Pastatų inventorizacija, kai plotas viršija 80 m²: ką svarbu žinoti?

Nekilnojamojo turto inventorizacija, ypač kai kalbama apie didesnius nei 80 m² pastatus, yra svarbus procesas, reikalaujantis atidumo ir žinių. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su tokio tipo pastatų inventorizacija Lietuvoje.

Kadastriniai matavimai ir jų svarba

Statinių kadastriniai matavimai atspindi svarbiausius nekilnojamojo turto duomenis:

  • Dydį
  • Fizinę būklę
  • Turto vertę
  • Buvimo vietą
  • Kitus objekto rodiklius

Taip pat fiksuojami bet kokie nekilnojamojo turto pakitimai. Šie matavimai yra būtini norint įregistruoti pastatą Nekilnojamojo turto registre ir atlikti bet kokius su juo susijusius teisinius veiksmus.

Dokumentai, reikalingi inventorizacijai

Norint atlikti pastato inventorizaciją, savininkas turės pateikti tam tikrus dokumentus:

  • Pastato projektą
  • Kontrolinę geodezinę nuotrauką
  • Kitus inspekcijai reikalingus dokumentus

Statybų inspekcija, patikrinusi pateiktus dokumentus, priima sprendimą dėl pažymos apie nebaigtos pastato statybos atitikimą projektui išdavimo. Ši pažyma yra būtina norint įregistruoti nebaigtą statybą.

Taip pat skaitykite: Tamsios lūpos: ką daryti?

Dvibučių gyvenamųjų namų ypatumai

Dvibučių gyvenamųjų namų kadastriniai matavimai atliekami panašiai kaip ir vienbučių. Atlikus viso statinio kadastrinius matavimus, gavus pažymą apie statybos darbų atitikimą projektui ir užregistravus pastatą Registrų centre, papildomai sudaromos atskirų butų kadastrinių matavimų bylos, kurios taip pat turi būti užregistruotos.

Jei butų baigtumas yra toks pats kaip namo, tai statybos inspekcijos pateikti dokumentai butų registravimui nėra būtini.

Sodo namų inventorizacija

Sodo namų kadastriniai matavimai atliekami taip pat kaip ir gyvenamųjų. Tačiau sodo namams iki 80 m² bendro vidaus ploto registravimui nereikalinga statybos inspekcijos pažyma apie nebaigtą statybą. Tokiu atveju namo savininkas Registrų centrui teikia kadastrinių matavimų bylą ir statybos darbų užbaigimo deklaraciją, kurią pasirašo pats savininkas.

Kada reikalingas statybos leidimas?

Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne. Yra niuansų. Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti? Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius. Tai yra daugiabučiai, visuomeniniai pastatai, degalinės, užtvankos ir kiti rimti statiniai. Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą. Neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Plačiau žiūrėsim į šią kategoriją. Būtent čia ir “gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai. Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius. Taigi, jau žinome kokios kategorijos statinį norime statyti. Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.

Trumpai apibendrinant. Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Tiesa. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.

Taip pat skaitykite: Padėkos vakaras ir Kovo 11-osios minėjimas

Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo? Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.

Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei.Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.

Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti? Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo.Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.

Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog “bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.

Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.

Taip pat skaitykite: Šokiai Jurbarke: ką verta žinoti

VTPSI komentaras apie statinius, kuriems nereikalingas statybos leidimas

Papildome savo straipsnį šviežiu VTPSI komentaru. SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas. Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto. SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies. SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Kodėl verta įregistruoti pastatą?

Nors kartais kyla abejonių, ar verta įregistruoti pastatą, yra keletas svarbių argumentų, kodėl tai reikėtų padaryti:

  1. Baudos: Už statinio ir daiktinių teisių į jį registravimo ir nebaigtų statyti ar rekonstruoti statinių kadastro duomenų tikslinimo NTR tvarkos pažeidimą užtraukia baudą nuo 145 eurų iki 290 eurų, juridiniam asmeniui - nuo 290 iki 580 eurų. Savivaldybių administracijos turi teisę administracinę atsakomybę taikyti ir už registruotinų negyvenamosios paskirties statinių naudojimą, neatlikus jų statybos užbaigimo procedūrų ir neįregistravus NTR. Taigi rimtai nežiūrint į klausimą - pasirodo galima ir rimtai pasiploninti piniginę.
  2. Gyvenamosios vietos deklaravimas: Su gyvenamosios vietos deklaravimu susiję daug gyvenimui svarbių bei reikalingų dalykų: vaikų darželiai, mokyklos, galimybė balsuoti, dalyvavimas bendrijos veikloje, registracija gydymo įstaigose, GPM lengvata ir pan. Norint tai turėti - reikia turėti deklaruotą gyvenamą vietą. Tam, kad ją turėtum kur deklaruoti - reikalingas registruotas NT. Dažniausiai užtenka ir nebaigtos statybos (apie 70 proc. ir daugiau). Tačiau žiūrint visumą argumentų - priduoti 100 proc. vis tiek reikia.
  3. Turto pardavimas: Pastačius namą ir turint minčių jį ateityje parduoti - tai labai rimtas argumentas. Jau daug metų GPM įstatyme numatyta GPM mokesčio lengvata parduodamam turtui, kuris buvo išlaikytas 10 metų (t.y. įsigytas prieš 10 metų, arba užregistruotas prieš 10 metų), arba buvo deklaruota gyvenamoji vieta ne trumpiau nei 2 metus.
  4. Banko finansavimas: Jeigu tik reikalingas banko finansavimas - būsit priversti registruoti ir įkeisti turtą net kelis kartus. Užbaigus namo statybas - bus terminas per kiek laiko privalo namas būti teisiškai užbaigtas - priduotas. Iš praktikos galima pasakyti, kad apie pusė visų darbų yra daroma tam, kad būtų galima gauti finansavimą ir įkeisti turtą bankui.
  5. Paveldėjimas: Dažnu atveju tėvai nenori palikti “nesutvarkytų galų” su NT vaikams ir pasirūpina tuo patys. Būna, ir taip, kad pasikeitus gyvenimo aplinkybėms senatvėje tenka keisti būstą. Bet kuriuo atveju - rimtas argumentas UŽ namo pridavimą.
  6. Parama: Šiemet bent keli klientai atskubėjo su prašymu kuo skubiau padėti priduoti namą, nes norėjo patekti į paramos saulės jėgainėms įsirengti programas. Labai nesigilinau į tų programų aprašus. Bet kiek supratau vienas iš reikalavimų yra - pilnai priduotas namas. Ir tas taikoma saulės jėgainėms, norintiems gauti paramą pasikeisti šildymo katilą. Kas žino kokių programų dar turėsime ateityje. Tačiau praktika rodo - norit pretenduoti į oficialią paramą - reikia turėti oficialiai registruotą turtą.
  7. Turto draudimas: Turto draudimo paskirtis - padėti apsisaugoti nuo finansinių nuostolių, kurie gali atsirasti, jei turtas bus apgadintas dėl gamtos stichijų, nelaimių ar kitų asmenų veiksmų. Taigi norint pastatytą namą apdrausti - reikia jį pirmiausiai įregistruoti.

Slapukai ir jų naudojimas

Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.

Slapukai naudojami:

  • Kad svetainė prisitaikytų prie vartotojų poreikių ir norų.
  • Funkcionalumo užtikrinimui (slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes).
  • Kad nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų.
  • Įžvalgų apie tai, kaip lankytojai naudojasi svetaine, įgijimui (informacija apie tai, iš kur atėjote, datą ir laiką, naudotus paieškos žodžius ir kt.).
  • Reklamos efektyvumo įvertinimui (sužinome, kaip vartotojai naršo svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete).

„Pixel“ žymos

„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje.

Duomenų saugojimas ir naudojimas

Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. Slapukai galioja priklausomai nuo slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų.

Teisių įgyvendinimas

Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el.

Argumentai "už" ir "prieš" namo pridavimą

Klausimas, kurį karts nuo karto tenka išgirsti. Nors mums tokių klausimų nekyla - pastatytas namas turi būti tvarkingai užbaigtas ir įteisintas. Šiame poste pabandysiu sukaupti visus girdėtus argumentus UŽ ir PRIEŠ namo pridavimą. Atsiradus naujiems argumentams / nuomonėms - post’ą papildysiu. Jei turite ir savo nuomonę tuo klausimu - palikite komentarą. Būsiu dėkingas. Taigi..

  • Baudos už neįregistravimą: Vienas iš gąsdinančių žmones argumentų. Žinoma, daugeliui klausimų reguliuoti visuomenėje - pasitelkiamas baudų ir sankcijų mechanizmas. Ne išimtis ir NT sektorius. Nors šiuo metu išduoti statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai, nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingas ar neypatingas statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingą ar neypatingą statinį nesudėtingas statinys turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (NTR) ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybos leidimo išdavimo dienos. Atlikus statinio statybos užbaigimo procedūras (gavus statybos užbaigimo aktą ar surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą), statinį ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre (NTR) privaloma įregistruoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo akto gavimo dienos. Statinio ir daiktinių teisių į jį registravimo ir nebaigtų statyti ar rekonstruoti statinių kadastro duomenų tikslinimo NTR tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 145 eurų iki 290 eurų, juridiniam asmeniui - nuo 290 iki 580 eurų. Savivaldybių administracijos turi teisę administracinę atsakomybę taikyti ir už registruotinų negyvenamosios paskirties statinių naudojimą, neatlikus jų statybos užbaigimo procedūrų ir neįregistravus NTR. Taigi rimtai nežiūrint į klausimą - pasirodo galima ir rimtai pasiploninti piniginę. O patekti į tikrinančių institucijų akiratį galima tiek atsitiktinai - reguliariai organizuojami reidai, tiek tikslingai - pvz.
  • Gyvenamosios vietos deklaravimas: Su gyvenamosios vietos deklaravimu susiję daug gyvenimui svarbių bei reikalingų dalykų. vaikų darželiai,mokyklos,galimybė balsuoti,dalyvavimas bendrijos veikloje,registracija gydymo įstaigoseGPM lengvata (detaliau žiūrėti kitame punkte) ir pan. Norint tai turėti - reikia turėti deklaruotą gyvenamą vietą. Tam, kad ją turėtum kur deklaruoti - reikalingas registruotas NT. Koks namo baigtumas procentais privalo būti registruotas norint deklaruoti savo gyvenamąją vietą?Atsakymas - Šiam klausimui atsakyti neužtenka vien skaityti įstatymus. Gyvenamosios vietos deklaravimą nusako šis įstatymas - Dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių patvirtinimo. Tačiau jame nėra detalizuotas toks niuansas kaip namo baigtumas procentais. Teko skambinti atsakingoms institucijoms ir aiškintis. Pasirodo, kad čia turėtų galioti protingumo kriterijus. Kaip ir aišku, kad namo baigtumui esant tarkim 20proc (pamatai ir sienos) - jame gyventi dar nėra įmanoma. Tą patį sakyčiau ir apie 85proc. Dar neteko sutikti šeimos, kuri gyventų “ant betono” - dalinės apdailos. Tačiau praktikoje atsakingi seniūnijų / savivaldybių darbuotojai “priima” deklaruojamą vietą ir nebaigtos statybos name. Kadangi įstatymu konkretus baigtumo procentas nenustatytas - daro kaip kas nori. Tai ar privalau “priduoti” pilnai baigtą namą norėdamas registruoti savo gyvenamą vietą? Ar tam užtenka nebaigtos statybos registravimo?Atsakymas - Dažniausiai užtenka ir nebaigtos statybos. ~70proc ir daugiau. Tačiau žiūrint visumą argumentų - priduoti 100proc vis tiek reikia.
  • Turto pardavimas ateityje: Pastačius namą ir turint minčių jį ateityje parduoti - tai labai rimtas argumentas. Jau daug metų GPM įstatyme numatyta GPM mokesčio lengvata parduodamam turtui, kuris buvo išlaikytas 10 metų. T.y. įsigytas prieš 10metų, arba užregistruotas prieš 10metų. Arba buvo deklaruota gyvenamoji vieta ne trumpiau nei 2 metus. Šioje vietoje viskas labai paprasta.
  • Banko finansavimas: Jeigu tik reikalingas banko finansavimas - būsit priversti registruoti ir įkeisti turtą net kelis kartus. Užbaigus namo statybas - bus terminas per kiek laiko privalo namas būti teisiškai užbaigtas - priduotas. Iš praktikos galim pasakyti, kad apie pusė visų mūsų darbų yra daroma tam, kad būtų galima gauti finansavimą ir įkeisti turtą bankui.
  • Testamentas ir paveldėjimas: Argumentas, kurį dažnu atveju tenka išgirsti iš vyresnio amžiaus žmonių. Namai pastatyti, bet ne iki galo “sutvarkyti”. Susimąstoma apie testamentą, ką paliksi vaikams, kaip reikės pasidalinti. Dažnu atveju tėvai nenori palikti “nesutvarkytų galų” su NT vaikams ir pasirūpina tuo patys. Būna, ir taip, kad pasikeitus gyvenimo aplinkybėms senatvėje tenka keisti būstą. Bet kuriuo atveju - rimtas argumentas UŽ namo pridavimą.
  • Parama: Šiemet bent keli klientai atskubėjo su prašymu kuo skubiau padėti priduoti namą, nes norėjo patekti į paramos saulės jėgainėms įsirengti programas. Labai nesigilinau į tų programų aprašus. Bet kiek supratau vienas iš reikalavimų yra - pilnai priduotas namas. Ir tas taikoma saulės jėgainėms, norintiems gauti paramą pasikeisti šildymo katilą. Kas žino kokių programų dar turėsime ateityje. Tačiau praktika rodo - norit pretenduoti į oficialią paramą - reikia turėti oficialiai registruotą turtą.
  • Turto draudimas: Kam reikalingas turto draudimas? Turto draudimo paskirtis - padėti apsisaugoti nuo finansinių nuostolių, kurie gali atsirasti, jei turtas bus apgadintas dėl gamtos stichijų, nelaimių ar kitų asmenų veiksmų. Draudžiant nekilnojamąjį turtą (butą, namą, kotedžą, sodo namelį ar kitą statinį), kartu galima apdrausti ir jame esantį kilnojamąjį turtą (baldus, buitinę techniką ir kt.). Taip pat galima apdrausti turto savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę. Taigi norint pastatytą namą apdrausti - reikia jį pirmiausiai įregistruoti.
  • Nešvarūs pinigai: Būna atvejų, kai namai statomi iš “nešvarių” pinigų. Prisibijoma jį registruoti. Na…. Kažkada vis tiek tą klausimą reikės spręsti. Kodėl ne dabar?
  • Milijonierių mokestis: Esu girdėjęs ir tokį kontrargumentą. Turto jau tiek daug, kad dar vienas namas ir jau reikės mokėti “milijonierių mokestį”. Tiesa, šiandien jau nereikia būti “milijonieriumi litais”. Bet, jei jau esi turtingas. Gal nieko baisaus ir to mokesčio kažkiek sumokėti?
  • Kaina: Taip. Priduoti namą kainuoja. Bet žiūrint istoriškai - dauguma paslaugų Lietuvoje tik brango. Ne išimtis ir visos paslaugos “namų popierizmo” srityje. Nesu tikras ar palaukus kurį laiką bus galima sutaupyti.
  • Nelegalios statybos: Jeigu dėl tam tikrų priežasčių namas pastatytas nelegaliai - pvz neturint projekto, statybos leidimo, statant neleistinoje teritorijoje ar pan. - namą įteisinti tikrai gali būti komplikuota. Ir čia jau ne tiek, kad to nenorėtų savininkas. Tai iš to, kad įteisinimas gali būti ir apskritai neįmanomas. Bet kuriuo atveju kiekvienu atveju reikia gilintis ir rasti optimalų sprendimą. Praktika rodo, kad dažniausiai kelias nėra pigus ir trumpas.
  • Šiukšlių mokestis: Šitas argumentas jau neatremiamas. Pastačiau namą, bet neregistruosiu jo, nes reikės mokėti už šiukšlių išvežimą…. 🙂 O savo šiukšles sumesiu kur kaimynui ar pavešiu iki miesto konteinerių. Nėra sunku…. Šiaip argumentas tikras. Tiesa girdėtas per 10 metų gal du kartus. Tačiau mano nuomone, tai nėra tikroji priežastis tvarkyti namo dokumentus. Bet tegul jis užbaigia šią anti-pridavimų argumentų puokštę.

tags: #Daugiau #nei #80 #m2 #pastatų #inventorizacija

Populiarūs įrašai: