Australija: Unikalus žemynas pietų pusrutulyje
Australija, nutolusi nuo kitų žemynų ir pasižyminti savita gamta bei kultūra, yra išskirtinis žemės kampelis. Didžioji dalis šio žemyno plyti pietų pusrutulyje, atogrąžų ir subtropikų zonose, o tai lemia jo unikalų klimatą ir kraštovaizdį. Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius Australijos aspektus, pradedant jos geografine padėtimi ir reljefu, baigiant kultūrine įvairove ir lankytinais objektais.
Australijos geografinė padėtis ir reljefas
Australija - pats unikaliausias gyvenamas žemynas. Tai mažiausias žemės rutulio žemynas, beveik visa teritorija įeina į pietų pusrutulio atogrąžų ir subtropikų zoną. Jo plotas sudaro ¾ Europos teritorijos. Šis žemynas yra pietų pusrutulyje, tarp Indijos ir Ramiojo vandenynų. Jo plotas siekia 7,6 mln. km², užimdamas 5,1 % viso žemės sausumos ploto. Didžiausias ilgis iš vakarų į rytus yra 3983 km, o didžiausias plotis iš šiaurės į pietus - 3138 km. Tolimiausi žemyno taškai yra: šiaurėje - Jorko kyšulys, pietuose - Pietryčių kyšulys, vakaruose - Steep kyšulys, rytuose - Byrono kyšulys.
Kranto liniją rytuose skalauja Ramiojo vandenyno Koralų ir Tasmano jūros. Kranto linijos ilgis (be salų) - 27 948 km. Šiaurėje yra Jorko Kyšulio pusiasalis ir Arnhemo Žemės pusiasalis, pietuose - Eyre’o pusiasalis. Didžiausios įlankos: Didžioji Australijos įlanka, Karpentarijos įlanka, Juozapo Bonaparto įlanka, Kingo, Ryklių įlanka, Spencerio įlanka. Palei šiaurės rytinę pakrantę (Koralų jūroje) yra didžiausias pasaulyje koralų rifas - Didysis Barjerinis rifas (ilgis 2300 km); nuo Australijos jį skiria 15-45 km pločio lagūna.
Australija yra žemiausias ir plokščiausias žemynas, paviršiaus vidutinis aukštis siekia 330 metrų. Pagal reljefą skiriamos 3 dalys: Didysis Vandenskyros kalnagūbris, arba Rytų Australijos kalnai, Australijos, arba Centrinė, lyguma ir Vakarų Australijos plokščiakalnis.
Didysis Vandenskyros kalnagūbris tęsiasi lygiagrečiai su rytiniu krantu nuo Yorko Kyšulio pusiasalio iki Basso sąsiaurio. Jo ilgis - 3220 km, didžiausias plotis - 600 kilometrų. Šiaurėje kalnai vidutinio aukščio, plokščiomis viršūnėmis, pietuose - aukštesni, giliai suskaidyti upių slėnių; čia yra Australijos Alpės su aukščiausia žemyno viršūne - Kosciuškos kalnu (2228 m), Mėlynieji kalnai (didžiausias aukštis 1360 metrų). Didžiojo Vandenskyros kalnagūbrio vakariniai šlaitai nuolaidžiai leidžiasi į kalvotas lygumas.
Taip pat skaitykite: Žemės vandenų karalija
Australijos lyguma (apie 1000 km pločio) yra žemyno viduryje; tęsiasi iš šiaurės į pietus nuo Karpentarijos įlankos iki Didžiosios Australijos įlankos. Lygumos pietuose yra Flinderso kalnagūbriai, Lofty kalnai, rytuose - Grey, šiaurėje - Selwyno kalnagūbris.
Į vakarus nuo Australijos lygumos plyti Vakarų Australijos plokščiakalnis, kurio vidutinis aukštis - 300-600 metrų. Jo pakraščiai iškilę: šiaurėje - Kimberley plynaukštė, vakaruose - Hamersley kalnagūbris, pietvakariuose - Darlingo, rytuose - MacDonnellio kalnai, Musgrave’o kalnagūbris. Plokščiakalnio pietuose yra Nullarboro lyguma. Įdubusiame plokščiakalnio viduryje plyti dykumos: Didžioji Smėlio dykuma, Didžioji Viktorijos dykuma, tarp jų - akmeningoji Gibsono dykuma.
Žemyną sudaro senoji Australijos platforma ir rytuose prie jos prisišliejusi paleozojaus raukšlėtoji sritis. Srityje skiriamos 3 skirtingo amžiaus raukšlėtosios juostos: Adelaidės, Lachlano ir Naujosios Anglijos.
Klimatas ir krituliai
Australiją beveik per vidurį kerta Pietų (Ožiaragio) atogrąža. Žemynas yra 3 klimato juostose: subekvatorinėje, tropinėje ir subtropinėje. Tasmanijos salos pietinė dalis yra vidutinių platumų klimato juostoje. Oro masės dėl nedidelių paviršiaus aukščių juda netrukdomai iš šiaurės į pietus bei iš pietų į šiaurę ir beveik neiškreipia platuminės oro temperatūrų kaitos. Šilčiausio (sausio) mėnesio vidutinė temperatūra žemiau 20 °C nukrinta tik pačiuose pietuose, šalčiausio (liepos) žemiau 10 °C - tik žemyno pietryčiuose ir kalnuose.
Aukščiausia oro temperatūra (52,8 °C) užregistruota 1889 Cloncurry, žemiausia (-23,0 °C) - 1994 netoli Kosciuškos kalno. Karščiausia vieta yra Marble Baras (Vakarų Australijoje), čia 1923 lapkritį-1924 balandį 160 d. iš eilės temperatūra buvo aukštesnė kaip 37,8 °C, aukščiausia 49,1 °C. Žemyno viduryje dideli paros temperatūros svyravimai - dieną pakyla iki 50, naktį nukrinta žemiau 0 °C.
Taip pat skaitykite: Išsamus žvilgsnis į kulinariją
Drėgnus vėjus iš Ramiojo vandenyno sulaiko Didysis Vandenskyros kalnagūbris. Jo rytiniuose šlaituose per metus iškrinta daugiau kaip 750 mm kritulių, kai kur iki 1500 milimetrų. Vasarą žemyno šiaurėje susiformuoja žemo slėgio sritis; tada iš šiaurės į žemyną iki 22° pietų platumos prasiskverbia drėgnieji pusiaujo musonai. Gausiausiai lyja tarp 16 ir 19° pietų platumos. Drėgniausia vieta yra Tully (Kvynslande), kur per metus iškrinta vidutiniškai 7773 mm kritulių. Drėgnasis sezonas šiaurinėje pakrantėje trunka 6-7, piečiau - 3-5 mėnesius.
Kritulių daugėja koncentrinėmis zonomis į žemyno pakraščius, tačiau pietinės ir vakarinės pakrantės sausringos. Didelėje dalyje (apie 40 %) žemyno teritorijos per metus iškrinta mažiau kaip 250 mm kritulių (prie Eyre’o ežero 130-170 mlimetrų). 73 % Australijos teritorijos sudaro aridinės sritys.
Vandens telkiniai
Apie 60 % Australijos teritorijos užima nenuotakūs plotai. Juose yra išdžiūstančių upių - krykų (daugiausia Vakarų Australijos plokščiakalnyje). Į Indijos vandenyną įteka upės, surenkančios vandenis iš 33 %, į Ramųjį vandenyną - iš 7 % žemyno teritorijos. Vandenskyrą tarp vandenynų sudaro Didysis Vandenskyros kalnagūbris. Į vakarus nuo jo teka Murray (baseinas užima 16 % žemyno teritorijos) ir jo intakai: Darlingas (ilgiausia Australijos upė), Murrumbidgee, Lachlanas. Upės patvinsta vasaros pradžioje; sausuoju metų laiku Darlingas ir Lachlanas išdžiūsta. Šiaurės Australijos upės vandeningos tik drėgnuoju metu; vandeningiausia - Fitzroy.
Australijos vakaruose, viduryje ir pietuose yra 763 druskingi ežerai, kurie retai būna vandeningi. Didžiausias jų - Eyre’o ežeras; jo plotas nepastovus (maksimalus apie 15 000 km2). Nenuotakiose srityse gausu požeminio vandens.
Dirvožemiai
Į šiaurę nuo 30° pietų platumos dirvožemiai tropiniai, į pietus - subtropiniai. Vidiniuose Australijos plotuose vyrauja primityvūs pusiau sutvirtinti smėlžemiai. Aplink Centrinės lygumos druskingus ežerus - druskožemiai. Žemyno šiaurėje ir rytuose (iki 28° pietų platumos) raudonai geltoni geležžemiai. Didžiajame Vandenskyros kalnagūbryje (į pietus nuo 28° pietų platumos) geležingi raudoni ir geltoni geležžemiai. Australijos Alpių viršūnėse - kalnų pievų kalkžemiai, potvynių užliejamose žemumose - uždruskėję durpžemiai.
Taip pat skaitykite: Viskas apie didžiųjų zylių kiaušinius
Augalija ir gyvūnija
Australijos ir Tasmanijos flora sudaro savitą Australijos floristinę sritį, kuri nuo kreidos periodo vystėsi savarankiškai. Iš 12 000 rūšių augalų 9100 - endeminės: eukaliptai (600 rūšių), akacijos (480), grevilėjos (200), kazuarinos, banksijos, ksantorėjos, tristanijos, triodijos, spinifeksai. Labai gausios mimozinių ir mirtinių augalų šeimos (daugiau kaip po 1000 rūšių).
Didesnėje žemyno dalyje - savanos, tropinės ir subtropinės pusdykumės ir dykumos, kai kur apaugusios eukaliptų ir akacijų krūmais (skrebais), miglinių šeimos augalais. Žemyno pakraščiuose (išskyrus vakarinius) auga miškai: šiaurėje - subekvatoriniai sezoniškai drėgni ir drėgnieji, rytuose - subtropiniai sezoniškai drėgni, pietuose ir pietvakariuose - subtropiniai mediteraniniai kietalapių miškai. Miškai užima tik 4,5 % ploto.
Gyvūnija priklauso Australinei sričiai, kuri dar apima Tasmaniją, Naująją Gvinėją, Saliamono, Bismarcko, Naujosios Zelandijos, Melanezijos, Mikronezijos, Polinezijos, Havajų salas ir dalį Mažųjų Sundos salų. Aukštesnieji žinduoliai - tik šikšnosparniai ir pelės; yra atvežtų ir sulaukėjusių šunų dingų, kiaulių, triušių, lapių. Vyrauja sterbliniai - 7 šeimos (apie 50 genčių, daugiau kaip 160 rūšių, tarp jų apie 50 rūšių kengūrų). Iš kloakinių žinduolių Australijoje ir Tasmanijoje veisiasi ančiasnapiai, Australijoje, Naujojoje Gvinėjoje ir Tasmanijoje - echidnos. Iš kengūrų Tasmanijoje gyvena endeminė rūšis - rusvapilviai filanderiai. Konvergencijos būdu Australijoje išsivystė sterblinių grupės, atitinkančios aukštesniųjų žinduolių biologines grupes: sterbliniai vilkai (jau išnykę), sterblinės kiaunės, sterblinės skruzdėdos, sterbliniai kurmiai, vombatai. Paplitusios sterblinės pelės, bandikutai. Gausu paukščių: kazuarų, emu, rojaus paukščių, didžiakojų vištų, papūgų kėjų, pelėdinių papūgų, nimfinių papūgėlių, kakadu, lyrauodegių, juodųjų gulbių. Iš roplių paplitusios apykaklėtosios agamos, gigantiniai varanai, taipanai, lapauodegiai gekonai, molochai, molukų burdriežiai, iš varliagyvių - Australijos rupūžės, liopelmos. Būdingos žuvys - Australijos ragadančiai.
Kultūrinė įvairovė ir miestai
Australija - daugiakultūrė šalis, kurioje susipina įvairių tautų tradicijos ir papročiai. Tai atsispindi ir didmiesčių gyvenime, kuriuose gyvena didžioji dalis australų. Visi Australijos didmiesčiai (juose gyvena 90% australų) "sudygę" pakrantėje ar netoli jos. Pravažiavome Viktorijos sostinę Melburną, Kvinslando - Bisbeną, Pietų Australijos - Adelaidę bei visos šalies - Kanberą, "nuo nulio" suprojektuotą XX a. Būdamas tuose megapoliuose sunkiai patikėtum, kad tebesi rečiausiai gyvenamame žemyne (neskaičiuojant Antarktidos).
Tačiau didmiesčiai Australijoje pasirodė mažiau įdomūs už gamtą. Architektūra nelabai vaizdinga - centruose vyrauja visais atžvilgiais vidutiniški dangoraižiai, priemiesčiuose - vienaukščiai namai; ir tie, ir anie daugiausiai statyti pokariu. Kultūriškai Australijos miestai atrodo visų, taigi ir niekieno: anglakalbius išeivius iš Britanijos čia 1950-1980 m. pildė pietų ir rytų europiečiai, vėliau geltonodžiai, arabai ir indai, šiandien atvyksta ir afrikiečiai. 25% Australijos gyventojų gimę svetur, 50% abu tėvai užsieniečiai. Ir šiais laikais Australija kasmet "pašaukia" 190 000 teisėtų imigrantų, it vedina kadais net oficialiu šūkiu "populate or perish" ("apsigyvendinti arba žūti").
Sidnėjus
Sidnėjus - didžiausias Australijos miestas ir ekonominė sostinė. Jo operos teatras ir uosto tiltas puikuojasi gražiausių pasaulio pastatų knygose. Sidnėjus supa didžiausią pasaulyje natūralų uostą. Automobilį palikę viename į jį išsišovusių kyšulėlių plaukėme į centrą laivu. Tiksliau, vandens autobusu, prieplaukoje po prieplaukos skubiai surenkančiu vienaukščių prabangių priemiesčių gyventojus ir plukdančiu juos į Žiedinę prieplauką (Circular Quay) miesto centre.
Abu žymiausi Sidnėjaus pastatai - Uosto tiltas ir Operos teatras - irgi greta vandens, įrėminę Žiedinę prieplauką, kurioje be nuolat zujančių “autobusų” švartuojasi ir kruiziniai laivai. Sidnėjaus uosto tiltas statytas 1932 m. Arkinė konstrukcija bei šoniniai art deco stiliaus bokšteliai pasirinkta grožio. Tilto papėdėje išlikęs šioks toks “senamiestis”, vadinamas Uolomis. Kadaise tai buvo vargšų namelių eilė palei sandėlius, bet šiandien juose įsikūrė restoranai ir galerijos.
Idealistinis australiškas požiūris sako, kad pakanka visus priimti ir suteikti pilietybę - ir jie taps australais (pilietybės galima prašyti vos po 4 metų gyvenimo šalyje - tereikia išlaikyti tokį paprastą egzaminą, kad mėgindamas klausimus aš visus kartus “išlaikiau”). Tačiau realybėje visi imigrantai turi savo kultūras, perduodamas iš kartos į kartą.
Sidnėjiečiams arčiausi - Žydrieji kalnai. Ten - iščiustyta ir išlaižyta žaluma. “Laukinius” slėnius gali stebėti iš net dviejų specialiai tam įrengtų lynų keltuvų. Tai - Scenic World. Į jį perki bilietą visai dienai it į atrakcionų parką, bet smagumas ne aštriuose pojūčiuose, o apylinkių grožyje. Žydrųjų kalnų aukštis vos ~800 m, bet dėl vėsesnių orų ten birželį švenčiama Jolė - germanų pagonių Kalėdos.
Kanbera
Už 287 km nuo Sidnėjaus stūgsanti Australijos tikroji (politinė) sostinė Kanbera - visiškai kitokia. Analogų pasaulyje jai mažai, mat miestas XX a. pradžioje tiesiog pastatytas tuščioje vietoje. Kūrybingi architektai gatvėmis išvagojo geometrinių formų rajonus ir “pamiršo” suprojektuoti dangoraižius.
1901 m. suvienijus Australiją Sidnėjus nepasidalino sostinės titulo su Melburnu. Todėl vyriausybę ir parlamentą sutarta įkurti tarp abiejų miestų. Šitaip gimė Kanbera. Miestui labai tinka pavadinimas, aborigeniškai reiškiantis “Susitikimo vieta”. Čia suvažiuoja biurokratai, politikai, ambasadoriai. Atlikę savo darbus išvyksta.
Kanberos širdis - dviem automobilių žiedais įrėminti postmodernistiniai, it kalne paskendę parlamento rūmai (1988 m.), su metalo strypų piramide ir “pagrindine šalies vėliava” ant stogo. Kanberoje valdžia - atvira; australai siekia, kad čia suvažiuotų seni ir jauni iš viso kontinento ir savo akimis išvystų, kur ir kaip veikia jų televizoriuose ir monitoriuose vis šmėžuojanti politinė sistema.
Priešais senus 1927 m. Australijos Senato rūmus nuo pat 1972 m. įkurtos aborigenų “palapinių ambasados” transparantai šaukia, kad ta demokratija palanki ne visiems. Didžioji Kanberos dalis - nuobodūs XX a. vidurio pastatai, kažkiek primenantys Lietuvos miegamuosius rajonus, pridengti parkų medžiais (tuomet pasaulio architektai žavėjosi miesto-sodo idėja).
Visas Kanberos centras - didelis magistralių trikampis, kurio kampuose - parlamentas, komercinis centras ir gynybos štabas. Kiekvienas Australijos miestas didžiuojasi savo karo memorialu, bet nė vienas neturi nieko panašaus į kanberietiškąjį.
Gamta ir lankytinos vietos
Australija garsėja savo unikalia gamta ir įspūdingais kraštovaizdžiais. Paieškojus Australijos nuotraukų “Google” sistemoje, greta Uluru, Sidnėjaus ir kengūrų išvysite ir Australijos pajūrio - vieno ilgiausių pasaulyje - idiliškus vaizdus. Australams platūs ir tiesūs geltono smėlio paplūdimiai - neatskiriama kultūros dalis, į kurortus traukte traukianti saulės vonių mėgėjus ir banglentininkus. Netoliese (Australiškais mastais 500 km - nedaug) - pasaulio gamtos stebuklas - Didysis barjerinis rifas.
Tereikia kirsti plačius vienaukščių namų priemiesčius gylyn į žemyną ir laukia gamta - Žydrieji kalnai prie Sidnėjaus, Lamingtono džiunglės prie Gold Kosto… Ten ji dar “prijaukinta turizmui”, bet dar keli šimtai kilometrų - ir plyti kone žmogaus nepalytėtos dykros, kalvos, upeliai ir senvagės. Ten dykuma, rodos, begalinė. Autbeko dykuma Kvinslande primena begalinę pievą, vadinamą 'krūmais' (bush).
Mūsų 4000 km kelias per Autbeką - pro pasaulio opalų sostinę Kuber Pedį (kur žmonės karščių vengia gyvendami po žeme), įspūdingas uolas (Uluru, Kata Čuta), už Telšius mažesnę dykumų sostinę Alis Springsą (didžiausią miestą ~1000-2000 km atstumu į visas puses), kaimelius su medinėmis XIX a. požeminėmis bažnyčiomis.
Tiesa, ir Australijos miestuose nuo gamtos net norėdamas nepasislėpsi. Gatvėse staugte staugia paukščiai, paplūdimiams graso rykliai ir nuodingos medūzos, o priemiesčiams - miškų gaisrai. Dažname mieste yra Australijos gyvūnų parkai, kur daug vietinių žvėrių (kengūros, koalos) yra pakankamai ramūs, kad būtų leidžiama lankytojams įeiti į jų narvus, glostyti, šerti.
Kvinslandas
Iš visų Australijos valstijų labiausiai man patiko Kvinslandas. Jis tiesiog kupinas žemyno dvasios. Dauguma užsienio turistų čia atklysta pamatyti mažytę Didžiojo Barjerinio rifo atkarpėlę. Kol pro žemės ūkio tėvonijas pasiekėme karštąją pakrantę, įveikėme atstumą, lygų keliui nuo Vilniaus iki Briuselio. Bet tai juk irgi Australijos esybė.
Vienas pakelės miestelių - Longryčas, garsus savo Australijos gyvulininkų šlovės galerija. Tai - ištisas muziejus pagerbiantis tuos, kurie įsisavino šiuos atokius sausus plotus - sužinojome apie jų pramogas, darbą, gresiančias nelaimes (sausras, potvynius, skėrių ir pelių antplūdžius). Kvinslando Autbekas - fermų žemė. Aborigenų ten jau mažai, dauguma retų sutiktųjų - užgrūdinti “oziai” (britų kilmės australai) auliniais batais, purvinomis skrybėlėmis. Jie valdo milžiniškas (iki 15 000 km2 ploto!) 100-150 metų skaičiuojančias fermas.
Kiekvienas gyvulininkas turi mokėti “apgauti gamtą”. Vieni supila tvenkinius iš Didžiojo artezinio baseino, 3 km gylyje besidriekiančio po dauguma Kvinslando žemių (be jo nebūtų Australijos gyvulininkystės). Kiekvienoje gyvenvietėje - nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių gyventojų. Kaip įprasta Australijoje, lygiagrečios gatvės miestą dalija į stačiakampius, apstatytus senais namais.
Dažnas miestelių “viduryje niekur” kuo nors didžiuojasi. Maunt Aiza [Mount Isa] turi didžiausią pasaulio vario kasyklą. Longryčo regioniniame oro uoste stovi Boeing 747, nes šiose apylinkėse įkurta nacionalinė aviakompanija Qantas. Anakio (Anakie) apylinkėse net eilinis žmogus gali rasti brangakmenių - it Baltijos pakrantėje gintarų (kiek visokių gėrybių po ta Australijos žeme!).
Kelionės po Australiją
Australijoje populiaru keliauti gyvenamaisiais automobiliais ar priekabomis ir nakvoti jose pakelės aikštelėse. Šimtus, o vieną dieną net virš tūkstančio, kilometrų įveikti būdavo lengviau, nei Europoje: geri keliai, jokių miestelių, eismo, kelių policijos, reti vingiai. Kasryt pasitikdavo vis kitokia gamta - bėgant mylioms smarkiai pakisdavo ir augalija, ir klimatas, ir net dienos trukmė.
Transporto prasme apsilankymas Australijoje - it vizitas į praeitį. Mūsų proseneliams, gyvenusiems “arklio eroje”, iki artimiausios gyvenvietės irgi tekdavo važiuoti valandas, iki sostinės - visą dieną.
tags: #australija #didzioji #dalis #plyti #pietu #pusrutulyje