Didžiausias sienos apšvietimas: pietūs, rytai, vakarai ir architektūriniai sprendimai
Architektūra ir menas visada buvo glaudžiai susiję, o sienų apšvietimas vaidina svarbų vaidmenį kuriant estetišką ir funkcionalią erdvę. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip skirtingos sienų orientacijos - pietūs, rytai ir vakarai - veikia apšvietimą ir kaip tai įtakoti architektūriniai sprendimai. Taip pat panagrinėsime inovatyvius sprendimus, tokius kaip fazę keičiančios medžiagos, aktyvūs ir pasyvūs namai, kurie padeda optimizuoti apšvietimą ir energijos vartojimą.
Sienų apšvietimo svarba architektūroje
Šiuolaikinį žmogų menas lydi visą gyvenimą. Visa žmogaus aplinka, buitis ir būtis, kasdienybė ir laisvalaikis vienaip ar kitaip susijusi su menu. Meno kūriniai atspindi visuomenės kultūros lygį, o asmenybės meno suvokimas nusako jos išprusimą, išsilavinimą ir meninį skonį. Sienų apšvietimas yra neatsiejama architektūros dalis, turinti didelę įtaką pastato estetikai ir funkcionalumui. Dailės kūrinys architektūroje yra ne puošmena, o sudėtinė kompozicijos dalis, architektūros elementas. Apšvietimas gali pabrėžti architektūrinius elementus, sukurti jaukią atmosferą arba atvirkščiai - pabrėžti erdvės didingumą.
Fazę keičiančios medžiagos (FKM) ir jų pritaikymas
Pastaraisiais metais fazę keičiančių medžiagų (FKM) naudojimas statyboje įgauna pagreitį. Tokios medžiagos itin vertingos pastatų energijos vartojimo efektyvumui gerinti. Kas bendro tarp tirpstančio ledo ir betono? Kaip atsakymas į šį klausimą susijęs su Europos Sąjungos direktyva iki 2050-ųjų pasiekti, kad didžioji dalis pastatų būtų efektyviai pertvarkyti į beveik nevartojančius energijos?
Ledas, kuris tirpdamas tampa vandeniu, yra fazę keičianti medžiaga; tokia medžiaga yra ir sviestas, tirpdamas pavirstantis skysčiu. Kai medžiaga keičia fazę, ji taip pat sugeria ir išskiria energiją. Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Frederiko universiteto (Kipras) mokslininkų tyrime pateikiami pagrįsti duomenys apie tai, kaip fazę keičianti medžiaga veikia pastatų energetinį efektyvumą.
Lietuvos ir Kipro mokslininkai atliko tyrimą skirtinguose Europos regionuose, siekdami apskaičiuoti fazę keičiančių medžiagų naudojimo efektyvumą esamų pastatų energetiniam atnaujinimui. Darbe nagrinėjamas fazę keičiančių dangų panaudojimas Europoje įvairiomis meteorologinėmis sąlygomis, analizuojant visas pagrindines pastato orientacijas.
Taip pat skaitykite: Gidas po San Paulą
Tyrimo metodika ir rezultatai
Pirmiausia, šaltesnėmis sąlygomis šios medžiagos sugeria daugiau energijos. „Tyrimo metu sukūrėme energijos atsipirkimo laikotarpio koncepciją, atspindinčią pusiausvyrą tarp energijos, sunaudotos šioms medžiagoms gaminti, ir gaunamos jas naudojant. Energijos atsipirkimo laikotarpis parodo, per kiek laiko fazę keičiančių medžiagų sutaupoma energija atpirks jų gamybos energijos sąnaudas“, - aiškina P. Fokaides.
Tyrimas atskleidė, kad fazę keičiančių medžiagų naudojimas tam tikrais atvejais gali padėti sutaupyti energijos - nuo 0,24 iki 29,84 kWh/m2. Ilgiausias energijos atsipirkimo laikotarpis nustatytas šiltesnio klimato kraštuose, o trumpiausias - šaltesnėse vietose. Optimaliausia pastato pusė - vakarai ir rytai Atėnuose, rytai ir šiaurė Milane ir šiaurė Kopenhagoje.
„Sukurtas skaitmeninis modelis suteikia galimybę atlikti terminį įvertinimą įvairiomis sąlygomis ir gauti tikslius rezultatus. Pagrindinis Europos Sąjungos tikslas - darni aplinkos plėtra. Mūsų tyrimas gali labai prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo“, - įsitikinusi E. Kaklauskaitė. Anot P. Fokaides, naujajame mokslininkų tyrime nagrinėjamos iki tol mokslinėje literatūroje netyrinėtos temos.
KTU mokslininkai teigia, kad darbe pateikta metodika ir duomenų rinkinys gali būti panaudoti toliau plėtojant pastatų šiluminio vertinimo priemones. Šiuo metu komanda pradeda naują 1,5 mln. vertės projektą, kuriame pagrindinis dėmesys bus skiriamas gautų rezultatų skaitmenizavimui. Pavyzdžiui, galėtų būti kuriami išmanieji jutikliai, skirti pastato elementų šiluminių charakteristikų matavimui realiu laiku, ir kitos technologijos.
Sienų orientacija ir apšvietimas
Pietinė orientacija
Pietinė pastato pusė gauna daugiausiai saulės šviesos visą dieną. Tai gali būti privalumas šaltuoju metų laiku, nes saulės šviesa šildo patalpas. Tačiau vasarą pietinėje pusėje esančios patalpos gali perkaisti, todėl reikalingos priemonės nuo perkaitimo, pavyzdžiui, žaliuzės, stogeliai arba specialūs stiklai.
Taip pat skaitykite: Stalo dekoras šventėms
Rytinė orientacija
Rytinė pusė gauna švelnią rytinę saulės šviesą. Tai idealus pasirinkimas miegamiesiems arba darbo kambariams, nes rytinė saulė padeda natūraliai pabusti ir suteikia energijos dienos pradžiai. Tačiau rytinė saulė nėra tokia intensyvi kaip pietinė, todėl nereikia specialių priemonių nuo perkaitimo.
Vakarinė orientacija
Vakarinė pusė gauna intensyvią popietinę ir vakarinę saulės šviesą. Tai gali būti privalumas vėsesniu metų laiku, tačiau vasarą vakarinėje pusėje esančios patalpos gali labai įkaisti. Norint išvengti perkaitimo, reikalingos efektyvios žaliuzės, stogeliai arba ventiliacijos sistemos.
Aktyvūs ir pasyvūs namai
Pasyvūs namai
Pasyvus namas - tai energiją taupantis pastatas, daugelio smulkių ir stambių, kruopščiai tarpusavyje suderintų namo elementų (atitvarinių konstrukcijų ir inžinerinių įrenginių) visuma, kuri pasiekiama Pasyvaus namo planavimo programa nagrinėjant skaitmeninį pastato modelį, architektūrinių sprendinių bei konstrukcijų ekonominį pagrįstumą bei jų įtaką pastato energiniam efektyvumui. Pasyvaus namo kūrime visi jo dalyviai labai svarbūs: užsakovas, architektas, inžinieriai, techninis prižiūrėtojas, rangovas.
Pasyvaus namo standartas - kokybinių reikalavimų, kurie turi būti išlaikyti projektuojant ir statant pasyvų namą, visuma.
- Komforto reikalavimai turi būti išlaikomi visais metų laikais.
- Nepermatomų statybinių konstrukcijų šilumos laidumo koeficientas (U reikšmė) turėtų neviršyti: sienų - 0,15 W/(m²K).
- Langų ir kitų permatomų konstrukcijų U reikšmė turi neviršyti 0,8 W/(m²K);
- Namo kiekviename kambaryje turi būti įrengtas mažiausiai vienas atidaromas langas.
- Į namo kambarius paduodamo oro temperatūra neturi būti žemesnė nei 17 laipsnių, o vėdinimo sistemos įrenginio keliamas triukšmas neturi viršyti 25 dBa.
- Turi būti atitinkamai subalansuotas patalpų kiekis vakarinėje ir rytinėje namo dalyje iki 15 proc., priešingu atveju reikalinga numatyti dirbtinio, mažiausiai 75 proc. šešėliavimo galimybę. Į pietus orientuotų patalpų plotas turi būti ne mažesnis nei 25 proc.
Pasyvaus namo privalumai:
Taip pat skaitykite: Didžiausias vandenyno gylis
- Mažas energijos suvartojimas.
- Aukštas komforto lygis.
- Sveikas patalpų mikroklimatas.
Aktyvūs namai
Aktyvus namas - įdarbintas pasyvus: kaip ir pasyvus namas, jis ypač gerai izoliuotas, suvartojantis mažai energijos, įeinantis šviežias oras gali būti pašildomas išeinančiu iš vidaus (rekuperacijos sistema), šilumos šaltinis - geoterminis šilumos siurblys, langai orientuoti į pietų pusę, į šiaurės pusę atsukami techninių patalpų ir san. mazgų langai teužima 10-30% visų langų ploto. Aktyvaus namo langų plotas į pietų pusę, lyginant su pasyviuoju, gerokai padidinamas, kad gauti kuo daugiau saulės šviesos ir šilumos. Nuo perkaitimo vasarą saugo specialios žaliuzės bei stogeliai.
Tokiu būdu namas ne tik pasyviai naudoja saulės energiją, bet ir aktyviai - visos jo plokštumos pagal galimybę orientuotos į saulėtą pusę, jose integruoti fotovoltiniai elementai, gaminantys elektros energiją, kurios perteklių vasarą galima parduoti į centralizuotus tinklus, o žiemą iš jų gaunami elektros energijos poreikiai būna mažesni, negu vasarą parduodami. Taip pat į pietų pusę atsuktose plokštumose integruojami saulės kolektoriai karštam vandeniui ruošti, kurių darbą žiemos metu dažniausiai optimizuoja šilumos siurblys. Tai ir vadinama aktyviąja energijos gamyba, kai pastatas ne tik pats apsirūpina reikiama energija, bet ir pagamina papildomą jos kiekį.
Aktyvaus namo privalumai:
- Energijos gamyba vietoje.
- Mažas energijos suvartojimas.
- Sveikas patalpų mikroklimatas.
- Ekonomiškumas ir ekologiškumas.
Sienų tapybos tradicijos ir inovacijos
Sienų tapyba viena seniausių vaizduojamosios dailės formų taikomų architektūroje. Joje naudojamos įvairios medžiagos ir atlikimo technikos. Seniai žinomas sienų ir lubų dekoravimas - freskos technika. Freska, tai sieninė tapyba vandeniu skiestais dažais, ant specialiai paruoštos sienos. Dažų mišiniai liejami ant sienos, lengvai sudrėkinto grunto paviršiaus, kuriam džiūvant susidaro anglairūgštės plėvelė, užfiksuojanti bei sustiprinanti dažus sienos paviršiuje. Be freskos sienų tapyboje naudojama ir temperos technika. Sieninė tapyba dažnai atliekama mišria temperos ir freskos technika. Naudojant šias freskos tapybos kompozicijoje gali pavaizduoti figūras ir daiktus keliais planais, sukurti iliuzinę erdvę, suteikti formai šviesos ir šėšėlių žaismingumo. Freska reikia atlikti per trumpą laiką, kol neišdžiuvo tinkas. Freska labai klestėjo Italijos renesanso architektūroje. Žymiausi renesanso meistrai L.da Vinčis, Rafaelis.
Šiuolaikinėje architektūroje sienų tapyba taip pat išlieka populiari, derinant tradicines technikas su naujomis medžiagomis ir technologijomis.
tags: #didžiausias #sienos #apšvietimas #pietūs #rytai #vakarai