Didžiosios zylės: jaunikliai, kiaušiniai ir biologija
Didžioji zylė (Parus major) - vienas dažniausių ir geriausiai pažįstamų paukščių Lietuvoje ir visoje Eurazijoje. Šis žvirblinių paukščių būrio, zylinių šeimos atstovas išsiskiria savo spalvingumu, prisitaikymu prie įvairių aplinkų ir svarbiu vaidmeniu ekosistemose. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime didžiosios zylės biologiją, daugiausia dėmesio skirdami jos dauginimuisi, kiaušiniams ir jauniklių vystymuisi.
Bendroji charakteristika
Didžioji zylė yra nedidelis paukštis, kurio kūno ilgis siekia 13-15 cm, o masė - apie 18 gramų. Jos išvaizda gana ryški: viršugalvis, gerklė ir pagurklis juodi, skruostai balti, nugara gelsvai žalia, o pilvas geltonas su juoda juosta per krūtinę ir pilvo vidurį. Sparnai ir uodega melsvi. Patinų ir patelių apdaras panašus, tačiau patelių spalvos blankesnės, o juoda juostelė ant krūtinės ne tokia ryški. Jauniklių viršugalvis rusvas, o skruostai gelsvi.
Šis paukštis paplitęs didelėje teritorijoje - nuo Atlanto pakrantės iki Ochotsko jūros. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Baltąją jūrą, o pietuose tęsiasi iki Mažosios Azijos ir Viduržemio jūros pakrančių. Lietuvoje didžioji zylė yra viena iš dažniausių paukščių rūšių, čia kasmet peri 350 000-600 000 porų.
Gyvenimo būdas ir mityba
Didžiosios zylės yra aktyvios šviesiu paros metu, labai judrios ir vikrios. Jos dažniausiai laikosi medžių lajoje, arti kamieno. Didžiosios zylės minta įvairiu maistu - tiek augaliniu, tiek gyvūniniu. Jų racioną sudaro vabzdžiai, vorai, vabalai, jų lervos, musės, uodai, skruzdėlės, taip pat įvairių augalų sėklos. Veisimosi metu didžiosios zylės sulesa didelį kiekį vabzdžių, jų lervų ir vikšrų. Vienai šeimai, auginančiai 10-14 jauniklių, per parą reikia apie 100-140 gramų vabzdžių. Žiemą didžiosios zylės lesa lėliukes, kiaušinius, suaugusius vabzdžius, taip pat eglių, pušų, alksnių sėklas. Šie paukščiai dažnai lankosi lesyklose, kur lesa sėklas ir riešutus.
Dauginimasis: lizdavietės ir lizdo įrengimas
Didžiosios zylės lytiškai subręsta pirmaisiais gyvenimo metais. Pirmieji poruotis pradeda seni paukščiai, dažniausiai kovo viduryje. Lizdą suka patelė įvairiuose uoksuose, drevėse, inkiluose, pastatų plyšiuose, gyvenvietėse, soduose ir įvairiuose miškuose. Didžiosios zylės mielai įsikuria inkiluose, taip pat tuščiaviduriuose metaliniuose ar cementiniuose vamzdžiuose, įvairiose statinių ertmėse, primenančiose uoksus.
Taip pat skaitykite: Išsamus žvilgsnis į kulinariją
Lizdą patelė krauna iš žalių samanų, žolelių, kerpių, o gūžtą iškloja žvėrių plaukais, vilna, pūkais, rečiau - plunksnomis. Lizdo matmenys priklauso nuo uokso ar inkilo dugno ploto. Lizdą pradeda sukti balandžio antroje pusėje.
Kiaušiniai: dėtis ir perėjimas
Balandžio antroje pusėje - liepos mėnesį patelė padeda 8-13 (rečiau apie 16) baltų su rudai raudonomis dėmelėmis kiaušinių. Kiaušiniai ovalūs, balti arba balsvi, išmarginti smulkesnėmis ar stambesnėmis rudomis dėmėmis. Neretai bukajame kiaušinio gale dėmės sudaro vainikėlį. Dėtyje dažniausiai būna 8-12 kiaušinių. Patelė perėti pradeda, padėjusi paskutinį kiaušinį. Peri patelė 13-15 parų.
Jaunikliai: vystymasis ir priežiūra
Išsiritusių jauniklių galva ir nugara apaugusi pūkų kuokštais. Lizde jaunikliai išbūna 16-20 dienų. Tėvai maitina jauniklius įvairiais vabzdžiais, jų lervomis ir vikšrais. Maistas nešamas į lizdą kelis kartus per valandą. Apie 60% didžiųjų zylių porų per metus išveda dvi vadas. Antroji vada mažesnė ir perima kitame lizde. Palikusius lizdą jauniklius dar apie dvi savaites vedžioja ir maitina tėvai.
Tyrimai ir stebėjimai
Ornitologai atlieka įvairius didžiųjų zylių tyrimus, stebi jų populiacijas, migraciją ir elgesį. Žieduojant paukščius nustatyta, kad nemažai vietinės kilmės didžiųjų zylių gyvena sėsliai, o kitos yra tipiški migrantai. Rudenį per Lietuvą masiškai migruoja šiauresnių kraštų zylės.
1987 ir 1989 m. Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties ornitologų būrelio narys Deividas Makavičius Kuodžių miške iškeltuose inkiluose atliko uoksinių paukščių biologinius tyrimus. Buvo nustatytas kiaušinių svoris, dydis, jauniklių svoris ir suaugusių paukščių sparnų ilgis.
Taip pat skaitykite: Skonių istorijos Kaune
Didžiosios zylės reikšmė
Didžiosios zylės yra svarbūs ekosistemos dalyviai. Jos naikina kenksmingus vabzdžius, taip reguliuodamos jų populiacijas. Be to, didžiosios zylės yra svarbus maisto šaltinis plėšrūnams paukščiams ir žinduoliams. Šie paukščiai taip pat prisitaikę gyventi šalia žmonių, lankosi lesyklose ir yra mėgstami stebėti.
Kaip elgtis radus paukščių jauniklius?
Dažnai žmonės gamtoje randa paukščių jauniklius ir nežino, kaip pasielgti. Lietuvos ornitologų draugija rekomenduoja:
- Jei jauniklis yra apsiplunksnavęs, savarankiškai juda ir neturi akivaizdžių sužeidimo požymių, palikite jį ten, kur radote. Jo tėvai juo rūpinasi.
- Jei jauniklis yra plikas, įkelkite jį į lizdą, jei jis yra netoliese.
- Jei jauniklis sužeistas, kreipkitės į veterinarijos gydytoją arba gyvūnų globos organizaciją.
Taip pat skaitykite: Klaidų vengimas rašant didžiosiomis raidėmis
tags: #didžioji #zylė #jaunikliai #kiaušiniai