Bitės Vilimaitės „Pusryčiai ant žolės“ analizė 6 klasei

Šiame straipsnyje nagrinėjamas Bitės Vilimaitės tekstas „Pusryčiai ant žolės“, atsižvelgiant į jo tinkamumą analizei 6 klasėje. Taip pat paliečiama dešimtokų supratimo apie moderniąją prozą problema, lyginant su tradicinės prozos suvokimu.

Moderniosios prozos suvokimo sunkumai

Remiantis atliktais testais, dešimtokai sunkiau suvokia moderniąją prozą, pavyzdžiui, B. Vilimaitės „Pusryčiai ant žolės“, nei tradicinę, tokią kaip J. Biliūno „Kliudžiau“. Net pusė dešimtokų, atsakinėjusių į klausimus apie „Pusryčius ant žolės“, nesurinko nė vieno taško. Tai rodo, kad mokiniai neperprato giluminio teksto klodo ir suvokė novelę tik iš dalies, atsižvelgdami į neesminius dalykus.

Testų struktūra ir analizė

Mokiniams buvo pateikti testai, skirti patikrinti jų supratimą apie J. Biliūno „Kliudžiau” ir B. Vilimaitės „Pusryčiai ant žolės”. Testai susidėjo iš klausimų, reikalaujančių suformuluoti novelės problemą, apibūdinti nuotaiką, įvykių seką, užuomazgą, kulminaciją, atomazgą, pasakotoją, pagrindinę mintį ir kt.

J. Biliūno „Kliudžiau” analizė

Dešimtokams buvo pateikta J. Biliūno novelė „Kliudžiau” ir 10 su ja susijusių klausimų. Trečdalis respondentų į klausimą apie novelės problemą atsakė ne klausimo forma ir ne tą, ką reikia, arba atsakymas buvo visiškai nutolęs nuo numatytojo. Apylygiai pasiskirstė mokinių, surinkusių vieną iš keturių taškų ir 2-4 taškus.

Štai keletas klausimų, pateiktų mokiniams:

Taip pat skaitykite: Lietuviškos tradicijos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės virtuvėje

  1. Klausimo forma suformuluokite novelės problemą.
  2. Kokia novelės nuotaika? Kokiomis detalėmis ji kuriama?
  3. Kokia seka novelėje išdėstyti įvykiai?
  4. Kuri teksto vieta yra novelės užuomazga, kuri kulminacija ir kur atomazga?
  5. Kas yra novelės pasakotojas, koks jis?
  6. Remdamiesi tekstu įrodykite, kad pasakojimo ir veiksmo laikas nesutampa.
  7. Paaiškinkite, kaip berniukas jaučiasi prieš ir po šūvio?
  8. Pasakotojo kalboje yra nemažai daugtaškių. Paaiškinkite, kaip toks kalbėjimo būdas charakterizuoja patį pasakotoją?
  9. Vienu sakiniu suformuluokite pagrindinę novelės mintį.

B. Vilimaitės „Pusryčiai ant žolės“ analizė

Su B. Vilimaitės tekstu „Pusryčiai ant žolės“ mokiniams sekėsi dar sunkiau. Net pusei atsakinėjusių mokinių nepavyko surinkti nė vieno taško. Tai rodo, kad šis tekstas yra sudėtingesnis suvokimui nei J. Biliūno novelė.

Mokiniams buvo pateikti šie klausimai:

  1. Klausimo forma suformuluokite novelės problemą.
  2. Kokia novelės nuotaika? Kokiomis detalėmis ji kuriama?
  3. Kokia seka novelėje išdėstyti įvykiai?
  4. Kuri teksto vieta yra novelės užuomazga, kuri kulminacija ir kur atomazga?
  5. Kas yra novelės pasakotojas, koks jis?
  6. Kas yra tie laiškai, kurių mokytoja Silvija taip laukė? Kodėl jie tokie svarbūs?
  7. Kodėl mokytoja Silvija nusprendė surengti iškylą?
  8. Keliais žodžiais apibūdinkite mokytojos būseną prieš iškylą ir po jos.
  9. Kodėl iškyla buvo surengta sekmadienį? Kodėl novelė pavadinta „pusryčiai ant žolės”?
  10. Pasakotojo kalboje yra nemažai daugtaškių. Paaiškinkite, kaip toks kalbėjimo būdas charakterizuoja patį pasakotoją?
  11. Vienu sakiniu suformuluokite pagrindinę novelės mintį.

Rekomendacijos 6 klasei

Atsižvelgiant į dešimtokų patirtus sunkumus, analizuojant „Pusryčius ant žolės“ 6 klasėje, būtina atkreipti dėmesį į kelis aspektus:

  • Kontekstas: Supažindinti mokinius su autore Bite Vilimaite ir jos kūrybos stiliumi.
  • Kalba: Paaiškinti sudėtingesnius žodžius ir frazes, atkreipti dėmesį į pasakotojo kalbos ypatumus (daugtaškius, netiesioginius pasakymus).
  • Tematika: Aptarti novelėje keliamas temas (vienatvę, santykius, lūkesčius, nusivylimą) suprantamais pavyzdžiais.
  • Struktūra: Padėti mokiniams atskirti užuomazgą, kulminaciją ir atomazgą, atkreipti dėmesį į įvykių seką.
  • Užuominos ir simboliai: Akcentuoti, kad moderni proza dažnai remiasi užuominomis ir simboliais, kuriuos reikia iššifruoti. Pavyzdžiui, aptarti, kodėl novelė pavadinta „Pusryčiai ant žolės“.
  • Diskusijos: Skatinti mokinius diskutuoti, išsakyti savo nuomonę ir interpretacijas.

Pavyzdinis teksto fragmentas (J. Biliūno „Kliudžiau“)

Tat buvo nedidelė balta katytė. Jos menkas suliesėjęs kūnelis visas drebėjo nuo šalčio ir baimės; jos plaukai, lietaus sušlapinti ir purvais apskretę, visi kabėjo sustyrę ir pasišiaušę. Radau aš ją lauke, patvoryje pritūpusią, susirietusią, nelaimingą. Mane pamačiusi ji taip gailestingu balsu sumiaukė ir pažiūrėjo akimis, kuriose švietė ir baimė, ir viltis. Ji buvo dar visai visai jaunutė, bet tokia sudžiūvusi. Bet kas man darbo? Ir aš apsidžiaugiau, kaip apsidžiaugia pamatęs kiškį medėjas. O aš juk juo buvau apsitaisęs. Ant pečių turėjau persidėjęs lanką, rankoje nešiaus strielas: maniau esąs tikru Amerikos tyrlaukių gyventoju, Kuperio aprašytu. Atmatavęs dešimtį žingsnių, atsistojau, nusiėmiau nuo pečių lanką, įtempiau strielą ir pradėjau taikinti. Kliudžiau. Nusiminęs, nebežinodamas, ką daryti, atžagaria ranka numečiau lanką ir strielas ir neatsigręždamas parlėkiau namo. Tik ant trečios dienos drįsau išeiti laukan: katytė gulėjo aukštelninkė, nebegyva. Čia pat prie jos buvo numesti lankas ir strielos. Nutvėręs nuo žemės, lanką ir strielas sulaužiau į šupulius ir toli išmėčiau po lauką. Tai buvo vienatinis mano gyvenime šovinys.

Šis fragmentas gali būti naudojamas kaip pavyzdys, aptariant pasakotojo būseną, jo poelgio motyvus ir pasekmes. Svarbu atkreipti dėmesį į detales, apibūdinančias katytę, ir į pasakotojo jausmus po įvykio.

Taip pat skaitykite: Giluminė "Pusryčių ant žolės" analizė

Taip pat skaitykite: Plačiau apie "Pica, Bitė ir kitos istorijos"

tags: #Bite #Vilimaite #pusryciai #analize #6 #klasei

Populiarūs įrašai: