Didžioji kulinarijos enciklopedija: išsamus žvilgsnis į maisto pasaulį
Didžioji kulinarijos enciklopedija - tai išsamus ir iliustruotas kulinarijos vadovas, skirtas tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems maisto gaminimo entuziastams. Ši enciklopedija apima platų spektrą temų, susijusių su maistu ir jo gaminimu, pradedant ingredientų aprašymais ir baigiant egzotiškų patiekalų receptais. Tai ne tik praktinis įrankis kasdieniam maisto ruošimui, bet ir žinių šaltinis apie kulinarijos istoriją, nacionalines virtuves ir maisto produktų įvairovę.
Enciklopedijos turinys ir struktūra
Enciklopediją sudaro platus žodynas, kuriame apibūdinamos maistui gaminti reikalingos sudedamosios dalys. Žodyne rasite kulinarijos terminų, žinių apie garsius patiekalus, nacionalinių virtuvių aprašymų bei duomenų iš be galo įdomios maisto produktų istorijos. Tai padės ne tik pasigaminti daugelį kasdien valgomų patiekalų, bet ir suteiks žinių apie egzotiškus valgius. Enciklopedija iliustruota 1500 spalvotų nuotraukų, kurios turėtų sužadinti jums apetitą.
Apžvalgos ir atsiliepimai
Ši knyga sulaukė daugybės teigiamų atsiliepimų iš skaitytojų, kurie vertina jos išsamumą, praktiškumą ir estetinę vertę. Štai keletas nuomonių:
- Puikūs ir lengvi receptai skubančiam, skanūs ir sudėtingesni turinčiam laiko savaitgalį :D Iliustracijos laaabai pakeliančios nuotaiką, dar neteko tokių matyti. Ačiū autorei už šią receptų knygą! Kiek grožio, širdies, laiko, pastangų ir žinių čia idėta!
- Begalo smagu matyti kitokia receptų knygą! Pakelia nuotaiką ir užpildo skrandį! Toooobbbuuuullllaaaa!!!!
- Mane labiausiai žavi kitoks knygos konceptas. Ar ši knyga yra tikras ševedras, tobula, wow ir taip toliau, ir panašiai? Tikrai ne. Tai - nuoširdus autorės darbas, jos mintys, idėjos, gyvenimo istorijos, nugulusios į vieną knygą, kupiną geros nuotaikos bei įdomių iliustracijų. Už tai sveikinu ir keliu 5⭐️ į viršų! O ir šiaip - neieškokim šioj žemėj stebuklų. Šypsokimės ir pasidžiaukim paprastumu. Knyga, kuri gerąja prasme iškrenta iš visų standartų. Valio!
- Nuoširdžiausia receptų knyga, kokią kada teko laikyti rankose. Šios autorės receptai visada leido mano studentišką virtuvę padaryti aukščiausios klasės restoranu. Parašyta aiškiai, suprantamai, viskas, ką gaminau - gaunasi tobulai. O knygos dizainas išvis išneša protą - net jei negamini, vartyti knygą yra maistas akims. Tokios knygos tiesiog nėra rinkoje!
- Oj gaminsiu nesustosiu dabar! Jau kuris laikas žaviuosi Vitos charizma ir jos gaminamu maistu. Knyga vau! Tokia paprastai nepaprasta!
- Užteko tik pravesrti knygą ir iškart supratau, jog tai unikaliausia receptų knyga kokią esu tik skaitęs. Idomiai skaitosi, linksmai parašytas tekstas. Daug receptų, kuriuos norisi pabandyti. Tikrai ne kiekviena receptų knyga būna tokia įtraukianti ir naudinga.
- Knyga- tikras meno kūrinys. Iliustracijos išskirtinės, tikrai tokios, kokių jokioje kulinarijos knygoje nesu mačiusi. Tai ir daro ją unikalią ir vertą dėmesio. Pirmoji maisto gaminimo knyga mano knygų lentynoje🖤 Kiekvienas puslapis savaip nuostabus, pagyrimai už žiauriai geras iliustracijas!
- Šiaip maisto visada ieškau pirmiau Wolte nei savo šaldytuve, bet Vitos receptai pavergė net ir mano širdį. Visiskai nereali knyga! Šitoje knygoje man patinka viskas: patarimai pradedantiems gaminti, lengvi receptai, dizainas ir nereali nuotaika. Knyga primena iškarpų albumą, kuo labaiau apsibraižys, tuos bus jaukesnė. Nepaleidžiu šios knygos iš rankų. Geri receptai, viskas pateikta aiškiai, paprastai, gomurys tikrai padėkos.
Autorė ir jos indėlis
2021 m. Tinklaraščio Running Vita autorė Vita Marija Murėnaitė debiutinėje knygoje virtuvės naujokus supažindina su maisto ruošimo pradžiamoksliu, dalijasi šimtus kartų išbandytais receptais ir duoda patarimų, praversiančių ir pažengusiems maisto gamintojams. Autorė pabrėžia, kad nenori vaidinti kietos ir viską išmanančios šefės - manau, kad povo laikysena dera tik jam pačiam.
Praktiniai patarimai ir receptai
Enciklopedijoje galima rasti ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių patarimų bei receptų. Pavyzdžiui, autorė dalijasi sviesto gaminimo receptu:
Taip pat skaitykite: Viskas apie didžiųjų zylių kiaušinius
Reikia:
- Pokelis tikro sviesto -tiks “Smetonos”;
- 1/2 l riebiausio kefyro,”Šaltibarščių” - netiks;
Pasiimam tris dubenis: 2-didesni,1- kuriame gaminsi, mažesnis.I tuos didesnius įpili 1-šilto H20, 1-šalto H20. Vėl pili kefyrą, trini,jei per minkštas mišinys - kiši į šalto H20 dubeni. Ir vėl, ir vėl, ir vėl tas pats per tą patį -kol susipils visas kefyras.
Svarbiausias momentas: jei išsiskiria pasukos(toks balsvas skystis) - kiši į šiltą H20,jei- per minkštas(suskystėja sviestas) kiši į šaltą H20.
Galimi prieskoniai: sutrintas česnakas, kmynai, kvapnieji/kartūs pipirai, smulkintas svogūnas, svogūnų laiškai. Man labiausiai patinka toks derinys: česnakas, kmynai, pipirai .
Turėsi būti labai kantri - kai kada susisuka per 15-20 min, kai kada- ir per 1val.Paskui atšaldai šaldytuve, jei neturi kantrybės laukti -kišk į kamerą 10 min.Turi būti kremo pavidalo gaminys.
Taip pat skaitykite: Skonių istorijos Kaune
Kulinarinis paveldas Lietuvoje
Enciklopedija taip pat atkreipia dėmesį į kulinarinį paveldą Lietuvoje, kuris yra glaudžiai susijęs su šalies istorija, tradicijomis ir kultūra. Nors neretai teigiama, kad nacionalinis kulinarinis paveldas apskritai neegzistuoja, nes dauguma Lietuvos virtuvei priskiriamų patiekalų yra paplitę ir kituose Europos kraštuose, tačiau iš tiesų, kulinarijos paveldo erdvė yra išaugusi iš etninės aplinkos, susimaišiusi su visos Europos krikščioniškąja tradicija, dėl istorinių aplinkybių patyrusi kitų tautų kultūrinį poveikį.
Kiekvienos šalies virtuvę sudaro du sluoksniai. Pirmasis - vietinis. Antrasis sluoksnis - importuoti produktai, kitaip tariant, užsienio įtakos. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė visada buvo labai atvira ir tolerantiška valstybė, priimanti idėjas iš kitų kraštų. Didieji miestai, kaimyninės tautos ir kultūros, skirtingos religijos, žmonių migracija taip pat formavo kulinarinį paveldą.
Žemaitijos, buvusios tarp dviejų vokiškų erdvių - Livonijos ir Mažosios Lietuvos - virtuvei įtaką darė vokiška kultūra. Nors valstiečiai ir sudarė didžiausią istorinės visuomenės dalį, bet valdovų, didikų, bajorų, miestiečių ir net kitataučių, gyvenusių Lietuvoje, valgyti patiekalai jau yra lietuviški tradiciniai.
Lietuva yra ta šiauriausia erdvė, kurioje labai didelę įtaką turėjo Viduržemio jūros virtuvė. Tai įvairūs patiekalai, Renesanso epochoje atkeliavę iš bizantinės kultūros, pasiskolinti iš totorių ar karalienės Bonos Sforcos atnešti iš Italijos.
Importiniai produktai taip pat vertintini kaip skirtingų socialinių sluoksnių rodiklis. Pavyzdžiui, XVIII a. vyno vartojimas skyrė valstietį nuo bajoro. Jeigu vartoji vyną, vadinasi, esi bajoras. Diduomenę nuo bajorų skyrė šampanas: geri šampaną, vadinasi, esi ne šiaip bajoras, bet priklausai diduomenei.
Taip pat skaitykite: Klaidų vengimas rašant didžiosiomis raidėmis
Nagrinėjant istoriją pastebima bendra tendencija: senesnė XV-XVI a. didikų virtuvė buvo paprastesnė, o XVIII-XIX a. ji tampa prašmatnesnė, ypač dėl prancūzų įtakos. Kasdienis maistas buvo kur kas paprastesnis negu puotų, iš esmės tai - dvi skirtingos virtuvės.
Lietuvių mitybos režimas praeityje labai priklausė nuo sezono, kai įvairiais metų laikais buvo vartojami skirtingi maisto produktai. Rudenį ir žiemą valgyta daugiau mėsos, pavasarį ir vasarą - pieno, daržovių, uogų, grybų, vaisių, žuvies, miltinių patiekalų. Lietuviai visada mėgo gerai, skaniai ir sočiai pavalgyti. Šie pomėgiai išlikę iki šių dienų.
Šiaurės vakarų Lietuva, Žemaitija neįsivaizduojama be kastinio su virtomis neluptomis bulvėmis. Žemaičiai - košių valgymo pirmūnai. Populiarus gėrimas Žemaitijoje - gira. Kulinarijos specialistai priskaičiuoja net 100 giros receptų. Jos darytos ne tik iš javų salyklo, duonos, burokų, bet ir iš pieno, medaus, vaisių, uogų, žiedlapių, pumpurų, pyragų, sėklų ir net iš kadagio uogų.
Kulinarinio paveldo puoselėjimas
Šiandien kulinarinis paveldas yra ypač gyvas paveldas, jis nuolat keičiasi. Naujaisiais laikais daugelis turi galimybę siekti naujovių. Kaita vyksta, bet tai nėra nei tragedija, nei išnykimas, nes per visą kulinarinio paveldo istoriją vieni patiekalai išnykdavo, atsirasdavo nauji.
Yra žmonių, kurie stengiasi išsaugoti ir perduoti kulinarinio paveldo tradicijas jaunimui. Pavyzdžiui, Kretingos rajono Nasrėnų kaimo gyventoja Regina Simonaitienė saugo ir perduoda jaunimui žemaitiškų patiekalų - kastinio, cibulynės, spirgynės - gaminimo tradiciją. Ji gimė ir užaugo Nasrėnuose ir šių patiekalų gaminimo tradiciją perėmė iš savo mamos ir senelės.
Taip pat, Kartenos naminė duona kepama pagal senąsias tradicijas, o Kretingos dvaro saldaininė gamina autentišką grafienės šokoladą su kava ir cikorija pagal XVIII a. dienoraščiuose rastą grafienės Sofijos Tiškevičienės receptą.
tags: #didžioji #kulinarijos #enciklopedija #apžvalga