Duonos ir Vyno Reikšmė: Giluminis Žvilgsnis
Didysis Ketvirtadienis - ypatinga diena krikščionims, žyminti Paskutinę vakarienę, Eucharistijos ir Kunigystės sakramentų įsteigimą. Ši diena, išpuošta daugybe slėpinių, kviečia mus apmąstyti duonos ir vyno reikšmę, ne tik kaip simbolius, bet ir kaip realią Kristaus Kūno ir Kraujo dovaną.
Didžiojo Ketvirtadienio Liturgija: Dėkingumo ir Tarnystės Laikas
Didysis Ketvirtadienis - tai paskutinė gavėnios diena ir pirmoji Velykų tridienio diena. Liturginė spalva jau nebe violetinė, o balta, tuo pabrėžiant džiaugsmą dėl Eucharistijos ir Kunigystės sakramentų įsteigimo. Šią dieną Bažnyčia švenčia diakonystę. Diakonija - tai Kristaus-tarno ženklas Bažnyčioje, o tarnaujantis Kristus labiausiai atsiskleidžia per Paskutinę vakarienę.
Pirmasis skaitinys mus nukelia į Paschos (Perėjimo) vakarienę. Izraelitai valgo avinėlį ir patepa durų staktas jo krauju, nes: „Bus gi Viešpaties Pascha - perėjimas. Tą naktį aš eisiu per Egiptą ir išžudysiu visus jo pirmagimius - žmonių ir galvijų. Įvykdysiu teismą visiems Egipto dievaičiams; aš - Viešpats. Šis pasakojimas mums simboliškai nušviečia Atpirkimo slėpinį - Kristus, Dievo Avinėlis, pasiaukoja už mus, o Jo kraujas mus saugo nuo angelo naikintojo. Valgydami Kristaus Kūną ir gerdami Jo Kraują, mes esame išvedami iš dvasinio Egipto - nuodėmės vergijos - ir apsaugomi nuo dvasinės pražūties, kurią užtraukia nuodėmės. Todėl „šią dieną privalote kas metai minėti.
Evangelija pagal Joną pasakoja, kaip Viešpats Jėzus numazgojo savo mokiniams kojas, tuo parodydamas nusižeminimo ir besąlygiškos meilės pavyzdį. Juk kojas mazgodavo tarnai. Pats Viešpats paaiškina šį savo veiksmą: „Jūs vadinate mane Mokytoju ir Viešpačiu, ir gerai sakote, nes aš toks ir esu. Jei tad aš - Viešpats ir Mokytojas - numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas mazgoti. Kaip minėta, kojų mazgojimas buvo įprastas Rytų kraštuose dėl praktinių sumetimų (taip kaip dabar mes plauname rankas grįžę iš lauko), tik Viešpats Jėzus šiam gestui suteikė nuolankios ir atsidavusios meilės reikšmę.
Po Komunijos maldos kunigas perneša konsekruotas ostijas iš tabernakulio (kadangi jis turi likti tuščias, taip išreiškiant, kad Didįjį penktadienį neaukojamos Mišios) į garbinimo altorių, kuris liaudiškai vadinamas Kristaus kalėjimu, taip tarsi prisimenant Jėzaus kalinimą iki teismo pas Pilotą.
Taip pat skaitykite: Ar žinote, kiek sveria jūsų duonos riekė?
Duona ir Vynas: Kūnas ir Kraujas, Dovana ir Paaukojimas
Per Paskutinę vakarienę Jėzus paėmė duoną, laužė ją ir davė savo mokiniams, tardamas: „Imkite ir valgykite; tai yra mano kūnas, kuris už jus sulaužomas“. Taip pat paėmė taurę su vynu ir tarė: „Gerkite iš jos visi; tai yra mano kraujas, Naujosios Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti“. Šiais žodžiais Jėzus įsteigė Eucharistiją, sakramentą, kuriame duona ir vynas tampa tikru Jo Kūnu ir Krauju.
Šis įvykis turi gilią simbolinę ir teologinę reikšmę. Duona ir vynas yra pagrindiniai maisto produktai, palaikantys žmogaus gyvybę. Jėzus, tapdamas duona ir vynu, dovanoja save mums kaip dvasinį maistą, kuris maitina mūsų sielas ir suteikia amžinąjį gyvenimą.
Svarbu prisiminti, kad Jėzus lygiai norėjo, kad Jo auka būtų prisimenama ir kad Jo gyvenimu būtų sekama. Iš tiesų, Jėzui abu šie troškimai buvo iš esmės susiję. Negalima subanalinti Mokytojo paliepimo. Kas apsiriboja tik šventimu, tas nepripažįsta Viešpaties kūno. Duona ir vynas turi prasmę tik būdami dėl ko nors. Jeigu kas nors „nemiršta“, tai stokojantis tikslo. Gyvenimas yra įmanomas tik todėl, kad kažkas leido sau mirti, kad galėtų maitinti viso pasaulio gyvybę. Jų auka yra savo gyvenimo paaukojimas, jo atidavimas broliams.
Eucharistija: Bendrystės ir Vienybės Šaltinis
Eucharistija ne tik primena mums Kristaus auką, bet ir suvienija mus su Juo ir tarpusavyje. Valgydami Jo Kūną ir gerdami Jo Kraują, mes tampame viena su Kristumi, Jo mistinio Kūno - Bažnyčios - nariais.
Šv. Paulius rašė: „Argi laiminimo taurė, kurią laiminame, nėra bendravimas Kristaus kraujyje? Argi duona, kurią laužome, nėra bendravimas Kristaus kūne? Kadangi viena duona, tai ir mes daugelis esame vienas kūnas: juk visi dalijamės viena duona“. Eucharistija stiprina mūsų vienybę su Kristumi ir su kitais tikinčiaisiais, kviesdama mus gyventi pagal savo pašaukimą išlaikant vienybę Šventojoje Dvasioje.
Taip pat skaitykite: Ką rinktis: batonas ar juoda duona?
Kojų Mazgojimas: Tarnystės Pavyzdys
Paskutinės vakarienės metu Jėzus ne tik įsteigė Eucharistiją, bet ir parodė nuolankios tarnystės pavyzdį, nuplaudamas savo mokiniams kojas. Šis gestas, atliktas tarno, o ne Mokytojo, atskleidžia Jėzaus meilės ir nusižeminimo gelmę.
Jėzus tarė: „Jei tad aš - Viešpats ir Mokytojas - numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas mazgoti. Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau“. Šiais žodžiais Jėzus kviečia mus sekti Jo pavyzdžiu, tarnaujant vieni kitiems su meile ir nuolankumu, ypač tiems, kurie yra silpni, vargstantys ir atstumtieji.
Meilės Duona: Mylinčios Rankos
Kunigas Robertas Urbonavičius teigia: „Meilės Duona - Jėzaus Kūnas - tetampa mūsų mylinčiomis rankomis!“ Ši mintis pabrėžia, kad Eucharistija turėtų įkvėpti mus konkretiems meilės darbams. Tiems, kas negali dalyvauti Mišiose, nunešti Komuniją ar bent pranešti savo klebonui… ar bet kokį kitą meilės darbą atlikti.
Popiežius Benediktas XVI enciklikoje Deus Caritas est sakė, kad neįmanoma vertai dalyvauti Eucharistijoje, jei Mišių stalas nesitęsia tarnystės stalu, bendryste su vargšais! „Būsite palaiminti taip elgdamiesi!“ - t. y. būsite šventi! Bandykime išgirsti tą antrąją Paskutinės vakarienės pamoką, kuri yra neatsiejama nuo pirmosios.
Taip pat skaitykite: Receptai gardžiai ir sveikai duonai
tags: #duonos #ir #vyno #daviau #reikšmė