Didelio karoso receptai ir žvejybos paslaptys
Karosas - populiari žuvis Lietuvoje, aptinkama įvairiuose vandens telkiniuose. Tačiau norint sugauti didelį, verta žinoti keletą gudrybių. Šiame straipsnyje aptarsime, kur ir kada ieškoti didelių karosų, kokius masalus naudoti, bei pateiksime kelis receptus, kaip skaniai paruošti šią žuvį.
Kur ieškoti didelių karosų?
Nors karosų galima rasti įvairiose „balose“ ir sodžiaukose, norint suvilioti didesnį egzempliorių, teks ieškoti didesnio vandens telkinio. Tai gali būti nedidelis tvenkinys, pratekantis ežeriukas ar net Kauno ir Kuršių marios. Tokiuose vandens telkiniuose, kur be karosų apstu ir plėšriųjų žuvų, jie gali išaugti tikrai dideli. Daugelyje vietų nendrynais apžėlę seklūs Kuršmarių atabradai meškeriotojui neprieinami, tačiau Drevernos upės žiotyse galima rasti „langų“, lyg specialiai jums iškirstų nendrių sienoje ir atveriančių priėjimą prie protakų, į kurias ankstyvais rytais atplaukia stambūs karosai, kuriais pastaruoju metu ėmė garsėti Kuršių marios.
Kada geriausias laikas žvejoti didelius karosus?
Norint žvejoti išskirtinai tik didelius karosus, teks keltis vos švintant arba praleisti prie vandens visą vakarą ar net naktį. Būtent tamsiuoju paros metu dideli karosai yra daug drąsesni ir aktyviau maitinasi. Dabar pačios trumpiausios vasaros naktys - regis, nespėjo visiškai sutemti, o dangus jau pilkėja, vanduo protakose tarp meldų sužvilga tamsiu metalo spindesiu ir virš galvos praskrieja pirmi paukščiai, skubantys rinkti maistą lizduose cypsintiems jaunikliams. Žuvys taip pat prisitaiko prie greitos nakties ir dienos kaitos ir skuba į ganyklas, besidriekiančias sekliuose Kuršių marių pakraščiuose, kol saulė nenutvieskė vandens ir jis netapo permatomas iki pat dugno kaip krištolas.
Kokią įrangą naudoti?
Pats paprasčiausias būdas sugauti karosą - itin jautri plūdinė meškerė, tačiau ji turi ir didžiulį trūkumą. Ne paslaptis, kad dideli karosai kimba ypač atsargiai. Kartais jų kibimas primena išrankiojo lyno „stilių“: plūdė vos prineria, vėl išneria, virpa ir t.t., todėl tuose vandens telkiniuose, kur dugnas nepadengtas itin dideliu dumblo sluoksniu, patogiausia bus dugninė meškerė ir „Method“ tipo šėryklėlė. Tokio tipo šėrykla su trumpu pavadėliu ir masalu ant „plauko“ sistemos - „mirtini“ spąstai dideliam karosui. Vos tik jam įsiurbus masalą, kabliukas jau būna nasruose, o dėl šėryklėlės svorio įvyksta savaiminis pasikirtimas. Atsižvelgiant į tai, kad Kuršių marių protakose gylis retai viršija pusę metro, reikalingas taiklus meškerykotis. Nesiūlyčiau tokiai žūklei vadinamųjų „match“ plūdinių - kur kas geresnė kokybiška bolonijos stiliaus palaidynė.
Kokius masalus naudoti dideliems karosams?
Nors dideli karosai su malonumu ryja ir gyvūninės kilmės masalus, bet smulkmė juos mėgsta lygiai taip pat. Todėl norint sulaukti didelio karoso kibimo, teks naudoti išskirtinai augalinės kilmės masalus. Tai gali būti konservuoti ar šutinti kukurūzai, kelios kruopos, granulės ar net maži baltyminiai kukuliai. Dideliam karosui, kaip ir jo tolimam pusbroliui šapalui, ypač patinka nemažas gabalas batono minkštimo, užmautas ant 8-10 nr. kabliuko. Marių karosai labiausiai vertina sliekus, todėl stveria net ir būdami sotūs. Be to, dėl tokio maistingo kąsnio jie ne prieš ir pakonkuruoti tarpusavyje.
Taip pat skaitykite: Mėsos kepimo receptai ir patarimai
Auksinis ir sidabrinis karosas: skirtumai
Kaip žinote, Lietuvos vandenyse gyvena dviejų rūšių karosai: senasis, čiabuvis, auksinis karosas, ir „imigrantas“ sidabrinis karosas. Pastarasis jau spėjęs plačiai įsitvirtinti daugumoje Lietuvos vandenų ir yra aktyviai meškeriotojų gaudomas. Jo kibimo „stilius“ yra drąsesnis, sidabrinukas dažnai masalą griebia ir viduriniuose vandens sluoksniuose. Tuo tarpu jo pusbrolis „auksinukas“ - mieliau renkasi ant dugno gulintį masalą. O auksinio karoso kibimas ir jo pastangomis kuriami plūdės „viražai“ atrodo ypač įspūdingai ir gali iš kantrybės išvaryti net ir geležinius nervus turintį meškeriotoją.
Receptai: kaip skaniai paruošti karosą
Štai keli receptai, kaip skaniai paruošti karosą:
Keptas karosas marinate
Ingredientai:
- Karosai
- Miltai
- Druska
- Pipirai
- Svogūnai
- Actas
- Cukrus
- Prieskoniai (kvapnieji pipirai, lauro lapai ir kt.)
- Vegeta (nebūtina)
Gaminimas:
- Žalią žuvį išvoliojame miltų, druskos ir pipirų mišinyje ir iškepame keptuvėje.
- Į stiklainius dedame svogūnų, tada keptos žuvies, vėl svogūnų (čia jau kaip norisi, daugiau/ mažiau).
- Užverdam vandenį su actu ir cukrumi, į pabaigą sudedam prieskonius ir vegetą, užpilam žuvį ir sterilizuojam stiklainius, kol marinatas stiklainiuose užvirs.
- Tada užsukam. Palaikom savaitę, atsidarom, valgom.
Keptas karosas drebučiuose
Ingredientai:
- Karosai
- Prieskoniai žuviai
- Druska
- Smulkiai pjaustyti svogūnai
- Burokine tarka tarkuotos morkos
- Vanduo
- Actas arba citrinos rūgštis
- Cukrus
Gaminimas:
- Žuvį nuvalome, supjaustome pageidaujamo dydžio gabaliukais (kaulų neišpjaustome, nes jie reikalingi drebučiams), pabarstome prieskoniais, druska ir iškepame (prieš kepant volioti miltuose ar kt. nereikia).
- Pakepiname smulkiai pjaustytus svogūnus ir burokine tarka tarkuotas morkas.
- Dedame į stiklainius keptą žuvį, į tarpukus įterpiame pakepintų svogūnų su morkomis ir visą tą gėrį užpilam išvirtu marinatu.
- Marinatą verdu iš vandens, acto ar citrinos rūgšties, druskos ir cukraus.
Troškintas karosas su vynu ir konjaku
Ingredientai:
- Karosai (nulupti gabaliukai)
- Svogūnas
- Sviestas
- Miltai
- Vanduo
- Vynas
- Prieskoniai
- Česnakas
- Druska
- Konjakas
Gaminimas:
- Svogūną supjaustykite griežinėliais.
- Griežinėlius pakepinkite svieste ir įberkite miltų.
- Įpilkite truputi vandens ir padarykite tyrę.
- Supilkite vyną ir padažą užvirinkite.
- Sudėkite prieskonius ir česnaką. Pasūdykite.
- Sudėkite nuluptus žuvies gabaliukus. Nemaišę kepkite apie 5 minutes.
- Konjaką supilkite į samtį ir uždekite. Poto konjaką supilkite į troškinį.
- Troškinkite dar apie 20 minučių.
Troškintas karosas su daržovėmis ir grietine
Ingredientai:
- Karosai
- Druska
- Pipirai
- Kiti prieskoniai
- Aliejus
- Svogūnai
- Morkos
- Apvirti susmulkinti džiovinti grybukai
- Grietinė
- Vanduo
- Grybų nuoviras
Gaminimas:
- Žuvis pabarstoma druska, pipirais ir kitais prieskoniais ir apkepama keptuvėje ant aliejaus.
- Ant aliejaus ar sviesto (skaniau) patroškinami svogūnėkai ir morkos, sudedami apvirti susmulkinti džiovinti grybukai.
- Viskas verčiama į puodą ar britvoną, gausiai įpilama grietinės ir kažkiek vandens bei ir grybų nuoviro bei troškinama.
Patarimai ruošiant karosą
Jei nepatinka dumblo kvapas, karosą verta truputį palaikyti piene. Prieš dedant troškintis, įpjaukite žuvį per nugarą. Lyną (ir karosą) reikia gerai nutrinti rupia druska - tai sumažina dumblo kvapą. Jokiu būdu lyno neskutam - tik nutrinam kokius 2 kartus rupia druska - ir iš išorės, ir iš vidaus.
Kūdros įžuvinimas
Iškasus kūdrą būtina pasirūpinti jos gyventojais. Vos tik iškasite kūdrą ar kitokį vandens telkinį, jis taps nestabilia ir savita ekosistema su išskirtine vandens chemine sudėtimi, dumbliais, mikroorganizmais, augalais, vabalėliais, vėžiagyviais. Natūraliai švariu vandeniu džiaugtis galėsite tik tuomet, jei jis savaime toks susikaups smėlio arba žvyro duobėje. Paprastai vandens telkiniuose, nutirpus ledui ir šylant vandeniui, galima aptikti iš dugno kylančius dumblius, o pavasariui užsitęsus ima augti siūliniai dumbliai, kanadinės elodėjos. Vasarą pradeda klestėti planktoniniai dumbliai nuo kurių vanduo nusidažo žaliai. Vandeniui skaidrinti galima naudoti cheminių, chlorą išskiriančių, medžiagų, kurios nusodina dumblius. Dumblių problemą padeda išspręsti ir papildoma aeracija ar prie baseinėlio prijungtas biologinis filtras, tačiau tai brangu ir ne visada veikia efektyviai. Todėl pavasariais į vandens telkinį patariama įleisti, planktoniniais dumbliais mintančių, vėžiagyvių - dafnijų. Dumblius naikina ir karpinės žuvys - plačiakakčiai, tačiau jie intensyviau maitinasi tik vandens temperatūrai pakilus iki 16 laipsnių, maždaug nuo gegužės vidurio. Tokiems dumbliams naikinti puikiai tinka karpiai, kuriems patinka rausti vandens telkinio dugną. Daugelį vandens žolių rūšių sunaikina ir baltieji amūrai. Baltieji amūrai užauga dideli, gerai atlaiko žiemas. Galima pagauti ant meškerės. Labai skanūs kepti ir rūkyti. Visą laiką naikins žoles tvenkinyje, gali tekti net primesti nupjautos vejos žolės. Siekiant, kad kūdros žuvų nereikėtų šerti, į vieną vandens telkinio arą siūloma įleisti po vieną kilogramą karpių, baltųjų amūrų, plačiakakčių, lynų ir europinių šamų. Šios žuvų rūšys viena kitą papildo ir sunaudoja maistui nepageidaujamus augalus bei dumblius. Karpiams tinka paprastesnis pašaras: kviečių, rugių, miežių grūdai, saldieji lubinai, tačiau žirniai ir pupos - netinka. Amūrai mėgsta žolę, tačiau neatsisako ir grūdų. Jei jūsų tvenkinyje auga daugiausia karpių ir jie stipriai drumsčia vandenį, papildomai juos pašerkite grūdais. Karpiai gali sudaryti iki 70proc. Jei norite atsikratyti smulkių žuvyčių, įleiskite lydekų arba šamų. Mažiausiai laiko ir priežiūros reikalauja lynai bei karosai. Norint išvalyti tvenkinį, kurio žuvys sirgo, reikia įsigyti chloro kalkių ir jas supilti į tvenkinį (1 arui - 5 kg).
Taip pat skaitykite: Tradicinės ir šiuolaikinės sriubos
Taip pat skaitykite: Gėlavandenių žuvų konservai
tags: #didelio #karoso #receptas