Kodėl Bičių Motinėlė Prieš Spiečių Deda Daugiau Kiaušinių Nei Pati Sveria: Spietimo Fenomeno Paaiškinimas
Bitininkystėje, kaip ir gamtoje apskritai, egzistuoja daugybė sudėtingų ir įdomių procesų. Vienas iš tokių - bičių spietimas. Šis reiškinys, nors ir natūralus, bitininkams kelia nemažai rūpesčių. Norint geriau suprasti spietimo esmę, verta prisiminti gerai žinomą patarlę-posakį: „Gegužinio spiečiaus vertė kaip vežimas šieno, birželio kaip riebaus gaidžio, o liepos - bevertis.“ Ši patarlė atspindi spietimo laikotarpio svarbą ir įtaką bičių šeimos produktyvumui.
Bičių Spietimo Esmė ir Priežastys
Medunešės bitės negali pavienės savarankiškai sukurti naujos šeimos arba gyventi vienos, todėl evoliucijos procese jos prisitaikė išgyventi drevėse. Vystantis bičių šeimai, dalis bičių ir motinėlė, atsiskyrusios nuo šeimos, apsigyvena naujoje vietoje, taip sudarydamos naują šeimą. Šeimos pasiruošimas spiesti, prasideda ženkliai anksčiau, nei tada, kai išlekia spiečius.
Spietimas - tai natūralus bičių šeimos dauginimosi būdas, kai dalis bičių su sena motinėle palieka avilį ir ieško naujos vietos įsikurti. Šis procesas yra sudėtingas ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant šeimos dydį, amžių, motinėlės produktyvumą ir aplinkos sąlygas.
Pirmieji Spietimo Požymiai
Vienas iš pirmųjų požymių, kad bitės ruošiasi spiesti, laikomas bičių motinėlės neapvaisinto kiaušinėlio padėjimas į korio akelę, kaip visi žinome, iš neapvaisintų kiaušinėlių išsirita tiktai tranai. Tačiau tranų atsiradimas šeimoje, dar nėra priežastis, kad bičių šeima iš tikrųjų spies. Iki spietybinės nuotaikos atsiradimo, motinėlė į bitines korio akeles deda tik apvaisintus kiaušinėlius. Pavasarį po pirmojo apsiskraidymo, motinėlė vedama išgyvenimo ir dauginimosi instinkto, sutelkia visą dėmesį į bičių skaičiaus didinimą, todėl su kiekviena diena ji deda vis daugiau kiaušinėlių, iš kurių išsiris bitės darbininkės. Tačiau naujame šeimų vystymosi etape, po truputi atsitrandant spietybinei nuotaikai, bitės pradeda ruošti tranines akeles, o motinėlė pradeda į jas dėti kiaušinėlius. Jei koriuose nėra traninių akelių, tai bitės pradeda jas siūti rėmelių apatinėje dalyje, kur nėra pasiūtų korių, taip pat tose vietose kur yra pažeisti koriai. Nors bitės ir labiau pradėjo auginti traninius perus, šeima toliau tęsia bitinių perų auginimą, aktyviai skrenda į lauką ieškoti nektaro, žiedadulkių, vandens, tačiau motinėlės padėtų bitinių kiaušinėlių skaičius po truputį pradeda mažėti. Motinėlė dažniau atitraukia dėmesį nuo bitinių korio akelių, ieškodama traninių, o tai užima daug laiko. Tačiau iš anksčiau padėtų kiaušinėlių išsiritus jaunai bitei, šeima toliau auga, o jos masė kasdien didėja. Išorinių požymių, kad šeima ruošiasi spietimui, papildomai nėra, išskyrus tai, kad bitės vis dažniau siuva traninius korius. Šioje stadijoje šeima išlieka maždaug 12-14 dienų.
Spietimo Stadijos ir Biologiniai Pokyčiai
Bičių šeimoje atsiranda netolygus santykis tarp jaunų bičių maitintojų ir atvirų perų, kuriuos reikia maitinti. Šioje spietybinėje stadijoje vienai lervutei tenka ne 1-2 bitės maitintojos, kaip yra normalioje šeimoje, o 2-3 kartus daugiau. Dėl to jaunoms bitėms atsiranda pienelio perteklius ir jos pradeda pieneliu maitinti viena kitą. Biologiškai turtingas maistas lemia, kad bitėms darbininkėms išsivysto kiaušidės, padidėja riebalinė kūno masė ir kaupiasi energijos perteklius. Šios bitės pamažu praranda darbinius įgūdžius - nustoja skristi į lauką nektaro, nesiuva korių, neaugina perų, o bičių šeima pereina į naują spietybinės būsenos stadiją.
Taip pat skaitykite: Spietimas ir kiaušinių dėjimas: kas vyksta toliau?
Prasidėjus antrajai speitmo stadijai, šeima pradeda siūti motininius lopšelius - būsimų spietybinių motinėlių auginimo pagrindus, kurios formuojamos kaip 8-9 mm skersmens korio akelės. Pradėtų siūti spietybinių lopšelių skaičius, priklauso nuo bičių rasės ir spietybinių genų konkrečioje šeimoje. Kol šiuose lopšeliuose nėra kiaušinėlių, bitininkai juos vadina „sausais“ arba „žaisliniais“ lopšeliais, šeimoje išorinių požymių, kad bitės ruošiasi spiesti nesimato, šeimos darbas nesiskiria nuo kitų šeimų darbo.
Šiuo metu gamtoje prasidėjęs gausus medunešis, sumažina spietybines nuotaikas, todėl šeima nustoja ruoštis spietimui ir pradeda intensyviai rinkti nektarą. Šiuo laikotarpiu, jei šeimoje dingsta spietybinę nuotaiką, įprastai pasiutus motininius lopšelius bitės sunaikina. Tačiau kartais bitės gali užsiauginti naujas motinėlės, bet jų neišleidžia iš lopšelių, arba kartais bitės pačios pakeičia naujas motinėles tyliuoju būdu, o retkarčiais šeima neišeina iš spietybinės nuotaikos ir bitės išspiečia. Tačiau esant tik palaikomajam medunešiui, šeimoje toliau auga neaktyvių tinginiaujančių bičių skaičius. Šios bitės dažniausiai sėdi ant avilio sienelių arba kabo, susijungusios viena su kita, korių apačioje, suformuodamos taip vadinamas „barzdas“. Jei avilyje nėra vietos, tokios bitės gali kabėti po prielakiu. Kadangi šios bitės nedirba jokių darbų, jos nenusidėvi, išlikdamos fiziologiškai jaunomis, nežiūrint į tai, kad kai kurios jau yra išsiritusios pakankamai seniau už kitas bites.
Šeimoje stiprėjant spietybinei nuotaikai, ateina momentas, kai bitės staiga pradeda kruopščiai poliruoti vidinį spietybinių motininių lopšelių paviršių, o po to juos šiek tiek pailgina ir susiaurina iki bitinio korio akelės skersmens. Tai daroma tam, kad bičių motinėlė galėtų į akelę padėti apvaisintą kiaušinėlį. Tuo pačiu metu, likus 10 dienų iki spiečiaus išlėkimo, bitės yra linkusios suvartoti daugiau medaus nei įprastai, taip kaupdamos rezervus būsimai naujai šeimai.
Motinėlės Kiaušinėlių Dėjimas Prieš Spietimą
Nustatyta, kad kiaušinėlių masė, kurią motinėlė deda į spietybinius lopšelius, yra šiek tiek didesnė nei jos dedamų kiaušinių masė intensyvaus šeimos augimo laikotarpiu. Didesniuose kiaušinėliuose yra daugiau maistinių medžiagų, o tai reiškia, kad kiaušinėlio vystymasis iki lervutės, kai bitės dar jos dar nemaitina, vyks geriau. Bičių motinėlė kiaušinėlius deda ne į visus motininius lopšelius iš karto, o palaipsniui, per 3-5 dienas. Kai kiaušiniai pradedami dėti į spietybinius lopšelius, prasideda naujų namų paieška.
Nuo to momento, kai kiaušinėliai padedami į spietybinius lopšelius, motinėlė smarkiai sumažina kiaušinėlių dėjimą, o šeimos darbinis aktyvumas palaipsniui mažėja, ir tai jau tampa pastebima atliekant kasdieninį išorinį šeimų stebėjimą. Tuo pačiu metu motinėlės bičių palyda nustoja jai skirti deramą dėmesį ir palaipsniui suyra, todėl ji mažiau maitinama, dėl ko pradeda mažėti motinėlės pilvelis ir pačios motinėlės svoris, todėl motinėlė atgauna gebėjimą skraidyti. Bręstant lervutėms spietybiniuose lopšeliuose bitės baigia spietybinių bičių formavimą, kurios yra būtinos spiečiui. Pasikeičia ne tik spiečiaus bičių fiziologinė būklė, bet ir pagrindinėje šeimoje įvyksta bičių pagal amžiaus grupes sudėties persiskirstymas, ir motininė šeima tampa pajėgi paleisti spiečių.
Taip pat skaitykite: Natūralūs Velykų akcentai
Pagrindinės Spietimo Priežastys
Apibendrinus, galima pasakyti, kad kai jaunų bičių kurios maitina lervutes, šeimoje pasidaro labai daug ir jos neturi darbo, nes motinėlė nenori, nespėja arba neturi vietos kur dėti kiaušinėlių, tai yra viena iš pagrindinių spietimo priežasčių. Kad spiečiančios bitės paliktų avilį, reikalingos tam tikros sąlygos, o būtent, kad šeimoje būtų užaugintos ar augančios naujos motinos, taip pat reikalingas šiltas, saulėtas oras, lauke turi būti medunešis.
Spiečiaus Išėjimas ir Jo Tipai
Kai šeimoje uždengiamos pirmosios motininės akelės, išeina pirmasis spiečius su sena motina ir dalimi bičių. Kartais spiečius išeina dar bitėms neuždengus pirmosios motininės akelės. Pirmasis spiečius dažniausiai išeina po 9 dienų, motinai padėjus kiaušinėlį į motininę akelę. Kai išspiečia bitės iš šeimos, tokie spiečiai vadinami pirmalakiais, tačiau jei bitinikai neskirs dėmesio ir nesutvarkys išspietusios šeimos, tai bitės gali išleisti ir pakartotinus spiečius, kurie yra vadinami antralakiais, trečialakiais ir panašiai.
Ankstyvi spiečiai būna stipresni, bičių gali būti net 2-3 kg, tokie spiečiai iki rudens pakankamai sustiprėja ir užauga iki stiprių šeimų, kurios per pagrindinį medunešį netgi prineša medaus. Pirmalakio spiečiaus bitės labai darbingos, nes jie išskrenda su senomis motinėlėmis, kurios iš karto kimba į darbus norėdamos kuo greičiau sutvarkyti lizdą ir atstatyti šeimos pajegumus. Antralakiai ir kiti spiečiai išlekia su jaunomis, nevaisingomis motinėlėmis, kurios kartais spiesdamos ir susiporuoja.
Spietimo Kontrolė ir Prevencija
Nors kai kurie bitininkai džiaugiasi spiečiais, nes taip gali padidinti savo bityną, tačiau yra ir neigiamų aspektų, pvz. Norint pristabdyti spietimą reikia nuolat bites apkrauti darbu, arba priversti auginti perus t. y. sudaryti sąlygas, kad lizde nuolat būtų laisvų korių į kuriuos motinėlė galėtų dėti kiaušinėlius, arba priversti rinkti nektarą, o tam reikia, kad prie bityno būtų medingų ganyklų ir meduvėse visuomet būtų korių į kuriuos bitės galėtų pilti surinktą nektarą. Jei bitės jau perėjo į trečia spietimo stadiją ir motinėlė į lopšelius padėjo kiaušinėlių, galima išlaužyti motininius lopšelius, tai kažkuriam laikui pristabdys spietimą, tačiau visiškai nepanaikins spietybinės nuotaikos šeimoje.
Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti Tiramisu tortą be kiaušinių
tags: #bisiu #motinėlė #parėda #kiaušinių #nei #pati