Eišiškių apylinkių aukščio virš jūros lygio ypatumai
Lietuva, įsikūrusi Rytų Europos platformos šiaurės vakariniame pakraštyje, pasižymi įvairiu reljefu, kurį formavo sudėtingi geologiniai procesai ir kvartero periodo ledynai. Žemės plutos storis čia svyruoja nuo 40 iki 55 kilometrų. Straipsnyje aptariami Eišiškių apylinkių aukščio virš jūros lygio ypatumai, susiję su geologine sandara ir reljefo formavimosi istorija.
Geologinė sandara ir tektoninė padėtis
Lietuvos teritorija patenka į dvi pagrindines tektonines struktūras: neigiamą Žemės plutos struktūrą - Baltijos sineklizės pietinę dalį ir teigiamą - Baltarusijos-Mozūrijos anteklizės šiaurės rytinį šlaitą. Eišiškės yra pietrytinėje Lietuvos dalyje, kuriai būdingas Baltarusijos-Mozūrijos anteklizės poveikis. Ši struktūra lemia, kad kristalinis pamatas slūgso palyginti negiliai - 121-300 m gylyje. Baltijos sineklizę nuo Baltarusijos-Mozūrijos anteklizės skiria Suvalkų-Dzūkijos tektoninių lūžių zona.
Žemės pluta Lietuvoje sudaryta iš keturių dalių: bazinių uolienų (ultrabazitų), piroksenitų, gabrų ir amfibolitų, granitų ir gneisų bei nuosėdinių uolienų dangos.
Nuosėdinės uolienos
Pilniausi nuosėdinių uolienų geologiniai pjūviai yra Baltijos sineklizėje, o ploniausia nuosėdinių uolienų danga - Baltarusijos-Mozūrijos anteklizėje. Nuosėdinės dangos sluoksniai susidarė jūrinėje arba žemyninėje aplinkoje. Nuosėdinės uolienų dangoje skiriami keturi struktūriniai tektoniniai kompleksai: baikalinis, kaledoninis, hercininis ir alpinis.
Kvartero periodo įtaka
Viršutinė Žemės plutos dalis Lietuvos teritorijoje buvo suformuota pačio jauniausio geologinio periodo - kvartero, kuris prasidėjo maždaug prieš 1,67 mln. metų. Didesniąją dalį šio laikotarpio nuosėdų suklojo ledynai, kurie, slinkdami iš Skandinavijos, keliskart buvo uždengę visą dabartinės Lietuvos teritoriją. Ledynmečius keitė šiltesni laikotarpiai - tarpledynmečiai, kurių metu klostėsi nuosėdos ežeruose, pelkėse, upėse. Kvartero nuogulų storis labai nevienodas: didesnėje šalies dalyje - 80-120 metrų, o Žemaitijos, Vištyčio ar Medininkų aukštumose - per 200 ir daugiau metrų.
Taip pat skaitykite: Nepalo kultūra ir aukštis
Eišiškių plynaukštė
Medininkų aukštuma šiaurėje turi nedidelį kyšulį - Buivydžių aukštumą. Pietvakariuose Ašmenos aukštuma leidžiasi labai plačia pakopa, sudarydama Lydos plynaukštę, kurios dalis Lietuvoje vadinama Eišiškių plynaukšte. Čia didžiausias aukštis siekia iki 180 metrų.
Eišiškių plynaukštė, kaip ir Medininkų aukštuma, yra priešpaskutiniojo apledėjimo palikimas. Paskutiniojo Nemuno ledynmečio ledynai nepasiekė Eišiškių plynaukštės. Dėl šios priežasties plynaukštės reljefas yra senesnis ir labiau paveiktas kriogeninių procesų.
Reljefo formavimosi ypatumai
Pagrindinius Lietuvos reljefo bruožus - lygumas, aukštumas, plynaukštes, gūbrius - suformavo ledynai ir jų tirpsmo vandenys. Ledynai savo pakraštyje ypač aktyviai akumuliuodami ir sujaukdami nuogulas suformavo visas stambiausias Lietuvos aukštumas ir gūbrius. Ledynams visiškai sutirpus, centrinėse buvusio ledyninio skydo dalyse atsirado plynaukštės ir lygumos.
Eišiškių apylinkėse reljefą formavo ne tik ledynai, bet ir eroziniai procesai, kurie vyksta ir dabar. Jie išvagojo upių vagas, raguvas, griovas, sukūrė jų tinklą.
Hidrografija
Purvėnų tvenkinys - tvenkinys Lietuvoje, Šalčininkų rajone bei Gudijoje, Varanavo rajone, 5 km į vakarus nuo Eišiškių, 1 km į pietus nuo Purvėnų. Sudarytas užtvenkus Prūdelio upę (Versekos intakas) 2,8 km nuo jos žiočių. Tvenkinio ilgis iš pietvakarių į šiaurės rytus - 2,6 km, plotis - iki 0,65 km. Altitudė 147,5 m. Krantai daugiausia neaukšti, apaugę pavieniais krūmais. Tvenkinio pietvakarinis galas užpelkėjęs.
Taip pat skaitykite: Kodėl svarbus aukštis virš jūros lygio?
Praktinė reikšmė
Kvartero nuogulos visoje Lietuvos teritorijoje - tai tiesioginė žmogaus veiklos geologinė aplinka. Su šio amžiaus nuogulomis yra tiesiogiai susiję 60 proc. požeminio vandens atsargų, naudojamų centralizuotam vandens tiekimui, bei 98 proc. visų smėlio, žvyro ir molio išteklių. Kvartero nuogulos, formuodamos dabartinį reljefą, tuo pačiu lemia kraštovaizdžio ypatybes, ekogeologinę aplinką (gruntų laidumą ir cheminių medžiagų sklaidą, požeminio vandens saugą), gruntų inžinerines-geologines sąlygas, dirvožemio tipus ir kt. Kita vertus, žmogaus ūkinė veikla daro didžiausią įtaką reljefo formavimuisi Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Aukščio įtaka klimatui
tags: #Eišiškių #aukštis #virš #jūros #lygio