Duonos Vartotojų Rinkos Tyrimas Kauno Mieste

Duona - tai vienas iš seniausių ir pagrindinių žmonių maisto gaminių, pradėtų vartoti tada, kai buvo atrastos grūdinės kultūros. Kaip rašoma lietuvių kalbos žodyne, duona yra „rupių miltų kepalais kepamas valgis“. Lietuvoje duona vartojama nuo pirmųjų amžių. Lietuvos kaime ruginė duona buvo pagrindinis valgis, nors greta jos plito ir bulvių valgiai. Kalbėdami apie savo kasdienį gyvenimą, sakome - užsidirbu duonai, iš savo darbo duoną valgau. Duona yra kasdieninis visų mūsų valgis, nuo seno gerbiamas ir saugomas lietuvių tautoje. Panašus požiūris į duoną bei jos gaminius yra nepakitęs ir šiuo metu, todėl yra įdomu ir reikalinga pažinti duoną bei jos gaminius ir jų rinką giliau.

Kaune yra labai populiarios įvairios duonos rūšys, todėl šiame straipsnyje bus bandoma išsiaiškinti, kiek ir kokios duonos vartoja kauniečiai. Tuo tikslu šio darbo objektu pasirinkta duonos rinka, kaip labiausiai vartojamo produkto rinka.

Tyrimo Tikslai ir Uždaviniai

Darbo tikslas - atlikti duonos rinkos tyrimą Kauno mieste, kaip antrojo Lietuvos miesto bei antrosios rinkos pagal dydį atžvilgiu. Šiam tikslui pasiekti suformuluoti šie uždaviniai:

  • Nustatyti tyrimo tikslą, uždavinius, iškelti tiriamuosius klausimus bei hipotezes.
  • Sudaryti tyrimo planą.
  • Surinkti duomenis.
  • Išanalizuoti duomenis.
  • Pateikti išvadas.

Tyrimo Metodologija

Tyrimui bus naudojami pirminiai bei antriniai duomenys. Jie bus renkami keletu būdų:

  1. Iš įvairių katalogų bus renkami duomenys apie duonos gamintojus, jų veiklą. Įmonių katalogai leidžia sužinoti visus Lietuvoje veikiančius duonos gamintojus, sužinoti, kuriame mieste yra įsikūrusios jų įmonės, adresus, telefonus.
  2. Stebimas duonos asortimentas, kainos Kauno miesto parduotuvėse. Stebėjimo metu bus nustatyta, kurių gamintojų, kokios rūšies duona dažniausiai sutinkama parduotuvėse. Taip pat stebima, kurie gamintojai reklamuojasi, kokio gilumo asortimentas pateikiamas prekybos vietose.
  3. Pateikiamos duonos vartotojams anketos, gauti rezultatai apdorojami ir, susiejus juos su antriniais duomenimis, atsakoma į išsikeltus tiriamuosius klausimus bei paneigiamos arba patvirtinamos hipotezės.

Šis darbas yra aktualus visiems duonos gamintojams bei vartotojams. Pirmiausiai todėl, jog pagal šį darbą galima daryti išvadas apie duonos rinką Kauno mieste. Taip pat šis darbas gali būti reikalingas ir tiems, kurie siekia užimti tam tikrą Kauno miesto duonos rinkos dalį, arba įvesti kažkokį naują gaminį.

Taip pat skaitykite: Ar žinote, kiek sveria jūsų duonos riekė?

Duomenų Šaltiniai

Darbe bus naudojami keli šaltiniai:

  1. Informacija iš katalogų bei kitų panašių šaltinių.
  2. Pirminių duomenų rinkimas stebėjimo metu.
  3. Vartotojų poreikių nustatymas anketos pagalba.

Duonos Rinkos Apibrėžimas

Kaip jau minėta, duona yra maisto prekė. Pagal F. Kotlerio klasifikaciją, duoną būtų galima skirstyti į asmeninio pobūdžio ir gamybinio pobūdžio prekę. Skirstant pagal paklausą, duona yra kasdieninės paklausos prekė. Duonos asortimentas yra gilus, ji perkama gana dažnai (jei ne kasdien, tai kas antrą dieną), nesvarstant, nelyginant prekių tarpusavyje (šiuo atveju, jei nėra norimos rūšies duonos, vartotojai perka kitos rūšies duoną).

Klasifikuojant duoną kaip gamybinio pobūdžio prekę, galima pasakyti, kad duona yra priskiriama prie pusgaminių, ruošinių. Atsižvelgiant į prekės gyvavimo ciklus, galima pasakyti, kad apskritai duona, kaip prekė, visuomet yra brandos stadijoje.

Duonos Asortimento Įvairovė

Kaip jau minėta, šiais laikais vartotojui pateikiamas gana gilus duonos asortimentas. Duona kepama su įvairiais priedais (saulėgrąžomis, kmynais, grūdais, sėmenimis ir t. t.), ji būna supjaustyta, platus duonos gaminių pasirinkimas (riestainiai, vafliai, džiuvėsiai, bandelės ir t. t.).

Duonos įpakavimas nepasižymi labai dideliu įvairumu. Skirtingai nei tarybiniais laikais, duona ir batonas būna politileniniame įpakavime arba maišeliuose. Ant jo visuomet būna užklijuotas arba užrašytas gaminio pavadinimas, firma gamintoja, jos adresas, galiojimo laikas. Duonos ir batono galiojimo laikas yra vidutiniškai 5 dienos (nuo 3 iki 7 dienų). Džiuvėsiai, šiaudeliai, riestainiai galioja ilgiau (apie pusę metų), o bandelės, spurgos - trumpiau (maždaug dvi dienas).

Taip pat skaitykite: Ką rinktis: batonas ar juoda duona?

Kainodaros Ypatumai

Kaina priklauso nuo to, koks yra paskirstymo kanalo ilgis. Duonos rinkoje šis kanalas yra trumpas - gamintojas, mažmenininkas, vartotojas. Kartais duoną parduoda pats gamintojas savo firminėje parduotuvėje.

Kainą įtakoja:

  1. Duonos savikaina (priklauso nuo to, iš kokių miltų yra kepama).
  2. Gamintojas.
  3. Transportavimo išlaidos.
  4. Parduotuvių tipas (supermarketuose duona yra pigesnė nei mažose parduotuvėse).
  5. Nuo tiekėjų.

Prekybos Vietos

Duonos pardavimo vieta - visos maisto prekių parduotuvės, įvairūs maisto prekių kioskai, turgus, urmo bazė. Šiais laikais praktiškai jau nėra likę specializuotų duonos parduotuvių, kuriose būdavo pardavinėjama tiktai duona ir jos gaminiai.

Reklama

Duona nėra labai reklamuojama. Tačiau rėmimas (televizija, iškabos, plakatai) atkreipia vartotojo dėmesį ne tik į naują produkciją, bet ir į gamintoją.

Vartotojų Segmentavimas

Duona yra kasdieninio vartojimo prekė ir jos vartotojas yra bet kuris Kauno miesto gyventojas. Tiekėjas ir gamintojas daugiausiai yra ta pati įmonė, t. y. gamintojas pats pateikia prekes mažmenininkams, t. y. prekybos taškams. Duonos asortimentas priklauso nuo parduotuvės dydžio.

Taip pat skaitykite: Receptai gardžiai ir sveikai duonai

Duonos Gamintojai Lietuvoje

Duonos gamintojų Lietuvoje yra labai daug: “Alytaus duona”, UAB“Nemuno kraštas”, UAB“Gudobelė”, UAB“Gardėsis”, UAB“Kauno duona”, AB“Vilniaus duona”, AB“Jonavos duona”, UAB“Mentora”, G. Bašinsko firma ir kt.

Masinės Informacijos Įtaka

Masinės informacijos priemonės (televizija, laikraščiai, žurnalai, įvairios televizijos laidos) padeda vartotojams (pirkėjams) sužinoti apie gamintojus, susipažinti su jų siūloma produkcija. Jų pagalba vartotojai sužino apie gamintojus, susipažįsta su jų siūloma produkcija. Televizijoje šią funkciją atlieka reklama. Taip pat yra laikraščiai bei žurnalai, įvairios televizijos laidos, kurių metu gali būti pristatoma ne tik nauja duona, bet pateikiami įvairūs komentarai, pristatomos naujos technologijos, pateikiami įvairių patiekalų receptai, kur duona yra sudėtinė patiekalo dalis, paaiškinama kaip galima patiems namie išsikepti duoną.

Finansinės Institucijos ir Draudimas

Ne vienas duonos gamintojas, ypatingai neseniai susikūrusi įmonė, yra vienaip ar kitap susijusi su finansinėmis institucijomis. Vienos įmonės savo veiklą pradėjo imdamos paskolą iš banko - dabar jos moka palūkanas bankui. Be to, visos įmonės turi savo sąskaitas viename ar kitame banke. Taip pat visos įmonės yra susijusios su draudimo kompanijomis.

Žmogiškasis Faktorius

Kiekvienoje įmonėje, nesvarbu ar ji gamina produktą, ar teikia paslaugas, veikia žmogiškasis faktorius, t. y. įmonės personalas. Jos skaičius priklauso nuo įmonės dydžio.

Socialinė ir Tautinė Sudėtis

Lietuvos visuomenę sudaro tam tikra tautinė, religinė sudėtis, t. y. Lietuvoje gyvena Lietuvos pilietybę turintys žmonės, tačiau jie yra įvairios tautybės - ne tik lietuviai, bet ir rusai, lenkai, žydai, totoriai ir t. t. Lygiai taip pat, atsižvelgiant į tautybę, būtų galima pasakyti, kad Lietuvoje išpažįstamos ir kelios religijos.

Aplinkos Įtaka

Demografinė Aplinka

Kalbant apie šią aplinką, dažniausiai dėmesys skiriamas žmonėms (jų amžiui, išsilavinimo lygiui ir t. t.). Manoma, kad duonos rinkoje ši aplinka neturi didelės reikšmės. Nepaisant to, kad šiuo metu Lietuvoje gimstamumas mažėja, o mirtingumas didėja, žmonės vis tiek valgys duoną, nes tai yra pagrindinis kiekvieno žmogaus maistas. Dėl mažų pajamų žmonės duoną dažnai valgo kartu su kitais patiekalais tam, kad būtų sočiau.

Nagrinėjant šią aplinką, didesnį dėmesį būtų galima skirti vartotojų ar pirkėjų amžiui. Vaikai visuomet daugiau perka duonos gaminius, t. y. įvairias bandeles, šiaudelius ir t. t., kai tuo tarpu suaugę žmonės tam skiria mažiau dėmesio, t. y. mažiau perka duonos gaminius, o daugiau pačią duoną. Savaime aišku, šeimos, kuriose yra mažų vaikų, vis tiek daugiau ar mažiau pirks ir duonos gaminius.

Socialinė - Kultūrinė Aplinka

Ši aplinka siejasi su visuomene.

Technologinė Aplinka

Kepimo procesas turi vykti detalaus testinės duonos savybių pagrindu, t. y. Šilumos perdavimas drėgna materija nepertraukiamai susijęs su drėgmės judėjimu į ją ir iš jos; šie vienu metu vykstantys šilumos ir masių kaitos procesai veikia vienas kitą ir jų sąveika nulemia technologinio proceso eigą.

Analitiniai ir eksperimentiniai tyrimai nustatė, kad perėjimas nuo pirmo kepimo proceso periodo prie antro vyksta ne tolygiai, o “laipteliais”, kintant perdavimo procesui. Dėsningumas nurodo kintamo kepimo kameros režimo sukūrimą, kadangi pirmame periode terpės temperastūra turi būti didžiausia, o antrame - sumažinta. Aukšta temperatūra gali privesti prie greito paviršinių testinės duonos sluoksnių apanglėjimo, kas stipriai įtakos paruoštos duonos dydį. Kepimo procesą lydį testinės duonos tūrio ir tankio kitimas.

Esantys krosnių paskaičiavimai specifiniai ir naudotini tik esant radiaciniam - konvektyviniam kepimui, kadangi neapskaičiuoti testinės duonos perkaitimo ypatumai, kuriuos sąlygoja infraraudonojo spinduliavimo mechanizamo skvarba.

Politinė - Teisinė Aplinka

Ši aplinka labai dažnai įtakoja verslą per įvairius juridinius aktus, kurie neaplenkia ir duonos gamintojų.

Vartotojų Poreikių Analizė

Tai yra vienas iš tyrimo uždavinių, kurio pagalba tikimasi išsiaiškinti vartotojų poreikius ir jų pirkimo motyvus.

Baltos Duonos Paplitimas

Atlikus stebėjimą eilėje maisto prekių parduotuvių Kauno mieste, galima teigti, jog balta duona visoje duonos rinkoje užima didžiausią dalį. Štai, pavyzdžiui, maisto prekių parduotuvėje Vydūno al. 25b, duona parduodama iš tokio pat dydžio keturių lentynų. Balta duona visuomet telpa dviejose lentynose, kai tuo tarpu kitose dviejose - batonas bei juoda duona. Taigi šioje parduotuvėje balta duona užima apie 50 procentų visos parduodamos duonos.

Štai maisto prekių parduotuvėje K. Petrausko g. 21, duona kraunama dviejuose metaliniuose konteineriuose. Šiuose konteineriuose yra po šešias lentynas, kuriose telpa tiek pat kepaliukų duonos gaminių. Balta duona užima net septynias lentynas, penkias paliekant kitiems duonos gaminiams. Taigi šioje parduotuvėje balta duona užima 58,3 procentus duonos rinkos.

Panašūs procentiniai dydžiai randami ir kitose Kauno miesto maisto prekių parduotuvėse (parduotuvėse „Rugelis“, „Vikonda“ apie 60 procentų, „Taupa“, „Taupyk“, „Topolis“ - apie 52 procentus). Taigi visumoje, balta duona duonos rinkoje užima apie 54,9 procentus.

Tačiau ir balta duona nėra vien tik „balta“. Ji taip pat gali būti ir su priedais: saulėgrąžomis, skaldytais grūdais, kmynais, riešutais ir razinomis. Parduotuvėse nustatyti procentinį dydį baltos duonos su priedais baltos duonos rinkoje yra gana sunku, kadangi ne visose parduotuvėse parduodama duona su priedais. Pavyzdžiui, parduotuvėje Vydūno al. 25b, galima rasti tik kelių rūšių baltą duoną be priedų.

Didesnis pasirinkimas baltos duonos su priedais yra didesnėse maisto prekių parduotuvėse. Pavyzdžiui, parduotuvėje „Rugelis“ galima rasti baltą duoną su saulėgrąžomis, skaldytais grūdais ir netgi su sezamo sėklomis bei kitais priedais. Taip pat yra ir gana didelis pasirinkimas baltos duonos be priedų- tai ir „Plikyta“, „Kvietelis“ ir pan. Panaši padėtis yra ir kitose didesnėse parduotuvėse, kaip pavyzdžiui, „Vikonda“, „Taupa“, „Taupyk“ ir kitose.

Galima daryti išvadą, jog baltos duonos rinkoje balta duona be priedų užima maždaug 60%, o balta duona su priedais - apie 40% rinkos dalies.

Vartotojų Apklausos Rezultatai

Pirmasis tyrimo uždavinys buvo nustatyti baltos duonos vartojimą duonos rinkoje. Tai išsiaiškinti leido pirmasis anketos klausimas: “kokią duoną dažniausiai vartojate?”. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad populiariausia duonos rinkoje yra balta duona. Tai susiję su daugeliu priežasčių. Vartotojams balta duona yra tiesiog skanesnė, nei juoda. Taip atsakė net 36% respondentų, vartojančių baltą duoną. Taip pat viena iš priežasčių, kodėl labiau yra vartojama balta duona yra ta, kad vartotojai baltą duoną labiau mėgsta su kitais produktais (pvz., sumuštiniams) bei kepimui. Taip atsakė net 29 % respondentų. Beje, rinkoje baltos duonos su priedais pasiūla yra didesnė, nei juodos duonos su priedais. Tai rodo stebėjimų rezultatai.

Vartotojas renkasi baltą duoną, nes jos pasiūla didesnė, gilesnis asortimentas. Tačiau, anketos rezultatai rodo, kad labiau vartojama balta duona be priedų (61 % respondentų). Baltą duoną su priedais vartoja tik 37 % respondentų, beveik perpus mažiau nei be priedų. Vadinasi, balta duona be priedų yra net 1,7 karto (61%/37%) labiau vartojama, nei balta duona su priedais.

Gauti rezultatai nepatvirtina iškeltos hipotezės, kad balta duona su priedais yra populiaresnė vartotojų tarpe nei balta duona be priedų. Tai galima sieti su tuo, kad vartotojas mieliau pats papildo duoną tuo, ką jis labiau mėgsta: ją kepa, naudoja sumuštiniams, valgo tik su mėsa ar tik su sūriu.

21 % respondentų vartoja tik juodą duoną. Tuo tarpu, tik balta duona vartojama net 49 % labiau nei juoda duona. Kaip svarbiausios baltos duonos nevartojimo priežastys buvo įvardintos tokios, kad balta duona yra nesveika, kad ji skanesnė nei balta duona, kad juoda duona, kaip “kasdieninė” valgoma kasdien, o balta “pagal tradicijas” - tik per šventes. Beje, juodos duonos pasiūla rinkoje yra mažesnė priedų atžvilgiu. Ir juodą ir baltą duoną vartoja tik 10 % apklaustųjų. Po 9 % respondentų atsakė, kad vartoja baltą duoną ir batoną bei juodą duoną ir batoną. Taigi, dažnas vartotojas nevartoja tik vienos duonos rūšies, t. y. tik juodos, tik baltos ar tik batono. Tai susiję su vartotojo skoniu. Pvz., dažnai perkama juoda duona kaip priedas tik prie tam tikrų patiekalų, tuo tarpu balta duona vartojama su kitais patiekalais. Taip pat tai susiję su šeimos narių skaičiumi: vieni jų labiau mėgsta baltą, kiti juodą duoną. Todėl perkama ir juoda, ir balta duona ir batonas (juk duonos galima įsigyti po pusę kepalo, po ketvirtį, taip pat gamintojas siūlo mažus kepaliukus). Tokiu būdu vartotojas gali įsigyti kelių rūšių duonos pirkdamas jos mažesniu kiekiu ir neviršydamas savo išlaidų.

Kiti Duonos Vartojimo Aspektai

Tyrimo duomenys rodo, kad dažniausiai duonos kepinius šalies gyventojai renkasi pusryčiams (daugiau nei pusė duonos vartotojų) ir pietums (per ketvirtadalį). Vakarienei duonos valgo keliolika procentų, o mažiau nei dešimtadalis pasirenka ją užkandžiui. Svarbiausias kriterijus - geras skonis. Toliau rikiuojasi šviežumas ir kainos-kokybės santykis. Duona turi būti skani „Lietuviai mėgsta, kad duona būtų skani. Jeigu kitose šalyse duona yra labiau neutralus maisto produktas, mes esame įpratę, kad duona būtų gardi net be priedų. Todėl nestebina, kad skonio kriterijus taip stipriai atitrūkęs nuo kitų. Net šviežumas lieka antroje vietoje. Na ir kainos kokybės santykis taip pat svarbus, nes tai kasdienis maisto produktas“, - pranešime spaudai sako Snieguolė Šoblinskienė, „Vilniaus duonos“ produktų vystymo vadovė Baltijos šalims.

Vietinio Gamintojo Svarba

Kilmės šalis, ar duona pagaminta Lietuvoje svarbu penktadaliui jos vartotojų. Tačiau kalbant apie ruginę duoną - šio aspekto svarba išauga smarkiau. „Kas ketvirtam pirkėjui svarbu, kad ruginė duona būtų vietinio gamintojo. Natūralu, kad šiai duonai lietuviška kilmė svarbesnė nei kitiems produktams, nes ruginė duona yra mūsų šalies paveldo dalis, autentiška mūsų duona. Taip pat vartotojams pageidauja, kad duona būtų aukštos kokybės, gero kainos ir kokybės santykio, nuolat šviežia ir tinkama kasdieniam vartojimui. Tad kokybės kartelė šiam maisto produktui keliama aukštai“, - sako S. Šoblinskienė.

Duona Mityboje

Daugiau nei pusė pirkėjų įtraukia duoną į savaitinį prekių sąrašą ir laiko ją reikšminga kasdienės mitybos dalimi. Vis dėlto sudėtį linkę įvertinti apie trečdalis duonos valgytojų, o į naudą sveikatai prisimena atsižvelgti iki 17 proc. „Renkantis duoną įvertinti jos sudėtį yra svarbu, nes kai kuriose duonose cukraus yra tiek, kad jas jau lengviau būtų vadinti pyragu. Peržiūrėkite etiketes, duonoje neturėtų būti daugiau nei 5 g cukraus šimte gramų. Juoba, kad ruginė duona natūraliai turi saldumo iš miltų. Skaitykite etiketes ir rinkitės tuos produktus, kurie turi švarias etiketes, trumpą aiškią sudėtį be nereikalingų priedų. Taip pat įvertinkite, kad duona turėtų daugiau skaidulinių medžiagų, daugiau baltymų, mažiau druskos ir cukraus“, - patarė duonos ekspertė. Ji priminė, kad renkantis duoną vien pagal skonines savybes, neatsižvelgiant į sudėtį, neretai gali atrodyti „skanesnė“ duona būtent ta, į kurią įdėta daugiau cukraus.

Skrudinimo Duona

Beveik pusė tyrimo dalyvių bent 2-3 kartus per savaitę valgo sumuštinių arba vadinamąją skrudinimo duoną. „Skrudinimo duona į šalies rinką atėjo devyniasdešimtųjų gale, su vakarietiškomis madomis, ir užsitarnavo savo vietą klientų krepšelyje. Rinkdamiesi ją vartotojai teikia pirmenybę tiems patiems kriterijams kaip ir ruginei duonai - skonis, šviežumas ir kainos kokybės santykis. Tik šios duonos pirkėjai dažniau linkę žvalgytis akcijų ir rinktis pagal kainą. Panašiai kaip ir renkantis batonus“, - sakė produktų vystymo vadovė. Tiesa, Lietuvoje kol kas nedidelę vietą užima porcijinės duonelės.

Duonos Vartojimo Tendencijos

Remiantis „Vilniaus duonos“ atlikto Lietuvos gyventojų duonos vartojimo įpročių tyrimo rezultatais, sumažėjo visų kategorijų duonos vartotojų. Remiantis atliktu tyrimu, vidutiniškai per dieną Lietuvos gyventojai suvalgo po 2 riekeles duonos. Tai - pusantros riekelės mažiau, negu buvo suvartojama 2016 m.

„Kaip alternatyvą tradicinei duonai žmonės dažnai renkasi tortilijas, lavašus, duoniukus ir kitus gaminius. Tai rodo ir šių kategorijų vartojimo stabilumas. Taip pat auga ne fasuotos, o parduotuvėse kepamos duonos vartojimo apimtys“, - aiškina A.

Duonos Pasirinkimai Skirtingose Grupėse

„Duonos vartojimo įpročiai skiriasi skirtingose žmonių grupėse. Pavyzdžiui, didesnė dalis moterų duonos kasdien suvalgo 1-2 riekeles, o vyrai - 3 ir daugiau riekelių. Taip pat matome, kad mažesnių miestelių ir kaimo gyventojai suvalgo daugiau duonos nei miesto gyventojai. Taip yra dėl didesnio ir įvairesnių produktų pasirinkimo didesniuose miestuose. Daugiau duonos vartoja ir vyresni žmonės, kurių mityboje duona turi didelę reikšmę“, - teigia A. Didžioji dalis (43 proc.) gyventojų suvalgo 1-2 riekeles per dieną, 27 proc. 3-5 riekeles, 5 proc. - 6 riekeles ir daugiau.

Tamsios ruginės duonos be sėklų ir batono kategorijos yra populiariausi Lietuvos gyventojų duonos pasirinkimai tiek mieste, tiek kaime. Abu šie produktai yra bent kartą per dieną vartojamos duonos produktų kategorijos. Pastebima, kad kaimo gyventojai suvartojo 2 proc. daugiau batono ir 7 proc.

„Tamsią ruginę duoną be sėklų dažniau renkasi vyresni negu 35 m. amžiaus, susituokę ir vaikų turintys žmonės. O batonas išlieka populiariausias tarp gyventojų iki 54 m. amžiaus, gaunančių žemesnes pajamas. Kadangi batonas yra lengvesnė duona, ją valgantys žmonės yra linkę suvartoti jos daugiau - 3-6 ir daugiau riekelių kasdien“, - komentuoja A. Didžiausias skirtumas lyginant lyčių duonos pasirinkimus yra matomas kukurūzų, ryžių ir kitokių trapučių vartojime - moterys šios kategorijos duonos produktų suvalgo 18 proc.

Sveikos Gyvensenos Svarba

Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas lemia duonos rinkos traukimąsi, tačiau jai atsiranda naujų galimybių augti, nes didėja sveikatai palankesnio maisto paklausa. „Nielsen” vartotojų tyrimo duomenys rodo, kad lietuviams sveikata išlieka svarbiausiu prioritetu - net 31 proc. šalies respondentų įvardijo jį kaip svarbiausią faktorių, šalia kylančių maisto ar komunalinių paslaugų kainų.

„Lietuviai už didesnės maistinės vertės duoną yra pasirengę mokėti daugiau. Rinkoje atsirado gaminių, kuriuose trečdalį produkto sudaro daržovės ar sėklos, pakeičiančios įprastinius miltus. Taip pat populiarėja gaminiai be pridėtinio cukraus. Pavyzdžiui, šešis metus iš eilės populiariausiai „Bočių“ duonai esame sukūrę alternatyvą, kurioje nėra pridėtinio cukraus. Ir jos augantys pardavimai rodo, kad net ir konservatyvūs ar tradicijas puoselėjantys duonos valgytojai ieško sveikatai palankesnių gaminių. Tai dideli pokyčiai, kurie pamažu užkariauja vis svaresnes pozicijas duonos lentynose.

Lietuvoje pridėtinės vertės duonos segmentai pernai augo ir šiuo metu sudaro net 42 proc. bendros duonos rinkos. Latvijoje šis rodiklis yra 36 proc., o Estijoje pridėtinės vertės segmentai sudaro didžiausią dalį - net 57 proc. rinkos.

Dėmesys Sveikesniems Produktams

Anot M. Snarskio, svarbiausia ir populiariausia tendencija rinkoje - dėmesys geresnės maistinės vertės produktams, kuri išlieka svarbi ir duonos kategorijoje. Pernai metais ši tendencija išryškėjo įvairiomis cukraus ir druskos mažinimo iniciatyvomis.

tags: #duonos #vartotoju #rinka #tyrimas

Populiarūs įrašai: