Pietų vandenyno charakteristika
Įvadas
Pietų vandenynas, dar vadinamas Antarktidos vandenynu, yra vandenynas, apsupantis Antarktidą. Tai ketvirtas pagal dydį iš penkių pasaulio vandenynų - mažesnis už Ramųjį, Atlanto ir Indijos vandenynus, bet didesnis už Arkties vandenyną. Pietų vandenynas yra unikalus, nes tai vienintelis vandenynas, kuris visiškai apsupa žemyną ir jungiasi su Atlanto, Indijos ir Ramiojo vandenynais.
Šiame straipsnyje bus nagrinėjamos Pietų vandenyno charakteristikos, įskaitant jo geografinę padėtį, dugno reljefą, sedimentacines sąlygas, vandens mases bei temperatūros ir druskingumo pasiskirstymą.
1. Geografinė padėtis ir ribos
Pietų vandenynas apibrėžiamas kaip vandenys, esantys į pietus nuo 60° pietų platumos, apsupantys Antarktidą. Ši riba nėra paremta žemės mase ar kitais geografiniais bruožais, o labiau susitarimu tarp šalių. Vandenynas jungiasi su Atlanto, Indijos ir Ramiojo vandenynais, todėl nėra aiškios fizinės ribos tarp šių vandenynų.
2. Dugno reljefas
Pietų vandenyno dugno reljefas yra sudėtingas ir įvairus. Jame yra giliavandenės įdubos, povandeniniai kalnagūbriai, plokščios abisalinės lygumos ir kontinentiniai šlaitai. Vandenyno dugną formuoja tektoniniai procesai, vulkanizmas ir sedimentacija.
2.1. Kontinentinis šlaitas
Kontinentinis šlaitas yra palyginti siaura vandenyno duburius juosianti juosta. Šlaito plotis paprastai neviršija 150 km, tačiau čia žymūs gylio pasikeitimai - daugiau kaip 2000 m. Daugelyje vietų kontinentinis šlaitas gana lėkštas - 3-6°, tačiau yra vietų, kur polinkis išauga iki 15 ar net 40°. Apatinės kontinentinio šlaito dalys labai lėkštos ir pamažu pereina į abisalines lygumas.
Taip pat skaitykite: Išsamus žvilgsnis į kulinariją
2.2. Vandenyno duburiai
Abisalinės lygumos turi taip pat gana sudėtingą paviršių. Tik vietomis jos visai plokščios. Daugelyje vietų jos banguotos ar net kalnuotos. Lyguminės dalys - tai plokštės ir platformos.
2.3. Vidurokeaniniai kalnagūbriai
Sudėtingu reljefu pasižymi ir vidurokeaniniai kalnagūbriai. Daugelio tyrinėtojų nuomone, tai lūžio zonos, kur vyksta litosferos plėtimasis (sprendingas). Ryškiausias kalnagūbris yra Atlanto vandenyne, besitęsiantis nuo Grenlandijos iki Antarktidos. Šių kalnagūbrių plotis apie 3000 km, aukštis iki 4 km. Kalnagūbriai gausiai suskaidyti skersinių lūžių, o išilgai centrinės ašies tęsiasi gili (iki 2 km) ir plati (20-60 km) sprūdžių juosta.
3. Sedimentacinės sąlygos ir dugno nuosėdos
Sedimentacinės sąlygos Pietų vandenyne yra unikalios dėl žemos temperatūros, ledo dangos ir stiprių vėjų. Daug nuosėdinės medžiagos atkeliauja iš Antarktidos žemyno, taip pat iš aplinkinių vandenynų.
3.1. Nuosėdų tipai
Pietų vandenyne vyraujantis šiuolaikinių nuosėdų tipas yra terigeninis dumblas. Šelfo ir kontinento šlaito paviršių dažniausiai sudaro terigeninis aleuritas, o duburiuose dominuoja pelitinis dumblas. Smėlis užima tik lokalius priekrantės povandeninio šlaito plotus.
3.2. Sedimentacijos zonos
A. P. Lisycinas išskyrė septynias sedimentacijos zonas, kurių viena - ledyninė zona - apima Pietų vandenyną. Šioje zonoje svarbus vaidmuo tenka plaukiojantiems ledams ir ledkalniams, kurie nuneša nuosėdinę medžiagą į atokesnes vietas. Biogeninė sedimentacija ledyninėje zonoje labai silpna dėl nepakankamos Saulės radiacijos ir ilgalaikės ledo dangos, smarkiai ribojančios bioprodukciją.
Taip pat skaitykite: Viskas apie didžiųjų zylių kiaušinius
4. Vandens masės
Pietų vandenynas pasižymi sudėtinga vandens masių struktūra. Čia susidaro ir cirkuliuoja kelios pagrindinės vandens masės, turinčios įtakos pasaulio vandenyno cirkuliacijai.
4.1. Antarktidos dugninis vanduo (ADDV)
Antarktidos dugninis vanduo yra tankiausia vandens masė pasaulyje, susidaranti prie Antarktidos krantų, kai jūros vanduo užšąla ir išstumia druskas. Šis vanduo grimzta į dugną ir plinta į šiaurę, paveikdamas giliavandenių baseinų temperatūrą ir druskingumą.
4.2. Antarktidos tarpsluoksninis vanduo (ATV)
Antarktidos tarpsluoksninis vanduo susidaro maišantis Antarktidos paviršiniam vandeniui su šiltesniu ir sūresniu vandeniu iš šiaurės. Šis vanduo grimzta į tarpsluoksnį ir plinta į šiaurę.
4.3. Cirkumpoliarinis gilusis vanduo (CGV)
Cirkumpoliarinis gilusis vanduo yra pagrindinė vandens masė, užimanti didžiąją dalį Pietų vandenyno vandens storymės. Jis susidaro maišantis Atlanto, Indijos ir Ramiojo vandenynų giliavandeniams. CGV pasižymi aukštesne temperatūra ir druskingumu nei ADDV.
5. Temperatūros ir druskingumo pasiskirstymas
Pietų vandenyno temperatūra ir druskingumas priklauso nuo geografinės padėties, metų laiko ir vandens masių cirkuliacijos.
Taip pat skaitykite: Skonių istorijos Kaune
5.1. Temperatūra
Paviršiaus vandens temperatūra svyruoja nuo -2 °C prie Antarktidos krantų iki 10 °C šiaurinėje vandenyno dalyje. Žiemą temperatūra yra žemesnė nei vasarą.
5.2. Druskingumas
Paviršiaus vandens druskingumas svyruoja nuo 33 ‰ iki 35 ‰. Prie Antarktidos krantų druskingumas mažesnis dėl ledo tirpsmo ir upių įtekėjimo.
6. Pietų vandenyno svarba
Pietų vandenynas yra svarbus dėl kelių priežasčių:
- Jis reguliuoja pasaulio klimatą per vandens masių cirkuliaciją ir šilumos pernašą.
- Jame gyvena unikalios ekosistemos, įskaitant banginius, ruonius, pingvinus ir krilius.
- Jis yra svarbus žvejybos regionas.
- Jis atlieka svarbų vaidmenį anglies ciklo reguliavime.
tags: #Pietų #vandenynas #charakteristika