Gurmaniškas lašišos pyragas: receptas ir kulinariniai Lietuvos akcentai

Šiame straipsnyje ne tik aptarsime gardų lašišos pyrago receptą, bet ir kitus įdomius kulinarinius aspektus, susijusius su Lietuvos gastronomija. Mėgstate lašišą? Lašišos gerbėjų Lietuvoje išties netrūksta, dažnas yra išbandęs ir į ją panašias žuvis - vaivorykštinį upėtakį, kuprę. Lašiša - puikus ingredientas įvairiems patiekalams, o pyragas su lašiša - puikus pasirinkimas tiek kasdieniam stalui, tiek šventėms.

Lašišos pyrago receptas

Deja, vartotojas nepateikė konkretaus lašišos pyrago recepto. Tačiau remiantis turima informacija apie smidrus ir kitus lietuviškus produktus, galima sukurti įdomų ir skanų pyrago variantą. Štai idėjos, kaip galėtumėte pasigaminti lašišos pyragą su lietuviškais akcentais:

Pyrago pagrindas:

  • Galima naudoti įprastą sluoksniuotą tešlą arba pagaminti trapią tešlą iš miltų, sviesto ir vandens.
  • Norint suteikti lietuviško skonio, į tešlą galima įmaišyti šiek tiek grietinės arba varškės.

Įdaras:

  • Lašiša: šviežia arba šaltai rūkyta lašiša, supjaustyta kubeliais arba plonomis riekelėmis.
  • Smidrai: sparčiai Lietuvoje populiarėjanti daržovė. Puikiai dera su lašiša. Juos reikėtų trumpai apvirti arba palaikyti garuose.
  • Kiaušiniai: sumaišyti su grietinėle arba pienu, suteiks įdarui purumo.
  • Sūris: galima naudoti įvairius sūrius, pvz., mocarelą, fermentinį sūrį arba varškės sūrį.
  • Prieskoniai: druska, pipirai, krapai, petražolės.
  • Svogūnai: smulkiai supjaustyti ir pakepinti svieste.

Gaminimo eiga:

  1. Tešla iškočiojama ir dedama į kepimo formą.
  2. Ant tešlos dedamas pakepintas svogūnas, smidrai, lašiša.
  3. Kiaušiniai sumaišomi su grietinėle, sūriu ir prieskoniais.
  4. Mišiniu užpilamas įdaras.
  5. Pyragas kepamas orkaitėje, įkaitintoje iki 180 laipsnių, apie 30-40 minučių, kol gražiai apskrus.

Smidrų panaudojimas kulinarijoje

Smidrai arba kitaip šparagai sparčiai Lietuvoje populiarėjanti daržovė. Jie tikriausiai jau šimtmečius beveik kiekviename gėlių darželyje. Auginama juos dėl grožio ir net nustembama kai sužinoma, kad jie valgomi ir labai skanūs. Smidrai nekaloringi, tačiau turi labai daug naudingų maisto medžiagų. Juose gausu kalcio, magnio, cinko, vitamino B. Smidrai labai greitai praranda skonines savybes. Nupjovus jie greitai praranda sultis, vysta, nors vizualiai pokyčiai mažai matosi. Supermarkete nupirkti šparagai tik šešėlis to skonio kurį galima paragauti paruošus ką tik nupjautus šparagus. Geriausi kelių dešimčių centimetrų ilgio ir centimetro skersmens smidrai. Apatinė dalis kieta ir senstant kietumas kyla.

Atskirti kietąją ir minkštąją dalį galima dviem būdais: laužiant smidrą jis sulūžta ties sukietėjimu. Dažniausiai kietajame gale lieka gana daug naudojamo minkštimo. Todėl taupant galima nupjauti peiliu atsargiai bandant kotelio minkštumą. Smidrų paruošimas gana paprastas. Smidrai nupjaunami kiek žemiau dirvos paviršiaus. Pjaunami smidrai kol viršūnėlė neprasiskleidžia. Pjaunama apie mėnesį priklausomai nuo krūmo stiprumo. Ką tik nupjauti smidrai gali būti valgomi netgi termiškai neapdoroti. O pats paprasčiausias smidrų paruošimo būdas tai juos trumpai apvirti ir palaikyti garuose. Smidrai dedami minutei į nedidelį kiekį verdančio sūraus vandens arba kelioms minutėms pabarsčius druska. Dar karštus smidrus apvoliojame sviestu, galima švelniu sūriu. Nežiūrint į smidrų švelnų skonį smidrai labai praturtina daugumą patiekalų. Tik reikėtų parinkti taip pat švelnaus skonio ingredientus. Tai kiaušiniai ir sviestas paryškynantys smidrų skonį, voveraitės, briedžiukai papildantys šparagų skoninę gamą, rūkytas kumpis ir žuvis kontrastuojantys su švelniu šparagu.

Su smidrais galima pagaminti gausybę salotų. Tinka kuskuso, bulguro kruopos. Salotoms tiks riebi žuvis kaip rūkyta lašiša, ungurys, eršketas. Iš kietųjų smidro dalių išverdame sultinį kurį užpilame ant bulguro. Supjaustome smidrus ir sudedame į dar karštą bulgurą. Smidrai labai puikiai tinka su įvairiais omletais. Vietoje grietinėlės galima panaudoti pieną. Sumaišome grietinėlę, miltus, kiaušinius, kalendrą. Į keptuvėje ištirpintą sviestą sudedame pjaustytus smidrus ir užpilame mišinį. Išbrinkiname bulgurą su smidrų kotelių sultiniu. Dar į karštą sudedame pjaustytus smidrus.

Taip pat skaitykite: Gardus trapios tešlos pyragas

Smidrų apkepas su kumpiu ir voveraitėmis

Geriau naudoti švelnesnį karšto rūkymo kumpį. Galima pagaminti keptuvėje, bet geriau išeis patiekalas orkaitėje. Pienas, kiaušiniai, miltai, prieskoniai sumaišomi. Sudedame kumpį, smidrus, sviestą, voverites ir užpilam mišiniu. Dedam į orkaitę 20- čiai minučių apie 180 laipsnių temperatūroje. Šio smidrų ir voveraičių pyrago laukiu ištisus metus. Pirmosios nedidelės voveraitės išdygta jau birželio pirmoje pusėje. Naminiai kiaušiniai, smidrai ir voveritės neįtikėtinas fantastiškas derinys. Sudedame pjaustytus smidrus, voveraites į wok tipo indą. Užpilame kiaušinių, miltų, prieskonių mišiniu. Palaikome apie dvidešimt minučių apie 180 laipsnių temperatūroje. Forminio smidrų pyrago receptas labai panašus į prieš tai pateiktą. Daug variantų gali būti derinant smidrus su šonine ar kumpiu.

Suktinukai su smidrais ir šonine

Šie suktinukai su smidrais greitai paruošiami ir puikiai tiks prie vyno, draugų renginėliams. Supjaustome česnako stiebus į keturias dalis. Jie švelnesni nei skiltelės ir suteikia subtilaus su šonine derantį skonį. Ketvirtį stiebo priglaudžiame prie smidro, apvyniojame šonine arba kumpiu. Įkaitiname aliejų ir sudedame suktinukus. Aliejaus nereikia pilti daug, jis ištrauks smidro skonį. Jo reikia labai nedaug, tik, kad neprikeptų šoninė. Po poros minučių suktinukas apverčiamas ir uždedamas sūris. dar kepinama pora minučių. Šių keturių minučių pilnai pakaks smidrui suminkštinti. Tai labiau tinka ką tik nuskintiems smidrams. Peraugusius smidrus labai tinka panaudoti sriubai. Viršūnė nors ir pradedanti skleistis išlaiko puikų skonį. Vidurinė dalis būna jau per kieta valgyti, bet per penketą virimo minučių suminkštėja tiek, kad maišytuvas sumala pilnai. Į verdantį sultinį sudedam pjaustytas bulves, paverdam dešimtį minučių. Sudedam pjaustytus smidrus, česnakus, kalendrą ir dar paverdam penketą minučių, sudedam petražoles, druską, pipirus. Ataušinam ir tada sumalam. Vėl užkaitinam ir supilam greitinėlę.

Ką valgyti vasarį?

Vasaris - mėnuo, kai ilgesys šviežiems vaisiams ir daržovėms bene stipriausias. Solidžiosios šilauogės - vienos tų gėrybių, kuriomis verta mėgautis ištisus metus.

Lietuvos gastronomijos įmonės

Lietuvoje gausu įmonių, kurios gamina ir prekiauja įvairiais maisto produktais. Štai keletas pavyzdžių iš pateiktos informacijos:

  • Mėsos perdirbimas: Biovela, Grimeda, Rovisa.
  • Kepyklos: Garliavos duona, Lašų duona, Riestlita, Romnesa.
  • Alaus daryklos: Piniavos alutis, Rinkuškiai, R.Čižo įmonė.
  • Žuvies perdirbimas: Provit industrija, Saldoga.
  • Gėrimų gamyba: Anykščių vynas, Lietuviškas midus, Straikas.
  • Kruopų gamyba: Ekofrisa.
  • Kavos, saldainių, sausainių gamyba: Daisena.
  • Malūnai: Ustukių malūnas.
  • Vyno daryklos: Vyno darykla Šakių r.

Maitinimo įstaigos

Lietuvoje galima rasti įvairių maitinimo įstaigų, siūlančių įvairią virtuvę:

Taip pat skaitykite: Gaminimo paslaptys

  • Kavinės: Alimar, A.Gansiniausko kavinė "Šaltinis", Ritos kavinė Amerikoje, Vilkenta, Žvejo sapnas.
  • Restoranai: Bajorų gūžta, Baltasis Štralis, Dvi šalys, Pas Žaldoką, Žvejų namai, Balti arkliai.
  • Užeigos: Pas Juozą, Smakų smakas.
  • Bitynai: Kajusta.

Indrės Burlinskaitės Citrininis Migdolų Keksas

Trenerė Indrė Burlinskaitė žino, kaip nustebinti ir pradžiuginti savo sekėjus ypatingais receptais, o kadangi moteris prisižiūri savo kūno linijas, ir jos pačios receptai dažnai yra kur kas mažiau kaloringesni. Neseniai Indrė pasidalijo receptu, idealiai tiksiančiu gardžiam sekmadienio vakarui. Savo sekėjams I. Burlinskaitė pateikė tobulo citrininio kekso receptą, bei pažadėjo, jog savo sudėtimi šis desertas yra ganėtinai nekaltas - juo pasimėgauti galės ir tie, kurie svajoja apie lieknesnes kūno formas.

Produktai:

  • Keksas: 300 g migdolų miltų; 50 g spelta viso grūdo miltų; 70 g minkšto kambario temperatūros sviesto; 3 didelių kiaušinių; 100 g saldiklio; Lašelis migdolų ekstrakto; Nubrauktas a.š. kepimo miltelių; Citrina; 150ml stiklinė vandens; Smulkintų migdolų papuošimui.
  • Padažas: Graikinis jogurtas; Saldiklis; Citrinų sultys.(Visus produktus sumaišome)

Gamyba:

  1. Į indą supilame visus miltus (migdolų, spelta, kepimo). Išmaišome.
  2. Atskiriame kiaušinio trynius nuo baltymų.
  3. Į indą su tryniais įmaišome saldiklį ir kambario temperatūros minkštą sviestą (sutryniau mikseriu).
  4. Gautą plakinį pilame į miltų mišinį.
  5. Įtarkuojame šiek tiek citrinos žievelės (smulkia tarka) ir įlašiname lašelį migdolų ekstrakto (duos nerealų aromatą).
  6. Pilame stiklinę vandens ir gerai išmaišome.
  7. Kitame inde iki standžių putų išplakame kiaušinio baltymus ir atsargiai įmaišome į tešlą.
  8. Orkaitę įkaitiname iki 180 l.
  9. Tešlą dedame į formą ir šauname apie 40 min. kepti. Aš naudojau silikoninę formelę.

Baldų gamybos įmonės Lietuvoje

Lietuvoje veikia nemažai įmonių, kurios užsiima baldų gamyba. Štai keletas pavyzdžių iš pateiktos informacijos:

  • Alytaus rajonas: Arpolis, Sautūras, Virtual Business Corporation.
  • Kauno rajonas: Asiga, Baldų linija, Diforma, Interus, Imedeksa, Medžio era, Mersis, Pratum, Vaidvilės baldai, Vitmedis.
  • Vilniaus rajonas: Aušvinta, Belverdi, Biovela, Knituva, Pas Žaldoką, Balti arkliai, Žvejo sapnas.
  • Panevėžio rajonas: Audrelina, molio dailės dirbtuvė, Piniavos alutis.
  • Šiaulių rajonas: Eventus Group, Smakų smakas.
  • Klaipėdos rajonas: JG, O.Bistrovo dirbtuvė, Provit industrija, Sadiva.
  • Radviliškio rajonas: Benglita.
  • Tauragės rajonas: Durima.
  • Šilalės rajonas: EEGA1, Grimeda, Rovisa, Vilgma GI.
  • Plungės rajonas: Kampelis.
  • Raseinių rajonas: Rivaka.
  • Skuodo rajonas: Skalsa, virvės.
  • Mažeikių rajonas: Stepono baldai, Riestlita.
  • Biržų rajonas: Rinkuškiai.
  • Ignalinos rajonas: Romnesa.
  • Zarasų rajonas: R.Čižo įmonė.
  • Šalčininkų rajonas: Straikas.
  • Pasvalio rajonas: Ustukių malūnas, Kajusta.
  • Šakių rajonas: Vyno darykla, Vilkenta.
  • Kretingos rajonas: Bajorų gūžta, Dvi šalys, Pas Juozą.
  • Molėtų rajonas: Zodiakas.
  • Anykščių rajonas: A.Gansiniausko kavinė "Šaltinis".
  • Telšių rajonas: Gerduva.
  • Rokiškio rajonas: Lašų duona, V.Zakarkos dailės dirbtuvė.
  • Vilniuje: OGH.

Tylūs uždegimai burnoje: grėsmė visam organizmui

Nors į burnos sveikatą neretai vis dar linkstama žiūrėti atsietai nuo viso organizmo, vis daugiau specialistų pažymi, kad problemos, prasidedančios burnoje, gali turėti didesnį, nei galvojama, poveikį visam organizmui. Kitaip sakant, žmogus gali nejausti jokio skausmo ar kitų akivaizdžių simptomų, tačiau nebylūs uždegimai burnoje gali stipriai paveikti bendrą organizmo būklę.

„Tyrinėjame tylių uždegimų žandikauliuose sąveiką su sisteminėmis ligomis, nes tai vienareikšmiškai yra susiję. Tylūs uždegimai neduoda nieko žinoti apie save - neįtariame, kad juos turime, nes jų neskauda, jie neparausta, nesutinsta, bet išskiria vadinamus chemokinus, toksinus į kraują taip išbalansuodami imuninę sistemą“, - „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ kalbėjo gydytoja odontologe Sandra Butkiene.

Tai, kas darosi burnoje, išbalansuoja visą imuninę sistemą

Tokie uždegiminiai židiniai daugiausiai atsiranda dėl blogai ištraukų dantų, ypač protinių, tose vietoje, kur yra metaliniai implantai, endodontiškai gydyti dantys. „Neteisingai ištraukus dantį 70-80 proc. atvejų susidaro toks tylus uždegimo židinys, kur gaminasi citokinai. Tai tarsi laiškeliai imuninėje sistemoje, kurie sako: „Ateikite, ląstelės, čia ir slopinkite uždegimą“. Taigi nustatinėjama ir jų koncentraciją kraujyje. Jei tas signalas trunka visą laiką - 24 valandas, imuninė sistema tiesiog yra išbalansuojama ir tada prasideda įvairios ligos - ir autoimuninės, ir ligos dėl imunosupresijos, net onkologiniai susirgimai. Įprastai tokie signalai yra gerai, bet tokio židinio pati imuninė sistema sutvarkyti negali, nes ten yra arba metalinis implantas, arba endodontiškai gydytas dantis, ar susidariusi kažkokia vadinama riebaline degeneracinė nekrozė toje vietoje, kur buvo ištrauktas dantis. Jei tokie signalai eina visą laiką, kol imuninė sistema išsibalansuoja ir negali normaliai reaguoti į kitus susirgimus“, - komentavo gydytojas neurologas Valdas Butkus.

Taip pat skaitykite: Pyrago su kefyru gaminimo paslaptys

Jis pasakojo, kad norint aptikti klastingus tylius židinius burnoje, pasitelkiami ir nauji tyrimai - vadinamasis žandikaulių ultragarsas, mat jų nesimato net 3D rentgene. „Ultragarsas leidžia pamatyti tuos sumažėjusio tankio kaulo zonas ir įtarti, kad ten yra tas tylusis uždegiminis židinys“, - sakė V. Butkus.

Dentalinis stresas - ne mažiau pavojingas

Nors pastaruoju metu dažnai dar susiduriama su požiūriu, kad burnos sveikata tarsi atsiejama nuo bendro žmogaus organizmo sveikatos, pašnekovas pabrėžė, kad taip manyti tikrai neteisinga. Pasak jo, ne veltui atsidarius garsių pasaulio klinikų tinklalapius, vienas pirmųjų pasitiks devizas, kad burnos sveikata yra langas į bendrą sveikatą.

„Pasaulyje visur labai didelis dėmesys yra skiriamas burnos sveikatai ir kelias į sveikatą prasideda būtent nuo to. Pas mus gi žiūrima labai formaliai - padaroma rentgeno nuotrauka, joje nesimato kažkokių židinių, viskas gerai, bet toksinų rentgeno nuotraukoje ir nesimato“, - kalbėjo gydytojas ir pridūrė, kad čia reikia atlikti ir toksikologinius, ir kraujo imunologinius, ir seilių fermentinius tyrimus.

Jis priminė, kad stresas dažnai yra viena pagrindinių priežasčių, kas sukelia lėtines ligas. „Bet stresą mes dažniau suprantame kaip psichologinį dalyką, ir galbūt net neįsivaizduojame, kad stresas gali būti sukeltas ir daugelio ir kitų veiksnių, tai gali būti ir dentalinis stresas dėl toksinų. Taip pat tai gali būti biologinis, fiziologinis stresas, atsirandantis dėl medžiagų apykaitos sutrikimo. Jei mus nuolat veikia kažkokie stresoriai, imuninė sistema yra aktyvuota visą laiką, tai ir sukelia stresą organizmui.“

Katės, pelės ir urvelio sindromas

Pašnekovas priminė, kad praktiškai vieninteliai odontologai iš esmės palieka negyvą organą žmogaus organizme. „Juk dantis yra organas, nors jis funkciją ir atlieka, reikėtų stebėti toksikologinę būklę aplink jį. Jeigu jūsų jautrumas tiems toksinams yra padidintas, tai gali turėti įtakos bendrai sveikatai“, - sakė V. Butkus.

Gydytoja odontologė antrino, kad nereikia pamiršti, jog dantis turi savo kraujotaką, limfinę, nervų sistemą. „Ir jei infekcija jau pateko į danties kanalus, ji užteršė visą tą dantį, endondologai nuostabiai išvalo kanalus, plombuoja, turi mikroskopus. Bet dantis turi ne tiktai 1, 2 ar 3 ar 4 pagrindinius kanalus, bet iki 50 km tubulių - mažų kanalėlių. Ir kaip mums juos pasiekti, kaip mums juos išvalyti? „Ir imuninė sistema negali to sutvarkyti - ji neištrauks implanto ar nepergydys danties. Taigi signalai eina visą laiką, kol imuninė sistema išsibalansuoja ir negali normaliai reaguoti į kitus susirgimus.“ Jeigu dantis buvo ilgą laiką infekuotas, buvo nesikreipta, jau kyla rizika, kad po kiek laiko bakterijos anaerobinėje terpėje ir prigamins mums tų toksinų“, - konstatavo S. Butkienė.

Pašnekovai dalinosi, kad šveicarų specialistai tokį procesą dantyje vadina labai įdomiai - katės, pelės ir urvelio sindromu. „Kadangi tos tubulės - urveliai yra tik apie 3 mikronų dydžio, o pati imuninės ląstelė, kurią mes vadinsime kate ir kuri gaudo tas peles, tai yra bakterijas, yra apie 30 mikronų dydžio ir 10 kartų didesnės, niekaip negali įlįsti į tą olą ir išvalyti baterijų. O jos pačios, būdamos pusės mikrono dydžio, puikiausiai gyvena tuose urveliuose“, - aiškino V. Butkus.

Kaip galima pažaboti tokį uždegimą burnoje?

Kas vyksta, kai jau yra aptinkami tokie tylūs židiniai? S. Butkienės aiškinimu, tada labai svarbus ne vienų odontologų darbas, o bendradarbiavimas su įvairiais specialistais. „Turime daug įrankių, kaip pagelbėti žmogui, svarbiausia yra rasti priežastį, kuri galbūt daro įtaką sisteminėms ligoms. Jeigu mes randam tyliuosius uždegimus, vadinamas kavitacijas, tai yra tuščias ertmes žandikauliuose, kraujo imunologiniuose tyrimuose randame sensibilizaciją įvairiems toksinams, matome, kaip reaguoja imuninė sistema - ląstelinė ir humoralinė, tada galime dirbti kartu su imunologais, reumatologais, neurologais, onkologais ir kitais įvairių sričių specialistais. Dažniausiai tokie pacientai jau turi nusiskundimų dėl lėtinių ligų - yra ir lėtiniai sinusitai, alerginės slogos, ypač reumatoidas. Visi šie lėtiniai židiniai burnoje labai stipriai veikia per imuninę sistemą ją išbalansuodami ir sukeldami lėtines ligas arba neleidžia nuo jų pasveikti“, - teigė odontologė.

Jos aiškinimu, aptikus tylų židinį visų pirma yra atliekama žandikaulių detoksikacija, atveriamos ertmės ištrauktų dantų vietose, kur randamas vadinamas riebalinis degeneracinis audinys. „Endondologinių dantų vietoje, jeigu ten atsiranda kavitacijos, tuščios ertmės, ir mes jas randame, dar matuojame toksiškumą. Galime greitai nustatyti, ar tas dantis mums jau šiandien išskiria įvairius toksinus (kuriuos išskiria bakterijos). Nes nebūtinai taip bus - jei danties kanalai suplombuoti laiku ir kokybiškai, dantis gali dar stovėti tikrai ilgai ir kartais to toksiškumo išvis nėra arba jis nedidelis, kai galima dantį pergydyti. Jei toksiškumas labai aukštas, ką dar patvirtina ir imunologiniai tyrimai, toks dantis turi būti šalinamas ir keičiamas keraminiu implantu“, - dėstė ji.

Gali būti alergiški metaliniams implantams

Gydytoja pasakojo, kad osteoimunologiją, kai atliekami konkretūs žandikaulių tyrimai, kurie leidžia patvirtinti arba paneigti specialistų spėjimus, papildo ir biologinė odontologija. „Odontologinė biologija yra medicinos šaka, kuri žiūri į žmogaus organizmą iš biologinės perspektyvos. Tai reiškia, kad daug dėmesio skiriame prevencijai, biologiniams diagnostikos protokolams, tai yra jie minimaliai invazyvūs ir kenkiantys. Taip pat yra biologinio gydymo protokolai, naudojome, kiek įmanoma, biologiškai suderinamas medžiagas, ir detoksikuojame organizmą. Taigi žiūrime plačiau. Mūsų užduotis yra atkurti kramtymo funkciją kiek labiau įmanoma biologiškai suderinamos medžiagomis. Žinoma, yra vertinami ir didžiausi stresoriai burnos ertmėje - tai ir infekcijos židiniai, dantų kariesas, periodonto ligos. Tai yra, kaip jau minėta, gali būti endodontiškai negyvi dantys, metaliniai dantų implantai, jeigu žmonės jiems yra alergiški, ir tie tylieji židiniai, ko nejaučiame“, - aiškino S. Butkienė.

Toksinai gali patekti ir į smegenis

Gydytojas neurologas priminė, kad žandikauliuose yra kaulų čiulpai, kurie yra imuninės sistemos lopšys - ten pagaminamos visos imuninės ląstelės: „Ir tame lopšyje yra dantys - 32 atskiri organai, tai jei bent vienas jų yra pažeistas, tai negali likti be atsako. Be to, jei gaminasi dentaliniai toksinai, riebaluose ištirpę toksinai per trišakį nervą, didžiausias veido nervą, gali keliauti tiesiai į smegenis. Ne veltui mokslinėje literatūroje labai diskutuojama galimybė, kad tie toksinai, aplenkdami kraują, imuninę sistemą gali keliauti tiesiai į smegenis sukeldami neurologinius lėtinius susirgimus.“

S. Butkienė atkreipė dėmesį, kad jau pastebėtas teigiamas rezultatas gydant veido neuralgijas. „Kai atradome lėtinius uždegimus, pašalinome toksinus, žmonės jau grįžta ir sako, kad galime ramiai miegoti, užmiegame be vaistų. Taigi šie gydymo protokolai išties veikia. Tikiu, kad tai ir holistinis mąstymas yra odontologijos ateitis. Norisi, kad į tai būtų įtraukta kuo daugiau specialistų - šeimos gydytojų, gyvensenos medicinos specialistų, neurologų, alergologų, reumatologų, LOR gydytojų. Rentgeno nuotraukos šiandien nebeužtenka, kaip ir gražiai užplombuoti dantį ar įsukti implantą. Svarbu, kad gydytojai vis labiau grįžtų vėl į gydytojo specialybę. O kuo daugiau šviesime nuo mažens, tai reikės ir mažiau implantų, bus mažiau negyvų dantų ir t.t.“ - pastebėjo gydytoja odontologė.

tags: #butkaus #pyragas #su #lašiša #receptas

Populiarūs įrašai: