Sriuba iš kirvio koto: kūrybiškumas ir išradingumas kasdienybėje
Šiame straipsnyje panagrinėsime metaforą "sriuba iš kirvio koto" kaip kūrybiškumo ir išradingumo simbolį, padedantį atrasti naujas galimybes net ir ribotose situacijose. Aptarsime, kaip šis principas gali būti pritaikomas įvairiose gyvenimo srityse - nuo kulinarijos ir meno iki tvarumo ir asmeninio tobulėjimo.
Kulinarija: improvizacija virtuvėje
"Sriuba iš kirvio koto" geriausiai iliustruojama kulinarijoje, kur iš pačių netikėčiausių ingredientų gimsta gardūs patiekalai. LRT TELEVIZIJOS laidos „Beatos virtuvė“ viešnia Edita Mildažytė teigia, kad jai išvirti sriubą iš kirvio - ne iššūkis. Ji dalijasi kiaušinių torto receptu, kuris gaminamas iš to, ką radai šaldytuve - vakarykščių virtų bulvių, dešrelių ar kt. Tik būtinai reikia ko nors rūkyto ir citrinos. Jeigu nusiima keptuvės rankena, tai šį kiaušinių pyragą gali kepti orkaitėje. Tiesa, patiekalą galima ruošti ir ant viryklės, tada reikia kepti ant labai mažos liepsnos ir su dangčiu. Šis požiūris skatina improvizaciją ir leidžia atrasti naujus skonius, panaudojant tai, kas jau yra po ranka.
Menas: naujas gyvenimas seniems daiktams
Kūrybiškumas atsiskleidžia ir mene, kur seni daiktai įgauna naują prasmę. Mozaika - sena meno rūšis, kurios istorijos pradžia siekia III a. pr. Kr. Mozaikos kūryba gyvuoja gražindama erdves, virsdama gatvės menu ir nešdama prasmingas žinutes! Tai kūrybiškas ir net savotiškai tvarus būdas panaudoti plytelių likučius, plytelių ir indų duženas ir kartu papuošti aplinką. Iš sulūžusių skėčių galima pasigaminti įvairių daiktų, eksperimentuojant su poliesterio medžiagomis bei metalinėmis detalėmis. Turbūt žinote, ką reiškia išvirti sriubą iš kirvio koto. Kai rodos neturi iš ko, o še - ir valgoma, ir netgi skanu… Tai aš pasidalinsiu gairėmis, kaip iš turimų rūbų ir medžiagų, be įmantrių suknelių lekalų ir su minimaliais siuvimo įgūdžiais pasisiūti sau suknelę. Originalią, patogią ir gamtai draugiškesnę. Šita pažintis anksčiau ar vėliau turėjo įvykti. Tad susipažinkite - tai mano prosenelės megztos šlepetės, kurios vyresnės už mane: Sunkoka pačiai patikėti, kad mano kojoms tenka garbė mūvėti prosenelės, prieš kokius 35-erius metus, megztas šlepetes… 3 5 - e r i u s m e t u s!
Tvarumas: išteklių panaudojimas išmintingai
"Sriuba iš kirvio koto" principas puikiai dera su tvarumo idėjomis. Monika Levickaitė, įkūrusi daugkartinių maišelių verslą ,,Žalia žinutė”, administruojanti žalios bendruomenės tinklaraštį tuo pačiu pavadinimui bei kuruojanti Tvarių bičiulių virtualią biblioteką. Vietoj naujų daiktų pirkimo, galime panaudoti jau turimus, taip mažindami atliekų kiekį ir tausodami gamtos išteklius. Eksperimento rezultatai: vaikas mieliau rinkosi buities daiktą, o ne žaislą. Jau pusmetis, kaip mano gyvenime atsirado siuvimo mašina. Iki šiol vis bandau su ja susidraugauti, užsispyrusiai beveik nežiūrėdama jokių siuvimo tutorial`ų… Ir pasidariau visai paprastą išvadą - norint su ja susidraugauti, reikia pradėti nuo paprasčiausių siuvinių. Krepšiai - check, pagalvėlės - check, atėjo metas pasisiūti prijuostę. Kasdien pro akis prabėga rankdarbių idėjos, šią pačiupau visai netikėtai. Pagalvojau, juk ir aš taip galiu! 🙂 Nieko nelaukdama išsirinkau kelių rūšių FIMO modelino ir nusilipdžiau auskariukus bei karolius, kurie virto vėriniais. Po to įkvėpimo pagauta susimaketavau ir atsispausdinau auskariukų pagrindus ir štai papuošalai jau pasiruošę… pardavimui? Nuo paskutiniojo karto, kai krepšių nuotraukos atsidūrė DESERTAI AKIMS (>>), į pasaulį iškeliavo dar trys krepšiai. Istorija tokia: atėjo Kolegė į darbą su originalia nerta rankine, kita Kolegė susidomėjusi: kur pirkai?kiek kainavo?ir aš noriu! Kadangi viskas vyko prieš mano akis, o aš ne per daug apgalvotai mėgstu imtis iššūkių, sakau: Aš tau ją nunersiu! -Ką rimtai? -Taip! Neatrodo sunku. Jau senokai knietėjo pradėti kūrybinių projektų seriją: “Pamačiau, užsinorėjau, padariau kaip galėjau” 🙂 O puodelis, išmargintas nagų lako verpetais, buvo vienas iš tų seniai norimų įgyvendinti projektų, todėl būtent jam atitenka garbė atidaryti kūrybinių projektų seriją. Taigi. Pradžioje buvo baltas puodelis. Tada (istorija nutyli detales) jis susidėjo su pasiūtėlišku nagų laku, kuris nuobodų baltą jo gyvenimą pavertė chaotiškai žaviu. Pieną “melžiau”, kepiau, tepiau pagal šį receptą, o rezultatas gavosi toks: Vasarą ir dar truputį lavinau akį bei objektyvą fotografuodama maistą.
Turizmas: naujų perspektyvų atradimas
Turizmo srityje "sriuba iš kirvio koto" metafora gali būti interpretuojama kaip gebėjimas atrasti unikalų patrauklumą net ir mažai žinomose vietovėse. Šiandien pradedamas balsavimas internetu tradiciškai renkant Turizmo sėkmingiausius 2018. Tarp jų - MO įkūrėjai, visą šalį užbūrusi iniciatyva „Surink Lietuvą“, Jokūbas Laukaitis ir kiti, labiausiai prisidėję prie Lietuvos sužibėjimo turizmo padangėje. Jokūbas Laukaitis ir jo filmukas apie Lietuvą „What is Lithuania. Septyniolikmečio entuziazmas ir neslepiama meilė Lietuvai uždegė ne tik visus lietuvius, bet ir užsieniečius. Aktyviai vykdo sklaidą apie turizmą Plungės rajone, e-rinkodaros priemonėmis skleidžia informaciją apie įdomias vietas Plungėje, naudoja naujoves turistams pritraukti, pavyzdžiui, pirmieji turistiniame leidinyje panaudojo išmaniąją nuotrauką. Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra daro viską, kad Vilnius turizmo žemėlapyje ryškiai žibėtų ne tik užžiebus kasmet vis originalesnę Kalėdų eglę. Vietos ir užsienio turistams šiemet - pluoštas naujienų: nuo parengto piligriminio maršruto iki modernaus meno galerijų gido, nuo Geros kavos bei gatvės meno žemėlapių iki Halės turgaus degustacinės ekskursijos. Regis, žymioji Karvės ola turi rimtų konkurentų. Kirkilų bokštas, apsuptas karstinių ežerėlių, užtikrintai šiemet tapo apžvalgos bokštų žvaigžde. Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje esantis 32 m aukščio bokštas - neabejotinai lankomiausias Biržų rajono objektas. Šių metų naujiena - ir EKO basų kojų takas Drąseikių kaime. 1 km ilgio taką lankytojai kviečiami įveikti nusispyrus batus ir pėdomis jaučiant akmenukus, kankorėžius, vandenį. Lietuvos kultūros sostinės karūną visus metus turėjusi Marijampolė įrodė, kad buvo verta šio titulo. Draugystė su Niujorko menininku Ray Bartkumi ir tradiciniu tapęs meno simpoziumas „Malonny“ - „Marijampolė, Londonas, Niujorkas: idėjų migracija“ įtvirtino šio miesto kaip laisvo, kūrybingo ir atviro identitetą. Garsas apie Raudondvario Kalėdų eglę, puoštą stikliniais mandarinais, sklinda vis plačiau. Kaip ir apie populiarias buvusiame dvaro žirgyne įkurto Menų inkubatoriaus edukacijas, svetingą grafienę Rozaliją ar grafo apelsinų sriubos degustacijas. Kita Kauno rajono pažiba - Lietuvos aitvarų sostinės vardą pelnęs Zapyškis, kuriame jau daugiau nei dešimtmetį organizuojamas didžiausias šalyje festivalis „Aitvarai žemei ir dangui“.
Taip pat skaitykite: Filmas apie duoną
Astronomija: žvilgsnis į visatos gilumas
Net ir mokslo srityje, pavyzdžiui, astronomijoje, kūrybiškumas ir išradingumas yra būtini. Niekas man nepatarinėjo, nepastūmėjo ir neatkalbinėjo - tėvai leido pasirinkti pačiam. Reikia sutikti, kad visą gyvenimą dariau tai, ką iš tiesų norėjau. Mokykloje man artimesnė atrodė fizika, bet nusprendžiau studijuoti astronomiją. Pasukusiųjų panašiu keliu buvo ne daug: iš penkių studentų profesionalu tapau vienas. Jis mokė matematikos, fizikos, chemijos… Astronomija nebuvo visiškai jo sritis. Negaliu pasakyti, kad vien dėl jo pasirinkau šį kelią. Mūsų namuose nebuvo tradicijos žiūrėti į dangų. Tiesa, kartais akis pakeldavome, bet tai nebuvo susiję su papročiais. Kasdieniame gyvenime astronomijos ir šiandien nėra, ji - darbe. Pirmaisiais metais po studijų daug keliavome, taip pat prisidėjome statant Molėtų, o vėliau ir Maidanako (Uzbekija) observatoriją. Pastarieji darbai užsitęsė iki dvidešimties metų. Ilgainiui Maidanako observatoriją nacionalizavo, taip netekome galimybės stebėti dangaus kūnus… O stebėjimo sąlygos ten buvo geros: aplink kalnai, atmosfera palanki… Nuo 2000-ųjų ėmėme važinėti į JAV, Arizonos padalinyje įsikūrusią Monako observatoriją. Sąlygos ten ne tokios geros kaip Maidanake, bet kalnai taip pat nemaži (visos didžiausios observatorijos pasaulyje statomos aukštai kalnuose, - aut. past.), o teleskopas beveik 2 metrų. Lietuvoje astronomai tokių didelių neturi - labai brangu. Tuo metu nebuvo galimybių išvažiuoti, būtent dėl šios priežasties pavydžiu dabartiniam jaunimui. Pakanka parodyti savo gabumus, užmegzti reikiamas ryšius ir gali važinėti po pasaulį be didesnių problemų. Jeigu tik būtų galima atsukti laiką atgal, važiuočiau ir aš (šypsosi). Pastaruoju metu stengiamasi priartėti prie visatos pradžios. Žiūrėdama į tolimas žvaigždes, žmonija žiūri į savo praeitį. Kai Saulė pasieks raudonos milžinės būseną ir išsiplės, Žemė sudegs… Gal jau žinoma, koks likimas laukia mūsų planetos? Kai Saulė pasieks raudonos milžinės būseną ir išsiplės, Žemė sudegs… Manoma, kad tai nutiks ne anksčiau kaip po 5 milijardų metų. Toks Žemės gyvenimo ciklas, toks likimas - nieko nepadarysi. Tačiau labai gali būti, kad grėsminga žmogaus veikla šį laiką dar labiau sutrumpins: aiškiai matyti, kad atmosferoje didėja anglies dvideginio, kyla vidutinė temperatūra… Prognozuoti sunku, bet gali būti, kad patys save pribaigsime anksčiau laiko, nereikės jokių atominių katastrofų. O gal žmonės dar susigriebs?.. Vienas iš tokių - vadinamasis tamsios energijos atradimas. Paaiškėjo, kad visata plečiasi greitėjamai, o tai reiškia, kad tolimoje ateityje nebematysime kitų galaktikų žvaigždžių. Mokslininkai atranda vis daugiau naujų planetų, kosminių kūnų, apie kuriuos anksčiau nieko nežinota. Konkurencija labai didelė: darbas prie teleskopų suskirstytas valandomis. Astronomai, norėdami ten pakliūti, dalyvauja didžiuliuose konkursuose. Laimė, jei stebėtojų grupei per metus pavyksta gauti 2-3 naktis. Tačiau net ir tada niekas negarantuoja palankių oro sąlygų. Žinoma, pirmenybė teikiama mokslininkams iš tų šalių, kuriems priklauso prietaisai. Mūsų šalis maža, todėl ir prieiga prie kosminių observatorijų atitinkama. Paskutinį kartą prie teleskopo dirbau JAV. Anksčiau iš tiesų daugiau laiko galėdavau skirti tam, kas įdomu. Dabar galimybių ištrūkti sumažėjo. Tuo metu, kai išvykdavau, žmonai būdavo labai sunku, bet tokia astronomo darbo specifika: dangaus stebėjimas naktį, ekspedicijos… Čia ne ta sritis, kurioje gali daug pinigų susikrauti, bet niekada nesigailėjau pasirinkęs šį kelią. Ji - fizikė. Mūsų pažintis užsimezgė dar mokyklos suole. Gal dešimtoje klasėje? Mes buvę klasiokai (šypsosi). Ne, vaikai nesidomi astronomija, o ir tas laikas, kai galėjo domėtis, seniai praėjo. Tačiau abu jie sportininkai orientacininkai. Dukra šiuo metu gyvena Švedijoje, su mumis likęs tik sūnus. Teko girdėti, kad jūsų profesija ir mokslinis darbas reikalauja didžiulio pasišventimo. Astronomas turi būti šiek tiek „crazy“. Kaip pavyzdį galiu paminėti savo kolegą, medžiojantį kometas. Jei jis mano, kad greitai padarys mokslinį atradimą, visa kita tampa nebesvarbu. Stebimas objektas sugeba taip patraukti, kad likęs pasaulis tarsi išnyksta. Vykdant stebėjimus kalnuose, dažnai nebūna ryšio, todėl pastebėjus kažką naujo tenka skubėti pranešti, kad atradimas būtų patvirtintas. Svarbiausia domėtis mokslu, dėti daug pastangų pačiam. Šiai profesijai tinka bet kokio charakterio žmonės, svarbu, kad būtų įdomu, tada ir kažko pasiekti nebus sunku. Matyt, esu laimingas žmogus, bet nenoriu apie tai garsiai kalbėti - galiu savo svajones nubaidyti. Aišku viena: jei yra tikslas ar svajonė, jokios aplinkybės nesutrukdys. Atkakliai dirbant viskas pasiekiama. Anksčiau šachmatais žaisdavau gana dažnai, o vienu metu išties svarsčiau galimybę tapti profesionaliu šachmatininku. Baigęs studijas Vilniaus universitete, sulaukiau kvietimo dirbti treneriu šachmatų mokykloje, tačiau dabar net ir mėgėjiškai nebežaidžiu, nebeliko laisvo laiko. O šachmatams ne mažiau nei astronomijai reikia protinių pastangų. Keliauti be galo malonu: pakanka sėsti į automobilį ir važiuoti… Dabar dažnokai nuvykstu aplankyti dukros į Švediją, esu buvęs Belgijoje, Italijoje, Čekijoje. Uzbekijoje ir JAV kurį laiką dirbau ir gyvenau. Jei tik būtų daugiau lėšų, kelionėms skirčiau kur kas daugiau laiko ir dėmesio.
Taip pat skaitykite: Žiūrėkite Pietų Parką
Taip pat skaitykite: Apeigos ir duonos desertai Jorės šventėje
tags: #filmukas #sriuba #is #kirvio #koto #istorija