Naminio Bordo Vyno Gamybos Paslaptys

Vyno gamyba namuose - tai menas, kuriame susijungia tradicijos, mokslas ir kūrybiškumas. Šis straipsnis skirtas tiems, kurie nori atrasti bordo vyno gamybos paslaptis savo virtuvėje. Aptarsime ne tik teorinius aspektus, bet ir praktinius patarimus, padėsiančius sukurti puikų gėrimą.

Merlot - Bordo Vyno Širdis

Merlot vynas užima garbingą antrą vietą pagal populiarumą pasaulyje. Ši vynuogių rūšis, palyginti, atsirado neseniai. Istoriniuose šaltiniuose apie Merlot, kaip vieną geriausių Libourne regiono vynuogių, pirmą kartą užsimenama XVIII amžiuje.

Merlot Charakteristika

Merlot vynuogės pasižymi vidutiniu derlingumu ir didesniu atsparumu šalčiui nei Cabernet Sauvignon. Uogos yra juodos, vidutinio dydžio (13-14 mm ilgio ir 12-13 mm pločio), sveria apie 1-1,4 g. Jų minkštimas sultingas, sultys bespalvės, o odelė minkštesnė nei Cabernet vynuogių. Derlius paprastai nuimamas rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje.

Merlot sinonimai įvairiose šalyse: Prancūzijoje - Merlot Noir, Merlau Rouge, Vitraille, Bigney Rouge, Crabuetet Noir, Plant Medoc, Alicante, Seme dou flube, Seme de la Canau, Semilhoun Rouge.

Išskirtinis Merlot bruožas - švelnumas ir vaisinis aromatas. Dažnai ši rūšis maišoma su aštresniu Cabernet Sauvignon, kad mišinys įgautų daugiau švelnumo. Geriausi Merlot vynai gimsta vėsesniuose regionuose su šaltesnėmis dirvomis. Tokiuose vynuose galima aptikti raudonųjų uogų, pipirų, mėtos ir eukalipto natų. Šiltesniuose regionuose užaugintų vynuogių vynuose dominuoja slyvų, mėlynių ir šilauogių aromatai. Išlaikytuose Merlot vynuose atsiskleidžia vaisių, egzotinių prieskonių, grybų ir triufelių tonai.

Taip pat skaitykite: Braškių vyno gamybos patarimai

Merlot Geografija

Prancūzijoje Merlot plačiai paplitęs Bordo regione ir pietvakariniuose regionuose. Visame pasaulyje garsėja Merlot ir jų mišiniai iš „dešiniojo Bordo kranto", esančio į rytus nuo Gironos, ypač iš Pomerol arba Saint-Emilion regionų. Tipinis Saint Emilion vynas susideda iš maždaug 2/3 Merlot, o likusią dalį sudaro Caberne Franc arba Cabernet Sauvignon. Šie vynai yra vidutinio sunkumo ir lengvi, su silpnai juntamais taninais. Išlaikytuose vynuose galima pajusti sviesto, nupjautos žolės ir vaisių pyrago tonus. Pomerol vynai yra kiek lengvesni ir kvapnesni, juose labiau jaučiasi vaisiai, ypač juodųjų uogų likerio ir slyvų tonai. Išlaikytuose Pomerol vynuose atsiranda prieskonių, triufelių, šokolado ir kavos natų.

Italijos šiaurė taip pat yra svarbus Merlot regionas. Toskanoje gaminami Merlot vynai yra panašūs į Pomerol. Ispaniški Merlot vynai paplitę šiaurės rytiniuose regionuose. Kalifornijoje jie yra švelnesni ir minkštesni nei Bordo. Čilėje Merlot vynai pasižymi savitu stiliumi dėl didelių dienos ir nakties temperatūros svyravimų, kurie sulėtina uogų sirpimą ir išsaugo žolinius kvapus. Čilėje pasitaiko, kad Carmenere vynuogės yra pateikiamos kaip Merlot. Jei vynuogės nepersirpusios, vynas gali turėti pomidorų, sojos padažo ir baltų pipirų skonį.

Vyno Gamybos Procesas: Nuo Vynuogyno Iki Butelio

Vyno gamyba - tai kruopštus ir daugialypis procesas, kurį sudaro keli svarbūs etapai. Kiekvienas iš jų turi įtakos galutiniam produkto skoniui ir kokybei.

1. Vynuogių Derliaus Nuėmimas

Vyno gamyba prasideda nuo kruopštaus vynuogių derliaus nuėmimo. Tai nėra tik paprastas vaisių rinkimas - tai sudėtingas procesas, reikalaujantis gilių žinių ir patirties. Vynuogių skynimo laikas yra kritinis faktorius, lemiantis būsimo vyno kokybę. Profesionalūs vyndariai nuolat tikrina vynuogių brandumą, matuodami cukraus kiekį (Brix laipsniais), rūgštingumą ir fenolių brandumą. Raudonųjų vynų gamybai ypač svarbu įvertinti taninus sėklose ir odelėse.

2. Pirminis Vynuogių Apdorojimas

Nuskyntos vynuogės keliauja į vyninę, kur prasideda pirminis apdorojimas. Čia jos rūšiuojamos, atmetant pažeistas ar neprinokusias uogas. Moderniose vyndarystėse naudojami optiniai rūšiavimo įrenginiai, galintys per sekundę įvertinti šimtus uogų. Po rūšiavimo vynuogės nukreipiamos į presą arba, raudonojo vyno atveju, pirmiausia pašalinami koteliai ir sutraiškoma odelė. Šis procesas vadinamas „destemming” ir „crushing”.

Taip pat skaitykite: Verslo dovanų etiketas

3. Fermentacija: Alchemijos Momentas

Fermentacija - tai alchemijos momentas, kai paprastos vynuogių sultys pradeda transformuotis į kompleksišką gėrimą. Šį procesą atlieka mielės, paversdamos cukrų alkoholiu ir anglies dioksidu. Fermentacijos temperatūra turi didžiulę įtaką būsimo vyno charakteriui. Baltieji vynai dažniausiai fermentuojami žemesnėje temperatūroje (10-18°C), išsaugant vaisių aromatus ir šviežumą. Raudonojo vyno gamyboje ypatingą reikšmę turi maceracijos procesas - kai fermentuojančios sultys lieka kontakte su odelėmis ir sėklomis. Šio kontakto trukmė gali būti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo norimo vyno stiliaus.

Praktinis patarimas namų vyndariams: stebėkite fermentacijos temperatūrą bent du kartus per dieną. Pernelyg aukšta temperatūra gali sunaikinti aromatus ir net sustabdyti fermentaciją, jei mielės žūsta nuo karščio.

4. Brandinimas: Kantrybės Vaisiai

Pasibaigus fermentacijai, jaunas vynas dar toli gražu nėra pasiruošęs buteliavimui. Prasideda brandinimo etapas, kuris gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Brandinimo indai - tai dar vienas esminis faktorius, formuojantis vyno charakterį. Nerūdijančio plieno talpyklos išsaugo vaisių šviežumą ir gryną vynuogių išraišką. Ąžuolinės statinės - tai klasikinis brandinimo būdas, suteikiantis vynui papildomų aromatinių ir skoninių savybių. Prancūziškas ąžuolas perteikia subtilias vanilės, prieskonių natas, amerikietiškas - ryškesnius kokoso, vanilės ir saldmedžio aromatus.

Brandinimo metu vyksta ir malolaktinė fermentacija - procesas, kai obuolių rūgštis virsta švelnesne pieno rūgštimi. Svarbu paminėti ir „sur lie” brandinimą - kai vynas paliekamas ant nuosėdų (mirusių mielių ląstelių). Šis metodas suteikia vynui pilnesnį kūną, kompleksiškumą ir duonos, kepinių aromatus.

Ekspertų rekomendacija: brandindami vyną ąžuolo statinėse, reguliariai tikrinkite jo evoliuciją. Pernelyg ilgas kontaktas su nauja statine gali užgožti vynuogių charakterį, paversdamas vyną „medienos bomba”.

Taip pat skaitykite: Ispaniškos sriubos receptai

5. Stabilizavimas ir Skaidrinimas

Prieš buteliavimą vynas turi būti stabilizuotas ir paruoštas ilgalaikiam saugojimui. Skaidrinimas - tai procesas, kai į vyną pridedama medžiagų, pritraukiančių drumzles ir nešvarumus. Tradiciškai naudojami kiaušinių baltymai, želatina, žuvies pūslės (isinglass) ar bentonito molis. Filtravimas - mechaninis procesas, kai vynas perleidžiamas per filtravimo medžiagą, sulaikančią smulkias daleles. Tačiau ne visi vyndariai renkasi intensyvų skaidrinimą ir filtravimą. Natūralaus vyno judėjimo šalininkai teigia, kad šie procesai atima dalį vyno charakterio, aromato ir tekstūros.

Praktinis patarimas: jei gaminate vyną namuose, galite naudoti paprastą skaidrinimo metodą su bentonito moliu. Įdėkite 1-2 g/l bentonito (prieš tai išmirkę vandenyje 24 val.) į vyną, gerai išmaišykite ir palikite nusistovėti savaitei.

6. Buteliavimas: Paskutinis Akordas

Kai vynas pasiekia norimą brandą, skaidrumą ir stabilumą, ateina laikas jį supilstyti į butelius. Buteliavimo metu kritiškai svarbu minimizuoti vyno kontaktą su deguonimi. Oksidacija gali greitai sugadinti net ir geriausią vyną, todėl profesionalai naudoja inertines dujas (azotą ar argoną) buteliams užpildyti prieš pilant vyną. Kamščio pasirinkimas taip pat turi didelę reikšmę vyno ateičiai. Natūralus kamštis leidžia minimalų deguonies kiekį, kas padeda vynui vystytis butelyje. Sintetiniai kamščiai užtikrina hermetiškumą, bet neleidžia vynui „kvėpuoti”. Etiketė - tai ne tik estetinis elementas, bet ir svarbus informacijos šaltinis. Europoje vyno etiketėse privaloma nurodyti kilmės vietą, alkoholio kiekį, tūrį, gamintojo duomenis.

Ekspertų rekomendacija: jei planuojate vyną laikyti ilgesnį laiką, atkreipkite dėmesį į butelio formą ir stiklo spalvą.

Terroir: Vyno Unikalumo Paslaptis

Negalima kalbėti apie vyno gamybą nepaminint terroir koncepcijos - unikalaus dirvožemio, klimato, topografijos ir žmogaus praktikų derinio, suteikiančio vynui išskirtinį charakterį. Dirvožemis yra vienas iš svarbiausių terroir elementų. Kalkinis dirvožemis, būdingas Šampanei ir Burgundijai, suteikia vynui mineralinių natų ir elegantiškumo. Skalūninis dirvožemis, randamas Mozelio slėnyje Vokietijoje, perduoda vynui išskirtinį mineralinį charakterį. Klimatas taip pat vaidina esminį vaidmenį. Vėsesnio klimato regionuose (Šampanė, Chablis, Vokietija) vynuogės subręsta lėčiau, išsaugodamos natūralų rūgštingumą ir subtilumą. Topografija - kalnai, upės, ežerai - modifikuoja vietinį mikroklimatą. Vynuogynai ant kalvų šlaitų gauna daugiau saulės šviesos, o didesnis aukštis užtikrina vėsesnes naktis, padedančias išsaugoti rūgštingumą.

Praktinis patarimas vynuogių augintojams: atidžiai stebėkite savo vynuogyno mikroklimatą - temperatūrą, kritulių kiekį, vėjo kryptį.

Vyno Brandinimas Butelyje: Laiko Magija

Vyno istorija nesibaigia, kai jis uždaromas butelyje - daugeliu atveju tai tik naujo skyriaus pradžia. Brandinimas butelyje - tai lėtas, bet nuolatinis vyno evoliucijos procesas. Raudonieji vynai pamažu praranda intensyvią violetinę spalvą, įgaudami plytines atspalvius. Vaisių aromatai užleidžia vietą kompleksiškesniems odiniams, žemiškiems, prieskonių tonams. Baltieji vynai keičia savo gelsvą spalvą į gilesnę auksinę ar gintarinę. Jų šviežių vaisių aromatai transformuojasi į medaus, vaško, riešutų, džiovintų vaisių natas. Tinkamos saugojimo sąlygos yra esminės sėkmingam vyno brandinimui. Ideali temperatūra yra 12-14°C, be staigių svyravimų. Drėgmė turėtų būti apie 70%, kad kamščiai neišdžiūtų.

Ekspertų rekomendacija: jei neturite specialios vyno saugojimo patalpos ar šaldytuvo, geriausia rinktis vynus, skirtus vartoti jaunus.

Bordo Vynas: Tradicijų Ištakos

Joks pasaulio vyno regionas negali varžytis su Bordo tradicijomis. Kiti regionai, paklusdami mados kaprizams, kartais švenčia šlovės valandas, kartais pamiršta savo spindesį, o Bordo vynų garbė niekada nebuvo pritemdyta. XX a. pabaigoje išaugusios Bordo vynų, ypač pagamintųjų prestižiniuose vynininkystės ūkiuose, vadinamuose château, kainos net ištikimiausius šio regiono vynų gerbėjus privertė atsigręžti į kitus kraštus, pasiūliusius gerų vynų už mažesnę kainą. Tačiau garsieji vynai su užrašu château nėra vienintelis Bordo turtas - čia galima rasti ir labai puikių vynų, nemokant pasakiškų pinigų tik už etiketę. Vis dėlto nereikia pamiršti ir to, kad didieji vynai su užrašu château, ypač geriausių metų, - tai vienas iš didžiausių malonumų, kokį žmogus gali pajusti.

Bordo Regionas: Geografija ir AOC

Bordo - didžiausias Prancūzijos AOC regionas. Vynmedžiais apsodintas didesnis nei 117 000 hektarų plotas - maždaug tiek pat, kiek visoje Vokietijoje. Viso regiono žemės labai skiriasi vienos nuo kitos dirvos kokybe ir vyninių dydžiu. Garsiausios vyninės įsikūrusios ir dešiniajame Žirondos krante - Saint-Emilion bei Pomerol, ir kairiajame - Medoc bei Haut-Medoc. Kaip tik šiuose kraštuose auga vynmedžiai, iš kurių gimsta geriausieji Bordo, o gal ir viso pasaulio, vynai. Bordo regione yra apie trisdešimt AOC teritorijų, turinčių prižiūrimą kilmės pavadinimą. Visose šiose teritorijose gaminami savito charakterio ir labai skirtingi vynai: Saint-Estephe, Margaux, Cerons, Barsac, Sauternes, Sainte-Croix-du-Mont, Loupiac, Cadillac, Premieres Cotes de Bordeaux, Cotes de Bordeaux-Saint-Macaire, Sainte-Foy-Bordeaux, Graves-de-Vayers, Saint-Emilion, Lussac-Saint-Emilion, Montagne-Saint-Emilion, Puisseguin-Saint-Emilion, Saint-Georges-Saint-Emilion, Cotesde Castillon, Bordeaux Cotes de France, Lalande de Pomerol, Pomerol, Fronsac, Canon-Fronsac, Cotes de Bourg, Blaye Premieres Cotes de Blaye ir Pessac-Leognan. Maždaug penkiolika tūkstančių vyndarių šiuose kraštuose kasmet pagamina apie milijardą butelių vyno.

Ar žinote, kad paprasčiausi Bordo vynai žymimi AOC Bordeaux ir AOC Bordeaux Superior. Tai vynai, kurie gaminami iš žaliavos, gaunamos visame regione, ir todėl etiketėse nėra jokios smulkesnės vietovės pavadinimo. Bordeaux Superior skirsis tik griežtesnėmis atrankos ir gamybos taisyklėmis. Regione gaminami ir paprasti vynai, skirti iš karto vartoti, daugelis jų arba visai nebrandinami, arba brandinami labai trumpai. Tai vynai, ypač tinkami tiems vartotojams, kurie apsieina be didžiųjų Bordo vynų jėgos ir didelio kiekio taninų. Taip pat verta žinoti, kad prancūziškas terminas château (liet. „pilis“, daugiskaitos forma - châteaux), suteikiantis vietovės pavadinimui kilmingo blizgesio ir skambantis daug žadančiai, apie vyno kokybę nepasako nieko. Seniau taisyklės nustatė tik tai, kad vynuogynai turėjo turėti teisę vadintis châteaux. Panašiai atsitiko ir su etikete - joje vaizduojamas rūmas turi atitikti tikrovę, tačiau tai gali būti ir senasis istorinis vaizdas, dabar matomas tik paveiksluose. Užrašas Mis en bouteille au château (liet. „Išpilstyta į butelius ūkyje“) reiškia, kad vyną išpilstė pats gamintojas.

Bordo Klasifikacija

Bordo regiono klasifikacijos sistema pati seniausia pasaulyje ir labai formalizuota. Didieji vynai ar apskritai grands crus clasés (angl. great growths) vynai skiriami į tam tikras kokybės kategorijas (nuo žemiausios iki aukščiausios): cru classe, 2e cru classe, 1er cru classe ir grand cru classe. Kiek žemiau pagal kokybės hierarchiją esantys cru bourgeois vynai irgi pateikia malonių staigmenų.

Raudonieji Bordo Vynai

Bordo regionas dalijamas į dvi raudonojo vyno gamybos zonas: kairįjį ir dešinįjį krantus. Kairysis krantas yra į pietų vakarus nuo Garonos, o dešinysis - į šiaurę ir rytus nuo Dordonės. Kairysis ir dešinysis krantai pirmiausia skiriasi dirvomis: kairiajame daugiausia žvyro, dešiniajame - molio. Todėl Cabernet Sauvignon vynuogės, kurios geriausiai jaučiasi žvyro kaimynystėje, laikomos pagrindine veisle kairiojo kranto AOC teritorijose Medoc, Haut-Medoc, Graves de Pessac-Leognan. Merlot, kurioms labiau tinka molis, karaliauja Saint-Emilion, Pomerol ir kitose dešiniojo kranto AOC teritorijose. Kairiajame krante esantis Medoc išsitęsia beveik per šimtą kilometrų ir turi apie 15 000 ha vynuogynų. Žinomi grands crus vynai sudaro apie ketvirtadalį regiono produkcijos. Įvertinus Medoc dydį, visai nestebina tai, kad ten gaunami net labai skirtingų charakterių vynai. Tradiciniai Medoc vynai yra tvirti, sausi, turi daug taninų ir gali būti ilgai laikomi.

Raudonieji vynai iš Graves de Pessac Leognan panašūs į vynus iš Haut-Medoc: jie elegantiški, subalansuoti, švelnaus aromato. Daugeliui Bordo vyno mėgėjų šie vynai - puikiausi viso Bordo atstovai. Galima sakyti, kad šie vynai suderina geriausias Saint-Emilion ir Haut-Medoc ypatybes. Dešiniajame krante įsikūręs žymiausias vyndarių miestas, nutolęs nuo Bordo tik 50 km, - tai Libourne. Jį supa trys garsios AOC teritorijos: Saint-Emilion, Pomerol ir Fronsac. Saint-Emilion apylinkėse vynuogės sodintos dar Romos laikais. Čia vynas tradiciškai gaminamas iš Merlot ir Cabernet Franc vynuogių. Šio krašto vynai yra sodraus skonio, aromatingi, dažnai skleidžia saldoką vaisinę gaidą. Dešiniojo kranto vynus labai išaukštino R. Parkeris. Greta esančio Fronsac vynai šiek tiek lengvesni, kai kurie jų - net labai geri, nors ir daug pigesni už vynus iš Saint-Emilion ar Pomerol. Mažesnių AOC teritorijų, tokių kaip Lussac, Montagne, Cotes de Castillon ir minėtoji Fronsac, vynai darosi vis geresni, nors ir nėra tokie garsūs kaip gaminamieji Saint-Emilion, be to, kaip minėta, jie gerokai pigesni. Šių AOC vynų skoniu galime mėgautis ir mes, nes jų jau turime Lietuvos parduotuvėse. Todėl ne vienas vyno mėgėjas vėl gali atsigręžti į prancūziškuosius vynus ir šiek tiek atsitokėti nuo lietuvius užvaldžiusios mados liaupsinti Naujojo Pasaulio vynus.

Baltieji Bordo Vynai

Bordo garsėja ne tik raudonaisiais vynais - čia gaminami ir puikūs baltieji, tiek sausi, tiek ir saldūs. Baltųjų vynų gamintojai susitelkę dviejuose regionuose. Graves - tai geriausiųjų baltųjų Bordo vynų (tiek saldžių, tiek ir sausų) tėvynė. Šiltą ir drėgną rudenį vynmedžių vaisius apima kekerinis puvinys (lot. botrytis cinerea), dėl kurio vynuogėse gali kondensuotis cukrus, pagerinantis sultis, iš kurių daromas vynas. Žinomiausi vynai iš kekerinio puvinio pažeistų uogų daromi AOC Sauternes teritorijoje, esančioje Graves apygardoje. Tai puikiausi ir brangiausi desertiniai vynai pasaulyje.

Naminio Vyno Gamybos Receptai ir Patarimai

Nors Bordo vyno tradicijos yra įspūdingos, namų sąlygomis galima pasigaminti puikių vynų iš įvairių vaisių ir uogų. Pateiksime keletą receptų ir patarimų, kurie padės jums šiame procese.

Bendrieji Naminio Vyno Gamybos Principai

  • Švarumas: Visada naudokite švarius ir sterilizuotus įrankius bei indus. Tai padės išvengti nepageidaujamų bakterijų ir pelėsių, kurie gali sugadinti vyną.
  • Kokybiškos Žaliavos: Rinkitės prinokusius, sveikus ir nepažeistus vaisius ar uogas. Venkite įpuvusių ar pažeistų produktų, nes jie gali suteikti vynui nemalonų skonį.
  • Cukraus Kiekis: Atidžiai stebėkite cukraus kiekį misoje. Cukrus yra būtinas fermentacijos procesui, tačiau per didelis jo kiekis gali sustabdyti fermentaciją arba suteikti vynui per saldų skonį. Hidrometras yra puikus įrankis cukraus kiekiui matuoti.
  • Rūgštingumas: Rūgštingumas yra svarbus vyno skoniui ir stabilumui. Jei vaisiai ar uogos yra per mažai rūgštūs, galite pridėti citrinos rūgšties arba kreidos, kad subalansuotumėte rūgštingumą.
  • Mielės: Naudokite specialias vyno mieles, kurios yra atsparios alkoholiui ir suteikia vynui norimą aromatą bei skonį.
  • Fermentacija: Fermentacija turi vykti tinkamoje temperatūroje (paprastai 20-25°C). Per aukšta temperatūra gali sunaikinti mieles, o per žema - sustabdyti fermentaciją.
  • Skaidrinimas: Po fermentacijos vyną reikia skaidrinti, kad pašalintumėte drumzles ir nuosėdas. Tai galima padaryti naudojant skaidrintojus arba leidžiant vynui savaime nusistovėti.
  • Sulfitavimas: Sulfitavimas yra procesas, kurio metu į vyną pridedama sieros dioksido (konservanto), kad apsaugotumėte jį nuo oksidacijos ir bakterijų.
  • Brandinimas: Brandinimas leidžia vynui subręsti ir įgauti geresnį skonį. Vyną galima brandinti buteliuose arba statinėse.

Dažniausiai Naudojami Įrankiai ir Priemonės

  • Fermentacinis indas (stiklinis butelis, plastikinis kibiras su dangčiu)
  • Rauginimo vamzdelis su kamščiu
  • Hidrometras
  • Sifono vamzdelis
  • Termometras
  • Matavimo cilindras
  • Vyno mielės
  • Maistingosios medžiagos mielėms
  • Pektino fermentas (jei reikia)
  • Skaidrintojai (jei reikia)
  • Konservantas (sorbosolis)
  • Buteliai vynui
  • Kamščiai
  • Termokapsulės (pasirinktinai)

Vyno Gamybos Eiga

  1. Žaliavos Paruošimas: Vaisiai ar uogos nuplaunami, sutraiškomi arba išspaudžiamos sultys.
  2. Misos Paruošimas: Į sultis ar sutraiškytus vaisius pridedama cukraus, vandens (jei reikia), pektino fermento (jei reikia) ir kitų priedų.
  3. Fermentacija: Į misą sudedamos vyno mielės ir paliekama fermentuotis tinkamoje temperatūroje.
  4. Skaidrinimas: Po fermentacijos vynas nukošiamas nuo nuosėdų ir skaidrinamas.
  5. Sulfitavimas: Į vyną pridedama konservanto.
  6. Brandinimas: Vynas paliekamas bręsti buteliuose ar statinėse.
  7. Buteliavimas: Vynas išpilstomas į butelius ir užkemšamas.

Vyno Receptai

Toliau pateikiami keli vyno receptai iš įvairių vaisių ir uogų.

Obuolių Vynas

  • 10 kg obuolių
  • 1,5 kg cukraus
  • 5 g vyno mielių
  • 10 g maistingųjų medžiagų mielėms

Obuoliai sutarkuojami, užpilami karštu vandeniu ir paliekami atvėsti. Į atvėsusią masę pridedama pektino fermento, cukraus, vyno mielių ir maistingųjų medžiagų. Vynas fermentuojamas, skaidrinamas ir brandinamas.

Vyšnių Vynas

  • 15 kg vyšnių
  • 3,75 kg cukraus
  • 5 g vyno mielių
  • 10 g maistingųjų medžiagų mielėms

Vyšnios sutraiškomos, užpilamos karštu vandeniu ir paliekamos atvėsti. Į atvėsusią masę pridedama pektino fermento, cukraus, vyno mielių ir maistingųjų medžiagų. Vynas fermentuojamas, skaidrinamas ir brandinamas. Gaminant vyšnių vyną kauliukų išimti nereikia, svarbu jų nepažeisti traiškant uogas. Kauliukus reikia pašalinti po keturių dienų fermentacijos, kartu su išspaudomis.

Serbentų Vynas

  • 10 kg serbentų
  • 3,5 kg cukraus
  • 5 g vyno mielių
  • 10 g maistingųjų medžiagų mielėms

Serbentai sutraiškomi, užpilami karštu vandeniu ir paliekami atvėsti. Į atvėsusią masę pridedama pektino fermento, cukraus, vyno mielių ir maistingųjų medžiagų. Vynas fermentuojamas, skaidrinamas ir brandinamas. Iš serbentų gaminamas vienas populiariausių vynų. Geri gaunasi tiek sausi tiek ir desertiniai vynai. Juodųjų serbentų vynas pasižymi stipriu aromatu ir sodria spalva. Tinka vartoti tiek jauną vyną, tiek ir ilgai brandinti. Dėl skonio brandinant galima įdėti vidutinio ar silpno skrudinimo prancūziško ąžuolo drožlių.

Pienių Vynas

  • 1 kg pienių žiedlapių
  • 5.5 kg cukraus
  • 1 pakelio vyno mielių
  • Razinos
  • Apelsinai

Atskirkite žiedlapius nuo žalios žiedo dalies, stenkitės, kad kuo mažiau papultų žalumos. Žiedų galvutes suberkite į plastikinį kibirą ir užpilkite verdančiu vandeniu. Vandens reikėtu tiek, kad apsemtų žiedlapius. Dabar pasiruškite razinas ir apelsinus. Razinas smulkiai supjaustykite arba sumalkite mėsmale. Apelsinus švariai nulupkite (svarbu, kad ant apelsino neliktų baltos žievelės) padalinkite skiltelėmis ir pašalinkite sėklikes. Visą tai supikite į misą su žiedlapiais. Visą masę laikome dvi, tris dienas, būtinai bent kelis kartus per dieną masę permaišyti. Praėjus dviem, trim dienom masė per tankų audinį nusunkiama ir supilama į rauginimo kibirą arba į stiklinį butelį. Visą cukrų užpilkite verdančiu vandeniu ir išmaišykite. Kai cukrus ištirps, sirupą užpilkite į rauginimo indą ant žiedlapių misos. Jei reikia, rauginimo indą pripilkite šalto vandens.

#

tags: #bordo #vyno #receptas #namuose

Populiarūs įrašai: