Diflucan: išsamus vadovas

Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie vaistą Diflucan, įskaitant jo paskirtį, dozavimą, vartojimo būdą, kontraindikacijas, specialius įspėjimus, atsargumo priemones, galimą šalutinį poveikį ir kitus svarbius aspektus.

Kas yra Diflucan ir kam jis vartojamas?

Diflucan yra priešgrybelinis vaistas, kurio veiklioji medžiaga yra flukonazolas. Jis vartojamas įvairioms grybelių sukeltoms infekcinėms ligoms gydyti ir balkšvagrybių (Candida) infekcijos profilaktikai. Candida yra dažniausia grybelinių infekcijų priežastis.

Paskirtis suaugusiesiems

Gydytojas gali skirti Diflucan suaugusiesiems šioms grybelių sukeltoms infekcinėms ligoms gydyti:

  • Kriptokokinis meningitas (grybelinė smegenų infekcija)
  • Kokcidioidomikozė (plaučių bronchų sistemos liga)
  • Balkšvagrybių sukelta kraujo, kūno organų (pvz., širdies, plaučių) ar šlapimo takų infekcinė liga
  • Gleivinės pienligė (burnos ar gerklės infekcinė liga)
  • Lyties organų pienligė (makšties ar varpos infekcinė liga)
  • Odos infekcinė liga (pvz., grybelių sukelta pėdų, kūno ar blauzdų liga, nagų infekcinė liga)

Be to, gydytojas gali skirti Diflucan siekiant:

  • Neleisti pasikartoti kriptokokiniam meningitui
  • Neleisti pasikartoti gleivinės pienligei
  • Neleisti pasikartoti makšties pienligei
  • Neleisti atsirasti balkšvagrybių sukeltai infekcinei ligai (jei Jūsų imuninė sistema yra nusilpusi ir neveikia tinkamai)

Paskirtis vaikams ir paaugliams (0-17 metų)

Gydytojas gali skirti Diflucan vaikams ir paaugliams šioms grybelių sukeltoms infekcinėms ligoms gydyti:

Taip pat skaitykite: Relanium 5 mg tabletės: naudojimas ir šalutinis poveikis

  • Gleivinės pienligė (burnos ar gerklės infekcinė liga)
  • Balkšvagrybių sukelta kraujo, kūno organų (pvz., širdies, plaučių) ar šlapimo takų infekcinė liga
  • Kriptokokinis meningitas (grybelinė smegenų infekcija)

Be to, gydytojas gali skirti Diflucan siekiant:

  • Neleisti atsirasti balkšvagrybių sukeltai infekcinei ligai (jei Jūsų imuninė sistema yra nusilpusi ir neveikia tinkamai)
  • Neleisti pasikartoti kriptokokiniam meningitui

Kaip vartoti Diflucan?

Visada vartokite šį vaistą tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Kapsulę reikia nuryti sveiką, užgeriant stikline vandens. Geriausia kapsules vartoti tuo pačiu dienos metu.

Įprastinės vaisto dozės įvairioms infekcinėms ligoms gydyti nurodytos žemiau. Jeigu jums neaišku, kodėl skiriama Diflucan, klauskite gydytojo.

Dozavimas suaugusiesiems

  • Pacientų, nešiojančių dantų protezus, burnos infekcija: 50 mg vieną kartą per parą 14 dienų. Be to, reikia dezinfekuoti protezus.
  • Moterys, kurias vargina dažna makšties Candida infekcija (3 kartus per metus ar dažniau), gali vartoti Diflucan šių infekcijų recidyvams išvengti. Geriama 150 mg vieną kartą per mėnesį 4-12 mėnesių, jei reikia, ir ilgiau.
  • Odos infekcija: 150 mg vieną kartą per savaitę ar 50 mg vieną kartą per parą, paprastai 2-4 savaites. Pėdų infekciją gali tekti gydyti 6 savaites. Odos infekcinei ligai, vadinamai įvairiaspalve dedervine, gydyti skiriama 300 mg vieną kartą per savaitę dvi savaites; gali prireikti trečiosios 300 mg dozės per savaitę. Kartais užtenka vienkartinės 300-400 mg dozės.
  • Nagų infekcija: 150 mg vieną kartą per savaitę, paprastai 3-6 mėnesius (rankų pirštų nagams) ar 6-12 mėnesių (kojų pirštų nagams).
  • Sisteminė Candida sukelta infekcija: 400 mg pirmąją dieną, paskui po 200-400 mg per parą.
  • Candida infekcijos recidyvų profilaktikai: 50-400 mg vieną kartą per parą, kai yra infekcijos rizika.
  • Cryptococcus sukelta infekcinė liga: 400 mg pirmąją dieną, paskui po 200-400 mg vieną kartą per parą 6-8 savaites ar ilgiau. AIDS sergančių pacientų kriptokokinio meningito recidyvų profilaktikai: 200 mg per parą neapibrėžtą laiką.

Dozavimas vaikams

Didžiausia paros dozė vaikams yra 400 mg. Dozė apskaičiuojama remiantis vaiko kūno svoriu kilogramais.

Taip pat skaitykite: Informacija apie Trombex

  • Gleivinės pienligė ir balkšvagrybių sukelta gerklės infekcinė liga: Vieną kartą per parą vartojama 3 mg/kg kūno svorio dozė (pirmąją dieną gali reikėti vartoti 6 mg/kg kūno svorio dozę). Dozė ir gydymo trukmė priklauso nuo infekcijos sunkumo ir vietos.
  • Kriptokokinis meningitas ar balkšvagrybių sukelta vidaus organų infekcinė liga: Vieną kartą per parą vartojama 6-12 mg/kg kūno svorio dozė.
  • Kriptokokinio meningito pasikartojimo profilaktika: Vieną kartą per parą vartojama 6 mg/kg kūno svorio dozė.
  • Balkšvagrybių sukeltos infekcinės ligos profilaktika (jei imuninė sistema yra nusilpusi ir neveikia tinkamai): Vieną kartą per parą vartojama 3-12 mg/kg kūno svorio dozė.

Dozavimas 0-4 savaičių vaikams

  • 3-4 savaičių vaikams: Vartojama aukščiau paminėta dozė, tačiau ji geriama kas 2 dieną. Didžiausia dozė yra 12 mg/kg kūno svorio, ji vartojama kas 48 valandas.
  • Jaunesniems kaip 2 savaičių vaikams: Vartojama aukščiau paminėta dozė, tačiau ji geriama kas 3 dieną. Didžiausia dozė yra 12 mg/kg kūno svorio, ji vartojama kas 72 valandas.

Dozavimas senyviems žmonėms

Jeigu inkstų veikla nesutrikusi, vartojama įprastinė suaugusiems žmonėms skiriama dozė.

Dozavimas pacientams, kurių inkstų veikla sutrikusi

Gydytojas, atsižvelgdamas į inkstų funkciją, dozę gali keisti.

Kada negalima vartoti Diflucan?

Diflucan vartoti draudžiama, jeigu:

  • Jums yra alergija flukonazolui, kitiems vaistams nuo grybelių sukeltų infekcinių ligų arba bet kuriai pagalbinei Diflucan medžiagai. Galimi simptomai yra niežulys, odos paraudimas ir kvėpavimo pasunkėjimas.
  • Vartojate astemizolo ar terfenadino (antihistamininių vaistų nuo alergijos).
  • Vartojate cisaprido (juo gydomi skrandžio sutrikimai).
  • Vartojate pimozido (juo gydomi psichikos sutrikimai).
  • Vartojate kvinidino (juo gydomi širdies ritmo sutrikimai).
  • Vartojate eritromicino (antibiotiko, kuriuo gydomos infekcinės ligos).

Įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami vartoti Diflucan:

  • Jeigu Jums yra kepenų ar inkstų sutrikimų.
  • Jeigu Jūs sergate širdies liga, įskaitant širdies ritmo sutrikimą.
  • Jeigu Jūsų kalio, kalcio ar magnio kiekis kraujyje nėra normalus.
  • Jeigu Jums atsirado sunkių odos reakcijų (niežulys, odos paraudimas ar kvėpavimo pasunkėjimas).
  • Jeigu Jums atsirado “antinksčių nepakankamumo” požymiai (lėtinis ar ilgai trunkantis nuovargis, raumenų silpnumas, apetito stoka, svorio netekimas, pilvo skausmas), kai antinksčių liaukos negamina pakankamo tam tikrų steroidinių hormonų, tokių kaip kortizolis, kiekio.
  • Jeigu kada nors pavartojus Diflucan Jums išsivystė sunkus odos išbėrimas, oda ėmė luptis, atsirado pūslių ir (arba) opų burnoje.

Gauta pranešimų apie su gydymu Diflucan susijusias sunkias odos reakcijas, įskaitant vaisto sukeltą reakciją kartu su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (DRESS). Jeigu pastebėjote bet kokių simptomų, susijusių su tokiomis sunkiomis odos reakcijomis, nustokite vartoti Diflucan ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Taip pat skaitykite: Efektyvi kiaušinių dezinfekcija

Jeigu gydant grybelinę infekciją būklė negerėja, gali būti reikalingas alternatyvus (kitais vaistais) priešgrybelinis gydymas.

Sąveika su kitais vaistais

Nedelsdamas pasakykite gydytojui, jei vartojate astemizolo ar terfenadino (antihistamininių vaistų nuo alergijos), cisaprido (juo gydomi skrandžio sutrikimai), pimozido (juo gydomi psichikos sutrikimai), kvinidino (juo gydomi širdies ritmo sutrikimai) ar eritromicino (antibiotiko, kuriuo gydomos infekcinės ligos), kadangi šių vaistų kartu su Diflucan vartoti negalima.

Galima Diflucan ir kai kurių vaistų sąveika. Jei vartojate bet kurį iš toliau išvardytų vaistų, privalote apie tai pasakyti gydytojui, nes gali reikėti pakeisti dozę arba stebėti Jus, siekiant įsitikinti, kad vaistai ir toliau daro poveikį, kurio iš jų tikimasi:

  • Rifampicino ar rifabutino (antibiotikų, kuriais gydomos infekcinės ligos).
  • Abrocitinibo (vartojamo atopinio dermatito, dar vadinamo atopine egzema, gydymui).
  • Alfentanilio, fentanilio (anestetikų).
  • Amitriptilino, nortriptilino (antidepresantų).
  • Amfotericino B, vorikonazolo (priešgrybelinių vaistų).
  • Kraują skystinančių ir kraujo krešuliams atsirasti neleidžiančių vaistų (varfarino ar panašių vaistų).
  • Benzodiazepinų (midazolamo, triazolamo ar panašių vaistų), kurių vartojama miegui pagerinti ar nerimui sumažinti.
  • Karbamazepino, fenitoino (jų vartojama nuo traukulių).
  • Nifedipino, isradipino, amlodipino, verapamilio, felodipino ir losartano (jų vartojama nuo hipertenzijos, t. y. didelio kraujospūdžio ligos).
  • Olaparibo (vartojamas kiaušidžių vėžiui gydyti).
  • Ciklosporino, everolimuzo, sirolimuzo ar takrolimuzo (jų vartojama persodinto organo atmetimo profilaktikai).
  • Ciklofosfamido, žiemės alkaloidų (vinkristino, vinblastino ar panašių vaistų), kuriais gydomas vėžys.
  • Halofantrino (juo gydoma maliarija).
  • Statinų (atorvastatino, simvastatino ir fluvastatino ar panašių vaistų), kuriais mažinamas per didelis cholesterolio kiekis.
  • Metadono (juo malšinamas skausmas).
  • Celekoksibo, flurbiprofeno, naprokseno, ibuprofeno, lornoksikamo, meloksikamo, diklofenako (nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, NVNU).
  • Geriamųjų kontraceptikų.
  • Prednizono (steroido).
  • Zidovudino (dar vadinamo AZT), sakvinaviro (jo vartoja ŽIV infekuoti ligoniai).
  • Vaistų nuo diabeto, tokių kaip chlorpropamidas, glibenklamidas, glipizidas ar tolbutamidas.
  • Teofilino (jo vartojama astmai kontroliuoti).
  • Tofacitinibo (juo gydomas reumatoidinis artritas).
  • Tolvaptano, kurio skiriama hiponatremijai (per mažam natrio kiekiui kraujyje) gydyti arba inkstų funkcijos prastėjimui sulėtinti.
  • Vitamino A (maisto papildo).
  • Ivakaftoro (vieno arba kartu su kitais vaistais) (juo gydoma cistinė fibrozė).
  • Amjodarono (juo gydomas netolygus širdies plakimas „aritmijos“).
  • Hidrochlorotiazido (šlapimo išsiskyrimą skatinančio vaisto).
  • Ibrutinibo (juo gydomas kraujo vėžys).
  • Lurazidono (juo gydoma šizofrenija).

Nėštumas, žindymo laikotarpis ir vaisingumas

Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Jeigu planuojate nėštumą, išgėrus vieną flukonazolo dozę, prieš pastojant rekomenduojama palaukti vieną savaitę.

Jei gydymo flukonazolu kursas tęsiamas ilgesnį laiką, pasitarkite su gydytoju dėl poreikio naudoti atitinkamas kontracepcijos priemones; jas reikia naudoti savaitę po paskutinės dozės išgėrimo.

Jeigu esate nėščia, manote, kad galbūt esate nėščia arba planuojate pastoti, Diflucan vartoti Jums negalima, nebent taip nurodė Jūsų gydytojas. Jei Jūs pastotumėte vartodama šį vaistą arba per 1 savaitę nuo paskutinės vaisto dozės išgėrimo, kreipkitės į savo gydytoją.

Flukonazolo vartojant pirmą arba antrą nėštumo trimestrą, gali padidėti persileidimo rizika. Flukonazolą vartojant pirmą trimestrą mažomis dozėmis, gali šiek tiek padidėti rizika, kad kūdikis gims su širdies, kaulų ir (arba) raumenų ydomis.

Gauta pranešimų apie moterims, kurios tris mėnesius ar ilgiau didelėmis (400-800 mg per parą) flukonazolo dozėmis buvo gydomos nuo kokcidioidomikozės, gimusius kūdikius su kaukolės, ausų ir šlaunų bei alkūnių kaulų ydomis. Sąsaja tarp flukonazolo ir šių atvejų nėra aiški.

Išgėrus vienkartinę 150 mg Diflucan dozę, maitinti krūtimi galima. Jei Diflucan vartojama kartotinai, krūtimi maitinti nerekomenduojama.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas

Vairuojant ar valdant mechanizmus būtina turėti omenyje, kad Diflucan kartais gali sukelti galvos svaigimą ar traukulius.

Galimas šalutinis poveikis

Šis vaistas, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.

Nustokite vartoti Diflucan ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jeigu pastebėjote bet kurį iš toliau išvardytų simptomų:

  • Išplitęs išbėrimas, aukšta kūno temperatūra ir padidėję limfmazgiai (DRESS sindromas arba padidėjusio jautrumo į vaistą sindromas).
  • Staiga atsiradęs švokštimas, kvėpavimo pasunkėjimas ar krūtinės spaudimas.
  • Akių vokų, veido ar lūpų patinimas.
  • Viso kūno niežulys, odos paraudimas ar niežtinčių raudonų dėmių atsiradimas.
  • Odos išbėrimas.
  • Sunki odos reakcija, pvz., pūslių atsiradimą sukeliantis išbėrimas (toks poveikis galimas burnoje ir liežuvyje).
  • Nuovargis;
  • Apetito netekimas;
  • Vėmimas;
  • Odos ar akių baltymų pageltimas (gelta).

Dažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 asmenų)

  • Galvos skausmas.
  • Nemalonus pojūtis skrandyje, viduriavimas, pykinimas, vėmimas.
  • Kepenų funkciją rodančių kraujo tyrimų rodmenų padidėjimas.
  • Išbėrimas.

Nedažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 100 asmenų)

  • Raudonųjų kraujo ląstelių kiekio sumažėjimas (oda gali tapti blyški, gali atsirasti silpnumas ar dusulys).
  • Apetito sumažėjimas.
  • Negalėjimas miegoti, svaigulio pojūtis.
  • Traukuliai, galvos svaigimas, sukimosi pojūtis, dilgčiojimas ar tirpimas, skonio pojūčio pokytis.
  • Vidurių užkietėjimas, virškinimo pasunkėjimas, pilvo pūtimas, burnos džiūvimas.
  • Raumenų skausmas.
  • Kepenų pažeidimas ir odos bei akių pageltimas (gelta).
  • Randų ir pūslių atsiradimas (dilgėlinė), niežulys, prakaitavimo sustiprėjimas.
  • Nuovargis, bendrasis negalavimas, karščiavimas.

Retas šalutinis poveikis (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 1 000 asmenų)

  • Mažesnis nei normalus baltųjų kraujo ląstelių (šios ląstelės padeda kovoti su infekcija) ir kraujavimą stabdyti padedančių kraujo ląstelių kiekis.
  • Odos nusidažymas raudona ar violetine spalva (tokį poveikį gali sukelti mažas trombocitų kiekis kraujyje), kitų kraujo ląstelių pokytis.
  • Kraujo cheminių medžiagų pokytis (didelis cholesterolio ir riebalų kiekis kraujyje).
  • Maža kalio koncentracija kraujyje.
  • Drebulys.
  • Nenormali elektrokardiograma (EKG), širdies plakimo dažnio ar ritmo pokytis.
  • Kepenų nepakankamumas.
  • Alerginės reakcijos (kartais sunkios), įskaitant išplitusį išbėrimą pūslėmis ir odos lupimąsi, sunkias odos reakcijas ir lūpų ar veido patinimą.
  • Plaukų slinkimas.

Šalutinio poveikio reiškiniai, kurių dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis)

  • Padidėjusio jautrumo reakcija.

Ką daryti pavartojus per didelę Diflucan dozę?

Jeigu iš karto išgersite per daug kapsulių, galite pasijusti blogai. Nedelsdamas kreipkitės į gydytoją arba artimiausios ligoninės skubios pagalbos skyrių. Galimi perdozavimo simptomai yra nesamų daiktų girdėjimas, matymas, jutimas ar galvojimas apie juos (haliucinacijos ir paranoidinis elgesys). Gali reikėti pradėti simptominį gydymą (imtis palaikomųjų priemonių ir, jei reikia, plauti skrandį).

Ką daryti pamiršus pavartoti Diflucan?

Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę. Jeigu pamiršote išgerti dozę, ją suvartokite kiek įmanoma greičiau. Jei jau beveik laikas gerti kitą dozę, pamirštą dozę praleiskite.

Kaip laikyti Diflucan?

  • Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.
  • Laikykite šį vaistą vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
  • Ant kartono dėžutės ir lizdinės plokštelės po „EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima.
  • Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko.

Kita informacija

  • Veiklioji medžiaga yra flukonazolas.
  • Kapsulės turinys: laktozė monohidratas, kukurūzų krakmolas, bevandenis koloidinis silicio dioksidas, magnio stearatas, natrio laurilsulfatas.
  • 50 mg kietosios kapsulės: želatina (E441), titano dioksidas (E171) ir Patent mėlynasis V (E131).
  • 150 mg kietosios kapsulės: želatina (E441), titano dioksidas (E171) ir Patent mėlynasis V (E131).

Kiekvienoje Diflucan 50 mg, 150 mg pakuotėje yra 1, 2, 3, 4, 6, 7, 10, 12, 14, 20, 28, 30, 42, 50, 60, 100 arba 500 kietųjų kapsulių.

Svarbi informacija

  • Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima.
  • Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją, vaistininką arba slaugytoją.

tags: #diflucan #tabletes #be #recepto

Populiarūs įrašai: