Darbo integracija vyresniems nei 50 metų: iššūkiai ir galimybės Lietuvoje
Įvadas
Visuomenės senėjimas yra neišvengiama realybė, kuri daro didelę įtaką darbo rinkai. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, gyventojų senėjimas kelia iššūkių, susijusių su darbo jėgos trūkumu ir ekonomikos augimu. Šiame kontekste vis didesnis dėmesys skiriamas vyresnių nei 50 metų asmenų integracijai į darbo rinką. Nors vyresnių žmonių užimtumo lygis Lietuvoje viršija Europos Sąjungos vidurkį, ši grupė vis dar susiduria su įvairiais sunkumais, įskaitant diskriminaciją, kvalifikacijos neatitikimą ir sveikatos problemas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria vyresni nei 50 metų asmenys, ieškantys darbo ar norintys tęsti karjerą, bei galimus sprendimo būdus, įskaitant valstybės politiką, darbdavių iniciatyvas ir pačių vyresnių darbuotojų pastangas.
Demografiniai pokyčiai ir darbo rinkos iššūkiai
Lietuvos demografinė situacija rodo, kad gyventojų senėjimo procesas spartėja. Šalyje gyvena apie 600 tūkst. 50-64 metų gyventojų, kurie sudaro 33 proc. darbingo amžiaus darbo jėgos. Prognozuojama, kad 2070 m. tokio amžiaus žmonių bus per 400 tūkst., ir jie sudarys 37 proc. dirbančiųjų. Tai reiškia, kad vyresni darbuotojai taps vis svarbesne darbo jėgos dalimi.
Tačiau šie demografiniai pokyčiai kelia ir iššūkių. Rugsėjo pradžioje oficialiai darbo ieškojo 60,1 tūkst. vyresnių nei 50 m. asmenų, kurių nedarbas didžiausias, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis. Pasaulinė užimtumo tarnybų asociacija (WAPES) skelbia, kad iki 2050 m. kas ketvirtas žmogus Europoje bus 65 metų arba vyresnis. Todėl būtina imtis priemonių, kad vyresni žmonės galėtų sėkmingai integruotis į darbo rinką ir išlikti joje kuo ilgiau.
Vyresnių darbuotojų diskriminacija ir neigiamas darbdavių požiūris
Tyrimai rodo, kad diskriminacija dėl amžiaus yra rimta problema, su kuria susiduria vyresni nei 50 metų žmonės. Beveik trečdalis jų patiria diskriminaciją įsidarbinant arba darbo rinkoje. Mažiausiai šį reiškinį įvardijo 50-54 metų grupei priklausantys respondentai, o daugiausiai - 60-64 m. amžiaus (36 proc.). Gerokai rečiau amžiaus diskriminaciją patiria įgiję aukštąjį išsilavinimą (18,1 proc.).
Vos ne pusė apklaustųjų (46 proc.) nurodė, kad darbdavių požiūris į vyresnio amžiaus darbuotojus yra neigiamas, ypač tai pabrėžė šiuo metu darbo ieškantys asmenys (84 proc.). Darbdaviai dažnai mano, kad vyresni darbuotojai yra mažiau produktyvūs, sunkiau prisitaiko prie naujų technologijų ir turi daugiau sveikatos problemų.
Taip pat skaitykite: „Pica Pub“ apžvalga Lietuvoje
Kvalifikacijos neatitikimas ir mokymosi visą gyvenimą svarba
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vyresni žmonės susiduria su sunkumais darbo rinkoje, yra kvalifikacijos neatitikimas. Gauti duomenys parodė, kad tik mažiau nei trečdalis vyresnių žmonių per pastaruosius dvejus metus mokėsi ir kėlė kvalifikaciją. Kompiuterinis raštingumas irgi gana ribotas: mažiau nei pusė teigė mokantys gerai naudotis kompiuteriu ir dauguma jų - su aukštuoju išsilavinimu bei vilniečiai (60 proc.).
Norintys ateityje konkuruoti turės lanksčiai reaguoti ir įgyti naujų įgūdžių, kad išliktų aktyvūs profesinėje veikloje. Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė pabrėžė, kad visuomenės senėjimo klausimas priverčia galvoti apie užimtumą ateityje, kai darbo rinka vis plačiau atvers duris vyresnio amžiaus žmonėms.
Sveikatos problemos ir darbo sąlygos
Sveikatos būklė ir subjektyvus jos vertinimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių vyresnio amžiaus lietuviams pasitraukti iš darbo rinkos. "Eurostat" duomenimis, gimimo momentui numatoma sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje yra mažesnė nei oficialus pensinis amžius. Taip pat ji mažesnė nei faktinis išėjimo iš darbo rinkos amžius ir 2020 m. siekė 56,8 m.: 55,1 m. vyrams ir 58,7 m. moterims.
Sergančių lėtine liga arba turinčių ilgalaikių sveikatos sutrikimų dalis 65 m. ir vyresnių moterų grupėje 2018 sudarė 80 proc., vyrų - 70 proc. Taip pat šioje amžiaus grupėje daugėja polisergamumo atvejų: daugiau kaip 80 proc. vyresnio amžiaus žmonių turi daugiau nei vieną lėtinę ligą. Ilgesni ligos laikotarpiai lemia didesnį pasitraukimą iš darbo aplinkos ir ilgesnį nevykdymą darbo užduočių, dėl to ilgainiui sumažėja galimybių ilgiau išsilaikyti darbo rinkoje.
Kalbant apie dalyvavimą darbo rinkoje vyresniame amžiuje, būtina atkreipti dėmesį į darbo sąlygas. Vyresni darbuotojai, nors ir aktyviai dalyvauja darbo rinkoje, dažniau nei jaunesni kolegos susiduria su nepalankia materialine, fizine ir psichologine padėtimi darbo rinkoje. Tarp vyresnio amžiaus darbuotojų yra daugiau uždirbančių menkesnius atlyginimus, jie dažniau susiduria su prastomis darbo sąlygomis ir neigiamu darbo vietos poveikiu sveikatai, dažniau jaučiasi diskriminuojami darbe, baiminasi, kad artimiausiu metu gali netekti darbo ir turės mažiau galimybių bei perspektyvų darbe. Visa tai neišvengiamai daro neigiamą įtaką bendrai vyresnio amžiaus darbuotojų savijautai.
Taip pat skaitykite: Picerija „Charlie Pizza“ Alytuje
Valstybės politika ir užimtumo priemonės
Siekiant spręsti vyresnių žmonių užimtumo problemas, Užimtumo tarnyba skiria ypatingą dėmesį šiai amžiaus grupei. Viena iš galimybių vyresniems asmenims - dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, kurios padeda greičiau sugrįžti į darbo rinką. 2022 metais vyresni nei 50 metų amžiaus asmenys šiose priemonėse sudarė 32,2 proc. Daugiausiai jų buvo įdarbinti subsidijuojant (6 tūkst.), profesinio mokymo programas rinkosi 3,3 tūkst. Dauguma 50+ klientų įgijo socialinio darbuotojo padėjėjo (578), sandėlio operatoriaus (421) ir slaugytojo padėjėjo (271) profesines kvalifikacijas ar kompetencijas.
Gyvenantiems toliau nuo ekonominių centrų sklandžiau pereiti į darbo rinką ypač padeda parama judumui. Daugiau nei 3,8 tūkst. vyresnių asmenų pernai pasinaudojo kelionių išlaidų kompensacijomis. Parama judumui gali būti skiriama tiems, kurie įsidarbino, taip pat dalyvaujantiems stažuotėje, konsultaciniuose renginiuose ar vykstantiems į darbo pokalbį.
Darbdavių vaidmuo ir gerosios praktikos pavyzdžiai
Darbdaviai taip pat gali prisidėti prie vyresnių darbuotojų integracijos į darbo rinką. Svarbu keisti požiūrį į vyresnius darbuotojus ir įvertinti jų patirtį, žinias ir lojalumą. Kai kurios įmonės jau sėkmingai įdarbina vyresnius žmones ir siūlo jiems lanksčius darbo grafikus, galimybes mokytis ir tobulėti.
Panelinėje diskusijoje šalies įmonių „Odri“, „Lietuvos paštas“ ir „Ligaja“ atstovai pasidalijo patirtimi, kaip motyvuoja ir išlaiko patyrusius darbuotojus. Taip pat stebima nauja tendencija pasaulyje - startuoliai į plėtros planus įtraukia ir vyresnių žmonių, kurie būtų atsakingi už vadybos, operacijų valdymo, rinkodaros ar pardavimų valdymo funkcijas, įdarbinimą. Tai siejama su darbo patirtimi bei gebėjimu priimti nestandartinius sprendimus.
Vyresnių darbuotojų stipriosios pusės ir galimybės
Nepaisant iššūkių, vyresni darbuotojai turi daug stiprių pusių, kurios gali būti naudingos darbdaviams. Jie turi didelę profesinę patirtį, yra atsakingi, motyvuoti ir lojalūs. Be to, jie dažnai turi gerus bendravimo įgūdžius ir geba perduoti žinias jaunesniems kolegoms.
Taip pat skaitykite: Lietuvos darbo laiko įstatymai
Erasmus+ projekto „4E“ vadove ir mokomojoje medžiagoje pristatomi inovatyvūs metodai, skirti mokyti vyresnio amžiaus asmenis, minkštųjų įgūdžių ugdymo ypatumai, užsienio kalbų bei IKT mokymų metodai, taip pat dalijamasi geriausiomis praktikomis Europoje.
Sidabrinė ekonomika ir investicijos į vyresnių žmonių gyvenimo kokybę
Europos Komisija prognozuoja, kad vyresnių nei 50 metų žmonių išlaidos iki 2025 m. sieks 6,4 mlrd. eurų ir sukurs 40 proc. visų naujų darbo vietų. Tai jau keletą metų vadinama sidabrine ekonomika. Investicijos į vyresnių visuomenės narių gyvenimo kokybės gerinimą visiems atneš pelną: užtikrins didesnį 50+ žmonių savarankiškumą ir ilgesnę profesinę karjerą, kurs naujus produktus ir darbo vietas socialinės pagalbos srityje.
tags: #darbo #integracija #vyresniems #nei #50 #metų