Lietuvos pažinimas: nuo Pilies kepyklos dienos pietų iki kultūrinės tapatybės
Šis straipsnis - tai trumpas ir įtraukiantis gidas, supažindinantis su esminėmis Lietuvos tapatybę formavusiomis idėjomis, pradedant nuo praktinių dalykų, tokių kaip dienos pietūs Pilies kepykloje, ir baigiant gilesniais kultūriniais bei istoriniais aspektais. Kelionė po Lietuvą prasideda nuo galimybės paragauti vietinių patiekalų ir susipažinti su šalies istorija per muziejų ekspozicijas.
Lengvatos lankantis muziejuose
Lietuvos muziejai siūlo įvairias lengvatas skirtingoms visuomenės grupėms, siekiant užtikrinti prieinamumą kultūrai ir istorijai. Nemokamai muziejus gali lankyti:
- Ikimokyklinio amžiaus vaikai.
- Našlaičiai ir tėvų globos netekę vaikai.
- Socialiai remtini vaikai.
- Asmenys, kuriems sukako 80 metų ir vyresni.
- Lietuvos muziejų darbuotojai.
- Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariai.
- Visi lankytojai kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį.
Taip pat lengvatos taikomos:
- Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių mokiniams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas).
- Profesinio mokymo įstaigų mokiniams.
- Aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą.
- Pensininkams (iki 80 metų).
- Pradinių, pagrindinių mokyklų ir gimnazijų mokytojams.
- Nuo 1939-1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims - politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniams.
- Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos.
- Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviams - kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams.
- Nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariams ir kariams savanoriams, Lietuvoje tarnaujantiems NATO pajėgų kariams.
- Lietuvos Šaulių sąjungos nariams.
- Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnams.
- Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariams.
- Asmenims su negalia ir juos lydintiems asmenims (vienam asmeniui - vienas lydintysis).
- Specialiuosius ugdymosi poreikius turintiems mokiniams ir juos lydintiems mokytojų padėjėjams bei kitiems lydintiems asmenims (vienam asmeniui - vienas lydintysis).
- Asmenims, pateikusiems POLA (Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos) kortelę.
- Mokytojams, vadovaujantiems ar lydintiems mokinių grupes.
- Asmenims su Vilnius Pass kortelėmis (Pilininko namo, Senojo arsenalo, Signatarų namų, Gedimino pilies bokšto, Vilniaus gynybinės sienos bastėjos, Kazio Varnelio namų-muziejaus, Istorijų namų ekspozicijose).
- Lietuvos vaikų ir jaunimo dailės ir meno mokyklų mokiniams.
- Lietuvos dailės istorikų draugijos nariams.
- Tarptautinės dailės kritikų asociacijos nariams.
- Lietuvos archeologų draugijos nariams.
- Gidams, su galiojančiu gido pažymėjimu.
- Turistus lydintiems kelionių vadovams.
- Žurnalistams.
- Šeimos kortelės savininkams.
- Vilniaus dailės akademijos studentų organizuotoms grupėms.
- Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentų organizuotoms grupėms.
- Vilniaus dizaino kolegijos studentų organizuotoms grupėms.
- Klaipėdos universiteto studentų organizuotoms grupėms.
- Vilniaus B.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad nurodytos lengvatos taikomos tik lankytojui pateikus teisę į lengvatą patvirtinantį dokumentą.
Ekspozicija „Suprasti Lietuvą“
Ši ekspozicija pristatoma šešiose salėse, kurių kiekviena atskleidžia svarbius Lietuvos istorijos ir kultūros aspektus:
Taip pat skaitykite: Įvairių šalių gimtadienio papročiai
- Kūrybos kodai: Ši salė atskleidžia, kaip Lietuva, būdama atokiau nuo didžiųjų civilizacijos židinių, nuo seniausių laikų tiesė kūrybos ir inovacijų tiltus į pasaulį. Nebūdami stipriai išskirtiniai, buvome išradingi: gintaras keliavo į tolimiausius Europos kampelius, barokinį meną skatino estetinės didikų ambicijos, o ANBO lėktuvai niekuo nenusileido didžiųjų šalių analogams. Tai, ką pasaulis sukurdavo ar išrasdavo, Lietuva pratęsdavo, papildydavo, išplėtodavo savaip.
- Tikėjimai: Šioje salėje sužinosite, kaip tikėjimas skleidėsi Lietuvoje. Animizmas buvo universalus priešistorės reiškinys, tad Lietuva dėl to neišsiskyrė iš kitų kraštų. Tačiau Lietuva liko paskutinė pagoniška valstybė Europoje, savotiška sala krikščioniškame pasaulyje, o ši izoliacija lėmė tam tikrą politinės ir socialinės raidos stagnaciją. Vis dėlto pagonys valdovai sugebėjo gana taikiai primesti savo valdymą stačiatikiškoje Rusioje. Galbūt būtent tuo metu susiformavusios pakantumo ir sugyvenimo tradicijos lėmė, kad, Europoje siaučiant religiniams karams, XVI a. pabaigoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo išleistas įstatymas, įtvirtinantis visų krikščioniškų konfesijų lygybę. Lietuva tapo tėvyne žydų, totorių, karaimų bendruomenėms, iš Lietuvos kilusių žydų litvakų paveldas tapo pasaulinės kultūros dalimi.
- Kovos: Ši salė pasakoja, kaip baltai įsisavino naujas teritorijas, dėl jų varžėsi su kaimynais, jas gynė ir saugojo. Lietuvos gyventojai karingai reagavo į Europos istorijai svarbius vikingų žygius, kryžiuočių karus, švedų ir maskvėnų ekspansiją, patys rengė ekspansinius žygius plėsdami savo valstybę, o kai ją prarado - įsitraukė į nepriklausomybės kovas, apėmusias Vakarų, Pietų ir Vidurio Rytų Europą. Lietuvos neaplenkė Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai, pastarasis paliko negyjančią žaizdą - holokaustą. Pokariu nesiliovė įvairių formų kova dėl teritorijos ir nepriklausomybės. Lietuvių kariavimo patirtis rodo, kad jie rečiau puolė kaimynus, dažniau gynėsi ir kovėsi savo krašte. Kaip ir kitas Europos valstybes, Lietuvą draskė vidiniai konfliktai, tačiau konfesiniai nesutarimai, ypač Reformacijos laikų, nepareikalavo žmonių aukų, kaip religiniai karai Šventojoje Romos imperijoje, o vidinės bajorų kovos ankstyvaisiais moderniaisiais laikais negalėjo prilygti viduramžių Rožių karui Anglijoje.
- Istoriniai lūžiai: Šioje salėje sužinosite, kaip Lietuvai, visais istoriniais laikotarpiais nutolusiai nuo civilizacinių centrų, lūžiai ir reformos dažnai pasireikšdavo kaip atsilikimą įveikiantis staigus proveržis. Perėjimas prie sėslios žemdirbystės priešistorėje vyko palyginti lėtai, tačiau krikščionybės priėmimas ir rašto kultūros perėmimas viduramžiais ar žemės ūkio ir industrinės reformos XX amžiuje įvyko greitai. Tačiau kai kada „vėlavimas" suteikdavo pranašumą ir leisdavo geriau išmokti pamokas.
- Pasauliniai saitai: Ši salė atskleidžia, kad Lietuva ilgą laiką buvo matoma kaip sėslus žemdirbių kraštas, besidriekiantis rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Tačiau Lietuvą galime pristatyti ir per nesibaigiančios kelionės metaforą, galime ją matyti ir kaip nuolatinį judėjimą - šalį, į kurią keliaujama ar persikeliama, kraštą, kuriame gimė ir iš kurio po tolimus pasaulio kampelius pasklido paprasti migrantai, žymūs keliautojai, piligrimai ir atradėjai. Be to, Lietuva ne kartą yra tapusi jungiamaisiais vartais tarp atskirų kultūrų, yra atsidūrusi geopolitinėse kryžkelėse ar buvusi pirmuoju tramplinu (ar liepto galu) didžiosioms svetimšalių armijoms. Apskritai atskiri lietuviški žmonių ir kultūrų arealai randami visame pasaulyje: nuo Pietų Afrikos iki Laptevų jūros, nuo Santjago Čilėje iki Tolminkiemio Kaliningrade.
- Veidai: Šioje salėje pamatysite žymiausių asmenybių, prisidėjusių prie Lietuvos valstybingumo raidos, portretus. Čia susipažinsite su žmonėmis, kurie paskyrė savo gyvenimą tam, kad Lietuva gyvuotų ir klestėtų. Išvysite kovotojus už mūsų laisvę, kurie savo drąsa ir ryžtu prisidėjo prie Lietuvos valstybės ir laisvės idėjos išsaugojimo. Susipažinsite su menininkais ir mokslininkais, kūrusiais ir garsinusiais šalies kultūrą ir savo atradimais turtinusiais mokslo pasaulį. Išvysite įtakingus Bažnyčios veikėjus, kurių pastangomis Evangelijos žinia pasiekė ir tvirtai įsišaknijo tautiečių širdyse. Pamatysite didžiųjų valstybės lyderių atvaizdus - nuo Vytauto Didžiojo iki Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatorių.
Pilininko namas: istorija ir pritaikymas
Pilininko namas, kurį matome dabar, statytas po 1610 metų Vilniaus gaisro. Archeologai nerado XV ar XVI amžiaus kultūrinių sluoksnių, mūrai taip pat rodo, kad namas pastatytas primūrijant jį prie atraminės sienos, o viršuje, pastogėje, likęs tik atraminės sienos viršus. Pilininko namas su keturiais atskirais įėjimais į rūsius - unikalus XVI-XVII amžių Lietuvos pilių paminklas; pilininkai, arba horodničiai, buvę ir kituose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestuose, tačiau nieko nėra žinoma apie specialiai jiems pastatytus namus. XIX amžiuje pastate buvo įrengti parako sandėliai, dirbtuvės, gyvenamosios patalpos, arsenalo įgulos valgykla ir kepykla. Nuo 1958 metų čia buvo saugomi Istorijos ir etnografijos muziejaus fondai ir kurį laiką patalpomis naudojosi muziejaus administracija.
Pilininko namo ekspozicija yra pritaikyta judėjimo negalią turintiems lankytojams. Muziejaus salės įrengtos per tris aukštus. Į antrą ir trečią aukštus galima pakilti liftu. Didžioji dalis objektų yra lengvai pasiekiami ir eksponuojami visiems lankytojams patogiame aukštyje. Atkreipiame dėmesį, kad „Kovų“ salė antrame aukšte nėra pakankamai erdvi neįgaliojo vežimėliui laisvai judėti, todėl gerai apžiūrėti šią salę gali būti sudėtinga. Prie pat muziejaus yra įrengta vieta automobiliui (privažiavimas nuo Valdovų rūmų vidinio kiemo). Audiogidas yra papildytas audiovizualiniu pasakojimu. Įrenginį su šiuo pasakojimu galite gauti muziejaus kasoje. Ekspozicijoje galima liesti atvirai eksponuojamų objektų kopijas, taip susipažįstant su jais lytėjimo būdu.
Muziejų kavinės: nuo istorijos iki šiuolaikiškumo
Iš šaltuko sukaustytų miesto gatvių gera šmurkštelti į naujų patirčių žadančius muziejus. O parodų įspūdžius smagu aptarti čia pat, muziejuose, įsikūrusiose kavinėse. Kaip ir patys Vilniaus muziejai, taip ir kiekviena jų kavinė - savita ir verta pažinti.
- "Eskedar Coffee Bar" Signatarų namuose: Ši vieta - šiuolaikiška, kartu išlaikanti senojo „Baltojo Štralio“ dvasią. Kavos ar arbatos puodelį išgerti Signatarų namuose esančioje kavinėje, pasak M.
- „MO bistro“ MO muziejuje: „MO bistro“ - kepyklos „Druska Miltai Vanduo“ įkūrėjų projektas, todėl čia kasdien galima rasti šviežių kepinių ir rankų darbo duonos.
- Kavinė Energetikos ir technikos muziejuje: Muziejaus tikslas - tapti patraukliu mokslo centru ir moderniu miesto muziejumi, tad ir kavinė atliepia šių dienų muziejaus lankytojo poreikius.
- Kavinė Iliuzijų muziejuje: Į kavinę - tarsi į 2D piešinį. Į jokią kitą nepanaši, juodos ir baltos spalvos kavinė įsikūrusi Iliuzijų muziejuje. Lankytojai, čia užsisakę kavos puodelį, gali smalsiai apžiūrėti dvimačio dizaino interjerą. Tačiau sužavės ne tik dizainas - smaližių laukia ryškūs desertai, kokteiliai, kava ir spalvota cukraus vata.
- Restoranas ,,The Gallery” Nacionalinėje dailės galerijoje: Jis pasitinka subtilia atmosfera, šviesa ir pro didžiulius langus atsiveriančiais miesto vaizdais. Čia galima pasimėgauti kava, bet verta ir užkąsti - sulaukus dienos pietų ar vakarienės laiko.
"Piliečio sumuštinis": Maistas kaip meno forma ir kultūros išraiška
Projektas „Piliečio sumuštinis“ nagrinėja maistą kaip meno formą ir priemonę, kuri meta iššūkį vartotojiškai kultūrai. Iniciatoriai siekia atkreipti dėmesį į ingredientų kokybę, vietos gamintojus ir maisto tradicijas, pabrėždami, kad maistas yra kultūra ir nusipelno tokio pat dėmesio, kokį skiriame teatrui ar muzikai.
S. R. Parkeris, vienas iš projekto iniciatorių, teigia, kad maistas yra kultūra ir nusipelno tokio pat dėmesio ir pagarbos, kokią skiriame teatrui ar muzikai. Jo darbas atkreipia dėmesį į komercinių atliekų srautus ir gausius laukinius augalus kaip galimybes permąstyti mūsų vartojimo įpročius, susijungti su daugiau nei žmonių pasauliu, susigrąžinti skonį.
Taip pat skaitykite: Greitas maistas Vievyje
J. Palekas pabrėžia, kad ingredientai visada atspindi ūkininko ar gamintojo energiją, savo augimo istoriją vienoje ar kitoje ekologinėje terpėje, tradiciją, pagal kurią buvo supakuoti, net ir finansines investicijas. Manau, būtent šie ir dar daugiau veiksnių lemia tai, ką galima pavadinti ingrediento kokybe.
"Audra" festivalis Kaune: Kulinarijos ir meno sintezė
Festivalio "Audra" metu Kaune atidaryta kepykla-restoranas "Kultūra" Kauno paveikslų galerijoje tapo platforma "Piliečio sumuštinio" programai. Ši erdvė naudojama ne tik kaip maitinimo vieta, bet ir kaip vieta edukaciniams susibūrimams, dirbtuvėms ir specialioms vakarienėms, kurioms vadovauja menininkai ir virėjai.
S. R. P. ruošia užkandžių barui skirtus ingredientus, pasitelkdamas visas konservavimo technikas, kokias tik sugeba pritaikyti: rauginsiu, marinuosiu, džiovinsiu ir maceruosiu laukinius augalus, paaukotus vaisius ir daržovių likučius, stengdamasis užfiksuoti visus miesto skonius ir sukurti naujų.
J. P. teigia, kad projektas išties nemažos apimties, kaip matyti, mūsų atsakomybės įvairiausios. Turėsiu nemažai organizacinių ir koordinacinių iššūkių, susijusių su virtuvės veikla ir užtikrinimu, kad maisto užtektų visiems festivalio lankytojams. Reikės rūpintis sklandžiu ingredientų tiekimu, teigiama dalyvių savijauta ir dalytis žiniomis su auditorija planuojamose dirbtuvėse.
Lietuvos maisto kultūra: tradicijos ir modernumas
Lietuvos maisto kultūra pasižymi stipriu ryšiu su tradicijomis ir kultūros paveldu. Vietiniai ingredientai, sezoninė mityba ir konservavimo technikos yra svarbūs elementai, kurie formuoja unikalų šalies kulinarinį identitetą.
Taip pat skaitykite: Valentino dienos želė tortas: gaminimo instrukcijos
S. R. Parkeris pastebėjo, kad Lietuvoje stiprus ryšys su maisto tradicijomis ir kultūros paveldu, kuris JK yra giliai užslopintas. Jam ypač širdį pavergė valgyklos ir jų gaminimo stilius, taip pat savitas savaitinių ūkininkų turgelių koloritas.
J. Palekas teigia, kad Lietuvoje turime gana gerą prieigą prie to, ką laikome kokybišku maistu. Jo partneris Roy, akivaizdu, tuo išties žavisi, o mes dar tik po truputį mokomės didžiuotis tiek savo vietiniais ingridientais, tiek pačia virtuve.
tags: #dienos #pietus #pilies #kepykla #meniu