„Pietų IV“: Vilniaus „Žalgirio“ ultrų istorija
Futbolas Lietuvoje turi gilias tradicijas, o aistringi sirgaliai yra neatsiejama šio sporto dalis. Šiame straipsnyje panagrinėsime „Pietų IV“ - vienos seniausių ir ištikimiausių Vilniaus „Žalgirio“ sirgalių grupuotės - istoriją, veiklą ir reikšmę Lietuvos futbolo kultūrai.
Kas yra ultrizmas?
Ultrizmas - tai daugiau nei tik aistra futbolui. Tai - tam tikras gyvenimo būdas, subkultūra, paremta bendrais principais ir aktyviu dalyvavimu palaikant savo komandą. Ultros - tai aktyviausi klubo gerbėjai, kurie susirenka nuolatinėje tribūnoje ir organizuotai siekia sukurti kuo aukštesnio lygio garsinį ir vaizdinį palaikymą. Anot „Žalgirį“ palaikančios „Pietų IV“ grupės lyderio Storo, ultrizmas - tai ne tik buvimas futbolo vartotoju, bet ir bandymas diegti savo požiūrį į futbolą ir palaikymą.
„Pietų IV“ ištakos ir formavimasis
„Pietų IV“ grupė susiformavo 1985-1987 metais. Anksčiau aistringiausi „Žalgirio“ gerbėjai vaikščiodavo po įvairius stadiono sektorius, tačiau ilgainiui tai tapo nepatogu, nes dalis žmonių pasimesdavo. Galiausiai, visi tiesiog nutarė rinktis „Pietų IV“ tribūnoje ir daugiau iš jos nebeišeiti. Pavadinimas kilo nuo sostinės „Žalgirio“ stadiono pietinės tribūnos ketvirtojo sektoriaus, kuriame rinkdavosi karščiausi komandos gerbėjai. Nors dabar „Žalgiris“ žaidžia LFF stadione, istorinis pavadinimas išliko.
„Pietų IV“ veikla ir reikšmė
„Pietų IV“ - tai ne tik dainos, vėliavos ir choreografijos stadione, bet ir savitarpio pagalba, bendruomeniškumo jausmas. Sunkiausiais laikais, 2009-aisiais, būtent „Pietų IV“ pastangomis, jos narių asmeniniais ir iš įvairių akcijų gautais finansais „Žalgiriui“ pavyko išlikti. Grupė didžiuojasi savo ištikimybe klubui, organizuotu komandos palaikymu, ilga istorija ir jaunatviška dvasia. Jau du dešimtmečius „Pietų IV“ aktyviai palaiko „Žalgirį“ tiek namuose, tiek išvykose.
Choreografija ir palaikymas
„Žalgirio“ fanai garsėja ne tik ištikimybe komandai, bet ir išskirtiniu palaikymu, vadinamosios choreografijos išradingumu. Kaip tik ta paskutinė choreografija buvo paruošta labai greitai. Galutinai viskas apspręsta buvo grįžtant iš išvykos į Pakruojį trečiadienį. Per dvi dienas mūsų jaunimas padarė viską. Na, tiksliau, baigė - šeštadienį ketvirtą ryto… O šiaip būna ir tokių sumanymų, kur ruoštis reikia daugiau nei savaitę. O žmonių kiekis būna įvairus.
Taip pat skaitykite: Receptas: futbolo marškinėlių tortas
Finansavimas
Pinigai uždirbami įvairiai. Dalis - iš "dviejų procentų". Tai yra, mes turime įkūrę oficialią organizaciją, kurią galima paremti dviem procentais mokesčių. Tą ir darome patys, įkalbame kitus žmones. Taip pat pinigai uždirbami atributikos gamybos, išvykų organizavimu, (kas liko nuo savikainos - į choreofondą). O ir kiekvieną mačą tam renkame paaukojimus savo sektoriuje.
Santykiai su kitais sirgaliais ir klubais
Visi užsieniečiai, susipažinę su Lietuvos fanų scena, sako, kad Lietuva - labai keista šalis šiuo klausimu. Čia nevyksta ultrų tarpusavio karai. Galbūt dėl to, kad visa laiką, kiek pamenu, "Pietų-IV" buvo aiškiai stipriausia fanų grupė šalyje. Ir niekas nenori išbandyti jos kovinio pajėgumo savo kailiu. Kita vertus, negalima teigti, kad susidūrus su kai kurių užsienio klubų aistruoliais viskas baigiasi taikiai… Vis dėlto manau, kad ta taika Lietuvoje yra dėl to, kad ultrų judėjimas nėra populiarus ir visos grupės yra labai negausios. Apskritai geriausi santykiai yra su Klaipėdos "Atlanto" ultromis.
Ne paslaptis, kad "Pietų-IV" ultros ypač nemėgsta kitų sostinės komandų - "Vėtros" ir "Vilniaus". Tai prasidėjo ne taip senai. Tačiau, ir tiedu kiti klubai susikūrė neperseniausiai. "Vėtra" yra nemėgstama dėl "agresyvios" šio klubo reklamos kampanijos. Kita vertus, anksčiau ar vėliau turėjo prasidėti klubų konkurencija dėl savo gerbėjų. Manau, neilgai trukus, Vilnius jau nebus provincialus "savo parapijos patriotų miestas". Jis pretenduoja i didmiestį, tad didmiesčio taisykles palies ir futbolą. Tie laikai, kai dauguma vilniečių vaikščiodavo i visų miesto klubų rungtynes ir juos visus vienodai palaikydavo - jau praeina. Bet ar tai blogai? Manau, kad ne. Nes dabar mums rungtynes prieš "Vėtrą" - principo reikalas, "Vėtros" fanams derbis su "Vilniumi" - irgi. Pažiūrėkite i mūsų palaikymą. Per derbius jis būna šiek tiek geresnis, negu per rungtynes su pvz.
Konfliktai ir iššūkiai
Ultrų santykiai su stadione budinčia apsauga ir policija dažnai būna gana įtempti. Na, sakyčiau dėl to kalti dalinai esame ir mes, ir jie. Manau, ir vieniems ir kitiems teks ateityje susitaikyti su tuo, kad ir vienų ir kitų buvimas stadione - neišvengiamybė.
Praėjusią savaitę Lietuvoje nuskambėjo šiuo laikotarpiu pakankamai retas incidentas - organizuotų sirgalių muštynės. „B Tribūna“ nusprendė aprašyti konflikto priežastis (kalba netaisyta). „Visą šią istoriją aiškinti viešai kiek keista, bet tai daryti verčia trys aplinkybės. Pirma - galybė Ryto bendruomenės, kuri persipina su B Tribūnos aplinka, klausimų. Antra - jos absurdiškumas. Trečia -sporto žurnalistai bei kiti laidų vedėjai podkastuose ir t.t gali skleisti ne visai teisingą informaciją paremtą tik emocijomis, o ne faktais.
Taip pat skaitykite: Receptas: Futbolo kamuolio tortas
Pirotechnika
"Žalgiris" ne kartą sulaukė bausmių už sirgalių naudojamą pirotechniką. Tad tarsi ir palaikote komandą, bet tuo pačiu jai kenkiate. Pirotechniką vietoje ir laiku vertinu gerai. Blogai vertinu Lietuvoje paplitusį mąstymą, bandant pasirodyti, kad mes jos turime, nežiūrint nei į apšvietimo sąlygas, nei į rezultatą aikštėje. Dar blogiau vertinu UEFA paranoją dėl pirotechnikos. Tai visai nereikalingas karas prieš visiškai nekenksmingą reiškinį. Jis gali būti kam nors pavojingas nebent kvailio rankose, o organizuotos grupės visada gali užtikrinti, kad nuo pirotechnikos niekas nenukentės. Taip pat jos gali užtikrinti, kad pirotechnika neskries į aikštę, kad dėl per didelio jos kiekio nepertrūks rungtynės. Aišku dėl klubo gaunamų baudų tenka daryti kompromisus, bet visai atsisakyti pirotechnikos nežadame.
„Pietų IV“ nariai
„Pietų IV“ - atvira bendruomenė, kviečianti kiekvieną prisijungti prie jų. Buvimas „Pietų IV“ nariu kiekvienam gali reikšti kitką - bendravimą, draugus, pasididžiavimą, o kartais ir gėdą. Grupėje yra įvairaus amžiaus žmonių, tiek vyrų, tiek moterų, lietuvių ir kitataučių. Svarbiausia - meilė „Žalgiriui“ ir noras aktyviai jį palaikyti.
Kaip tapti „Pietų IV“ nariu?
Pasakyčiau paprastai: „Ateik į futbolo varžybas. Kur pamatysi aktyviausiai besireiškiančius žmones, tai mes.“ Kiekvienas gali ateiti, prisijungti, įsilieti. Ir ne „Pietų IV“ sprendžia: tinkamas žmogus mums ar ne, tą daro pats žmogus.
„Pietų IV“ atributika
"Pietų IV" atributiką gali nešioti ne kiekvienas, o tik "Pietų IV" narys. Tą teisę įgauti nėra sunku, tereikia tik suvažinėti dešimt išvykų. O visa tai dėl to, kad tos atributikos nedėvėtų žmonės vos kokį kartą užklydę į "Pietų IV" ir nieko daugiau bendra su ja neturintys.
Žinomi „Pietų IV“ nariai
Vienas iš „Pietų IV“ kūrėjų buvo dabartinis politikas Gintaras Steponavičius. Ilgus metus rimtas „Pietų IV“ aistruolis buvo Konstitucinio Teismo teisėjas Dainius Žalimas. Su Lietuvos krepšinio rinktinės gerbėjų simboliu Sėkla taip pat išvažinėjome pusę sovietų šalių. O šiaip „Pietų IV“ jaunystėje yra lankiusis kone visa sovietmečio pabaigos vilniečių jaunimo ir paauglių kartą, todėl vargu ar galiu atsiminti kiekvieną. Faktas, kad sovietmečiu „Pietų IV“ lankydavosi buvęs LFF prezidentas Liutauras Varanavičius, ledo ritulininkas Darius Kasparaitis, vėliau - dabartinis „Žalgirio“ kapitonas Algis Jankauskas.
Taip pat skaitykite: Pietų Zonos komandos
Ingvaras Butautas - „Pietų IV“ veidas
Bene žinomiausias Lietuvos futbolo gerbėjas, Vilniaus „Žalgirio“ sirgalių grupės veidas Ingvaras Butautas jau netrukus išleis knygą „Anapus futbolo aikštės“. Laikraščio „Sportas“ ir portalo „sportas.info“ žurnalistu dirbantis 45 metų vilnietis neslepia - „Žalgiris“ yra svarbiausias dalykas jo gyvenime. Todėl jam puikiai tinka aktyviausių sostinės klubo sirgalių grupės „Pietų IV“ šūkis „Su „Žalgiriu“ - visur ir visada“.
Nuomonė apie futbolą ir sirgalizmą
Ingvaras Butautas teigia, kad Lietuvos klubų viešieji ryšiai labai atsilieka nuo tų, mano vadinamų tarptautinių korporacijų. O tokiems žmonėms bent šiek tiek pagarbos jausčiau tada, kai jie vyktų į savo tų „palaikomų“ klubų rungtynes, o ne būtų gerbėjai „nuotoliniu būdu“ - per televizorių. Galų gale tokiems žmonėms trūksta ir elementaraus savo kiemo patriotizmo.
Kitos Lietuvos ultrų grupės
Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, 1990 m., atsirado daugiau organizuotų futbolo palaikymo judėjimų: Šiaulių fanai, Klaipėdos „Atlanto“ Vakarų frontas, Gargždų „Bangos“ Tigrų ekipa, Alytaus „Dainavos“ Dzūkų tankai, Tauragės „Tauro“ Tauragai, Panevėžio „Ekrano“ Pirmoji armada, Marijampolės „Sūduvos“ Sūduvos sakalai. Šios fanų grupės savo komandas vis dar palaiko Lietuvos futbolo federacijos (LFF) A lygoje. Šiuo metu Lietuvoje dvi grupuotės, Pietų IV ir Dzūkų tankai, išsiskiria savo dydžiu - namų rungtynėse apsilanko šimtas ir daugiau aistruolių. Nedaug atsilieka Tigrų ekipa ir Pirmoji armada.
tags: #futbolo #ultras #pietų #4 #istorija