisuka apie ašį per 24 valandas, ir šis laikas vadinamas para. Tačiau Žemė sukasi ne tik apie savo ašį, bet ir aplink Saulę. Laikas, per kurį Žemė apsisuka aplink Saulę, vadinamas metais. Metus sudaro 365 paros. Tačiau Žemė apskrieja Saulę per 365 paras, 5 valandas, 48 minutes ir 46 sekundes. Todėl per 4 metus susikaupia viena papildoma para. Taigi, kas ketvirti metai turi 366 paras ir vadinami keliamaisiais metais.
Kadangi Žemė skrieja aplink Saulę elipsine orbita, todėl ji čia priartėja, čia nutolsta nuo saulės. Drauge kinta ir jos skriejimo greitis. Kai žemė priartėja prie saulės (perihelyje), ji skrieja 30,27 km/s greičiu. Žemei esant perihelyje šiaurės pusrutulyje būna žiema, o pietų - vasara. Perihelyje planeta skrieja greičiau, todėl šiauriniame pusrutulyje šaltasis pusmetis yra 8 dienom trumpesnis negu šiltasis.
Laiko Juostos
Bet kuriame dienovidinyje išmatuotas Saulės laikas vadinamas vietos laiku. Tačiau juo nepatogu naudotis. Todėl buvo susitarta visą Žemės rutulį padalinti į 24 laiko juostas, kas 15 ilgumos laipsnių. Lietuvoje laikrodžiai nustatyti 30° dienovidinio laiku. Vietovėse, esančiose vienoje laiko juostoje, yra tas pats juostinis laikas. Juostinis laikas pavaizduojamas laiko juostų žemėlapyje. Laiko zona arba laiko juosta - teritorijų visuma Žemėje, kur galioja vienodas laikas. 1878 m. kanadietis geležinkelių inžinierius S. Flemingas pasiūlė pasaulinę laiko juostų sistemą. Pirmą kartą tokia laiko skaičiavimo sistema valstybės mastu buvo pritaikyta JAV 1883 m., o jau po metų 26 šalys pasirašė sutartį dėl juostinio laiko skaičiavimo.
Pietų Vandenyno Žiedinė Srovė (Antarkties Apskritiminė Srovė)
Nors vartotojas tiesiogiai nepateikė informacijos apie Pietų vandenyno žiedinę srovę, bet galima teigti, kad tai galingiausia vandenyno srovė pietų pusrutulyje.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Pietų vandenyno žiedinė srovė, dar vadinama Antarkties apskritimine srove, yra svarbiausia vandenyno srovė Pietų pusrutulyje. Ji apjuosia Antarktidą ir jungia Atlanto, Indijos ir Ramiojo vandenynus. Ši srovė yra galingiausia pasaulyje pagal vandens tūrį, pernešamą per sekundę.
Srovės Susidarymas ir Ypatybės
Pietų vandenyno žiedinė srovė susidaro dėl:
- Vakarų vėjų: Stiprūs vakarų vėjai, pučiantys aplink Antarktidą, sukelia vandens judėjimą.
- Kontinentų išsidėstymo: Antarktidos izoliacija ir aplink ją esantys vandenynai leidžia srovei laisvai tekėti aplink žemyną.
- Koriolio jėgos: Dėl Žemės sukimosi atsirandanti Koriolio jėga nukreipia srovę į rytus.
Pagrindinės srovės ypatybės:
- Didelis vandens tūris: Srovė perneša daugiau vandens nei bet kuri kita vandenyno srovė pasaulyje.
- Šalto vandens srovė: Srovė susideda iš šalto vandens, kuris atsiranda dėl Antarktidos ledynų tirpsmo.
- Gilusis vandens judėjimas: Srovė paveikia vandens judėjimą giliuose vandenyno sluoksniuose.
Įtaka Klimatui ir Ekosistemai
Pietų vandenyno žiedinė srovė turi didelę įtaką:
- Pasaulio klimatui: Srovė perneša šaltą vandenį link pusiaujo, o šiltą vandenį link Antarktidos, taip reguliuodama temperatūrą.
- Ekosistemai: Srovė perneša maistines medžiagas, kurios yra būtinos planktonui ir kitoms jūrų gyvybės formoms.
- Ledynų tirpsmui: Srovė veikia Antarktidos ledynų tirpsmo greitį.
Srovės Stebėjimas ir Tyrimai
Mokslininkai nuolat stebi Pietų vandenyno žiedinę srovę, naudodami palydovus, plūdurus ir kitą įrangą. Šie tyrimai padeda suprasti srovės dinamiką ir jos įtaką klimatui bei ekosistemai. R Doradus anksčiau nebuvo daugelio tyrimų objektas, nes ji matoma tik iš pietų pusrutulio, o istoriškai dauguma didelių radijo teleskopų yra šiauriniame pusrutulyje. Tačiau ALMA tai pasikeitė.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Kiti Pietų Pusrutulio Gyventojai
Pingvinai - Pietų pusrutulio gyventojai, bet gyvena ne vien Antarktidoje. Įvairios pingvinų rūšys gyvena Pietų jūrų salose, pietiniuose Australijos pakraščiuose, Naujosios Zelandijos, Pietų Amerikos, net Pietų Afrikos pakrantėse. Galapagų pingvinas (Spheniscus mendiculus) gyvena ties pusiauju - Galapagų salose. Įsikuria ten, kur krantus skalauja atitekančios šalto vandens srovės.
tags: #galingiausia #pietu #pusrutulio #srove #kas #tai