Autentiškas Carbonara receptas: Italijos skonis jūsų namuose
Itališka virtuvė garsėja paprastumu ir puikiu skoniu, o „Carbonara“ - vienas ryškiausių to pavyzdžių. Tai patiekalas, kuriam reikia vos kelių ingredientų, tačiau rezultatas - nepakartojamas. Šiame straipsnyje atskleisime tikrąjį „Carbonara“ receptą, jo istoriją ir patarimus, kaip pasigaminti šį klasikinį patiekalą namuose.
Kelionė į Graikiją ir „Carbonara“ atradimas
Kartą su vyro seserimi Solveiga prisiminėme mūsų bendrą kelionę į Graikiją. Maždaug prieš dvidešimt metų dvi, tuomet dar bevaikės poros, išsiruošė atostogų ir pasiėmė stalo žaidimą „Naujakuriai“. Kartu gyvendami fantastiškoje viešbučio viloje, bet kepinant pietietiškai saulei, iki vakaro didelio noro kažkur kišti nosies neturėjome. Vieną kartą pagauti azarto ir rimtai užsižaidę mes pavėlavome į pietų metą, bet valgyt tai norisi. Ant spintelės radome meniu su menku pasirinkimu patiekalų pristatomų į kambarį ir vienas iš jų buvo pasta „Carbonara”.
Autentiškumo paslaptys
Klasikinė „Carbonara“ susideda tik iš 5 ingredientų:
- Spaghetti makaronai
- Vytinta kiaulienos pažandė „Guanciale“
- Kiaušiniai
- Juodieji pipirai
- „Pecorino Romano“ sūris
Tam, kad patiekalas tikrai pavyktų, jie turi būti aukštos kokybės. Suprantama, kad ekologiškų kiaušinių, makaronų ar sūrio tikrai be vargo rasite, o kaip su ta pažande? Vilniuje „Guanciale“ nusipirksite parduotuvėse „Mažoji Italija“, „Užupio krautuvėlė“ ir visuose didesniuose miestuose „Promo Cash&Carry“. Vis tik, šiek tiek nusižengiant autentiškumui kiaulienos pažandę galite keisti vytinta šonine arba „Pancetta“, tik geriau būtų, kad naudotumėte ne supjaustytą plonais griežinėliais, o viename gabale ir riebesnę.
Kaip ir kitų daugybė tradicinių patiekalų pasta „Carbonara” turi galimų variacijų, bet jos tik dvi: vietoj „Guanciale” - „Pancetta”, o vietoj „Pecorino Romano” - parmezanas. Viskas! Ir jeigu Jums kas nors bandys įrodyti, kad į sudėtį įeina grietinėlė, tai drąsiai galite pareikšti, kad tai ne „Carbonara”, o tiesiog makaronai su šonine ir grietinėle. Produktai, kurie kartais naudojami šiame patiekale, bet dėl kurių italai jus nulinčiuotų: česnakas, svogūnai, grietinėlė, pienas ir petražolės.
Taip pat skaitykite: Klasikinis receptas
Ingredientai ir paruošimas
Štai ko jums reikės norint pasigaminti tikrą „Carbonara“:
- 400 g džiovintų spagečių
- 200 g vytintos kiaulienos pažandės "Guanciale" arba vytintų lašinių su raumenuku, arba "Pancetta" (svoris nurodytas be odos)
- 2 didelių kiaušinių
- 2 kiaušinių trynių
- 100 g „Pecorino Romano“ arba parmezano sūrio
- Juodųjų pipirų pagal skonį
Žingsnis po žingsnio instrukcija
- Nuo pažandės nupjaukite odą ir supjaustykite pailgom lazdelėm.
- Į didelį dubenį (kuriame ir tieksite makaronus) įmuškite kiaušinius, trynius ir gerai išplakite šluotele.
- Į padažą suberkite smulkiai sutarkuotą sūrį (100 g.), juoduosius pipirus ir išmaišykite. Turi gautis tiršta, gabaluota masė. Tai vėliau bus kreminis makaronų padažas.
- Į didelį puodą pripilkite nemažą kiekį šalto vandens, gerai pasūdykite ir užvirkite ant aukštos ugnies. Druskos dėti nereikia, nes jos bus pakankamai kiaulienos kumpyje.
- Vandeniui pradėjus garuoti, bet dar pilnai neužvirus į šaltą bei sausą (be aliejaus) keptuvę sudėkite pažandę ir kaitinkite ant vidutinės ugnies. Retkarčiais pamaišykite.
- Kai riebaliukai pradės skrusti, maišykite dažniau. Iš viso pažandės kepimas turėtų užtrukti apie 10 minučių. Apkeptą palikite keptuvėje su visais ištirpusiais riebaliukais.
- Į stipriai verdantį vandenį sudėkite makaronus ir minutėlę maišykite, kad jie nesuliptų tarpusavyje bei nepriliptų prie dugno. Spagečius retkarčiais pamaišydami virkite tiek laiko, kiek nurodyta ant pakuotės. Makaronus virti reikia 2 minutėmis trumpiau nei nurodyta ant pakuotės. Paragaukite makaronų, jų centre turėtumėte pamatyti mažą baltą taškelį, rodantį, kad makaronai jau beveik išvirti. Jei perkate šviežius makaronus, turėkite omenyje, kad šviežių makaronų virimo laikas trumpesnis nei džiovintų makaronų, kuriuos perkate parduotuvėje. Makaronus išvirkite „Al dente”. Kitaip tariant truputį „nedavirkite”, nes juos dar vėliau dėsime į keptuvę su šonine. Jeigu sudėsite gerai išvirtus, maišant gausis košė.
- Išvirusius nukoškite pasilikdami puodelį nuoviro ir sudėkite atgal į puodą, kuriame virė.
- Į puodą ant makaronų supilkite visą keptuvės turinį ir gerai išmaišykite, kad jie įgertų pažandės riebaliuką.
- Į dubenį su kiaušinių bei sūrio padažu suverskite makaronus ir įpilkite pusę puodelio (125 ml.) nuoviro. Į vidurį įstatykite medinės mentelės kotą ir energingai sukdami į vieną pusę maišykite, kol padažas taps kreminės konsistencijos bei padengs juo makaronus. Jeigu padažas neatrodo pakankamai drėgnas, įpilkite dar šlakelį nuoviro ir vėl maišykite.
- Ant makaronų viršaus užberkite šaukštą ar du sūrio, pabarstykite petražolėmis (jeigu naudosite) ir nedelsiant tiekite į stalą.
Patarimai ir gudrybės
- Makaronų virimas: Svarbu makaronus virti „al dente“, kad jie būtų šiek tiek kietoki. Taip pat nepamirškite pasilikti šiek tiek vandens, kuriame virė makaronai - jis pravers, jei padažas pasirodys per tirštas.
- Kiaušinių padažas: Svarbiausia - neperkaitinti kiaušinių, kad jie nesusitrauktų į kiaušinienę. Nukelkite keptuvę nuo ugnies prieš supildami kiaušinių plakinį ir nuolat maišykite.
- Guanciale: Jei naudojate „Guanciale“, supjaustykite ją plonais gabalėliais ir kepkite ant sausos keptuvės, kol taps traški. Likusius riebalus panaudokite padažui.
- Sūris: „Pecorino Romano“ suteikia aštrumo, o parmezanas - švelnesnio skonio. Pasirinkite pagal savo skonį.
- Patiekimas: „Carbonara“ skaniausia, kai patiekiama iš karto, ką tik pagaminta. Šaldytuve juos galima laikyti iki dviejų dienų. Jeigu šildysite padaže esantis kiaušinis iškeps, o makaronai nebus tokie skanūs. Geriausia pasigaminti tiek kiek suvalgysite.
„Carbonara“ istorija ir interpretacijos
Manoma, kad „Carbonara“ pradėta gaminti II Pasaulinio karo metu, kuomet amerikiečiai į Italiją atvežė didelius kiekius kiaušinių miltelių ir lašinių. O italų šefai papildė vietiniu pecorino sūriu. Šiandien tai vienas labiausiai pamėgdžiojamų receptų. Interpretacijose dažnai guanciale keičiama rūkyta šonine, o vietoj kiaušinių ir sūrio masės- grietinėlė. Jau nekalbant apie netinkamai parinktą sūrį. Klasikiniame recepte nerasite nei svogūnų, nei česnakų- jie „permuša“ kitų ingredientų skonį. Daugiausiai emocijų tokios interpretacijos kelia italams. Būdami ypač griežti receptūroms, jie sakytų „Mamma mia!”.
Teisingas pastos pasirinkimas
Pradėkime nuo pastos- tradiciškai tai turėtų būti spagečiai. Labai svarbus- grubus makarono paviršius, t.y. rinkitės pastą, perleistą per bronzos formas. Taip pagamintos pastos paviršius yra pašiauštas, tad padažas nenuslysta, geriau įsigeria ir netenka valgyti dviejų patiekalų- padažo ir makaronų- vienoje lėkštėje.
Variacijos ir improvizacijos
Nors klasikinis receptas yra šventas, galite šiek tiek paeksperimentuoti:
- Vegetariška „Carbonara“: Vietoj mėsos naudokite keptus grybus ar baklažanus.
- Aštresnė „Carbonara“: Įpilkite šiek tiek aitriųjų paprikų dribsnių.
- „Carbonara“ su jūros gėrybėmis: Pridėkite krevečių ar midijų.
Taip pat skaitykite: Itališkas Carbonara receptas
Taip pat skaitykite: Apie greitai paruošiamus makaronus
