Duonos šventė Švėkšnoje: istorija ir tradicijos
Duona lietuviams nuo seno yra ne tik maistas, bet ir ypatingas simbolis, primenantis prigimtines tradicijas. Švėkšnoje duonos pagerbimo tradicijos puoselėjamos jau ne vieną dešimtmetį. Šiame straipsnyje panagrinėsime Duonos šventės Švėkšnoje istoriją, tradicijas ir reikšmę.
Švėkšna - Mažosios Lietuvos dalis
Švėkšna - miestelis Šilutės rajone, turintis savitą istoriją, kultūrą ir tradicijas. Švėkšnos seniūnijoje gyvena apie 3,4 tūkst. švėkšniškių. Švėkšna kartu su Dreverna ir dar trimis miesteliais yra paskelbta Lietuvos mažąja kultūros sostine. Šis regionas išsiskiria savitomis tradicijomis, kultūriniu identitetu, istorija bei gamta.
Švėkšna didžiuojasi įspūdingai papuošta Švėkšnos vaizdais daugelis nebeįsivaizduoja Velykų šventės pradžios.
Duonos reikšmė lietuvių kultūroje
Lietuvoje vos atsiradusi duona lietuvių kultūroje buvo sudievinta ir tapo kultu. Tautosakoje žodis „duona“ vartojamas viso maisto ir net paties gyvenimo prasme. Juk apie mirusį sakoma „Jau jis baigė valgyt savo kepalą“, „Jis jau atriekta duonos riekė“. Duona prilyginama gimtinei: „Kur duona ten ir namai“. Iki šių dienų labiausiai vertinama juoda ruginė, be priemaišų duona.
Duonos šventės istorija Švėkšnoje
Švėkšnoje Duonos šventė minima nuo 2012 metų. Šventės metu susirenka vietiniai gyventojai, bičiuliai, vaikai ir pagyvenusieji. Nuo ankstyvo ryto Tomo ir Ilonos Grikšų sodyboje ėmė šurmuliuoti amatininkai, kurie nekantriai laukė moksleivių, norėdami pademonstruoti, papasakoti ir leisti prisiliesti prie senųjų amatų. Šiemet, norėdami paminėti Lietuvos 100-metį, apjuosėme 4 renginius į vieną ciklą - „100 metų tautiškumo, kančios ir vilties“. Kurio tikslas visoms kartoms parodyti tą tautos istoriją, kurią išsaugojome, ir stiprinti bendruomenės narių viltį bei tikėjimą Lietuvos ateitimi.
Taip pat skaitykite: Ar žinote, kiek sveria jūsų duonos riekė?
Duonos šventės tradicijos
Švėkšnoje Duonos šventė prasideda iškilmingu duonos kepalo įnešimu į seniūnijos salę arba Tradicinių amatų centrą. Šią atsakomybę dažniausiai patiki Švėkšnos seniūnui. Vėliau duoną ir vandenį šventina klebonas. Pašventinęs duonelę ir padėkojęs už galimybę būti kartu, dvasininkas taria kelis žodžius apie duonos prasmę mūsų gyvenime. Šią dieną bažnyčios tarnai šventina Grabnyčių žvakes.
Po oficialiosios dalies prasideda koncertinė programa, kurioje dalyvauja Žemaičių Naumiesčio folkloro ansamblis „Pilutė“, „Diemedžio“ ugdymo centro ugdytiniai ir pedagogai, Švėkšnos darželinukai ir pradinukai, „Švėkšniškių sambūrio“ vokalinis ansamblis. Renginio dalyviai akis ganė po Švėkšnos dailės skyriaus moksleivių darbų parodą.
Šventės metu galima išgirsti pasakojimų apie duonos kelią, papročius ir tradicijas. Draugijos narė Vanda Šimkuvienė priminė visiems apie pačią duonos kelio pradžią, kuomet sėjėjas laikydavosi įvairių papročių vardan gausesnio derliaus. Taip pat vedėja užduoda žiūrovams keletą mįslių. Taip pat neįgaliųjų vadovė suteikė galimybę kiekvienam norinčiam prisidėti prie vaškinės Grabnyčios žvakės liejimo.
Šventės dalyviai vaišinasi įvairių rūšių duona, pyragais, juodos duonos gira. Šventės pabaigoje dalyviai išsiskirsto nešini šiltu bendrystės jausmu ir šv. Agotos duona.
Šv. Agotos diena ir jos reikšmė
Vasario 5 dieną nuo seno ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje švenčiama šventos Agotos Duonos diena. Tikima, kad šventinta duona apsaugo namus ir asmenis nuo įvairiausių negandų, o šv. Agota yra duonos globėja. Šv. Agota duonos globėja tapo susiliejant pagonybės ir krikščionybės papročiams. Ji perėmė nemažai ugnies ir židinio globėjos deivės Gabijos funkcijų. Kaip žinia, duonos be ugnies neiškepsi, o šv.
Taip pat skaitykite: Ką rinktis: batonas ar juoda duona?
Duonos kelias: nuo grūdo iki stalo
Pastaruoju metu jaunosios kartos supratimas apie duonos kelią dažniausiai baigiasi artimiausioje parduotuvėje. Tačiau senovėje duonos kelias buvo ilgas ir sunkus. Jis prasidėdavo nuo sėjos, o baigdavosi kepimu. Duonos kepimui senovėje buvo teikiama sakralinė prasmė. Šis darbas šventas - jis imituoja pasaulio sutvėrimą. O kepalėlis yra tarsi jo modelis, kryžiaus ženklu padalytas į keturias pasaulio šalis.
Amatų diena Švėkšnoje
Amatų diena Švėkšnoje tarsi muziejus po atviru dangumi, kur skamba kaltai, ūžia žiedimo staklės, čeža karpinių popierius, kaukši žalvario papuošalai, kunkuliuoja šiupinys ir žuvienė, nuostabiais aromatais pasitinka rūkytos žuvies, sūrio bei duonos amatininkai.
Švėkšnos lankytinos vietos
Be Duonos šventės, Švėkšna gali pasigirti ir kitomis lankytinomis vietomis. Raudonus neogotikinius Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios bokštus atpažįsta net nebuvę Švėkšnoje - būtent prie šios bažnyčios prieš Velykas puošiamas žymusis margučių medis. Bažnyčios šventorių su Švėkšnos dvaro parku jungia XIX a. arkinis pėsčiųjų tiltas - viadukas. Švėkšnos parkas laikomas vienu gražiausių parkų Vakarų Lietuvoje. Čia auga seniausias Lietuvoje dviskiautis ginkmedis. Parko puošmena - senovės romėnų deivės Dianos skulptūra. Netoli Švėkšnos galima nueiti iki išlikusios vilos „Genovefos“ - grafų Pliaterių vasaros rezidencijos. Toliau nuo Švėkšnos esantis Vilkėno dvaras - taip pat grafų Pliaterių valdos. Tarpukariu Švėkšna buvo štetlas - su didele žydų bendruomene. Tad nenuostabu, kad čia išlikusi ir sinagoga.
Pasistiprinti Švėkšnoje užsukite į šeimos restoraną „Viesulas“. Dar geriau pažinti vietos virtuvę padės ir Švėkšnos tradicinių amatų centro edukacija „Paprūsės skoniai“. Kas gali būti geriau, nei po kelionės atsipūsti gamtos apsuptyje, atsipalaiduoti pirtyje ar niurktelti į tvenkinį? Arba rinkitės atostogų namelį sodyboje „Jomantų slėnis“. Pabendrauti su vietiniais ir pažinti tradicinius amatus geriausiai galite Tradicinių amatų centre Švėkšnoje, įkurtame kaip Šilutės turizmo informacijos centro filialas.
Taip pat skaitykite: Receptai gardžiai ir sveikai duonai
tags: #duonos #šventė #Svekšnoje #istorija #tradicijos