Karšių Žvejyba: Receptai, Jaukai ir Strategijos Sėkmingam Laimikiui
Karšis yra populiari žuvis tarp žvejų dėl savo dydžio ir plačiai paplitusio buvimo įvairiuose vandens telkiniuose, todėl sėkmingai žvejybai reikia išmanymo ir tinkamo pasiruošimo. Karšiai daugiausiai maitinasi bestuburiais dugno gyvūnais, tokiais kaip moliuskai ir kirmėlės, tačiau jie taip pat mėgsta augalinį maistą. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius aspektus, susijusius su karšių žvejyba, įskaitant karšių mitybos ypatumus, žvejybos būdus, jaukų paruošimą, žvejybos vietos pasirinkimą ir kitus naudingus patarimus.
Karšių Maitinimosi Ypatumai
Norint mėgautis karšių žvejyba, svarbu pažinti konkretų vandens telkinį. Šios žuvys maisto ieško savo pamėgtose vietose, kurios, priklausomai nuo metų laikų, gali keistis. Karšiai laikosi būryje, todėl toks būrys maitinasi kartu ir vienu metu. Didesni karšiai, sveriantys daugiau kaip 0,7 - 1 kg, dažniausiai laikosi didesniuose gyliuose, tačiau į priekrantės zoną atplaukia kelis kartus per parą maitintis.
Žvejybos Būdai
Karšiai žvejojami keliais būdais: dugninėmis ir plūdinėmis meškerėmis. Populiaresnė yra žvejyba dugnine meškere, nes ji leidžia užtikrintai nuleisti masalą ant dugno. Taip pat dugninė leidžia užmesti toliau, kas svarbu seklesniuose vandens telkiniuose. Svarbu atsižvelgti į reikiamą pasiekti gylį, nes dideli karšiai jautrūs garsui ir laikosi toliau nuo žvejų.
Dugninė Meškerė Karšių Žvejybai
Optimalus dugninės karšių žvejybai variantas yra 3 - 3,5 metrų ilgio dugninė meškerė, galinti mesti maždaug 50-80 g masalus. Karšių žvejybos dugninėms geriausiai tinka "Feeder" tipo meškerės. Nuo meškerės ilgio labai priklauso užmetimo nuotolis. Dažnai pakanka 60 g, kadangi optimalus gaudymo gylis iki 10 metrų, kuris pasiekiamas jau 30-40 metrų nuo kranto.
Ritė ir Valas
Valo suvyniojimo greitis (skaičiai rodo, kad per 1 rankenėlės apsukimą lankelis apsisuka 5 kartus) ir valo kiekis, kuris gali maksimaliai tilpti ant būgno, yra svarbūs. "Low memory" valas yra tinkamiausias dugninei meškerei ir žvejybai. Žvejybos vietą reikia kruopščiai parinkti. Žvejojant nuo kranto, kartais tenka išpjauti meldus ir apvalyti vietą nuo vandens augalų.
Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti kukulius karšiams
Plūdinė Meškerė Karšių Žvejybai
Plūdinei meškerei naudojamos ilgakotės plūdės su 3 - 4 gramų svareliais. Plūdinei meškerei itin svarbu tiksliai pataikyti į pamaitintą vietą. Svarbu ir maitinti labai lokalioje, ne didesnėje kaip 1 - 2 kvadratiniai metrai zonoje. Svarelis būna prie pat dugno ar net ant dugno. Kimbantis karšis guldo plūdę, pakeldamas nuo dugno masalą ir svarelį. Tačiau kirsti tokiu momentu negalima, nes greičiausiai pakirsti nepavyks. Reikia palaukti, kol jis pradės vesti plūdę.
Makaronų Paruošimas Karšių Žvejybai
Vienas iš efektyvių jauko variantų yra makaronai. Makaronai yra puikus jaukas karšiams dėl savo tekstūros, kvapo ir skonio. Štai keletas patarimų, kaip paruošti makaronus, kad jie būtų kuo veiksmingesni:
- Makaronų Virimas: Makaronus reikia virti nepervirtus, kad jie būtų elastingi ir gerai laikytųsi ant kabliuko.
- Kvapai ir Priedai: Į vandenį, kuriame verdate makaronus, galite įdėti kvapnių priedų, tokių kaip vanilė, česnakas ar anyžiai, kurie pritrauks karšius.
- Dažymas: Makaronus galite nudažyti maistiniais dažais, kad jie būtų labiau pastebimi vandenyje.
Jaukinimas
Išsirinkus kelias žvejybos vietas, prieš planuojamą žūklę rekomenduojama bent porą kartų kas 2 - 3 dienos pašerti stambiais jaukais: sukibusiais perlinių kruopų gabalais, virtais žirniais, kukurūzais, makaronais, granuliuotais žuvų pašarais ar kviečiais. Jaukinimo pašarai karšiams dažniausiai būna birūs iš kukurūzų, žirnių, kviečių. Žvejybos dieną į pašarus verta dėti daugiau smulkiųjų pašarų su papildomais kvapais.
Žvejybos Vietos Pasirinkimas
Žvejojant karšius, svarbu pasirinkti tinkamą vietą. Karšių reikėtų ieškoti ant šlaitų 3 - 8 metrų gylyje, geriausia vieta - dviejų šlaitų sankirta. Karšiai mėgsta maitintis ant sėklių, naktimis ar rytais atplaukia į maudykles, jeigu netoliese yra gilios duobės. Jaukinant karšius, reikėtų vengti smarkiai dumblingų vietų, geriau ieškoti kietesnio dugno.
Kibimo Požymiai ir Kirtimas
Pirmieji kibimo požymiai, gaudant dugnine, gali būti praleisti, atsargūs virptelėjimai. Kitame etape karšis ima vesti, tai puikiai matoma, kai staigiai ima atsipalaiduoti valas arba stipriai trūkčioja viršūnėlė, šokinėja plūdūras. Kertama staigiai, stipriai laikoma meškerė, nes pradžioje karšis itin aktyviai priešinasi. Traukiama neatpalaiduojant valo, nes kabliukas iš tiesų stipriai laikosi mėsingose karšio lūpose.
Taip pat skaitykite: Jaučio liežuvis: tradiciniai receptai
Papildoma Įranga
Reikės kiek papildomos įrangos, iš kurių kėdutė yra reikalingiausia. Be jos prarandama naktinių karšių žvejybų motyvacija. Reikėtų patogios, atlenkiamos ir net su papildoma dalimi kojoms padėti. Taip pat tamsiu paros metu prireiks kibimo signalizatorių. Klasikinis signalizatorius užsukamas ant meškerės laikiklio.
Patarimai Žvejams
- Žvejybos vietą reikia kruopščiai parinkti.
- Naudokite kokybiškus jaukus ir pašarus.
- Būkite kantrūs ir stebėkite kibimo požymius.
- Karšiai žiemą yra vienas iš sunkiausiai pagaunamų, tačiau tuo pačiu daug džiaugsmo suteikiančių laimikių.
Karšių Žvejyba Žiemą
Žiemą karšiai laikosi būriuose, o jų būriavimosi vietos ir elgsena skiriasi nuo vasaros. Dažniausiai pagaunami 200 - 400 gramų karšiukai. Tokie karšiai randami ant gana didelio lygaus dugno, apie 8-12 metrų gylyje. Dugnas kietas, su mažai dumblo su nedideliu 2-10 laipsnių nuolydžiu. Karšių neteko užtikti kur dugnas padengtas povandeniniais žolynais. Tai turėtų būti ne sėklius viduryje ežero, o perėjimas tarp duobių, sekluma su perėjimu į krantą. Dažniausiai karšiai toje pat vietoje būriuojasi metai iš metų. Žinant vietą visai tikėtini laimikiai.
Karšių Jaukinimas Žiemą
Karšių žvejybos vietoje paruošiamos kelios eketės. Atstumas tarp ekečių nuo kelių iki dešimties metrų. Puikiai žinantys vietas vietiniai karšininkai eketes gręžia kas trejetą - penketą metrų. Tai daro ne dėl karšių paieškos. Kiekvienoje eketėje paruošiamas dugnas. Karšiams atrasti maitinimosi vietą labai padeda dirbtinis orientyras. Tai gali būti marlėje suvyniotas pašaras. Ryškus orientyras greičiausiai tampa maitinimosi maršruto žyma. Pašarui labai tinka raudoni žieminiai pašarai perpus sumaišyti su maltais duonos džiuvėsiais. Galima įdėti kvepiančių priedų. Taip pat būtini dideli kiekiai trūklio lervų.
Jaukų ir Pašarų Receptai
Pašaras Karšiams (Eugenijaus receptas)
- Atskirai verdančiame vandenyje išverdami žirniai.
- Atskirai kitame puode į verdantį vandenį supilami du pakelius po 500 gr kukurūzų kruopų. Išmaišome jas ir įpilame į masę džiuvėsėlius.
- Vėliau abi mases (žirnius ir kukurūzus su džiuvėsiais) sumaišome ir gauname apie 7 kg bendros masės pašaro.
Šis pašaras skirtas pritraukti karšiams. Galima įdėti gyvų masalų. Sumetama iškarto visą pašarą, ar porcijuojama. Jei porcijuojama tai maždaug kokiomis porcijomis ir kas kiek laiko.
Tešlos Receptas
- Keli šaukštai kvietinių miltų
- Truputį virinto vandens
- Keli lašeliai aliejaus
- Kartais įdedama trupučiuką medaus dėl kvapo
Blynų Receptas
- 1 šaukštas kvietinių miltų
- Apie pusę šaukštelio nerafinuoto (!) saulėgrąžų aliejaus
Ruosini pries kepant 3 blynus, jei skaiciuosime 1 blynui
Taip pat skaitykite: Viskas apie stručių kiaušinių virimą
Kombinuotų Pašarų Tešla
- Imami kombinuoti pašarai (sauja ar dvi), užpilami verdančiu vandeniu ir palaikomi, kol išbrinks.
- Įberiama "manų kruopų" ir pilama ta košė.
- Minkoma su ranka, dedant vis daugiau manų, tol, kol ta tešla pasidaro kietesnė, iki tokio lygio, kad laikytųsi ant kabliuko.
Iš šios tešlos galima padaryti mažus ritinelius ir pavirti apie 10 min. Išdžiovinus jie taps kietesni, kaip maži "boiliukai".
Kiti Jaukų Variantai
- Kibirelis nuo majonezo pripilamas puse zirniu, puse kvietuku, dedamas saukstas medaus, puse saukstelio cinamono.
- Tesla maisoma su kiausiniu, paprastais miltais ir bananiniais miltukais.
Manko Paruošimas
- Imamos pačios pigiausios manų kruopos, įberiamos iki pusės į 200g arbatos puodelį ar stiklinę.
- Užpilama drungnu vandeniu, kad biški apsemtų (apie 1,5cm virš manų) ir paliekama kokiom 3-4 valandom.
- Per tą laiką vanduo susigeria į manus. Paskui imama šakutė ir nuobodžiai sukama ta masė.
- Po kiek laiko ant šakutės pradeda formuotis tokia masė kaip kramtomos gumos - tegu ji ten būna, sukama toliau. Masės gumuliukas tolygiai auga sukant.
- Kai jau jis nebeauga, ar šiaip nusibos sukti, tada atsargiai po čiaupu pamažu po silpna srove išplaunama viskas kas skysta, turi likti tik ta masė. Tai ir yra MANKĖ.
Galima pagardinti kokiais kvapais ir skoniais.
Dugninės Meškerės Įranga
Meškerykotis
Dažniausiai karšiai gaudomi „Feeder" (fider) tipo dugninėmis meškerėmis. Fider tipo dugninės žvejybos meškerės. Minkšta lanksti viršūnėlė jautriai rodo kiekvieną masalo palietimą. Meškerė turėtų būti komplektuojama 0.22 - 0,28 mm gana standžiu (pusiau standžiu) ir sunkesniu (skęstančiu) valu.
Ritė
Metama gana toli, didelį svorį, todėl reikėtų nepagailėti pinigų kokybiškai ritei. Dažniausiai dugninei naudojama 5000 dydžio ritė.
Sistemėlės
Pastaraisiais metais karšių žvejyba itin prisitaikė prie mėgėjų atsiradus geros kokybės dugninės žvejybos sistemėlių pasiūlai. Vienos iš patogiausių šio tipo: šėryklėlė prikabinta iš šono ir nereikia rūpintis, kad pašarai užspaus pagrindinį valą. Taip būna, kai pagrindinis valas eina per šėryklėlę. Taip pat labai pasiteisino kabliukų atskyrimas vielos rėmeliu. Kabliukai nesusipina tarpusavyje.
Stovai
Dugninių meškerių stovų yra daugybė tipų. Dažnai naudojamas stovas-strypelis ant kurio galima užsukti elektrinį signalizatorių arba kibimo indikatorius "beždžionėlė". Rėminis meškerių stovas turi daugiau privalumų. Ant jo galima padėti kelias meškeres, lengvai reguliuoti meškerių padėties kampą.
Pašarų Parinkimas
Pašarų ir masalų parinkimas karšių žvejyboje primena čigonų burtus. Vos ne kiekvienas žvejys turi savo receptus. Laimės tie, kurie perpratę konkrečios žvejybos karšių elgseną. Kaip taisyklė, didieji karšiai nėra sėslūs ir pastoviai migruoja duobės ar kelių duobių kraštais. Jaukai yra skirti kuriam laikui sulaikyti būrį ar suformuoti lankymo įgūdžius.
Natūralūs Pašarai
Tai natūralūs pašarai atsirandantys atidengiant ar pagerinant sąlygas vystytis dugno gyvūnijai. Dažniausiai ežerų dugnas padengtas įvairaus storio nuosėdų sluoksniu. Jei tas sluoksnis iki kieto pagrindo ne daugiau kaip 10 centimetrų, jį galima iš dalies pašalinti arba sujaukti.
Stambūs Jaukai
Kelios dienos prieš žvejybą, vieta šeriama stambiais jaukais. Tai šutinti ir konservuoti saldieji kukurūzai, žirniai, perlinės ir sorų kruopos. Apie pusė pašarų supilama vienoje vietoje, likusieji išskaidomi aplinkui, kad sulaikytų karšių būrį ir nuvestų prie pagrindinės šėrimo vietos.
Greitai Virškinami Pašarai
Iš vakaro prieš žvejybą šeriama greičiau virškinamu stambiu pašaru. Virti ar šutinti žirniai, perlinės ir sorų kruopos, konservuoti minkšti kukurūzai, kvietiniai ar aviziniai dribsniai. Į kietus pašarus maišomi sausi pašarai, daromi rutuliai. 2/3 rutulių metama poros kvadratinių metrų dydžio šėrimo vieton. Keletas rutulių sumetami į skirtingus gylius. Dalis tokių pašarų paliekama rytui ir sumetami pradedant žvejybai.
Masalai
Parenkant masalus dažniausiai eksperimentuojama. Vieną dieną karšiam gali patikti musės lerva, kitą dieną kibs tik ant peletės. Tikriausiai daugiausia karšių yra pagauta ant musės lervų ir sliekų asorti. Kabinami keli nedideli sliekai ir penketas musės lervų. Puikiai pasiteisina vien tik dešimties musės lervų vėrinukas. Taip pat musės lervų ir kelių kukurūzų derinys. Vėstant vandeniui pastebimas didesnis susidomėjimas peletėmis. Peletės tai gana minkšti, tačiau standūs tešlos rutuliukai kabinami tiesiai ant kabliuko.
Kabliukų Parinkimas
Pagal masalą parenkami kabliukai. Ežeruose tai dažniausiai 6-10 dydžio kabliukai, žvejybai Nemuno žemupyje ir Kuršių Mariose naudojami didesni, apie 4-6 dydžio kabliukai. Naudojant slieką, patogesni ilgakočiai kabliukai.
Žvejybos Vietos
Karšiai dažniausiai gaudomi šlaito apatinėje dalyje. Daugumoje ežerų tai būna 40-70 metrų nuo kranto. Gaudant toliau prireiks sunkesnių fiderių. Kaip taisyklė, karšiai turi konkretų kibimo laiką.
Komforto Įranga
Karšių žvejyboje labai praverčia įvairi komforto įranga. Jei žvejojate trumpai ar gerai kimba, praverčia lengva kėdutė. Jei kibimo nėra ir žvejojate ilgai, pravers patogus krėslas. Krėslai praverčia naktinėje karšių žvejyboje. Taip pat gali praversti skėčiai, pavėsinės ar palapinės nuo lietaus.
Dugninės Meškerės Užmetimas
Dugninės meškerės užmetimas būna didžiausias iššūkis naujokams. Masalo/šėryklėlės sistemėlė metama katapultos principu. Pirštu prilaikomas valas, kuris atleidžiamas, kai masalo sistemėlė permetama į ežero pusę apie 45 laipsnių kampu nuo horizonto.
Kibimas ir Traukimas
Karšiai dažniausiai kimba staigiai traukdami masalą. Viršūnė ima stipriai linkčioti arba valas atsileidžia. Atsileidus, valas pritraukiamas ir pakertama, linkčiojant iš karto kertama. Belieka karšį ištraukti. Karšis aršiai priešinasi, kuo ir traukia karšių žvejyba daugelį žvejų. Prie kranto verta karšio galvą iškelti iš vandens, kad gurkšteltų oro. Prigaudęs oro karšis gulasi ant šono ir yra gana lengvai ištraukiamas.
Žvejyba Plūdine Meškere
Yra karšininkų, kurie net nežiūri į dugnines meškeres. Jie taip pat teisūs, nes yra daugybė puikių karšinių vietų, kur nepagaudysi dugnine meškere. Itin efektyvi žvejyba būna paseklėjimuose tarp duobių. Taip pat puikios karšių žvejybos būna sėkliuose toliau nuo kranto. Karšių žvejybai plūdine meškere galioja tos pačios šėrimo ir masalų taisyklės.
Meškerės
Žvejybai dažniausiai naudojamos „Match" tipo meškerės. Jų galiukai kiek standesni nei Fider meškerės ir didesni žiedeliai, kad pralystų stabdžio mazgelis.
Sistemėlė
Viršuje mazgelis iš virvutės, lengvai pralendantis per žiedelius. Kairiau plastikinis stabdelis, kurio anga mažesnė nei mazgelio. Pagrindinis valas iki 0,14 mm, nes nuo to priklauso užmetimo nuotolis. Pavadėlį geriau naudoti fluorokarboninį, apie 0,12 mm. Toks valas neturi atminties ir nesipainioja, nesimazgo. Pavadėlis būna apie 40+cm ilgio ir dedamas itin mažas 0,2,-0,3 g švinelis pagreitinti skendimą. Karšis kimba pakeldamas masalą nuo dugno. Pakyla švinelis ir plūdė gulasi.
Žvejyba Nemune
Atskirai galima paminėti karšių žvejybą Nemune. Karšiai Nemune greičiau auga, yra gerokai riebesni. Pirmas aktyvus kibimas būna nutirpus Kuršmarių ledams, Nemuno žemupyje. Tada palei Rusnės - Uostadvario keliuką stovi daugybė automobilių. Gaudoma dugninėmis meškerėmis gana toli nuo kranto. Skirtingai nuo ežerinių dugninių, dažniausiai naudojamos dugninės be šėryklėlių.
Atsakinga Žvejyba
Gana daug karšių "žvejų" panašu į žvejybą važiuoja "nes žmona namie gerti neleidžia". Apsistojama kaimų ar sodybų pakrantėse, po savęs paliekama šiukšlių. Tai sukelia negatyvų požiūrį į žvejus ir vėliau tokioje vietoje su sunkumais susidurs ir kultūringi žvejai. Stovyklavietė, kurioje žvejojate turi būti švari žvejybos metu.
tags: #pasaro #karšiams #virimas #receptas