„Vilniaus Duona“ ir „Biržų Duona“: Misija, Vizija ir Strategija Lietuviškos Duonos Kepyklose
Įvadas
UAB „Vilniaus duona“ yra viena seniausių pramonės įmonių Lietuvoje, kurios produkcija užaugo ne viena karta. Šiandien tai moderni įmonė, siekianti patenkinti vartotojų poreikius ir išlaikyti aukščiausią kokybę. Straipsnyje apžvelgiama įmonės veikla, misija, vizija, strateginiai tikslai, konkurencinė aplinka ir inovacijos. Taip pat aptariama UAB „Biržų duona“, jos istorija, veikla ir indėlis į Lietuvos kepinių rinką.
„Vilniaus Duona“: Istorija ir Raida
„Vilniaus duona“ turi gilias tradicijas, siekiančias praeitį. 2015 m. įmonė tapo vienos didžiausių įmonių grupių Šiaurės Europoje „Lantmännen“ dalimi. Tai leido įmonei paspartinti plėtrą ir tobulinti gamybos procesus.
Misija ir Vizija
UAB „Vilniaus duona“ kasdien siekia kepti lietuviškus, vartotojų poreikius atitinkančius gaminius. Įmonės tikslas - aukščiausia kokybė. Klientų ir partnerių nuomonė yra labai svarbi. Įmonė pripažinta socialiai atsakingu ir lietuviškiausiu partneriu, o „Toste“ - populiariausia preke.
Strateginiai Tikslai
UAB „Vilniaus duona“ kelia sau ambicingus strateginius tikslus, siekdama plėsti savo veiklą ir stiprinti pozicijas rinkoje:
- Padidinti pardavimų apimtis 20-30 proc.
- Padidinti pardavimų apimtis vidaus rinkoje 12-15 proc.
- Padidinti pardavimų apimtis užsienio rinkoje (plėsti eksportą) 5-10 proc.
- Padidinti pardavimų apimtis firminėse parduotuvėse 10-15 proc.
- Padidinti gaminamos produkcijos asortimentą 5-10 proc.
- Plėsti duonos gaminių asortimentą 2-5 proc.
- Plėsti konditerijos gaminių asortimentą 5-10 proc.
Konkurencinė Aplinka
Nagrinėjamoje rinkoje yra daug gamintojų, tačiau pagrindiniai duonos ir pyrago kepėjai rinkoje yra keturi. UAB „Vilniaus duona“ esamų konkurentų grėsmė nėra didelė, nes artimiausio įmonės konkurento UAB „Fazer kepyklos“ užimama rinkos dalis yra bemaž tris kartus mažesnė, kitų daugiau nei keturis kartus. Trečiasis pagal užimamą rinkos dalį kepėjas nėra tikrasis konkurentas nagrinėjamai įmonei, kadangi dalis jo akcijų priklauso Vilniaus bendrovei.
Taip pat skaitykite: Tradicijos ir inovacijos „Biržų Duona" veikloje
Pirkėjai ir Prieinamumas
UAB „Vilniaus duona“ turi daug pirkėjų, kurie perka mažais kiekiais - tai pirkėjai, perkantys duonos ir pyrago gaminius savoms reikmėms, t.y. suvartoti šeimoje, namų ūkyje.
Produkcijos Asortimentas ir Eksportas
UAB „Vilniaus duona“ siūlo gausų asortimentą duonos kepinių, bandelių, daržovinės duonos. Taip pat prekyba plėtoja ir šokolado bei saldainių produkciją. Įmonė vykdo paklausų eksportą į užsienio šalis.
Ekonominiai ir Teisiniai Veiksniai
UAB „Vilniaus duona“ veiklai turi įtakos bendri ekonominiai rodikliai, nes nuo jų priklauso žaliavų pasiūla ir paklausos lygis. Kiekvienas ekonominis nuosmukis valstybėje turi įtakos įmonės ekonomikai, nes prasidėjus ekonominei krizei mažėjančios pajamos, mažėjantis vartojimas, kylančios grudų, pieno produktų kainos tiesiogiai paveikia įmonę.
UAB „Vilniaus duona“ savo veikloje remiasi ir vadovaujasi Lietuvos Respublikoje veikiančiais įstatymais, nutarimais, bei teisės aktais. Įmonės veiklai svarbiausius teisės aktus tikslinga skirstyti į tris grupes:
- Įmonių steigimą, jų vidaus veiklą ir likvidavimą reguliuojantys teisės aktai;
- Įmonės santykius su pirkėjais, partneriais ir konkurentais reguliuojantys teisės aktai;
- Atskiras marketingo sritis reguliuojantys teisės aktai.
Įmonei grėsmę kelia nuolat besikeičianti mokesčių sistema, reikalavimai mažmeninei prekybai ir pan. Tačiau nagrinėjama įmonė šiems veiksniams gali lengviau pasipriešinti nei kitos duonos ir pyrago rinkoje veikiančios įmonės, nes ji yra rinkos lyderė, aptarnaujanti didžiausią rinkos dalį, todėl lengviau gali laviruoti besikeičiančioje politinėje bei teisinėje aplinkoje.
Taip pat skaitykite: Apie „Biržų duonos“ produkciją
Produkcija Vaikams ir Paaugliams
UAB „Vilniaus duona“ prekių asortimentas yra ypač platus, jį sudaro gaminiai, skirti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Įmonės asortimentas, skirtas vaikams ir paaugliams - gana platus.
Inovacijos ir Investicijos
UAB „Vilniaus duona“ nuolat investuoja į inovacijas ir gamybos modernizavimą. 2015 m. įmonėje buvo įdiegta šiluminės energijos taupymo sistema. Įdiegta pažangi technologija užtikrina mažesnį gamtinių dujų sunaudojimą, tad į aplinką išskiriamas mažesnis kiekis aplinką teršiančių dalelių. 2020 m. šalia kepyklos įrengė 450 kW saulės jėgainę, kuri pagamins apie 30% metinio įmonės elektros energijos poreikio. 2022 m. kepyklos kieme įrengė zero waste daržą.
„Biržų Duona“: Partnerystė ir Istorija
Nors straipsnis daugiausia dėmesio skiria „Vilniaus Duona“, verta paminėti ir UAB „Biržų duona“, kuri taip pat turi ilgą istoriją ir tradicijas Lietuvoje. Nuo 1953 m. veikianti „Biržų duona“ išaugo į modernią įmonę, išlaikančią senąsias kepimo tradicijas. 2019 m. įmonė pasiekė labai svarbų tikslą ir nuo šiol gali puoštis tarptautiniu „FSSC 22000” maisto saugos sertifikavimo ženklu.
„Nortus“ Įtaka Efektyvumui
„Vilniaus Duona“ nuolat siekia veiklos efektyvumo. Įmonės gali pasinaudoti efektyvios vadybos praktikų bendrovių, tokių kaip „Nortus“, paslaugomis. „Nortus“ padeda įmonėms taikyti Lean praktikas, organizuoti praktinius mokymus (Training Within Industry), problemų sprendimą (Problem Solving), krizinių situacijų valdymą (Crisis Management).
UAB „Biržų Duona“: Detalesnė Apžvalga
Istorija ir Raida
1953 m. UAB „Biržų duona“ pradėjo savo veiklą. Tuo metu kepykla buvo vadinama „Biržų pramkombinatu“ ir priklausė Biržų apskrities vartotojų kooperatyvų sąjungai. Tuo laikotarpiu kepykloje veikė 3 žarijinės krosnys, kurias kūreno malkomis ir dyzeliniu kuru. 70-ųjų pabaigoje duonos kepykla jau nepajėgė aprūpinti rajono gyventojų duonos gaminiais, todėl 1977 m. pradėtas statyti naujas kepyklos kompleksas Plento gatvėje, kuris pradėjo veikti 1978 08 01. Asortimentą sudarė 35 gaminiai, o kepykloje jau dirbo 90 darbuotojų. Tuo metu per parą pagaminama 40 tonų produkcijos. Nuo 1995 m. balandžio 3d. Biržų rajono savivaldybėje buvo įregistruotas naujas duonos kepyklos pavadinimas UAB „Biržų duona“.
Taip pat skaitykite: Biržų Duonos tradicijos ir adresai
1999m buvo sukurtas pirmasis mūsų logotipas, kurį nupiešė Biržų dailės mokytojas. Laikui bėgant, jis kito, kol galiausiai buvo išgrynintas iki dabartinio, atspindinčio įmonės vertybes ir tradicijas. Šiandien neatsiejama logotipo dalimi tapo ir visą mūsų augimo kelionę atspindintis šūkis „Tradicija kurti“.
Dabartinis kepyklos etapas prasidėjo 1996-aisiais, kai Biržų konservų fabrike dirbęs inžinierius Viktoras Kurganovas buvo pakviestas jai vadovauti. „Lietkoopsąjungai“ priklausanti valstybinė kepykla tuomet vos alsavo. Įmonės atgimimą siejame su 2001-aisiais, kai ją privatizavo Kurganovų šeima, iki šiol visa širdimi įsiliejus į kepyklos gyvenimą.
Dar Tarybų sąjungos laikais buvo įkurta pirmoji duonos parduotuvė Rotušės gatvėje Biržuose, kurią 2000- aisiais atnaujinome. Nuo tada prasidėjo aktyvi firminių parduotuvių plėtra. Pirmieji skyreliai atsidarė Rokiškyje, Vilniuje, Kaune bei kituose didžiuosiuose ir mažesniuose miesteliuose. Šiuo metu „Biržų duona“ turi apie 20 firminių skyrelių. 2015 m., iš didelės meilės mūsų produkcijai, Vytenis Vilniuje atidarė ir pirmąją Biržų duonos draugų krautuvėlę „Kmyninė“, veikiančią franšizės pagrindu. Šiuo metu turime apie 10 draugų parduotuvių.
2006 m. buvo įrengtas bandelių cechas - kompleksas kuriame gaminamos ne tik bandelės, bet ir pynės, pynutės, saldūs pyrago kepiniai. Sulig nauju cechu trigubai išaugo ir šios pagaminamos produkcijos kiekiai. 2010 m. buvo įrengtas sausainių cechas. Prie Biržų duonos asortimento prisidėjo sausainiai ir plokštainiai. O 2012 m. komercijos direktorius Andrius iš parodos parsivežė macarons bei kaneles.
2010 m. gavome „Gazelės“ apdovanojimą kaip sparčiausiai auganti įmonė Panevėžio apskrityje. Pirmąjį privatizuotos įmonės veiklos dešimtmetį daugiau buvo investuojama į fabriką - pastatus, įrangą, technologijas. Maždaug nuo 2010 m. 2011 m. pradėjome glaudų bendradarbiavimą su dizaineriu Edvardu Kavarsku, kurio kurti drąsūs ir modernūs pakuočių dizainai pelnė ne vieną apdovanojimą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Beje, Edvardas prisidėjo ir prie žymiųjų „Grissini“ pakuočių. Itališkų duonos lazdelių idėja kilo nuo mėsmalės, tiksliau, sausainių, kuriuos kepdavo močiutės ir mamos, per mėsmalę išsukusios tešlą. Kai sugalvojome, kad išsuktos tešlos juostelės gali būti ir apvalios, ir nesaldžios, su technologais skridome į Italiją pasidomėti, kaip kepamos itališkos duonos lazdelės. 2014 m. „Grissini“ pakuotė Milane vykusiame tarptautiniame dizaino konkurse laimėjo „Red Dot“ apdovanojimą.
2013 m. įkurtas naujas duonos kepimo cechas. Pristatytos papildomos patalpos, kurių plotas daugiau nei 1000 kvadratinių metrų. Taip galėjome modernizuoti gamybą, sumontavome naujas krosnis, valdomas roboto. Bet išlaikydami savo vertybes, neatisakėme ir tradicinės duonos kepimo technologijos. Iš esmės duonos kepimo procesas nelabai ir skiriasi nuo to, koks jis buvo prieš šimtus metų. Biržų duona - viena iš nedaugelio pramoninių kepyklų Lietuvoje, kurioje duona kepama pagal senuosius receptus - gaminami plikiniai, į tešlą maišomas natūralus, pačių užsiaugintas raugas (jų turime net 4 rūšis), tešla fermentuojama, kepaliukai formuojami rankomis, o duona kepama ant akmeninio pagrindo.
Nuo 2014 m. pirmasis rugpjūčio šeštadienis Biržams tapo draugiškiausia diena! Tai ta diena, kai visi biržiečiai ir miesto svečiai išbėga į duona kvepiančias Biržų gatves, kai miesto šventė nepalieka nė vieno namuose, o trombonų garsai ir besilabinančios šypsenos nepalieka abejingų ir visus kviečia stoti prie „Biržų km” starto linijos bei susipažinti su Šiaurės Lietuva bėgimo ritmu. 2014 metais suorganizavome pirmąjį bėgimą Biržuose. Prie starto linijos stojo kiek daugiau nei 400 dalyvių. Tradiciją tęsiamia kiekvienais metais ir džiaugiamės, jog bėgimas pritraukia vis daugiau svečių ne tik iš visos Lietuvos, bet žmonės specialiai važiuoja ir iš užsienio, kad dalyvautų mūsų bėgime.
2014 m. atidarėme ir pirmąją savo kavinukę - kepyklėlę: Sucré kepinių namus. Pravėrus kepinių namų duris atrasi saldžią užuovėją - gabalėlį palaimos, puodelį šilumos bei lauktuvių į namus. Jaukios ir šviesios erdvės, žaisminga elegancija, šviežiai skrudinta kava, išskirtiniai desertai bei tradiciniai duonos gaminiai. Sucré kepuraitė paryžietiška, bet šaknys giliai įsileidusios į Biržų žemę.
2015 m. įmonėje buvo įdiegta šiluminės energijos taupymo sistema. Įdiegta pažangi technologija užtikrina mažesnį gamtinių dujų sunaudojimą, tad į aplinką išskiriamas mažesnis kiekis aplinką teršiančių dalelių. „Tausojami gamtiniai ištekliai ir atsinaujinanti energija - visų socialiai atsakingų įmonių prioritetas. Tai neturi būti tik skambūs žodžiai, todėl įmonėje ėmėmės pertvarkos įdiegdami naują modernią šiluminės energijos taupymo technologiją. Dėl naujosios technologijos karštas oras ir garai, atlikę savo tiesioginę funkciją kepimo krosnyse, atiduoda likusią šiluminę energiją, kuri kaupiama akumuliacinėse talpose karšto vandens pavidalu. Karštas vanduo naudojamas tiek tiesiogiai gamybai - ruošiant tešlos plikinius, tiek ir su gamyba susijusiams procesams - taros plovimui, darbuotojų buitinėms patalpoms.
2018 m. atnaujintas pagamintos produkcijos sandėlys. Įdiegta moderni sistema, kurios pagalba galime atrinkti produkciją 1300 parduotuvių kiekvieną parą. Tai be galo svarbu, ypatingai, kai gaminių krepšelį sudaro virš 200 įvairių rūšių gaminių, o pardavimo kanalai varijuoja nuo firminių skyrių iki didžiųjų prekybos tinklų. Nors įmonė šiandien trečia Lietuvoje tarp šviežios duonos kepėjų, vis dar nenustojame kūrę naujus skonius, neatsisakome rankų darbo produkcijos, stengiamės išpildyti visus, net ir individualius klientų užsakymus bei stačia galva neriame į kūrybiškus ambicingus projektus. Kiekvienas užsakymas, kiekvienas klientas yra svarbus. Kiekviena idėja yra vertinga. Savo itin platų gaminių krepšelį, pritaikytą labai skirtingiems vartotojų segmentams, 2019 m. dar labiau praplėtėme. Stebėdami tarptautinę rinką ir gyvendindami į sveiką mitybą orientuotą strateginę kryptį, kepykloje atidarėme begliutenį cechą. Gaminių be glitimo asortimentas Biržų duonoje nuolatos auga: duona, sausainiai, bandelės ir netgi kūčiukai.
2019 m. pasiekėme mums labai svarbaus tikslo ir nuo šiol galime puoštis tarptautiniu „FSSC 22000” maisto saugos sertifikavimo ženklu. „FSSC 22000“ yra patvirtinta kaip standartinė Visuotinės maisto saugos iniciatyva (GFSI) ir yra priimama didžiųjų Europos maisto produktų mažmenininkų.
2020 m. pavasario laukėme kaip niekada - kiekvienas saulės spindulys mums reiškė naują etapą. Tvarios verslo idėjos vedami šalia kepyklos įrengėme 450 kW saulės jėgainę, kuri pagamins apie 30% metinio įmonės elektros energijos poreikio. Jėgainė išsiskiria tuo, kad jos saulės moduliai sumontuoti taip, jog galėtų sekti ne tik saulės judėjimą horizonte - iš rytų į vakarus, bet ir keisti savo padėtį priklausomai nuo saulės pakilimo aukščio virš horizonto. Saulės elektrinės atidarymo renginio metu taip pat pristatėme unikalią menininkės Agnės Kišonaitės rugio instaliaciją, kurią smalsuoliai geriausiai galėjo apžiūrėti skriedami danguje.
2021 m. O ši paslauga suteikė galimybę klientams užsisakyti gardumynų tiesiai į namus iš bet kurio šalies kampelio. Ši internetinė parduotuvė ypatingai padeda patenkinti nišinės mitybos klientų norus, kadangi produktai atitinkantys spec. 2021 m. Įkūrėme bityną šalia Biržų duonos saulės jėgainės. Savo kepyklos pievoje apgyvendinome 15 bičių šeimų. Aviliai įkurdinti tarp saulės jėgainės kolektorių, esančių laukuose greta kepyklos. Bityną įrengti padėjo ir juo iki šiol rūpinasi mūsų krašto smulkieji verslininkai, broliai Ignas ir Vilius iš įmonės „Brolių medus“.
2022 m. Kepyklos kieme įrengėme patį tikriausią zero waste Biržų duonos daržą! Šios idėjos įgyvendinimui susirinko Biržų duonos kolegos iš visos Lietuvos. Negana to, dar ir poilsio zonos baldelius šalia sumeistravome.
Misija, Vizija bei Vertybės
Kiekviena įmonė turi nusistačiusi savo planus, kryptis, siekius, kas padeda įmonei žinoti, kokia linkme eiti pirmyn. Dažniausiai tai būna išreikšta per įmones viziją, misiją ir vertybes. Kadangi atlikau praktiką, tai teko susidaryti tikrai neblogą įvaizdį apie UAB „Biržų duona“ siekius, jų vertybes. Tačiau, nepaisant to, nėra raštiškai pateiktos nei vizijos nei misijos. Žinoma, įmonė turi labai gražų, prasmingą ir įtaigų šūkį: „Riekelė šilumos, kąsnelis laimės“. Net nekyla abejonių, jog šis šūkis tikrai pasiekia savo tikslinę auditoriją, tačiau vis tiek norėtųsi matyti aiškiai suformuluotą įmonės viziją ir misiją. Prie vertybių taip pat galime priskirti ir įmonės prekės ženklą. Dabartinis (su sena kepykla ir rakandais) atspindi įmonės vertybes ir tradicijas.
Atnaujintas Logotipas ir Šūkis
Atnaujintas įmonės logotipas išlaikė savo stilistiką: jo centre - atpažįstamas stilizuotas senosios Biržų kepyklos simbolis, taip pat išsaugota kepyklos įkūrimo data - 1953 metai. Prekės ženklo atvaizde pasitelkti ir nauji grafiniai elementai, šriftai, formos bei modernizuota spalvinė schema. Kartu atnaujintas šūkis - buvusį „Tradicija kurti“ pakeitė „Šeimos kepykla“. Siekė turėti gerai atpažįstamą atvaizdą.
„Kasmet įveikiame naujus iššūkius ir augame, tad natūralu, kad evoliucionavo ir mūsų prekės ženklas - keitėsi jo vizualinė stilistika ir šūkis. Patį logotipą norėjome supaprastinti, kartu išlaikant mūsų autentiškumą ir atpažįstamumą“, - dalinasi „Biržų duonos“ marketingo ir tvarumo vadovė Natalija Kurganovė. Ji atskleidžia, kad vienas pagrindinių motyvų, įkvėpusių pokyčiams - siekis turėti praktišką, lengvai pritaikomą logotipą: „Ilgainiui pastebėjome, kad mūsų senąjį logotipą sudėtinga atvaizduoti ant dalies paviršių (pakuočių, stendų), todėl ieškojome funkcionalesnio, vizualiai švaresnio, tačiau tuo pačiu inovatyvaus sprendimo. Džiaugiamės, kad kartu su partneriais pavyko išgryninti viziją ir nuo šiol turėsime ne tik lengvai naudojamą, bet ir nepraradusį atpažįstamumo prekės ženklo atvaizdą.“ Prekės ženklo pokyčiais rūpinosi dizaino agentūra „Bold brands“.
Pirmasis kepyklos logotipas buvo sukurtas dar 1999 metais, jį nupiešė Biržų dailės mokytojas. Laikui bėgant, jis kito, kol galiausiai buvo išgrynintas iki dabartinio, atspindinčio įmonės misiją. Paskutinį kartą prekės ženklas buvo atnaujintas prieš daugiau nei 6-erius metus.
Šeimos Vertybės
Pakeistas vizualinis identitetas ir šūkis padės geriau perteikti prekės ženklo puoselėjamas šeimos vertybes. Kepykla jau daugiau nei 20 metų rūpinasi Kurganovų šeima, kepyklą įsigijusi dar 2000-aisiais, kai nuo 1953 metų veikusią valstybinę įmonę buvo nuspręsta leisti privatizuoti. Šiandien į kepyklos gyvenimą įsitraukę bei jos augimu rūpinasi dauguma šeimos narių. Šeimoje skatinamas vertybes stengiamasi perteikti ir kepyklos darbuotojams, juos telkiant ir vienijant, drauge kuriant įvairias iniciatyvas bei puoselėjant tradicinį paveldą, gaminant pagal senąsias receptūras. Įkvepiančios istorijos gimsta ir pačioje kepykloje - čia užsimezga lemtingos pažintys, be to, kadangi įmonė yra viena didžiausių darbdavių Biržuose, joje dirba ne viena šeima.
N. Kurganovė išskiria, kad papildoma paskata atsigręžti į „šeimos kepyklos“ koncepciją - noras skatinti šeimos verslų augimą Lietuvoje: „Būdami lietuvišku šeimos verslu pastebime, kad rinkoje vis dar gajus informacijos trūkumas apie šeimos verslą, jo identitetą ir perdavimą, socialinę atsakomybę. Tikimės, kad pavyks dalintis gerąja praktika, padėsiančia skatinti tokių verslų ekosistemą šalyje.“ 2023 m. Baltijos šalių šeimos verslo instituto organizuotuose tarptautiniuose apdovanojimuose, kepykla buvo pripažinta viena Baltijos šalių šeimos verslo čempionių. Laimėtojai komisijos buvo išrinkti iš pradinio 4657 Estijos, Latvijos ir Lietuvos šeimos įmonių sąrašo.
Struktūra ir Valdymas
Atliekant praktiką ir bendraujant su praktinio darbo vadove, nustačiau, kokios yra įmonėsasortimentą (nes iki šiol į Ameriką eksportuojama daug šaldytos duonos, tačiau ketinama eksportuoti ir ilgo galiojimo laiko produktų, tokių kaip „Grissini“ lazdelės, kurios vežamos į Europą). Administracijos skyrius, kuris atsakingas už įmonės kokybės valdymą ir kitus administracinius veiksmus. Mažmeninė prekyba. Turimos firminės parduotuvės įvairiuose Lietuvos miestuose. UAB „Biržų Duona“ turi kavinukę - „Sucré kepinių namai“, kuri atidaryta dar visai neseniai, o joje gaminama savita produkcija.
Kadangi įmonė gana didelė, todėl norint gerų veiklos rezultatų, reikia žinoti, kaip pasiskirstyti užduotis, kas kam pavaldus ir t.t. Tas labai gerai matoma organizacijos valdymo struktūroje. Tačiau atliekant praktiką, negalėjau sudaryti tikslios įmonės OVS, kadangi įmonės valdyme ir padaliniuose daug kas keitėsi: atsirado atskiras personalo skyrius, kiti skyriai keitėsi, jungėsi, keitėsi patys darbuotojai ir jų pareigybės.
Direktorius pavaldus visuotiniam akcininkų susirinkimui, o direktoriui pavaldūs - visi kiti (vyr. buhalterė, personalo inspektorė, teisininkas, gamybos vadovė, technikos direktorius, komercijos direktorius). Žinoma, kiekvienas iš jų turi sau pavaldžius darbuotojus. Būtent tai, jog visa struktūros esmė yra vienų darbuotojų pavaldumas kitiems, parodo, jog įmonėje dar naudojama linijinė valdymo struktūra. Bet būtent tuo metu, kai atlikinėjau praktiką, buvo stengiamasi šią seno modelio struktūrą atnaujinti, jog daugiau vyktų grįžtamasis ryšys, nebūtų gaištamas laikas vien komunikacijos procesams. Vadinasi, visuomet yra tikslinga peržiūrėti savo įmonės valdymo struktūrą, pritaikyti ją pagal įmonės dydį ir tikslus.
Tvarumas ir Ekologija
Vis dažniau jaunos Lietuvos įmonės savo versle akcentuoja tvarumą ir draugiškumą mus supančiai aplinkai. Dėl to ypač didelis dėmesys skiriamas produkcijos žaliavų kokybei, ekologiškumui, atsisakoma kombinuotos sudėties pakuočių, propaguojama beatliekė gamyba, vis dažniau atsigręžiama į natūralią gamtą. Todėl nieko nebestebina, kad prie praktikos bites apgyvendinti ant miestų pastatų stogų prisijungia vis daugiau tvarumą ir ekologiją puoselėjančių įmonių. Tik ar tikrai bitėms vieta ant dangoraižių stogų?
Tikime, kad kiekvienas, net ir mažiausias žingsnelis, siekiant sukurti tvarią aplinką, prisideda prie gamtos puoselėjimo, o svarbiausia, įtraukia ir aplinkinius. Tačiau tvarumo vizija neturėtų tapti natūralius gamtos procesus griaunančia mada. Londone, Paryžiuje, Niujorke, Berlyne ir kituose dideliuose miestuose bičių aviliai jau senokai keliami ant stogų. Pamažu šią idėją prisijaukina ir Lietuvos verslininkai. Neseniai keturios bičių šeimos - apie 320 tūkstančių bičių - apgyvendintos ir ant dviejų Vilniuje esančių verslo centrų.
„Brolių medus“ sulaukė ne vieno pasiūlymo savo bites apgyvendinti ant daugiaaukščių sostinės pastatų stogų, tačiau, kiekvieno atsakingo bitininko pareiga yra pirmiausia įvertinti, ar siūloma aviliams pastatyti vieta tikrai yra tinkama bitėms natūraliai gyventi ir nešti medų. Siekiant užtikrinti pilnavertį bičių gyvenimą mieste, būtina pasirūpinti tam tinkamomis sąlygomis, reikalinga infrastruktūra. Aviliams skirta vieta turi atkurti natūralią bičių buveinę. Kitaip miesto bitininkystė mieste gali priminti liūdną prekybos centruose pagaliau išnykusių gyvų žuvų akvariumų vaizdą.
Negalima paneigti fakto, kad avilių įkūrimas urbanistinėje aplinkoje yra naudingas miestams ir jų gyventojams. Bitės, apdulkindamos augalus, prisideda prie miesto žalumos. Dėl to išsiskiria daugiau deguonies, oras tampa švaresnis. Dėl medaus kokybės taip pat būtų galima nesiginčyti. Tačiau miesto dulkių, ant pastatų veikiančių kondicionierių, automobilių išmetamųjų dujų ir kitų kenksmingų aplinkos faktorių poveikis gali turėti didžiulės įtakos bičių gyvenimo trukmei - sutrumpinti ją perpus.
Nesakome, kad miesto bitininkystė - misija neįmanoma. Priešingai - tai labai sveikintinas žingsnis tvaraus verslo link. Tik norisi dar kartą akcentuoti - svarbu pasirūpinti tam tinkamomis sąlygomis. Jei vieta bičių aviliams ant miesto centre įsikūrusių pastatų stogų nėra pati tinkamiausia, miesto pakraštys tam gali tikti idealiai. Įkvepiantis pavyzdys - „Biržų duona“, mūsų avilius įkurdinusi miesto pakraštyje: erdvioje saulės jėgainių teritorijoje, šalia nusidriekusio miško.
Biržų krašte įkurdintus 15 avilių įspūdingai išmargino Biržų dailės mokyklos auklėtiniai. Spalvinguose, nuotaiką keliančiuose meno kūriniuose apsigyveno „Brolių medaus“ bitės. Ateityje darbštuolių suneštą medų savo produkcijai naudos „Biržų duonos“ kepėjai. Gera, kai dviejų skirtingų verslų vystymo vertybės sutampa - tai puiki galimybė siekti tvaresnių tikslų, kurie prisideda prie tvaresnės visuomenės formavimo.
tags: #Biržų #duona #misija #vizija