Žurnalas "Žmonės": Pica, Bitė ir kitos istorijos
Šis straipsnis remiasi įvairiais žurnalo "Žmonės" straipsniais ir kitais šaltiniais, siekiant atskleisti įdomias istorijas, kultūrinius reiškinius ir asmenybes. Straipsnyje nagrinėjamos temos nuo politikos ir istorijos iki pramogų ir gyvenimo būdo.
Ksaveras Andrašiūnas: Tarp istorijos ir asmeninių išgyvenimų
Ksaveras Andrašiūnas (1901-1981) - įdomi asmenybė, pergyvenusi sudėtingą Lietuvos istorijos laikotarpį. Gimęs Linkaučių dvare, mokėsi Panevėžio liaudies mokykloje, vėliau įstojo į Panevėžio atskirojo bataliono raitųjų žvalgų būrį ir kovojo bolševikų ir bermontininkų fronte. 1939 m. tapo IV Seimo nariu.
Sovietmečiu, atmetęs bendradarbiavimą su KGB, slapstėsi ir dirbo dažytoju. Visą šį laikotarpį rašė „į stalčių“, tikėdamasis, kad išliks teisingi gyvenimo ir istorijos liudijimai.
Žurnalas "Žmonės" pateikė ištrauką iš K. Andrašiūno kūrinio, kurioje skaitytojai supažindinami su jo įspūdžiais, patirtais 1939 m. kelionėje po Pietų Ameriką. Ši ištrauka atskleidžia autoriaus jautrumą lietuviškumui svetimoje aplinkoje, susižavėjimą lietuvių išeivijos pastangomis išsaugoti savo kalbą ir kultūrą.
Pavyzdžiui, K. Andrašiūną labai sujaudino apsilankymas lietuviškoje mokykloje San Paule: " Mane pribloškia pastanga išmokyti vaikus viską pasaulyje pavadinti sava kalba, ištarti gražiais savais žodžiais. Kad Saulė būtų Motulė, kad per dangų plauktų Mėnuo Tėvelis. Tada lieka viltis, kad, nukeliavę ilgą kelią, moterimis ir vyrais tapę vaikai tebejaus Tėvynės trauką, tebesiilgės Namų, tebegirdės pasaulį lietuviškai."
Taip pat skaitykite: Reikalavimai Lietuvoje maisto tvarkymui
Ši kelionė taip pat atskleidžia politines realijas. ELTA pranešė, kad K. Andrašiūnas tapo Lietuvos Seimo nariu, tragiškai žuvus jo pirmtakui Klemensui Graužiniui. Ši žinia buvo dviprasmė - maloni, bet kraupi.
K. Andrašiūno kelionės aprašymai atskleidžia įvairius kultūrinius aspektus. Montevidėjuje jį nustebino paminklas generolui, kurį nuvertus statula buvo paskandinta jūroje. Tačiau pjedestalas liko, laukiantis naujo herojaus. Šis vaizdas paskatino K. Andrašiūną susimąstyti apie laisvės kovų prasmę ir paminklų reikšmę.
Buenos Airėse K. Andrašiūnas susitiko su lietuvių bendruomene, dalyvavo Vytauto Bacevičiaus koncerte. Tačiau ne visų klausytojų veidai rodė pasigėrėjimą muzika, nors Bacevičius buvo garsenybė. Šis epizodas atskleidžia skirtingus požiūrius ir lūkesčius kultūros renginiuose.
Netikėtas susitikimas su žmogumi iš praeities - mūšio draugu Latvijos laukuose 1919 m. - dar kartą priminė K. Andrašiūnui apie Lietuvos istoriją ir kovas už nepriklausomybę.
K. Andrašiūno istorija - tai fragmentas iš Lietuvos istorijos, atspindintis politinius iššūkius, kultūrinius mainus ir asmeninius išgyvenimus. Jo kūryba, rašyta „į stalčių“, liudija apie tikėjimą ateitimi ir norą išsaugoti teisingus istorijos liudijimus.
Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti varškės pyragą
"Parduotuvinio romano" fenomenas: Kai prekybos tinklas tampa turinio kūrėju
Pastaruoju metu prekybos tinklas "Iki" nustebino daugelį, atsitraukdamas nuo įprastų reklaminių sprendimų ir pereidamas prie pramoginio turinio kūrimo. Nuspręsta sukurti mini-serialą "Parduotuvinis romanas".
"Iki" rinkodaros vadovas Andrejs Dudko teigia, kad ši drąsa žengė koja kojon su rizika. Jis įsitikinęs, kad prekės ženklai šiandien patys yra turinys. Žmonės mėgsta prasukti reklamas, tačiau gali valandų valandas žiūrėti prekės ženklų sukuriamą turinį, jei jis jiems vertingas.
"Parduotuvė jau natūraliai yra traukos vieta šimtams tūkstančių žmonių. Čia nuolat verda veiksmas, ir daug kūrėjų visame pasaulyje pradėjo tyrinėti, kaip tokią realią aplinką panaudoti turinio kūrimui. Jei parduotuvė yra kasdienio gyvenimo scena, tai supratome, kad prekės ženklo vaidmuo - užtikrinti, kad spektaklis būtų įdomus", - teigia A. Dudko.
Rezultatas - romantinės komedijos mini-serialas "Parduotuvinis romanas" su 5 minučių ilgio serijomis "Youtube". Jame nekalbama apie kainas ir akcijas - tiesiog meilė, draugystė ir pavydas pinasi anekdotinėse situacijose. Visa tai vyksta "Iki" parduotuvėje, o tinklas nevengia pasišaipyti ir iš savęs.
Šis projektas sukuria papildomą, tvarų santykį su klientais, kurie patys nusprendžia skirti dar 5 minutes "Iki" prekės ženklui.
Taip pat skaitykite: Apmąstymai apie žmogiškumą ir sausainių namelis
A. Dudko akcentuoja, kad pereiti nuo tradicinės rinkodaros prie pramoginio turinio kūrimo nėra paprasta. Serialui reikia viso siužeto ir personažų plėtojimo. Filmavimas realioje parduotuvėje po darbo valandų taip pat kelia logistinių iššūkių. Tačiau pilotinė serija parodė, kad žiūrovams tai įdomu.
5 minučių epizodų formatas leidžia pirmiausia sudominti žiūrovus ir per pramogą stiprinti emocinį ryšį su prekės ženklu. Nors serialas dar nesibaigė, rezultatai rodo didelį potencialą: kiekvienas epizodas vidutiniškai sulaukia apie 0,5 mln. žiūrovų, o per daugiau nei mėnesį priskaičiuota 3 mln. peržiūrų.
A. Dudko teigia, kad "Iki" pasiryžęs atvirai dalintis išmoktomis pamokomis ir kviečia Lietuvos kūrėjus siūlyti savo idėjas būsimiems epizodams. Jis įsitikinęs, kad ateityje prekės ženklai veiks kaip mikro-studijos ir mikro-leidėjai.
Atostogų paradoksai Amerikoje: Tarp darbštumo ir laisvalaikio
Straipsnyje nagrinėjama atostogų tema Amerikoje, atskleidžiant įdomius paradoksus ir kultūrinius skirtumus. Autorius, remdamasis savo patirtimi ir pažįstamų istorijomis, atskleidžia, kad atostogos Amerikoje nėra toks jau savaime suprantamas dalykas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Lietuvoje, sovietmečiu, žmonės neturėjo galimybių keliauti ir atostogauti, tačiau Amerikoje, net ir turint tokias galimybes, daugelis jų atsisako dėl įvairių priežasčių.
Viena iš priežasčių - amerikiečių darbštumas ir atsidavimas darbui. Jie vertina pareigingumą ir atsakingumą, todėl atostogos jiems dažnai atrodo kaip laiko švaistymas. Kita priežastis - finansinė priklausomybė. Daugelis amerikiečių gyvena iš kreditų, todėl sumažėjusios pajamos atostogų metu gali sukelti finansinių sunkumų.
Autorius pasakoja apie dipukus (pirmosios pokario emigrantų bangos atstovus), kurie, nors ir turėjo galimybę aplankyti Lietuvą, dažnai to nedarė dėl įvairių priežasčių. Vieni neturėjo pinigų, kiti bijojo prarasti darbą, treti tiesiog neturėjo noro.
Viena iš istorijų pasakoja apie gydytoją, kuris niekada nėjo atostogauti ir per penkiasdešimt nepertraukiamo darbo metų susitaupė pusę milijono dolerių. Kita istorija - apie buhalterę, kuri buvo atleista iš darbo, kai paprašė dviejų savaičių atostogų, kad galėtų aplankyti Lietuvą.
Autorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad amerikiečiai puikiai moka išnaudoti akimirką. Kelių dienų įspūdžius jie ištempia daugeliui metų, užpildydami jais visą savo gyvenimą.
Straipsnyje teigiama, kad stereotipas, jog amerikiečiai - patys didžiausi turistai pasaulyje, nėra visiškai teisingas. Nors milijonieriai iš tiesų gali keliauti, vidutinė ir varguomenės klasės neturi tokių galimybių.
Apibendrinant, atostogų tema Amerikoje yra sudėtinga ir prieštaringa. Nors amerikiečiai turi galimybių keliauti ir atostogauti, daugelis jų atsisako dėl darbštumo, finansinės priklausomybės ir baimės prarasti darbą.
"CityBee" plėtra: Dalijimosi ekonomika ir ateities vizijos
Šiame skyriuje aptariama "CityBee" plėtra ir dalijimosi ekonomikos tendencijos. "CityBee" vadovas pasakoja apie įmonės augimą, naujus automobilius ir planus tapti didžiausia dalijimosi automobiliais platforma Europoje.
Jis teigia, kad Vilnius pagal automobilių skaičių 1000 gyventojų jau dabar yra Europos lyderis. "CityBee" automobiliais 2018 m. buvo įvykdyta apie 2 milijonai kelionių, jais naudojasi net 150 tūkstančių vartotojų.
"CityBee" nuolat ieško daugiau erdvių ir naujų mobilumo formų. Įmonė galvoja ir apie elektrinius paspirtukus ar mažus automobilius, kurie padėtų išvengti parkavimosi problemų.
"CityBee" vadovas pabrėžia, kad lietuvių pranašumas - nuolatinis alkis. Vakarų Europos šalys kiek užmigusios ant laurų, o lietuviai trokšta turėti visa, kas naujausia ir geriausia.
Jis taip pat pasakoja apie "CityBee" automobilių parką, kuriame galima rasti įvairių automobilių - nuo ekonominių "Fiat 500" ir "Toyota Yaris" iki prabangių "ALFA Romeo Stelvia". Pastaruosius vieni nuomoja tam, kad pasitiktų į oro uostą atskridusius garbius svečius, kiti tiesiog nori pajusti važiavimo malonumą.
"CityBee" vadovas teigia, kad nuolatiniai įmonės vartotojai yra 25-35-erių metų žmonės, gebantys naudotis išmaniosiomis technologijomis, gyvenantys miesto centre ar arti jo ir neturintys savo automobilio, nes šis jiems yra ne prestižo prekė, o našta.
Jis taip pat pabrėžia, kad "CityBee" automobiliai yra ekologiškesni už nuosavus automobilius, nes vienas "CityBee" automobilis atstoja iki 12 nuosavų transporto priemonių. Be to, "CityBee" automobilių parkas nuolat atnaujinamas, naudojami "Euro 5" ir "Euro 6" standartus atitinkantys varikliai, 40 proc. automobilių sudaro hibridiniai, o dyzelinių apskritai neturima.
"CityBee" vadovas pasakoja apie savo patirtį rinkodaros srityje ir apie tai, kaip jis pateko į "CityBee". Jis teigia, kad svarbiausia yra tai, ką gali pasiūlyti, o ne tai, ką baigei ir kokia tavo darbinė patirtis.
Jis taip pat pasakoja apie savo kelionę į San Fransiską, kur bandė įsidarbinti rinkodaros srityje. Nors jam pavyko pasiekti didelės sėkmės, jis negavo darbo vizos ir turėjo grįžti į Lietuvą. Tačiau jis teigia, kad ši patirtis jam padėjo suprasti, kad viskas įmanoma, o ribos - tik mūsų galvose.
Apibendrinant, "CityBee" plėtra rodo, kad dalijimosi ekonomika tampa vis populiaresnė. "CityBee" siūlo patogią ir ekonomišką alternatyvą nuosavam automobiliui, prisideda prie aplinkos tausojimo ir skatina naujų technologijų naudojimą.
tags: #žurnalas #žmonės #pica #bite #istorijos