Padidėjęs kalcio kiekis: kas tai, priežastys, simptomai ir gydymas

Kalcis (Ca) yra būtinas makroelementas, reikalingas žmogaus organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Jis atlieka daugybę funkcijų, įskaitant kaulinio audinio formavimą, nervų sistemos veiklą, raumenų susitraukimą ir kraujo krešėjimą. Kalcio apykaita organizme yra griežtai reguliuojama hormonų, tokių kaip parathormonas (PTH), kalcitoninas ir aktyvi vitamino D hormoninė forma (kalcitriolis).

Kalcio tyrimas yra vienas iš pagrindinių sveikatos įvertinimo tyrimų. Jis gali atskleisti įvairias sveikatos problemas, įskaitant prieskydinių liaukų funkcijos sutrikimus, kalcio trūkumą ar perteklių.

Kalcio kiekis organizme

Apie 99% kalcio yra sukaupta kauluose ir dantyse, o likęs 1% cirkuliuoja kraujyje. Kraujyje kalcis būna trijų formų:

  • Jonizuotas kalcis (apie 50%): tai yra biologiškai aktyvi kalcio forma.
  • Su baltymais susijęs kalcis (apie 40%): dažniausiai susijęs su albuminu.
  • Su anijonais susijęs kalcis (apie 10%): susijęs su fosfatais, citratais ir kitais anijonais.

Normalus kalcio kiekis kraujyje suaugusiems žmonėms yra 2,1-2,6 mmol/l (9-11 mg/dl), o jonizuoto kalcio norma kraujo serume yra 1,05-1,3 mmol/l.

Kalcio apykaitos reguliavimas

Kalcio apykaitą organizme reguliuoja hormonai:

Taip pat skaitykite: Tamsios lūpos: ką daryti?

  • Parathormonas (PTH): padidina kalcio koncentraciją kraujyje, išlaisvindamas jį iš kaulų, skatindamas reabsorbciją inkstuose ir aktyvindamas vitamino D gamybą.
  • Kalcitoninas: mažina kalcio koncentraciją kraujyje, skatindamas jo kaupimąsi kauluose ir slopindamas rezorbciją žarnyne.
  • Kalcitriolis (aktyvi vitamino D forma): skatina kalcio absorbciją žarnyne.

Padidėjęs kalcio kiekis (hiperkalcemija)

Hiperkalcemija yra būklė, kai kalcio koncentracija kraujyje viršija normą. Tai gali būti nustatyta atliekant kalcio tyrimą.

Priežastys

Dažniausios hiperkalcemijos priežastys:

  • Pirminė hiperparatirozė: tai dažniausia priežastis, kurią sukelia prieskydinių liaukų adenoma (gerybinis navikas) ar hiperplazija. Padidėjęs PTH kiekis kraujyje didina kalcio reabsorbciją inkstuose ir kaulų rezorbciją.
  • Piktybiniai navikai: kai kurie navikai gali tiesiogiai ardyti kaulus arba išskirti medžiagas, kurios didina kalcio kiekį kraujyje. Dažniausiai hiperkalcemiją sukelia plokščialąstelinė plaučių karcinoma, metastazavęs krūties vėžys, mielominė liga ir T ląstelių navikai.
  • Tiazidiniai diuretikai: šie vaistai didina kalcio reabsorbciją inkstuose.
  • Imobilizacija: ilgalaikis nejudrumas gali sukelti pagreitėjusią kaulų rezorbciją, ypač esant inkstų funkcijos nepakankamumui.
  • Granuliominės ligos: sarkoidozė, tuberkuliozė ir raupsai gali aktyvinti vitaminą D, todėl didėja kalcio kiekis kraujyje.
  • Šeiminė hipokalciurinė hiperkalcemija: tai paveldima liga, sukelianti nedidelę hiperkalcemiją, hipofosfatemiją ir sumažėjusią kalcio ekskreciją inkstuose.
  • Tirotoksikozė: skydliaukės hormonų perteklius stimuliuoja osteoklastus ir didina kaulų rezorbciją.
  • Apsinuodijimas vitaminu D.
  • Inkstų funkcijos nepakankamumas: nors dažniausiai sukelia hipokalcemiją, kai kuriais atvejais gali sukelti hiperkalcemiją, ypač jei liga susijusi su sarkoidoze, mielomine liga ar trauma.

Simptomai

Hiperkalcemijos simptomai priklauso nuo kalcio kiekio kraujyje ir jo didėjimo greičio. Lengva hiperkalcemija dažnai būna besimptomė. Ryškesnė hiperkalcemija gali sukelti:

  • Neurologinius simptomus: mieguistumas, silpnumas, depresija, letargija, stuporas ar koma.
  • Virškinimo trakto simptomus: vidurių užkietėjimas, pykinimas, vėmimas, anoreksija, skrandžio opaligė.
  • Inkstų simptomus: nefrogeninis necukrinis diabetas, inkstų akmenligė ar kalcinozė.

Diagnostika

Diagnozuojant hiperkalcemiją, svarbu nustatyti priežastį. Tai apima:

  1. Kalcio kiekio kraujyje matavimą: patvirtina hiperkalcemiją.
  2. Parathormono (PTH) kiekio matavimą: padeda nustatyti, ar hiperkalcemiją sukelia pirminė hiperparatirozė.
  3. Vitamino D kiekio matavimą: padeda nustatyti, ar hiperkalcemiją sukelia apsinuodijimas vitaminu D.
  4. Inkstų funkcijos tyrimus: padeda įvertinti inkstų funkciją ir atmesti inkstų funkcijos nepakankamumą kaip priežastį.
  5. Šlapimo tyrimus: padeda įvertinti kalcio ekskreciją su šlapimu ir atmesti šeiminę hipokalciurinę hiperkalcemiją.
  6. Vaizdinius tyrimus: gali būti naudojami navikams ar inkstų akmenims nustatyti.

Gydymas

Hiperkalcemijos gydymas priklauso nuo jos sunkumo ir priežasties.

Taip pat skaitykite: Padėkos vakaras ir Kovo 11-osios minėjimas

  • Lengva hiperkalcemija: dažniausiai sukelia pirminis hiperparatiroidizmas. Besimptomiais atvejais operacinis gydymas neindikuotinas, tačiau pacientus reikia stebėti.
  • Vidutinio sunkumo hiperkalcemija: gydymo taktika priklauso nuo simptomų išreikštumo. Skiriami skysčiai į veną (natrio chlorido tirpalas) ir kilpiniai diuretikai. Jei šių preparatų nepakanka, galima skirti bisfosfonatą.
  • Sunki hiperkalcemija: skubiai gydoma skysčiais į veną, bisfosfonatais ir kitais preparatais. Esant padidėjusiam PTH kiekiui, numatoma skubi paratiroidektomija.

Bendrosios rekomendacijos:

  • Nutraukti vaistų, galinčių sunkinti hiperkalcemiją, vartojimą (pvz., tiazidinių diuretikų).
  • Vengti imobilizacijos.
  • Gerti daugiau skysčių.

Kalcio trūkumas (hipokalcemija)

Hipokalcemija yra būklė, kai kalcio koncentracija kraujyje yra žemesnė už normą.

Priežastys

Dažniausios hipokalcemijos priežastys:

  • Mažas vitamino D kiekis kraujyje: būdingiausias tiems žmonėms, kurie mažai būna saulės šviesoje ir kurių maiste yra mažas vitamino D kiekis.
  • Prieskydinių liaukų funkcijos sutrikimas (hipoparatirozė): dažniausia priežastis - skydliaukės operacija arba kitoks jatrogeninis jų pažeidimas.
  • Magnio trūkumas arba perdozavimas: gali sutrikdyti prieskydinių liaukų veiklą.
  • Retos priežastys: prieskydinių liaukų infiltracija sunkiaisiais metalais, variu, metastazės.

Simptomai

Dažniausi hipokalcemijos simptomai:

  • Parestezijos (dilgčiojimas, tirpimas).
  • Raumenų spazmai, mėšlungiai, tetanija.
  • Tirpimas aplink lūpas.
  • Traukuliai.
  • Laringospazmas.
  • Neuromuskulinis dirglumas.
  • Kognityvinės funkcijos sutrikimas.
  • Asmenybės pokyčiai.
  • Elektrokardiogramoje - pailgėjęs QT intervalas.

Diagnostika

Diagnozuojant hipokalcemiją, svarbu nustatyti priežastį. Tai apima:

  1. Kalcio kiekio kraujyje matavimą: patvirtina hipokalcemiją.
  2. Parathormono (PTH) kiekio matavimą: padeda nustatyti, ar hipokalcemiją sukelia hipoparatirozė.
  3. Vitamino D kiekio matavimą: padeda nustatyti, ar hipokalcemiją sukelia vitamino D trūkumas.
  4. Magnio kiekio matavimą: padeda nustatyti, ar hipokalcemiją sukelia magnio trūkumas.
  5. Inkstų funkcijos tyrimus: padeda įvertinti inkstų funkciją ir atmesti inkstų funkcijos nepakankamumą kaip priežastį.

Gydymas

Hipokalcemijos gydymas priklauso nuo jos sunkumo ir priežasties.

Taip pat skaitykite: Šokiai Jurbarke: ką verta žinoti

  • Ūminė hipokalcemija: intraveninė kalcio infuzija skiriama, kai bendrojo kalcio kiekis tampa mažesnis nei 1,9 mmol/l arba jonizuotojo kalcio kiekis yra mažesnis nei 1 mmol/l, arba jei atsiranda hipokalcemijos simptomų.
  • Lėtinė hipokalcemija: skiriami kalcio ir / ar magnio preparatai, 25(OH) vitaminas D arba 1,25(OH)2 vitaminas D.

Kalcio vartojimas su maistu

Žmogus dažniausiai kalcio gauna su maistu ir vandeniu. Rekomenduojamos paros normos priklauso nuo amžiaus:

  • Vaikams nuo 1 m. iki 8 m.: 800 mg.
  • 2-12 m.: 1000 mg.
  • 13-18 m.: 1300 mg.
  • +46 m.: 1000 mg.
  • +60 m.: 1200 mg.
  • Moterims nėštumo ir kūdikio žindymo metu: 1200-2000 mg.

Iš pieno ir jo produktų žmogus gali gauti net 75% per parą būtino kalcio kiekio. Žaliose daržovėse kalcio taip pat yra daug, tačiau organizmas kalcį iš čia pasisavina sunkiau.

Kalcio papildai

Dažnai atletams (žinoma ir ne tik jiems) gali iškilti klausimas, kokiems gi Ca preparatams teikti pirmenybę? Jei imant pačias paprasčiausias Ca druskas (pvz., karbonatas, chloridas, monofosfatas, difosfatas, trifosfatas, glicerofosfatas, citratas, gliukonatas, laktatas) reikia žinoti, kad Ca kiekiai juose skiriasi ir reikia atkreipti dėmesį, kiek juose yra gryno kalcio. Didžiausias Ca kiekis bus karbonate, po to sektų fosfatai, laktatas ir gliukonatas. Geriausiai pernešami yra gliukonatas ir laktatas. Labiausiai pasisavinama Ca forma yra malatas ir citratas. Bet, nepaisant viso šito reikia žinoti ir tai, kad preparato efektyvumas, be jame esančių Ca druskų, yra žymiai aukštesnis, kai jame kartu yra vitaminas D3 (ne mažiau 400 TV (10 µg) /parai) ar visa eilę komponentų (kurie sustiprina Ca pasisavinimą). Dėl šios priežasties dažnai galima rasti Ca preparatų (pvz., Ca karbonato) komplekse kartu su vitaminu D. Tai žinom pakelia pačio preparato kokybę ir Ca pasisavinimą.

tags: #kalcio #virs #normos #kas #tai

Populiarūs įrašai: