Kodėl paukščiai skrenda virš lizdo: paukščių elgesio ir migracijos ypatumai
Vargu ar savo gyvenimą galėtume įsivaizduoti be paukščių: jie yra greta, jų giesmės veržiasi pro pravirus langus. Atidžiai apsižvalgę, savo aplinkoje galėtume suskaičiuoti bent keleto rūšių paukščius, o rūpestingo šeimininko sodyboje jų galėtų būti ir kur kas daugiau. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl paukščiai skrenda virš lizdo, kokie faktoriai lemia jų elgesį, migraciją ir prisitaikymą prie žmogaus aplinkos.
Paukščių prieraišumas žmogaus aplinkai
Kai kuriems paukščiams labai patinka ir netvarka - na, ne apsileidimas, o statybos, akmenų ar statybinių medžiagų krūvos, karjerai ir duobės, atviros smėlėtos aikštės. Jeigu nežinotume paukščių prigimties, nesuprastume - kodėl jie skrenda prie mūsų. Tačiau beveik kiekvienam atvejui galima rasti atsakymą, nustatyti tokio prieraišumo šaknis. Įdomu tai, kad toks prieraišumas labiausiai būdingas migruojantiems paukščiams - tiems, kurie į mūsų platumas plito iš pietinių regionų. Ten jų gyvenamos aplinkos elementai labiausiai panašūs į mūsų miestų statinius, namus.
Šelmeninės kregždės, pietuose perinčios uolų nišose, po atbrailomis, mūsų krašte lizdus suka ūkiniuose pastatuose, palėpėse, langinės kregždės juos lipdo išorinėje pastogės dalyje. Dūminės raudonuodegės, labai mielos giesmininkės, yra visų statybų palydovės - jas lengviausia surasti ten, kur kyla nauji namai, kur stovi apgriuvęs statinys. Tačiau jų nereikėtų ieškoti naujame, tvarkingame miesto kvartale. Šios rūšies paukščiai kilę iš kalnuotų regionų, todėl ir Lietuvoje visada ieško sau artimos aplinkos.
Žmogaus aplinka daugeliui sparnuočių patinka ir dar kai kuo: čia daugiau vietų lizdams sukti, be to, čia galima rasti įvairaus maisto. Tik žiūrėkite: pavasarį kasdami žemę lysvei įruošti, iš karto sulaukiate “pagalbininkų” - baltųjų kielių ir varnėnų. Ką tik išverstos žemės grumstuose juda ne tik sliekai, bet ir daugybė kitų bestuburių. Paukščiai seniai suprato, kad žemę dirbantis žmogus gali būti susijęs su maisto šaltiniu. Kaime ariantį traktorių lydi ne tik kirai, varniniai paukščiai, varnėnai, bet ir gandrai. Ten, kur daug maisto, ramu gyventi, todėl kielės nupurpsi prie sukrautos malkų krūvos, prie atviros pastogės - čia tikrai rasis vieta jų lizdui. Varnėnai grįžta į savo inkilą, o tie, kurie jo neturi (ar gali taip būti, juk jūs juos keliate?), nardo pastogės plyšiuose, ieško didžiojo margojo genio senos drevės. Ir gandrai sugrįžta prie žmonių - jie labiausiai pripratę prie jų būsto. Tik pažiūrėkite - jei yra gandro lizdas, net ir pačių paukščių susuktas, jis kur nors netoli žmonių. Likę vieni (pavyzdžiui, taip būdavo naikinant kaimus ir žmones perkeliant gyventi į gyvenvietes), gandrai neilgai tveria: po metų kitų šis lizdas paliekamas, o paukščiai lekia prie žmonių. Kadangi gyvenvietėse gandrams tinkamų pastatų nebuvo, tuo labiau - su jau įrengtu ant stogo lizdo pamatu, jie pradėjo sukti lizdus ant elektros stulpų, vandentiekių bokštų.
Visi šie paukščiai kartu su žmogumi gyvena ne vieną tūkstantį metų. Tačiau ir šiandien vyksta procesai, kurie kada nors nebus įdomūs, juos suprasime kaip būtinybę. Jau ne pirmą dešimtmetį į miestus keliauja kėkštai ir geniai. Didysis margasis genys ir kėkštas - sėslūs paukščiai, žiemą jie aktyviai lanko lesyklas, pratinasi prie žmogaus aplinkos, o pavasarį užtrunka čia ir nenori išskristi. Radę medinį stulpą, geniai mielai jame išsikerta sau drevę, kai kada jie įsikuria net medinio namo sienose. Kėkštai pradeda perėti sodybose ir net miestuose. Žinome net keletą atvejų, kai jie perėjo ar nesėkmingai bandė įsikurti pačiame Vilniaus centre. Jiems sutrukdė pilkosios varnos, pagrobusios kiaušinius. Tačiau abu šie paukščiai - iš varninių šeimos, kada nors jie tikrai suras abiem naudingą išeitį.
Taip pat skaitykite: Rūšių įvairovė: vištiniai paukščiai
Paukščių fenologija: kasmetinis ciklas ir jo fazės
Fenologija (gr. phenos - reiškinys, logos - mokslas) - mokslas, tiriantis gamtos reiškinius, vykstančius pagal tam tikrą periodiškumą. Žemės sukimasis apie Saulę ir Žemės ašies polinkis į orbitos plokštumą. kad paukščių fenologinis ciklas yra tas pats kaip paukščių kasmetinis ciklas. Tačiau pasaulyje egzistuoja paukščių rūšys, kurių fenologinis ciklas trunka ilgiau negu metus, pvz. kurių jaunikliams užauginti reikia pusės metų ar daugiau. kuris pasikartoja ir vyksta pagal tam tikrą periodiškumą, vadinamą fenologinėmis fazėmis. tačiau bendrai paukščių fenologija skirstoma į sėslių ir migruojančių paukščių fenologiją. Veisimosi faze vadinamos apjungtos 5 fazės: tuoktuvinė, lizdo krovimo, kiaušinių dėjimo, perėjimo arba inkubacinė ir jauniklių auginimo fazė. jie užima teritorijas ir skelbiasi esą teritorijų šeimininkais giedodami, kartais vyksta aršios kovos. Atskridus patelėms, susidaro naujos poros, o pastovios poros atnaujina poros ryšius. Veisimosi laikotarpis trunka nuo gegužės iki liepos mėnesio, kol jaunikliai palieka lizdus. Šeriasi kartą per metus rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. o šeimos renkasi į organizuotus būrius žiemai. Konkurencija dėl maisto, porų ir teritorijos ateinančiam pavasariui prasideda dar rudenį.
Migruojančių paukščių fenologija
Migruojančių paukščių fenologija (pav. bet ir jų fiziologiją. Dėl migracijos netenkama galimybės stebėti migruojančių rūšių viso fenologijos ciklo, o tik keletą jos fazių. migracijos metu. Dauguma rūšių padidina savo kūno masę net dvigubai. Pasiruošimas migracijai kartojasi ir prieš pavasarinę migraciją. Tipiškai, suaugę patinėliai pavasarį grįžta į veisimosi vietas anksčiau už pateles ir varžosi dėl teritorijų. dauguma migrantų šeriasi dukart per metus: po veisimosi ir žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, dėl plunksnų nusidėvėjimo migracijos metu. Patelės pakeičia savo plasnojamąsias ir vairuojamąsias plunksnas dar perėjimo fazėje, kadangi tuo metu jos nėra būtinos. Pav. Svarbiausią įtaką paukščių fenologijai turi saulės veikla, kuri pasireiškia dienos ilgio arba fotoperiodo pokyčiais. Paukščiai turi jautrius šviesai receptorius, dėl kurių geba matuoti dienos ilgį. ir atitinkamai keičia paukščio elgesį. migracinį elgesį netgi tuo atveju, jei paukštis yra aklas. tik savaitės ribose. Dėka dienos ilgio paukščiai pasirenka tinkamiausią veisimosi laiką. ilgėjant dienoms, kurios vėl paskatina lytinių hormonų veiklą. paukščių fenologiją. Paukščių reprodukcinis ciklas neatsinaujintų pavasarį, jei paukščiai nebūtų veikiami trumpo fotoperiodo. lizdaviečių radimas, galimas plėšrūnų pavojus. Veisimosi fazė dažniausiai trunka nuo trijų iki keturių mėnesių, kai kada net trumpiau. Migracijos pradžiai įtakos turi tinkamos skrydžio sąlygos, ypatingai tinkamos krypties vėjas. kas jiems padeda numatyti tinkamas oro sąlygas. būtina atsižvelgti ir į gausos kitimus. masinę fazės etapus. arba migruoja gausiais būriais. pastaruosius du migracijos fazės etapus - pirmosios registracijos ir intensyvios migracijos. Ornitofenologijos samprata leidžia suprasti, kokie reikšmingi kasmet renkami paukščių fenologijos duomenys. Paukščiai yra prisitaikę prie jiems tinkamų sąlygų, todėl jie greičiausiai geba reaguoti į aplinkos pokyčius. Kadangi paukščių elgsenos pokyčius lengviausia pastebėti, paukščiai tampa svarbiausiais globalių klimato pokyčių pranešėjais. ypatingai žiemojimo vietose, pietiniuose regionuose. toje pačioje vietoje ar rajone duomenis registruoti keletą metų iš eilės. užklystančius paukščių porūšius. užsitęsusiomis arba šiltomis žiemomis. Paukščių fenologijai vertinti reikia labai daug stebėjimų iš visos Lietuvos.
Paukščių sugrįžimas į Lietuvą
Anot jo, iš Vakarų šalių pavasaris jau priartėjo prie mūsų krašto, Lenkijoje nutirpo nemažai sniego - galbūt dėl to paukščių migracijos banga, kurią dirbtinai sulaikė blogos oro sąlygos, plūsta į Lietuvą, nepriklausomai nuo to, ar čia dar yra sniego. Ornitologo teigimu, baltieji gandrai net pradėjo nešti šakas lizdams. „Manau, kad šią savaitę jau matysime aktyvią paukščių migraciją, o po kelių savaičių tikrai bus daug grįžtančių paukščių“, - antrina ornitologas Gediminas Petkus. Šiomis dienomis jis rekomenduoja važiuoti į Ventės ragą, pamarį, prie Nemuno deltos - esą ten galėsime pamatyti parskridusių vandens paukščių. Apie tai, kaip jaučiasi sugrįžę sparnuočiai, kaip išgyvena, kai sniego paklotė kai kur dar siekia ne vieną dešimtį centimetrų, ir ar paukščiams reikalinga žmonių pagalba, LRT radijo laidos „Ryto garsai“ vedėjai kalbėjosi su Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatoriumi G. Petkumi ir Žuvinto biosferos rezervato direktoriumi A. Pranaičiu.
Nors mūsų pavasaris ir kuklokas, paukščiai grįžta. Ypač tai matyti paskutinėmis dienomis, kai truputėlį ir oras pasitaisęs, ir tokių baisių šalčių nėra. Grįžo nemažai paukščių - suskaičiavome per 30 rūšių. Dabar ypač aktyviai migruoja paprastieji varnėnai, gervės, pempės, dirviniai vieversiai. Į daugelį sodybų parskrido baltieji gandrai. Grįžta ir vandens paukščiai - tai matoma ežerų properšose. Taigi paukščių migracija po truputėlį įsibėgėja. Jau galime kalbėti nebe apie sugrįžusius paukščius, o apie tuos, kurie parskrido ir ieško perėjimo vietų - tai pilkosios žąsys ar gulbės. Jos net ant ledo tupi tose vietose, kur pernai turėjo lizdus ar buvo numačiusios, kad perės. Be paminėtų paukščių, parskrido ir kormoranai, ir baltosios kielės, ir čivyliai. Parskrido net tokių paukščių, kurių nė neįsivaizduotum tokioje baltoje ir žiemiškoje aplinkoje.
Sniegas stabdo paukščių migraciją ir mes matome, kad jų parskrido gerokai mažiau. Žinoma, nekalbu apie šias dienas, kai grįžo daugiau įvairių sparnuočių. Mes fiksuojame daugybę fenologinių datų, o Žuvintas, ko gero, yra vienintelė vieta, kur nuo seno žymimas paukščių parskridimo laikas. Šiemet jie parskrenda 10-15 dienų vėliau negu paprastai. Vis dėlto vyksta ir atgalinė migracija. Tačiau dienos gražėja, gerėja, gal ji sustos. Yra manoma, kad, kai šalta, pamatę tokias sąlygas, kai kurie paukščiai skrenda atgal - netoli, bet pasitraukia.
Taip pat skaitykite: Pietų pusrutulio paukščių įvairovė
Žmonių pagalba sugrįžusiems paukščiams
Jeigu galėtume padėti, būtų tikrai gerai. Tačiau daugeliu atvejų laukiniams paukščiams (išskyrus tuos, kurie pas mus žiemoja) padėti nelabai galime, kad ir kaip norėtume. Net ir gandrai, kuriems galėtum numesti mėsos gabalėlį, tupi susigūžę ant lizdo krašto ir nesileidžia į sodybą. Matyt, jie neskrenda prie žmonių ir neieško papildomo lesalo, nes fiziologiškai dar sugeba išbadauti šį laiką. Rūšys, ypač stambūs paukščiai, pvz., žąsys, yra prisitaikiusios, gali nesimaitinti keliolika dienų ir tikrai nebus bėdos. Žiemos pradžioje gulbės badaudavo savaites ir kažkaip išgyvendavo. Lygiai tas pats yra ir dabar. Tik atrodo, kad dėl sniego paukščiai badauja. Sniegas nutirps ir bado neliks. Gandrai kasmet, kol varliagyviai neatgiję, turi bėdų dėl maisto, bet sugeba ištverti, todėl ištvers ir šiais metais.
Galima pritarti gerbiamo Arūno nuomonei, kad nelabai ir padėsi, nes ne visi gandrai prisijaukinami. Patys ankstyviausi migrantai, kuriems jau striuka, yra drąsesni, prisileidžia žmones. O kiti maisto ieško patys, nors prie upelių pažuveliauti ir pelinių graužikų pasiieškoti sniegas šiek tiek trukdo. Pagauti mes galime tik visiškai išsekusį paukštį - jiems reikia pagalbos. Tačiau dauguma paukščių dar nėra tiek išsekę, kad būtų galima pagauti nesutraumavus ir būtų kažkokios naudos juos lesinant. Tikrai nemanau, kad šiais metais gandrams bus didelių bėdų, nes temperatūra naktį nėra labai žema, parskrido jų nelabai daug. Jei keletas dienų bus šiltesnių, sniegas nutirps, šie paukščiai tikrai išgyvens. Šie metai paukščiams nėra ekstremalūs. Žuvinte yra buvę ir kur kas prastesnių sąlygų, kai orai atšalo jau parskridus smulkiesiems sparnuočiams. Kai balandžio pabaigoje atšąla ir užsninga, parskridę strazdai, kikiliai ir liepsnelės kur kas sunkiau išgyvena tokius staigius oro pokyčius. Smulkieji paukščiai, ypač grįžę iš šiltųjų karštų, yra praradę daug energijos. Tad jei paukščius lesinate lesyklose, nenustokite to daryti, ypač kol sniegas dar nenutirpo. Kai nutirps sniegas, paukščiai lesyklose nebesilankys. Netgi dabar, kai aptirpsta, miestuose matome, kad lesyklos vangiai lankomos. Tad kol kas rekomenduojame lesinti bent smulkiuosius paukščius.
Stebėjimai ir prognozės
Dabar tas laikas, kai kiekvieną dieną galima pamatyti po keletą naujų parskridusių paukščių rūšių. Galbūt dėl to, kad iš Vakarų šalių pavasaris jau priartėjo prie mūsų krašto, galbūt ir Lenkijoje nutirpo gerokai daugiau sniego, tad paukščių migracijos banga, kurią dirbtinai sulaikė blogos sąlygos, plūsta į mūsų kraštą nežiūrėdama, ar dar yra sniego, ar jau nebėra. Taigi šios dienos tikrai labai įdomios. Pasakyčiau net dar daugiau - kol mes nerimaujame dėl baltųjų gandrų, jie jau neša lizdui šakas ir nežiūri, yra sniego, ar ne. Manau, kad šią savaitę jau matysime aktyvią paukščių migraciją, o po kelių savaičių tikrai bus daug grįžtančių paukščių. Šiuo metu verta nuvažiuoti ir į Ventės ragą, ir pamarį, ir prie Nemuno deltos, kur atšilus parskrenda daug vandens paukščių. Po kokių dviejų savaičių tikrai galėsime grožėtis tokiu ypatingu gamtos reiškiniu, kaip paukščių migracija.
Lietuvos ornitologų draugija kaupia ir fenologinius visos Lietuvos stebėjimus. Žmonės mums gali parašyti elektroniniu paštu, ypač laukiame žinių apie pirmuosius grįžtančius migrantus. Taip pat kvietėme „Gyvojo pavasario“ projekto metu registruoti pirmuosius grįžtančius paukščius, tokius kaip baltasis gandras, šelmeninė kregždė (kregždutės, tiesa, dar negrįžusios). Taigi iš žmonių, kurie myli gamtą, domisi ja ir stebi, gavome apie 20-30 žinių.
Gervių elgesys ir populiacijos augimas
Jeigu ponia Janina girdėtų, kiek gervių šaukia Žuvinto rezervate, visose pelkėse ir pakraščiuose, dar labiau nustebtų. Mes į jų pavasarinį šūkavimą žiūrime kaip į teritorinį elgesį: jos, pirmos parskridusios, kad ir kokios alkanos, neprašo maisto, o tiesiog skelbia, kad tai yra jų teritorija ir jos grįžo. Gervė yra toks paukštis, kuris grįžta gana anksti, būna, netgi vasario pradžioje, ir sugeba kažkaip pramisti. Kartais susiieško net medžiotojų išvalų ar vietų, kur jie miško pakraščiuose šeria žvėris, ar kokio kito maisto. Gervei, ko gero, paprasčiau nei gandrui, nes, kai nėra gyvūninio maisto, ji gali ir augaliniu maistu maitintis. Taigi gervės tikrai išgyvens, todėl nesirūpinkite, kad jos triukšmauja, o tiesiog pasidžiaukite pavasario garsais. Gervių padaugėjo, bet jų gausėjimą ornitologai stebi jau antrą ar trečią dešimtmetį. Gervių populiacija auga ir Lietuvoje, ir visoje Europoje. Sudėtinga pasakyti, dėl kokių priežasčių, bet mes ir Žuvinte, ir kitur Lietuvoje matome, kad jos sugeba apsigyventi neįprastose vietose. Gervės gali perėti Žuvinte, kažkokiose pievose, šlapiuose miškuose ir netgi pačiame ežere - ten, kur niekuomet nepagalvotum, kad tai tinkama vieta. Taigi mums labai smagu, kad gervių gausėja.
Taip pat skaitykite: Viskas apie paukščių perėjimą Lietuvoje
Paukščių rega ir navigacija
Pavasarį stebime iš šiltųjų kraštų parskrendančius paukščių būrius ar į inkilus grįžtančius varnėnus. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto mokslininkas doc. Mindaugas Mitkus sako, kad šiandien pasaulyje vykdomi psichofizikiniai eksperimentai, genetiniai ir mikroskopiniai tyrimai padeda atsakyti į nemažai su paukščių rega susijusių klausimų. Pasak doc. M. Mitkaus, kalbant apie paukščių navigaciją reikėtų skirti du kelionių tipus - trumpų ir ilgų atstumų.
Yra žinoma, kad krankliai, žuvėdros, garniai kartais skrenda 40 km ar daugiau nuo lizdo su jaunikliais iki maitinimosi vietos, ten pasimaitina ir grįžta atgal. Dalis paukščių šiuos atstumus nuskrenda keletą kartų per dieną. Buvo išsiaiškinta, kad sidabrinių kirų patinai skrenda ryte iš Olandijos pakrantės iki Anglijos pakrantės, ten pasimaitina ir vakare grįžta atgal pamaitinti jauniklių. Šis atstumas yra apie 200 km į vieną pusę. Skrisdami paukščiai orientuojasi pagal įvairius matomus orientyrus: upes, ežerus, kalnus, jūros pakrantes, namus, fabrikus ir kitus dalykus.
Ilgesnėse kelionėse, kai paukščiai skrenda tūkstančius kilometrų, svarbios yra įvairios sensorinės sistemos. Kalbant apie migraciją ir tai, kaip paukščiai nusprendžia, kuria pasaulio kryptimi skristi, svarbios yra įvairios sensorinės sistemos, ne tik rega. Paukščiai prisimena orientyrus ir skrisdami aukštai, kai oras geras, ir skrisdami neaukštai, kai oras prastas. Juk iš viršaus matyti labai daug: kalnai, upės, ežerai. Baltijos jūros pakrantė yra nuostabus informacijos šaltinis. Turbūt didelei daliai žmonių šiais laikais būtų sunku keliauti be žemėlapių programėlių ir GPS. Žinome, kad paukščiai gali justi Žemės magnetinį lauką. Šis magnetinis laukas turi skirtingus parametrus, tokius kaip poliariškumas, intensyvumas, inklinacija, deklinacija, kuriuos, panašu, paukščiai gali jausti. Moksliniai tyrimai rodo, kad tas magnetinio lauko jutimas prasideda paukščių akyse, specifiniuose tinklainės fotoreceptoriuose - dvigubose kolbelėse.
Žmonės, visi stuburiniai gyvūnai, tad ir paukščiai, turi to paties tipo - kameros tipo ‒ akis. Mūsų akys veikia kaip kameros objektyvas, o mūsų tinklainė primena kameroje esančią matricą. Šiuo aspektu mūsų ir paukščių akys panašios, bet kai pradedame lyginti atskirus regos sistemos elementus, skirtumų yra tikrai daug. Paukščių regos aštrumas varijuoja. Yra tokių, kurių regos aštrumas 15-20 kartų prastesnis negu standartinio žmogaus, bet yra ir tokių, kurių 4,5 karto geresnis. Ypač geru regos aštrumu pasižymi plėšrieji paukščiai: ereliai, grifai. Paukščių regos evoliucijoje galime atrasti nemažai kompromisų. Geram regos aštrumui reikalinga stipri šviesa. Tik kai labai šviesu, gali matyti aštriai kaip sakalas. Tačiau svarbu juk ne vien jautrumas, bet ir regos aštrumas - kiek smulkiai mes galim įžiūrėti objektų detales esant skirtingiems apšvietimo lygiams. Čia, panašu, žmogaus rega nėra daug prastesnė nei pelėdos, kaip dažnai galvojama.
Iš visų gyvūnų, kiek iki šiol yra ištirta, žmogaus rega pasižymi pačiu geriausiu kontrasto jautrumu. Mes galime matyti net iki 0,5 ar 0,3 proc. skirtumą tarp pilko ir pilkesnio. Daugumos paukščių riba yra apie 10 proc. Paprastas pavyzdys yra debesys danguje - mums jie nėra vienalyčiai: turi tamsesnį ar šviesesnį kraštelį, tamsesnis debesis užgožia šviesesnį. Vidutiniškai žmogaus laikinė skiriamoji geba ‒ kiek kadrų per sekundę mes matome ‒ yra 45-50 Hz. Aukšta laikine skiriamąja geba pasižymi tie paukščiai, kurie gaudo greitai judantį grobį, pavyzdžiui, musinukės, kurios gaudo skraidančius vabzdžius. Elektrofiziologiniai matavimai rodo, kad pelėdų laikinė skiriamoji geba yra gana žema. Tačiau psichofizikiniai šio aspekto tyrimai su pelėdomis dar niekada nebuvo atlikti. Dauguma paukščių turi platesnį matymo lauką nei žmogus.
Ančių akys nėra galvos priekyje, kaip žmogaus, bet galvos šonuose. Tad kiekviena akis aprėpia 180° vaizdą. Yra paukščių rūšių, kurios mato ir virš galvos, tad jeigu įsivaizduotumėte sferą, tie paukščiai mato daugiau nei pusę sferos aplink save. Evoliuciškai išsivystė, kad tokį platų regos lauką turi paukščiai, kurie yra grobis plėšrūnams. Tiek žmonių, tiek visų gyvūnų, taigi ir paukščių, galvose yra spalvinės regos ir nespalvinės regos sistemos. Anksčiau minėtos regos parametrų vertės priklauso nespalvinei regos sistemai. Spalvinė paukščių regos sistema taip pat turi visus anksčiau išvardytus parametrus: regos aštrumą, optinį jautrumą, kontrasto jautrumą, laikinę skiriamąją gebą ir matymo lauką. Žmogaus spalvinė rega yra pagrįsta trimis fotoreceptorių tipais, supaprastintai vadinamais raudonomis, žaliomis ir mėlynomis kolbelėmis. Tuo tarpu paukščių spalvinės regos sistema yra pagrįsta keturiais kolbelių tipais - tai reiškia, kad jie gali įžiūrėti įvairesnius atspalvius. Jautrumas ultravioletinei šviesai yra svarbus paukščių mityboje. Jautrumas ultravioletinei šviesai paukščiams yra naudingas siekiant susirasti maisto. Tam tikri lapai, žolės, vaisiai, sėklos, pumpurai atspindi ultravioletinę šviesą ir paukščiai taip gali įvertinti maisto kokybę.
Dar svarbesnis ultravioletinės šviesos naudojimo aspektas išryškėja poravimosi ir tuoktuvių metu. Tos rūšys, kurios mato ultravioletinę šviesą, savo plunksnose turi ornamentus, kurie šią šviesą atspindi. Mes negalime matyti ultravioletinės šviesos, tad paukščius matome visai kitaip, nei jie vieni kitus. Savo plunksnose jie tikrai turi ornamentų, kurie mums nėra matomi. Buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad tiek varnėnai, tiek mėlynosios zylės naudoja ultravioletinę šviesą partnerio kokybei įvertinti. Tiktai sveikos, stiprios, gerai prižiūrėtos plunksnos gali tinkamai atspindėti ultravioletinę šviesą. Nepaisant visų turimų žinių, įsivaizduoti, kaip atrodo vaizdas paukščių galvose, mums yra be galo sudėtinga. Tikriausiai ne vienam yra tekę matyti internete sukurtus vaizdus, kaip neva mato šuo, katė ar paukščiai. Šios nuotraukos yra modifikuotos būtent pagal tuos skaičius ir parametrus, kuriuos mes, mokslininkai, ištiriame. Bet tai nereiškia, kad būtent taip gyvūnai ir mato, nes dažniausiai modifikuojamas tik spalvinis fotografijų aspektas, neatsižvelgiant į gyvūno kontrasto jautrumą, regos aštrumą ir kitus parametrus.
Urbanizacijos įtaka paukščių elgesiui
Stebėdami paukščius galime įžvelgti urbanizacijos padiktuotų pokyčių jų elgsenoje. Yra pastebėta, kad mieste gyvenantys paukščiai čiulba garsiau nei kaime dėl miestuose esančio triukšmo. Dalis paukščių yra tikrai puikiai prisitaikę gyventi miestuose. Dažnas pavyzdys yra varnų po automobilių ratais mėtomi riešutai, siekiant juos išgliaudyti. Bet toks prisitaikymo vertinimas yra santykinis. Juk, pavyzdžiui, žvirbliai irgi puikiai adaptuojasi gyventi miestuose, randa maisto, suka lizdus. Labai svarbu suprasti, kad paukščiai vieni iš kitų mokosi. Viena varna sugalvojo mėtyti riešutus po automobilių ratais, kitos pamatė, kad veikia, ir ėmė kopijuoti. Panašus pavyzdys buvo pastebėtas Didžiojoje Britanijoje su zylėmis. Senesniais laikais, kai pienininkas atveždavo pieno butelius ryte ir pastatydavo prie durų, šie stikliniai pieno buteliai būdavo ne užsukami kamšeliu, o uždengti aliuminio folija. Viena zylė įsigudrino prakirsti tą foliją ir išgerti grietinėlę, kuri nusistovėdavo pieno butelio viršuje. Kitos zylės netrukus pradėjo šią elgseną kopijuoti.
Ilgoje evoliucijos istorijoje galime atsekti, kaip paukščiai prisitaikė gyventi vienomis ar kitomis sąlygomis. Vieniems paukščiams reikėjo regos aštrumo, kitiems matymo tamsoje, kiti turėjo sugebėti sufokusuoti vaizdą po vandeniu. Tačiau, norėdami ištobulinti vienas regos savybes, paukščiai turėjo paaukoti kitas. Šie mainai niekad nesibaigia, tik reikia netrumpos laiko perspektyvos norint juos užčiuopti.
tags: #kaip #paukščiai #skrenda #virš #lizdo