Duonos kelias nuo grūdo iki stalo: etapai, technologijos ir biocheminiai procesai
Duonos gamybos procesas - tai ilgas ir sudėtingas kelias nuo grūdo iki gardaus kepinio ant mūsų stalo. Šiame straipsnyje panagrinėsime pagrindinius duonos gamybos etapus, technologijas ir biocheminius procesus, taip pat aptarsime duonos kokybės gerinimo būdus ir dažniausiai daromas klaidas kepant duoną.
Žaliavos duonai gaminti
Pagrindinės žaliavos, be kurių neįsivaizduojama duonos gamyba, yra šios:
- Miltai
- Vanduo
- Druska
- Mielės
Taip pat naudojamos ir papildomos žaliavos, tokios kaip:
- Riebalai
- Pienas ir jo produktai
- Kiaušiniai
- Salyklas ir kt.
Apibrėžimas - atskirų žaliavos rūšių pavadinimai ir kiekiai, išreiškiant juos nuo miltų masės (procentais ir kilogramais). Dažniausiai ji skaičiuojama 100 kg miltų.
Mielės ir jų vaidmuo duonos gamyboje
Mielės yra vienas svarbiausių ingredientų duonos gamyboje. Jos atlieka esminį vaidmenį tešlos kildinimo procese. Mielių ląstelėms būtinos tam tikros sąlygos:
Taip pat skaitykite: Ar žinote, kiek sveria jūsų duonos riekė?
- Vanduo
- Angliavandenių šaltinis - fermentuojami sacharidai, kaip energijos šaltinis
- Deguonis/lipidai - lipidai membranos sintezei, kuris galimas dalyvaujant deguoniui
- Azoto šaltinis - amino rūgštys ir peptidai jų dauginimuisi ir fermentų sintezei
- Vitaminai - augimo faktoriai
- Mineralinės medžiagos - būtinos mielių metabolizmo procesams
Sacharidų fermentacija mielėse
Sacharidų mielėmis fermentacijos procesas vyksta pagal Embden-Meyerhof-Parnas schemą. Yra aerobinis ir anaerobinis sacharidų mielėse fermentacijos procesas. Aerobinėse sąlygose vyksta citrinos rūgšties (Krebso) ciklas, kuris svarbus tarpinių metabolitų sintezei ir energijos susidarymui. pH įtakoja glicerolio ir organinių rūgščių sintezę. Mielių fermentacijos metu susidaro aukštesnės eilės alkoholiai dviem būdais, abiem atvejais susidarant keto -rūgštims. Pavyzdžiui, amino rūgšties leucino biokonversija į izoamilo alkoholį. Pagrindiniai mielių fermentacijos produktai yra CO2 dujos ir duonos aromatą formuojančios medžiagos. Tešlos rūgimą biocheminiu požiūriu galima suskirstyti į dvi grupes.
Kvietinės duonos gamybos etapai
Kvietinės duonos gamybos procesą sudaro keli pagrindiniai etapai:
- Žaliavų paruošimas gamybai
- Tešlos maišymas
- Tešlos rūgimas ir minkymas
- Tešlos apdorojimas (tešlos dalijimas, tešlos ruošinių apvalinimas, pirminis ir galinis jų kildinimas)
- Kepimas
- Duonos vyniojimas, pakavimas, laikymas ir pristatymas į prekybą
Tešlos rūgimas ir minkymas
Tešlos rūgimo metu, veikiant mielėms ir pieno rūgšties bakterijoms sacharidus, susidaro CO2 dujos, kurios išpurena tešlą. Be to, susidaro duonos aromatą formuojančios medžiagos. Tešlos minkymas (trukmė 1,5-3,0 min.) ir vykdomas 1-3 kartus (priklausomai nuo glitimo kokybės) skirtas tešlos reologinių savybių, o taip pat duonos minkštimo poringumo pagerinimui.
Tešlos gamybos būdai
Yra keletas pagrindinių tešlos gamybos būdų:
- Vienfazis tešlos ruošimas
- Dvifazis tešlos ruošimas su įmaišu
- Tešlos ruošimas su skystu įmaišu
- Pagreitinti kvietinės tešlos gamybos būdai
Vienfazis ir dvifazis tešlos ruošimo būdai
Vienfazis tešlos ruošimo būdas yra paprastesnis, kai visos žaliavos sumaišomos vienu metu. Dvifazis būdas apima įmaišo ruošimą, kuris vėliau sumaišomas su likusiomis žaliavomis. Štai pagrindiniai kvietinės tešlos gamybos būdai (pagal Auermaną):
Taip pat skaitykite: Ką rinktis: batonas ar juoda duona?
- Vienfazis tešlos ruošimas
- Dvifazis tešlos ruošimas su įmaišu
- Tešlos ruošimas su skystu įmaišu
J. Delcour (2013) taip pat išskiria vienfazį ir dvifazį tešlos ruošimo būdus.
Duonos kokybės gerinimas
Duonos kokybę galima pagerinti naudojant specialias medžiagas. Naujos kvietinės duonos technologijos su pagerinančių medžiagų priedu turi privalumų, tačiau jie nenurodyti.
Klaidos kepant duoną
Kepant duoną, ypač namuose, dažnai daromos klaidos:
- Prieš naudodami raugą, nepamaitinkite jo
- Naudokite netinkamą raugą (pvz., ruginį raugą kvietinei duonai)
- Perrūgęs raugas
- Per skysta arba per kieta tešla
- Nepakankamas kildinimas
- Netinkama kepimo temperatūra
Duona lietuvių kultūroje
Vakar, šv. Man duona, ypatingai kepta namuose visada asocijuodavosi su kažkuo sakraliniu. Vienas seniausių ir pagrindinių lietuvių maisto produktų buvo ruginė duona. Ji valgyta kasdien - per pusryčius, pietus ir vakarienę. Dėl to liaudies kalboje ir dainose duona minima viso maisto prasme. Sunkiu darbu ir prakaitu įgyta duona labai branginta ir gerbta. Baudžiavos laikais dauguma valstiečių valgė vadinamąją bėralinę duoną, t.y. keptą iš grūdų, sumaltų kartu su pelais. Bene svarbiausia tradicija, galiojanti tiek pasninko metu ir kiekvienų dieną, yra pagarba duonai. Turbūt ne vienam vaikystėje teko girdėti, jog negalima ant stalo dėti apversto duonos kepalo, nes tai esąs duonos išniekinimas. O patarlę "Verkia duonelė tinginio valgoma" išmokau turbūt pačią pirmą, nes buvau mokoma, kad šventos duonelės nenusipelno tinginiai ir blogi žmonės.
Duonos kepimas namuose
Paskutiniu metu, nerasdama niekur pirkti skanios, be nereikalingų priemaišų, duonos, užsinorėjau išmokti duoną kepti pati. Išbandžiau keletą receptų kol radau vieną man pati skaniausią. Duonos kepimas man, kaip ir pati duona kažkoks ypatingas. Man skaniausia, o ir sveikiausia duona yra kepta su raugu ir iš pilno grūdo ruginių miltų. Ji turi tą tikriausią rūgščiai salstelėjusį kvapą ir skonį kaip vaikystėje.
Taip pat skaitykite: Receptai gardžiai ir sveikai duonai
Raugas
Jei norisi pabandyti įsitraukti į šį duonos kepimo procesą, teks pradėti nuo ilgiausiai trunkančio raugo pasigaminimo proceso. Jis nėra sudėtingas, bet užtrunka, o raugo turite visam laikui. Jis gali būti šaldytuve iki mėnesio.
- I diena: 2 šaukštai miltų ir 100 ml vandens.
- II diena: 2 šaukštai miltų ir 100 ml vandens.
- V dieną kartojame tą patį, ir jau turime pastebėti, kad raugas skleidžia saldžiai rūgštų kvapą, ir viršuje jo atsiradę burbuliukų.
Kepant pirmą kartą duoną po raugo pasigaminimo, jo gaivinti nereikia, o kiekvieną kartą išėmus jį iš šaldytuvo reikia atgaivinti, t.y. Išmaišome iki vientisos masės (turi gautis blynų tirštų tešla, o jei ji per tiršta, įpilkite daugiau vandens). Aš viską darau daugmaž pagal receptūrą, bet vėliau ir iš akies. Viską sumaišome. Galime nedėti kažkurių sėklų, kmynų, kaip kam patinka. Aš viską dedu pagal receptą, bet kartais įdedu daugiau miltų. Formą, kurioje kepsime, ištepame aliejumi. Šlapiomis rankomis suformuojame kepaliuką ir dedame į formą. Šlapiomis rankomis sulyginame, suglostome duonytę ir būtinai užkalbame, kad iškiltų ir iškeptų skani :) Ant viršaus galime pabarstyti sezamų sėklų, kmynų, arba nebarstyti nieko.
Kepimas
Po 12 valandų, kepame duonytę orkaitėje: 40 min.- 200 laipsnių, vėliau sumažiname iki 180 ir kepame dar 20 minučių. Aš kepu ilgiau, bet tik todėl kad mano tokia orkaitė. Teks kiekvienam atrasti kaip geriausiai iškepa Jūsų orkaitėje. Duona turi būti iškepusi ir akyta viduje, turi būti šiek tiek drėgna.
Išvados
Taigi, kaip matote, duonos kelias yra ilgokas ir nelengvas, tačiau vertas. Aš jau kai įgudau, man nebeatrodo tai labai sudetinga ir nebeužima tiek laiko. Raugas stovi šaldytuve, o nuo tada kai jį iš ten ištraukiu, lygiai po paros turiu iškepta duoną :) Man patogiausia, kai ryte apie 9 val, užmaišau minklę, vakare apie 21 val. užmaišau tešlą, o kitos dienos 9 val. Dabar mano tikslas iškepti duonytę su lašinukais, o vėliau išmokti kepti ir baltą duoną iš raugo. Linkiu visiems, kad duonos ant stalo nepritrūktų, nes juk jei Dievas davė dantis - duos ir duonos!
Maisto sauga ir apsinuodijimai
Tačiau šiltuoju metų laiku padaugėja ir apsinuodijimų, kurių priežastimi dažniausiai būna per maistą plintančios ligos. Būtent vasarą, kai karšti orai, šios bakterijos dauginasi greičiau. Visos iškylos gamtoje prasideda nuo maisto gaminių įsigijimo. Namuose visus greitai gendančius maisto gaminius būtina laikyti šaldytuve. Tačiau prieš išvyką reikia pasirūpinti, kad juose būtų palaikoma tinkama maisto gaminiams laikyti temperatūra (iki + 4 C). Norint išvengti kenksmingų bakterijų dauginimosi maiste, labai svarbu karštą maistą laikyti karštai, o šaltą - šaltai. Vienas svarbiausių nitrozaminų susidarymo veiksnių - aukšta (aukštesnė nei 110 laipsnių) temperatūra. Prieš pirkdami gaminiu iškylai, perskaitykite informaciją jų ženklinimo etiketėse. Mėsos gaminiai, kuriuos apdorojant nitritai nebuvo naudoti, yra ne rausvos, o pilkšvos, baltos spalvos. Jie tinkami kepti aukštoje temperatūroje. Ruošiant šašlykus ar kitus kepsnius namuose, paprastai nenaudojame nitritų ar nitritinės druskos. Prieš valgant ar prieš ruošiant maistą, būtina plauti rankas. Kai kurie specialistai pataria rankas plauti ne vėliau kaip 20 sek. Karštame ore laikytas maistas, neapsaugant jo nuo aplinkos dulkių, vabzdžių ir pan.
Kūdikio maitinimas ir BLW metodas
Vaiko vedamas primaitinimas arba BLW su specialiste Egle Lysoviene Primaitinimas - tai lyg pirmas mažutis kūdikio žingsnelis į suaugusiųjų pasaulį pradedant ragauti „tikrą“ maistą, o ne mamos pieną (ar mišinuką). Palaipsniui mažylis pereina nuo mamos pieno (ar mišinuko) valgymo iki visiško šių dalykų atsisakymo. Ši kelionė trunka įvairiai: nuo 6 mėn. iki 2 m., o gal ir ilgiau (ypač maitinamiems mamos pienu). Svarbu žinoti, kad yra kelios primaitinimo galimybės. Sulaukęs 6 mėn. amžiaus kūdikis pasiekia atitinkamą raidos etapą, kai jo nervų sistema, koordinacija ir judesiai jau yra pakankamai brandūs, todėl galima pradėti primaitinti. Tokio amžiaus kūdikio virškinimo sistema yra brandesnė, pradedami gaminti atitinkami fermentai, reikalingi kietam maistui virškinti. Labiau subręsta ir imuninė, apsauginė sistema, mažiau kenksmingų medžiagų gali pereiti pro žarnyno barjerą. Svarbu suprasti, kad pirmasis kietas maistas (vadinamas papildomu maistu) skirtas ne mamos pienui ar mišinukui pakeisti, bet jį papildyti. Tik palaipsniui kūdikio mityba tampa įvairesnė. Labai dažnai primaitinimui vadovauja tėvai. Vaiko vedamas primaitinimas (angl. Baby Led Weaning, toliau - BLW) yra kitokia galimybė. Jis leidžia kūdikiui pačiam vadovauti visam šiam procesui, pasitelkus savo instinktus ir įgūdžius. Mažylis gali pats nuspresti, kada turėtų prasidėti primaitinimas, ką ir kiek jis valgys. Kūdikiai pradeda ropoti, vaikščioti ir kalbėti tada, kai yra tam pasirengę. Jei tik mažyliui suteikiamos visos galimybės tobulinti įgūdžius, šie vystymosi etapai neateis nei greičiau, nei vėliau negu pats geriausias laikas konkrečiam vaikui. Juk guldydami kūdikį ant grindų suteikiame erdvės jam spardytis kojytėmis ir palaipsniui tą darydamas jis išmoksta apsiversti. Tada užtikriname saugią aplinką ir leidžiame vaikui stotis bei judėti kambaryje. Laikas nuo pirmųjų bandymų atsistoti iki savarankiško vaikščiojimo netrumpas, gali užtrukti 2-6 mėn., kartais net ilgiau. Tačiau jei suteikiame vaikui erdvės mokytis, jis vieną dieną tikrai pradeda vaikščioti. Kodėl gi viskas turėtų vykti kitaip, kai kalbame apie maitinimąsi? Palyginti su tradiciniu primaitinimu košelėmis su šaukšteliu, jis turi labai daug privalumų. Atkreipkit dėmesį, kad BLW neturi griežtų taisyklių, kada ir kokį maisto produktą reikėtų kūdikiui pasiūlyti. Jei šeimos nariai nėra alergiški, visas šeimos valgomas maistas yra tinkamas ir mažyliui. Pirmaisiais mėnesiais siūlykit kuo grynesnius produktus - taip kūdikis galės susipažinti su jų skoniais, tekstūromis, formomis. Rekomenduojama siūlyti pailgus, už mažylio delną ilgesnius maisto gabaliukus, kuriuos būtų patogu paimti į rankutę, o sugniaužus liktų galas, kurį galima kišti į burnytę.
Produktai, kurių reikėtų vengti
- Druskos. Kūdikis dar negali jos apdoroti.
- Cukraus.
- Medaus.
- Neskaldytų riešutų.
- Liesų produktų. Riebalai labai reikalingi mažylio vystymuisi, mažiausiai iki 2 m.
- Perdirbto maisto.
- Kaulingų žuvų. Kyla pavojus užspringti.
- Žalių ir nevisiškai termiškai apdorotų kiaušinių.
Tinkami produktai:
- Vištiena (virta, supjaustyta juostelėmis arba ant kulšelės, nulupus odą).
- Plonos jautienos, ėrienos, kiaulienos juostelės.
- Sveiki naminiai užkandukai. Pasigaminę jų, visada turėsit po ranka ir ramiai išsiruoši su mažyliu į lauką ar tolimesnę kelionę.
- Džiovinti abrikosai, razinos, kiti džiovinti vaisiai (turėk omenyje, kad itin dažnas jų vartojimas didina dantukų gedimo riziką). Sveikiausi yra tie, kuriuos džiovinant nenaudojama sieros dioksido (E220). Visada labai atidžiai skaitykit etiketes.
Mišrus primaitinimo būdas
Neretai mamos sako, kad šeimoje taiko „mišrų“ primaitinimo būdą: derina BLW su tradiciniu primaitinimu - pasiūlo mažyliui maisto gabaliukais, kurį jis gali pasirinkti pats, ir pamaitina tyrele, norėdamos užtikrinti reikiamą maistinių medžiagų kiekį, kurių galbūt trūksta jam valgant pačiam. Turėkit omenyje, kad abiejų primaitinimo būdų taikyti vienu metu yra tiesiog neįmanoma. Juk jei tėvai patys laikydami šaukštelį maitina mažylį tyrele, tai nėra BLW. Jie primaitina tradiciškai: mažylis maitinamas tyrelėmis ir maistu, kurį gali suimti pirštukais pats. Lengviausia apibrėžti, kad BLW vyksta tada, kai situacijos kontrolė yra kūdikio rankose. Jis paima maisto gabaliuką ir pats įsideda į burną (tai leidžia kontroliuoti, ką valgo ir kiek valgo). Laikydamas maistą burnytėje kūdikis tyrinėja juslines maisto savybes, kurios yra lygiai tokios pat svarbios kaip ir tai, ką jis realiai nuryja. BLW tikrai nereiškia, jog niekuomet nenaudojamas šaukštelis, o kūdikis nevalgo minkšto maisto. Tiesiog mažylis šaukštelį laiko pats ir maistą į savo burnytę įsideda pats. Įsivaizduok, kiek tam reikia rankučių valdymo įgūdžių ir pirštukų miklumo! Paprastai kūdikiai to negali savarankiškai atlikti iki 9-12 mėn.
BLW populiarumas
Prieš gerą dešimtmetį net ir užsienio šalyse retas buvo apie tokį primaitinimo būdą girdėjęs, o ką jau kalbėti apie Lietuvą. Žmonės dažnai baisėjosi, kad vaikas tikrai užsprings arba tiesiog liks nevalgęs ir badaus. Tačiau dabar yra daug išsamios informacijos. Lietuvoje išleista pirmoji knyga apie didžiulės sėkmės vakaruose sulaukusį BLW (Baby led weaning) metodą. Šalį leidinys pasiekė asociacijos „Padedu augti“ dėka. Knygos ambasadore tapo garsi šalies aktorė Ineta Stasiulytė. BWL iniciatorė ir vykdytoja Lietuvoje yra Eglė Lysovienė, LSMU ligoninės Kauno klinikų Naujagimių intensyvios terapijos skyriaus gydytoja neonatologė. Ji ir išvertė ką tik pasirodžiusią knygą, kurios autorė - pati BLW metodo pradininkė Gill Rapley bei Tracey Murkett. Anot E. Visi norintys, jau gali įsigyti knygą el. Vis daugiau tėvų supranta BLW naudą ir nori taikyti šį metodą, tačiau kyla daug nerimą keliančių ir klaidingai traktuojamų klausimų.
Kada pradėti BLW?
IR TAIP, IR NE. Yra vaikų, kurie neprilaikomi tvirtai ima sėdėti būdami tik 8-9 mėn. amžiaus. Atrodytų, kodėl jie negali pradėti valgyti kieto maisto anksčiau, jei rodo kitus domėjimosi papildomu maistu ženklus? Kol mažylis nesėdi visiškai savarankiškai, Tu tiesiog negalėsi leisti jam valgyti be pagalbos, nes atsitiktinai jis gali nugriūti į šoną, apvirsti, sukniubti. Pagrindinė taisyklė - mažylio viršutinė kūno dalis turi būti vertikali, tuomet kelias nuo burnos iki skrandžio bus be trukdžių, laisvas. Dėl šios priežasties negalima maitinti atsilošusio mažylio, pvz., maitinimo kėdutėje, kuri turi pusiau gulimą padėtį. Jei kūdikis dar tvirtai nesėdi pats, sodink jį prie stalo sau ant kelių. Jei būtina - prilaikyk, tačiau taip, kad jis galėtų laisvai judinti rankutes ir plaštakas. Įsitikink, kad mažylis sėdi tiesiai ir gali imti maistą rankutėmis - nesukumpęs ir neatsilošęs.
Nuo ko pradėti BLW?
„Pirmiausia svarbu suprasti, kad nėra vieno produkto, nuo kurio geriausia pradėti BLW. Įdomumo dėlei paanalizuokime, kada ir kodėl tokia rekomendacija dėl daržovių ir vaisių buvo sukurta. Anksčiau kūdikiai būdavo pradedami primaitinti 3-4 mėn., dėl to labai padidėdavo alergijų rizika. Įrodyta, kad iki 6 mėn. amžiaus kūdikiui visų maisto medžiagų poreikį užtikrina mamos pienas ir jokio papildomo maisto nereikia. Maždaug nuo 6 mėn. mažyliams pradeda trūkti baltymų, geležies, cinko, vitaminų B ir D. Tačiau vaisiai ir daržovės nėra gausiausiai šių medžiagų turintis šaltinis! Kadangi kūdikio skranduko tūris yra visai nedidelis, papildomas kietas maistas turėtų suteikti būtiną reikiamų medžiagų kiekį net ir valgant po nedaug. Nors daržoves valgyti labai sveika, jose nerasite maistinių medžiagų, kurių kūdikis negautų iš mamos pieno. Taigi, daržovės ir vaisiai taps labai svarbiu maisto produktu, kai mažylis jau bus nujunkytas (arba nebegers mišinuko). Atmink, kad 8 mėn. Siekiant užtikrinti mažylio augimą, papildomas maistas turi turėti būtent tų maistinių medžiagų, kurių trūkumas kūdikiui pasireiškia pirmiausia. Įdomu, kad Kanadoje šiuo metu mėsa ir kiaušinis yra rekomenduojami kaip idealūs pirmieji produktai primaitinimui. Le Leche lyga (organizacija, teikianti įvairiapusę pagalbą, informaciją ir palaikymą klausimais, susijusiais su žindymu ir motinyste) pritaria šiam požiūriui. Žvelgiant plačiau, nerasime daug kultūrų, kuriose kūdikis būtų nujunkomas pradedant jam duoti rafinuotus grūdus, vaisius ir daržoves. Pasirinkimas siūlyti mėsą nuo pirmųjų primaitinimo kartų yra visai logiškas žinant, kad šio amžiaus kūdikio organizmas jau gamina visus reikiamus fermentus, reikalingus mėsai virškinti. Mėsa turi daug baltymų, geležies, vitamino B ir cinko - visų maistinių medžiagų, kurių atsargas kūdikiui reikia papildyti pirmiausia. Kiaušinių tryniai yra ypač lengvai virškinami, be to, jie yra puikus vitamino D šaltinis.
Ar duona tinkama kūdikiams?
IR TAIP, IR NE. Namuose keptos duonos sudėtyje yra kviečių ar rugių miltų, mielių, vandens, druskos ir kartais - nedidelis kiekis cukraus. Kepykloje keptoje duonoje rasite: kviečių ar rugių miltų, vandens, mielių, druskos, augalinio aliejaus, sojų miltų, emulsiklių, konservantų, miltų apdorojimo medžiagos ir kitų E raidele ar kitaip žymimų priedų / medžiagų. Tenka pripažinti, kad dažnam iš mūsų sąvoka „grūdai“ pirmiausia asocijuojasi su kviečias, iš jų gamintais makaronais ir batonu iš baltų miltų. Turėk omenyje, kad šiandieniniai kviečiai labai skiriasi nuo tų, kurie buvo auginami prieš daugiau kaip penkiasdešimt metų. Maždaug prieš tiek laiko mokslininkai pradėjo kryžminti įvairias kviečių veisles, kad jie taptų atsparesni, trumpesni ir greičiau augtų. Šiandien tokiuose hibridizuotuose kviečiuose randama „naujų“ baltymų, kurių anksčiau nebuvo, o kai kurie iš jų yra net ir sunkiai virškinami. Todėl vis daugiau mokslininkų mano, kad šiuolaikiniuose kviečiuose randamas glitimas ir kiti junginiai yra pagrindinė dažnėjančios celiakijos priežastis. Dar grūduose yra daug fitino rūgšties. Ši rūgštis neretai dar vadinama „antimaistine medžiaga“, nes blokuoja mineralų, pvz., geležies, cinko, magnio ir kalcio pasisavinimą. Įdomu, kad mes, suaugusieji, būtent kviečių suvartojame žymiai daugiau nei anksčiau, nes dažnai jie būna „paslėpti“ kituose produktuose. Parduotuvėje pabandyk atidžiai paskaityti ledų, salotų padažų, mėsos gaminių sudėtį. Nustebsi visur radusi kviečių! Kai ieškai mitybos požiūriu svarbių grūdinių produktų kūdikiui, kuris daug nesuvalgo, žinok, kad yra daug vertingesnių medžiagų nei kviečiai. Ypač pirmaisiais ir antraisiais kūdikio metais. Į šią mitybos produktų grupę įeina daug daugiau maistingų grūdų ir kruopų. Košė iš avižų, grikių, ryžių, sorų, miežių ar bolivinių balandų savo sudėtimi daug naudingesnė ir puikiai papildys Tavo mažylio primaitinimo valgiaraštį.
Ką valgyti?
Dažniausiai pradedamo primaitinti mažylio lėkštelėje puikuojasi tik morka, moliūgas ar kita daržovė, kurią parinko tėvai. Vis dėlto pagrindinė BLW idėja yra ne tik tai, kad kūdikis valgo pats. Svarbu, kad kūdikis pats pasirenka, ką valgyti, iš jam pasiūlyto subalansuoto maisto. Kūdikis intuityviai pagal skonį pasirinks tą maisto produktą, kuriame yra jam labiausiai trūkstančių maistinių medžiagų. Atkreipk dėmesį - jei šeimoje yra buvę ypatingų alergijos atvejų, protinga būtų pirmaisiais kartais produktus duoti atskirtus, taip lengviau identifikuosi galimus alergenus. O didesnį alergijos pavojų keliančius maisto produktus - kiaušinius, pieno produktus, žemės riešutus - pasiūlyk skirtingu laiku. Vis dar įprasta manyti, kad ryžiai yra kūdikių maisto karalius. Žinok, kad žindomi kūdikiai patiria visus skonius ir kvapus per mamos pieną. O primaitinamų mažylių tėvai aiškiai pastebi, kad kūdikiui labiau patinka skonį turintis maistas, o ne prėskas. Vengti reikia tik druskos ir cukraus. Kultūrinės normos labai skiriasi, todėl lygindama indišką ir vakarietišką virtuvę neabejotinai rastum skirtumų ir kūdikių primaitinimo klausimuose. Pagalvojusi logiškai puikiai supranti, kad būtent tą dieną stebuklas neįvyksta. Tai tiesiog amžiaus rekomendacija, bet ne taisyklė. Tėvai, sakydami „pradėsiu primaitinti nuo šešto ar septinto mėnesio“, iš esmės klaidingai suvokia BLW principus. Čia svarbu ne data, o mažylio rodomi ženklai, kad jis jau pasiruošęs valgyti kietą maistą. Tai kūdikis mus „veda“ šiuo susipažinimo su maistu keliu. Įdomu tai, kad prieš dešimtmetį D. Britanijoje BLW metodo pradininkė Gill Rapley atliko nedidelį tyrimą - maistas buvo pasiūlytas 4 mėn. amžiaus kūdikiams. Kai kurie iš jų ėmė maisto gabaliukus pirštukais, kai kurie suimtą maisto gabaliuką patys įsidėjo į burną, kiti pakramtė jį. Tačiau nė vienas tyrime dalyvavęs mažylis nenurijo maisto - tiesiog to dar nemokėjo! Kiekvienas mažylis sugebės nuryti maistą tada, kai būtent jo raida leis tai atlikti. BLW nėra tik savarankiškas maisto įsidėjimas į burną.
Liežuvio pasaitėlis ir BLW
IR TAIP, IR NE. Šis klausimas gana dviprasmiškas. Viena vertus, liežuvis yra pagrindinis maitinimosi „įrankis“ - jo reikia norint nustumti maistą prie dantenų / dantų, kad būtų galima kramtyti, jis reikalingas norint išstumti maisto kąsnelį iš už žando ar nuo gomurio atgal į burnos ertmę, liežuvio judesiai reikalingi ir maistą stumiant į burnos galą, siekiant nuryti kasnį. Negalima teigti, kad visi kūdikiai, turintys trumpą liežuvio pasaitėlį, turi problemų su valgymu ar pradeda valgyti kietą maistą vėliau ir lėčiau.
Ar reikia duoti vandens?
IR TAIP, IR NE. Bendras patarimas yra toks - mišinuku maitinamiems mažyliams reikia siūlyti gerti vandens, kai tik pradedamas primaitinimas kietu maistu. Mamos piene yra apie 88 proc. vandens, todėl jei žindai pagal kūdikio poreikį, nėra skubos įvesti papildomų skysčių. Leisk kūdikiui žaisti su puoduku ir vandeniu - taip jis po truputį mokysis gerti. Bet tai daryk ne valgio metu.
#
tags: #duonos #kelias #nuo #grudo #iki #stalo
