Šimtamečių Lietuvoje istorijos ir dienos receptas Stanislavos
Šiame straipsnyje pažvelgsime į ilgaamžiškumo paslaptis Lietuvoje, remiantis šimtamečių istorijomis, bei pasidalinsime tradiciniu Žemaitijos patiekalo - kastinio - receptu, kurį atskleidė Vaclovas, paveldėjęs jį iš savo mamos Stanislavos.
Šimtamečiai Lietuviai: Gyvenimo išmintis ir Patirtis
Šimtamečiai žmonės - tai gyvos istorijos knygos, sukaupusios neįkainojamą patirtį ir išmintį. Jų gyvenimo kelias, kupinas išbandymų ir džiaugsmo, gali būti įkvepiantis pavyzdys jaunesnėms kartoms. Vakar Šiauliuose buvo pagerbti du šimtamečiai - Jonas Klusas ir Ona Janavičiūtė, gimę tą pačią dieną, 1918 m. gruodžio 15 d.
Jono Kluso gyvenimo istorija
Jonas Klusas gimė Raseinių rajone, Puodžių kaime, ir gyveno Tendžiogalos kaime. Šiauliuose jis įsikūrė 1979 m., nusipirkęs seną namą. Jonas buvo gabus mokslams, tai rodo jo pradinės mokyklos baigimo pažymėjimas, kuriame tik vienas ketvertas iš lietuvių kalbos. 1956 m. baigęs Vabalninko žemės ūkio technikumą, dirbo veterinarijos felčeriu ir gyvulių apsėklinimo techniku. Vėliau Šiauliuose įsidarbino apsaugos tarnyboje.
Jaunystėje patyrė daug išbandymų: tarnavo Lietuvos kariuomenėje, vėliau - rusų ir vokiečių kariuomenėse. Pasitraukęs su vokiečiais, pateko į prancūzų nelaisvę ir tarnavo svetimšalių legione. Nors turėjo galimybę kariauti Indokinijoje, nusprendė grįžti namo. Po kurio laiko Ukrainoje, galiausiai grįžo į Lietuvą.
Jonas Klusas domisi pasaulio įvykiais ir ypač nemėgsta kalbų apie karus ir teroro aktus. Jis 60 metų gražiai išgyveno santuokoje ir užaugino 4 vaikus - 3 sūnus ir dukrą. Dabar senatvę leidžia pas dukrą, džiaugiasi 7 anūkais ir 5 proanūkiais. Jono tėvai nebuvo ilgaamžiai, tačiau jis stiprybės sako sėmęsis iš žemės, dirbdamas kaime ir važinėdamas dviračiu iki gilios senatvės.
Taip pat skaitykite: Įvairių šalių gimtadienio papročiai
Jonas Klusas džiaugiasi puikiais santykiais su vaikais ir giminaičiais, laikosi principo „visi už vieną, vienas už visus“. Tai ypač pajuto dabar, kai susilpnėjo sveikata.
Onos Janavičiūtės gyvenimo istorija
Ona Janavičiūtė yra iš daugiavaikės šeimos, kurioje buvo septyni vaikai. Ji savo šeimos nesukūrė. Prieš trejus metus mirė jos sesuo šimtametė Elena, todėl dabar gyvena viena, globojama dukterėčios Nijolės. Ona gali pasigirti gera sveikata ir retai lankosi pas gydytojus, o smulkius negalavimus gydo žolelėmis.
„Gimiau, užaugau ir viskas. Tų savo 100 metų nė nepajaučiau, kaip viena diena pralėkė, - sako Ona. - Net mokykloje pirmą skyrių peršokau, vos pradėjau - į antrą perkėlė. Gyvenime visaip buvo - ir sunkumų, ir linksmų dalykų, visokių. Linksmiausia, kad visi sveiki aplinkui. Aš jums visiems linkiu šimtą metų gyventi.“ Ji deklamuoja eiles apie gyvenimo džiaugsmą, gimtuosius namus ir tėvynės meilę. Pati parsineša laikraščius iš pašto dėžutės ir kartu su kaimyne Stanislava juos pavarto. Televizoriaus nelabai beįžiūri, bet paklausyti mėgsta. Namuose tvarkosi savarankiškai, Nijolė atneša šilto maisto kas antrą dieną.
Ona 7 metus dirbo buhaltere, paskui Lygumuose pieno priėmėja, 24 metus Pakruojo malūne ir 17 metų Pakruojo vaistinėje. Ji sako, kad stipri gal dėl to, kad nebuvo pikta, nekerštinga ir mylėjo savo dukterėčią ir jos vaikus. Skaudžiausias prisiminimas - brolio ankstyva netektis.
Ilgiausiai Ona gyveno Pakruojyje, o Šiauliuose - jau 18 metų. Jai čia patinka dėl patogumų ir šilumos. Iš pradžių trys seserys gyveno kartu, dabar liko viena, bet vieniša nesijaučia. Nijolė kuklinasi, kad nelengva našta tris tetas vieną po kitos slaugyti. Onutė nelabai mėgsta puoštis, taupo anūkams ir proanūkiams, rūpinasi, kad jiems visko užtektų.
Taip pat skaitykite: Greitas maistas Vievyje
O. Janavičiūtė pasakoja, kad po Antrojo pasaulinio karo, kariuomenėje tarnavę kareiviai grįžo į kaimą ir vienas iš jų vedė jos mamą. Tačiau gyvenimas nepagerėjo, nes patėvis visus šeimoje augusius vaikus išvarė ūkininkauti. Ji buvo baigusi tik vieną skyrių ir miegodavo bei valgydavo ten, kur dirbdavo. Suėjus 12 metų išėjo tarnauti į pagalbininkes mokykloje - tapo aukle kitiems vaikams.
Ona teigia, kad stengėsi savo vaikus auklėti priešingai nei pati buvo auklėjama. Kadangi daug dirbo, vaikai prižiūrėjo vieni kitus. Jai buvo svarbiausia, kad vaikai užaugtų dorais žmonėmis. Ji mano, kad seneliai labai svarbūs, nes jie gali iš kartos į kartą perduoti vertybes, tradicijas ir patarimus.
Stanislavos Dienos Receptas: Žemaitiškas Kastinys
Vaclovas, paveldėjęs receptą iš savo mamos Stanislavos, dalijasi ypatingu kastinio receptu ir patarimais. Kastinys - tai tradicinis Žemaitijos patiekalas, kuris sužavi savo sodriu skoniu ir kremiška tekstūra. Jis gali būti patiekiamas kaip užkandis su duona, bulvėmis ar daržovėmis, arba kaip pagrindinis patiekalas su mėsa ar žuvies patiekalais.
Kastinio gaminimo paslaptys
Vaclovas rekomenduoja naudoti riebią grietinę (ne mažiau 30% riebumo) ir kambario temperatūros sviestą (apie 18-22 ˚C). Taip pat svarbu naudoti kokybiškus prieskonius, tokius kaip kmynai, česnakai, krapai ar pipirai.
Ingredientai:
- 500 g riebios grietinės (ne mažiau 30% riebumo)
- 80 g sviesto
- 2 skiltelės česnako
- Kmynų, maltų pipirų ir druskos - pagal skonį
Gaminimas:
- Kmynus užplikykite verdančiu vandeniu ir palikite kelioms minutėms, kad suminkštėtų. Nupilkite vandenį ir leiskite kmynams atvėsti.
- Kambario temperatūros sviestą ir pusę normos grietinės sudėkite į dubenį ir sukite (viena kryptimi), kol pamatysite grūdelius.
- Paimkite dubenį ir laikykite jį virš ugnies ir sukite, kol grūdeliai išnyks, o liks vientisa kreminė masė.
- Kai masė pradeda jungtis, nukelkite dubenį nuo ugnies ir toliau sukite. Sukdami vis dėkite po šaukštą grietinės, kol visa grietinė susisuka.
- Į kastinį sudėkite susmulkintą česnaką, įberkite druskos, pipirų ir išbrinkintus kmynus. Paragaukite ir pagal skonį pagardinkite.
- Mediniu šaukštu lėkštėje suformuokite kastinio kauburėlius ir leiskite jiems sustingti šaldytuve.
Vaclovas pataria nuolat maišyti kastinį visą gaminimo laiką viena kryptimi, kad išvengtumėte sviesto atsiskyrimo ir kastinio sutrupėjimo. Taip pat svarbu neperšildyti kastinio, nes perkaitintas jis gali tapti grūdėtas ir prarasti skonį. Prieš patiekiant kastinį reikia atšaldyti, kad jis sustingtų ir įgautų tinkamą konsistenciją.
Taip pat skaitykite: Valentino dienos želė tortas: gaminimo instrukcijos
Stanislava Monstvilienė: Smėlį Valganti Moteris
Stanislava Monstvilienė iš Žemaitijos išgarsėjo prieš daugiau nei 20 metų dėl savo neįprasto įpročio - valgyti smėlį. Moteris teigia, kad smėlio valgymas padėjo jai įveikti vėžį ir kitas ligas.
Stanislava smėlį valgyti pradėjo 1999 metais, kai jai diagnozavo vėžį. Ji pasakoja, kad būtent smėlio dieta padėjo jai įveikti baisius ligos keliamus skausmus. Moteris tikina, kad valgant smėlį, jai daug kito maisto nereikia. Ji mėgaujasi šviežiu, dar drėgnu smėliu iš po pušies.
Nors medikai neturi paaiškinimo šiam fenomenui, Stanislava jaučiasi gerai ir nesiruošia atsisakyti savo įpročio. Ji teigia, kad jei nustos valgyti smėlį, bus blogai su virškinimu.
Jungtinių Amerikos Valstijų televizijos kanalo FOX laida „Guinness World Records Prime Time“ domėjosi S. Monstvilienės fenomenu ir prašė „Lietuvos ryto“ televizijos atsiųsti filmuotą siužetą apie ją dar 2001-iais metais.
Stanislava Berklovienė: Aktyvi Joniškietė ir „Šiaulių krašto“ Skaitytoja
Stanislava Berklovienė iš Joniškio yra aktyvi moteris, kuri vadovauja parduotuvei, gyvūnų globos draugijai ir vaidina mėgėjų teatre. Ji yra ištikima „Šiaulių krašto“ prenumeratorė ir laikraštį pradeda skaityti nuo receptų rubrikos.
Stanislava atkreipia dėmesį į įdomius žmones, medicinos patarimus ir Joniškio rajonui skirtą informaciją. Ji yra gyvūnų mylėtoja ir stengiasi padėti benamiams gyvūnams surasti naujus namus.
Stanislava Juknelienė: Odontologė Su 50 Metų Patirtimi
Stanislava Juknelienė yra odontologė, kuri dirba jau 50 metų. Ji džiaugiasi savo profesiniu jubiliejumi ir sako, kad jai neprailgo darbas, nors jis ir nelengvas.
Stanislava yra žemaitė nuo Skuodo, tremtinių vaikas. Ji sako, kad gyvenime sutiko labai daug gerų žmonių, o labiausiai jai patinka bendrauti su vaikais. Per savo darbo metus ji matė daug pažangos odontologijoje, tačiau žmonių dantys kaip gedo, taip genda.
Stanislava Juknelienė džiaugiasi darbščiais ir gabiais vaikais, kurie pasekė tėvų pėdomis ir pasirinko mediciną. Ji teigia, kad svarbu nenešioti piktumo, nepavydėti ir bendrauti, kad gerai jaustumeisi.
tags: #dienos #receptas #stanislava