Belukščių avižų receptai: nuo tradicinių patiekalų iki sveikatinimo priemonių

Šiandien, kai pavasaris žengia pirmuosius žingsnius, o daržuose dar nerimsta žiema, daigintos sėklos ir želmenys tampa tikru išsigelbėjimu ieškantiems sveikatos šaltinio. Tai puikus būdas papildyti organizmą vitaminais, mineralais ir kitomis naudingomis medžiagomis. Šiame straipsnyje apžvelgsime belukštes avižas - vertingą grūdinę kultūrą, kuri gali būti naudojama įvairiuose patiekaluose ir sveikatinimo priemonėse.

Belukštės avižos - sveikatos šaltinis

Ūkininkas Julius Grajauskas teigia, kad daiginimui tinkamų sėklų spektras yra labai platus, o želmenų poveikis žmogaus sveikatai - itin reikšmingas. Daigintos sėklos yra tikras vitaminų, fermentų ir mikroelementų lobynas. Daiginant sėklas, naudingųjų medžiagų kiekis išauga net kelis kartus. Pavyzdžiui, daigintuose kviečiuose aptinkama 50 kartų daugiau vitamino E, 10 kartų daugiau vitamino B6, net iki keturių kartų daugiau kitų B grupės vitaminų ir dusyk daugiau baltymų.

Daigintose sėklose esantys baltymai skatina ląstelių ir audinių atsinaujinimą. Be to, daigintos sėklos yra puikus tirpiųjų skaidulų šaltinis. Reguliariai vartojami daigai mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina širdies ir smegenų veiklą bei virškinimą, stabdo mažakraujystės vystymąsi.

J. Grajauskas rekomenduoja kasdien vartoti daigintas sėklas, o jomis gardinti tinka beveik visus patiekalus. Svarbu individualiai pagal skonį pasirinkti, kokie daigai su kuo valgyti skaniausi. Daigintomis sėklomis puikiai tinka gardinti salotas ar sumuštinius, jos visada paskanins daržovių patiekalus ar troškinius. Jei ruošiamas karštas patiekalas, daigintas sėklas reikėtų suberti gaminimo proceso pabaigoje, kad jos išsaugotų savo gerąsias savybes.

Tuo tarpu prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė pažymi, kad saugiausia daigintų sėklų ir želmenų yra parduodama būtent šiuo laikotarpiu - ankstyvą pavasarį, iki pasirodant daržuose pirmajam šviežiam derliui ir įvairiems žalumynams. Pirkėjai renkasi skirtingų rūšių daigintas sėklas ir želmenis: lęšių, saulėgrąžų branduolių, grikių, avižų, garstyčių, kviečių, lauko pupų, liucernų, pupelių, rugių, saulėgrąžų. Didžiausio pirkėjų populiarumo sulaukia kviečių želmenys, taip pat itin paklausūs lauko pupų daigai ir daiginti žalieji grikiai.

Taip pat skaitykite: Kokteilių nauda

Augantis susidomėjimas daigintomis sėklomis išaugino ir jų pasiūlą. Iš pradžių daiginti tik kviečius ir rugius, tačiau atsiradęs žmonių susidomėjimas sėklomis skatino plėstis ir šiandien daiginimo ūkyje yra net 9 rūšių sėklos. Be tradicinių grūdinių kultūrų, daigina lęšius, saulėgrąžas, liucernas, grikius ir lauko pupas, belukštes avižas. Grūdinės kultūros bei sėklos yra daiginamos ir į parduotuves tiekiamos ištisus metus, tad ir daigintomis sėklomis, kaip natūraliu vitaminų ir mineralų šaltiniu, organizmą galima stiprinti ir ankstyvą pavasarį, ir žiemą, kai nėra šviežio derliaus.

Belukščių avižų auginimas ir nauda

Bronislovas Liubomiras Vošteris jau daug metų augina belukštes avižas ir jas vartoja tik maistui. Kažkada iš žemdirbystės instituto gavęs pusę maišo tokių avižų, pasidaugino. Vienais metais iš dešimties hektarų prikūlė net 70 tonų. Po to trejus metus visur „kaišiojo“, kol pagaliau nupirko paukštininkystės ūkis. Už kilogramą mokėjo po dvidešimt centų. O dabar patys žmonės atvažiuoja į namus ir moka po šešis litus. Vadinasi, supranta belukščių avižų naudą sveikatai. Dabar iš dešimties hektarų prikulia 40 tonų, iš kurių tik trisdešimt procentų belukštės. Sėklai atrenka tik tas, kurios gerai lukštenasi.

Avižų grūduose daug baltymų, angliavandenių, vitaminų, įvairių mikroelementų, o svarbiausia - daug titnago, kuris dalyvauja žmogaus organizmui įsisavinant kalcį. Valgant avižų patiekalus kasdien, organizmas valosi nuo šlakų. Pamažu krinta svoris. Kadangi avižose daug mineralų ir vitaminų, suvalgius ir nedidelį kiekį, atsiranda sotumo jausmas, žmogus jaučiasi žvalesnis.

Belukštes avižas dažniausiai augina ekologinės žemdirbystės ūkiai. Jų grūdų maistinė vertė stipriai viršija sėjamųjų avižų. Be to, joms nebūtinas didelis dirvų našumas. Sukūrus naują veislę Milija DS, kurios vidutinis derlingumas vidutinio našumo dirvose gali pasiekti net 4-6 t/ha, atėjo laikas jų pasėliams išplisti ir eilinių ūkių laukuose.

Belukščių avižų kilmė nėra žinoma, tačiau manoma, kad jos kilo iš Centrinės ir Rytų Azijos. Šis avižų tipas pradėtas plačiai auginti Anglijoje dar iki XVI a. vidurio. Pagrindinę išskirtinę belukščių avižų savybę pasako pats jų pavadinimas - daugiažiedė varputė su plikais, be lukštų grūdais. Tradicinių avižų derlių iki 25 proc. Belukščių avižų grūdo žiedažvynis nėra pritvirtintas kaip paprastųjų avižų, ir grūdas laisvai iš jo išsikulia. Žiedų skaičius varputėje svyruoja nuo trijų iki dvylikos, vidutiniškai jų būna apie septynis. Tradicinių avižų varputėse randami tik 2-4 žiedai.

Taip pat skaitykite: Duona su sėmenimis ir saulėgrąžomis

Kalbant apie belukščių avižų biologines savybes, pirmiausia išskiriama jų daug gausesnė ir stipresnė šaknų sistema, palyginti su sėjamųjų avižų. Be to, joms reikia ne tokių našių ir ne tokių sukultūrintų dirvožemių, todėl turi pranašumą ekologiniuose ūkiuose. Belukštės avižos yra tik reiklesnės dirvožemių drėgmei ir ankstyvai sėjai negu sėjamosios avižos. Jų sėkloms sudygti vidutiniškai sunaudojama net 100 proc. vandens nuo jų masės. Krūmijasi jos taip pat silpniau nei kiti migliniai javai (1,15-1,25). Be to, belukštės avižos labai sekliai suformuoja krūmijimosi mazgus (13-16 mm). Ypač žemas avižų krūmijimosi intensyvumas būna tuomet, kai po jų sudygimo iki krūmijimosi pradžios vyrauja šilti ir sausi orai. Dar viena neigiama šių rūšių avižų savybė - netolygi grūdų branda šluotelėje (varpoje).

Plikagrūdžių avižų grūdų cheminė sudėtis yra labai įvairi. Grūduose yra 14-18 proc. aukštos kokybės baltymų, 5,5-7 proc. riebalų, 40-50 proc. krakmolo, 3-4 proc. ląstelienos ir tiek pat pelenų. Stipriomis gydomosiomis savybėmis pasižyminčio β gliukano randama net 3,5-4,5 proc., iš kurio 75-80 proc. sudaro tirpios formos. Grūduose yra daug vitaminų: B1 (tiamino) - 5-9 mg/kg, B2 (riboflavino) - 1,4-1,7 mg/kg. Nustatyta, kad nuo sėjos iki pirmojo lapelio pasirodymo augalas jau būna suformavęs 25 cm gylio šaknų sistemą, kuri iki krūmijimosi pabaigos pasiekia 120 cm gylį.

Belukščių avižų veislių pasiūla yra labai maža, nes per mažai yra augintojų. Avižų tręšimo intensyvumas tiesiogiai priklauso nuo planuojamų išauginti derlių. Paprastai šios avižos tręšiamos labai silpnai. Vidutiniams (3-4,5 t/ha) derliams išauginti pakanka N60P20K30 tręšimo normos. Sunkiausiai pasiekiamas agrotechnikos reikalavimas - pasėti avižas ne vėliau kaip balandžio 20-25 d. Belukščių avižų sėklų išsėjimo normos taip pat priklauso nuo planuojamų išauginti derlių: didesniam derliui reikia tankesnio pasėlio. Iš avižų šluotelės gautų grūdų (25-35 vnt.) masė sudaro tik 0,8-1,1 g. Vadinasi, siekiant išauginti 3,5-4 t/ha grūdų, privalome turėti ne retesnį kaip 4 mln./ha produktyvių stiebų pasėlį. Žinant, kad avižų lauko daigumas retai viršija 75 proc. reikšmę ir dar silpnai krūmijasi, jų išsėjimo norma turėtų būti ne mažesnė kaip 6 mln./ha daigių sėklų. Avižų sėklų sėjos gylis būna nuo 2 iki 6 cm, nelygu dirvožemių fizikinės savybės. Augalų apsauga turėtų būti analogiška kaip ir vasarinių miežių.

Belukštės avižos yra dar mažiau negu sėjamosios avižos reiklios tiek dirvožemių našumui, tiek jų sukultūrinimo lygiui. Dėl to jas galima sėti ten, kur kitus augalus sėti netikslinga ekonomiškai. Nors šioms avižoms reikia nemažai drėgmės ir maisto elementų, tačiau dėl savo ypač stiprios ir gilios šaknų sistemos jos sugeba tuo apsirūpinti.

Belukščių avižų receptai

B. L. Vošteris pataria atšaldyti vandenį iki 60-70 laipsnių, kavamale susimalti kelis šaukštus belukščių avižų grūdų, supilti mišinį į termosą, pridėti truputį citrinos ir medaus. Ryte skystį išgerti. Į likusią košę galima pridėti džiovintų vaisių, riešutų, pomidorų, svogūnų, česnakų. Reikėtų penkias dienas iš eilės keturis kartus per dieną suvalgyti po tris šaukštus.

Taip pat skaitykite: Ar virtos avižos padeda lieknėti?

Štai dar keli receptai, kuriuose galima panaudoti belukštes avižas:

  • Avižiniai blynai: sumaišykite maltas belukštes avižas su kiaušiniais, pienu ir prieskoniais. Kepkite keptuvėje kaip įprastus blynus.
  • Avižinė košė su priedais: išvirkite belukščių avižų košę ir pagardinkite ją vaisiais, uogomis, riešutais, sėklomis ar medumi.
  • Avižų kisielius: išvirkite belukščių avižų nuovirą ir įmaišykite krakmolo. Pagardinkite uogomis ar vaisiais.
  • Avižų gėrimas: užpilkite belukštes avižas vandeniu ir palikite per naktį. Ryte nukoškite ir gerkite kaip gaivinantį gėrimą.

Avižų nuovirai ir antpilai sveikatai

Avižų grūduose apstu maistinių skaidulų, organizmui gyvybiškai būtinų baltymų, aminorūgščių triptofano ir lizino. Turtingos avižos ir eterinių aliejų, turi vitaminų B1, B2, B6, K, karoteno ir oksalo, eruko ir malono rūgščių. Esama jose magnio, kalio, chromo ir fosforo, mangano, geležies, nikelio, jodo ir fluoro, cinko. O dar avižų grūduose daug sieros. Avižos yra ir puiki priemonė šlakams iš organizmo šalinti, kūno svoriui normalizuoti, medžiagų apykaitai gerinti. Ši grūdinė kultūra nepakeičiama pagalbininkė gydant kepenų ligas (kaip minėta, padeda pašalinti iš organizmo kenksmingas medžiagas). Be to, avižos padeda palaikyti normalų cholesterolio bei cukraus lygį kraujyje ir valyti kraujagysles - šalinti aterosklerotines plokšteles. Vertingi grūdai prisideda ir gydant sąnarių ligas, atkuriant normalų širdies ritmą, stiprinant širdies ir kraujagyslių sistemą. Norite turėti stiprius nagus, sveikus plaukus ir odą?

Štai keletas avižų nuovirų ir antpilų receptų:

  • Profilaktikos tikslais: nevalyti ir nebeicuoti grūdai susmulkinami (kad ir kavamale), suberiami į termosą, užpilami verdančiu vandeniu (1 šaukštui avižų - 1 stiklinė vandens), uždaromi ir paliekami 12 valandų. Tada nukošiama ir skystis geriamas po 2 stiklines 3 kartus per dieną pusvalandis prieš valgį arba tarp valgių.
  • Kepenims valyti: į puodą įpilkite 1,5 litro vandens, į vandenį pamerkite sidabrinį daiktą (pavyzdžiui, šaukštelį). Kai vanduo užvirs, sidabrą ištraukite ir į vandenį įberkite 150 g nevalytų avižų.
  • Nemigai gydyti: 500 g grūdų praskalaukite šaltu vandeniu ir pavirkite, kol suminkštės, tačiau nebus visiškai išvirę.
  • Pneumonijai, bronchitui ir intensyviam kosuliui gydyti (vaikams ir suaugusiesiems): sumaišykite 2 šaukštus avižų su tokiu pat kiekiu nuplautų razinų. Užpilkite 1,5 litro šalto virinto vandens. Kaitinkite orkaitėje uždengtame inde nedideliame karštyje arba virinkite ant labai silpnos ugnies tol, kol išgaruos pusė skysčio.
  • Sergant skrandžio ligomis: stiklinę nevalytų labai gerai nuplautų avižų grūdų užpilkite 1 litru kambario temperatūros virinto vandens.
  • Jėgoms atgauti: stiklinę avižinių kruopų užpilkite 5 stiklinėmis šalto vandens. Užvirinkite ant nestiprios ugnies, o tada troškinkite, kol viralas taps panašus į skystą kisielių. Nuovirą nukoškite, atskieskite 2 stiklinėmis pieno.
  • Išsekimui gydyti: vieną stiklinę nevalytų avižų nuplaukite po 8-10 kartų nupildami vandenį. Tada užpilkite avižas 2 stiklinėmis vandens ir virkite ant silpnos ugnies, kol nuvirs pusė skysčio. Įmaišę į nuovirą 2 šaukštus medaus, pavirinkite dar kelias minutes.
  • Cholesterolio ir cukraus kiekiui kraujyje sumažinti, nervų, širdies ir kraujagyslių sistemoms sustiprinti: vieną stiklinę avižinių dribsnių užpilkite 1 litru virinto vandens ir ant silpnos ugnies užvirinkite. Gautą nuovirą nukoškite, įpilkite į jį (santykiu 1:1) gudobelių sulčių.
  • Gastritui, enterokolitui, lėtiniam cholecistitui gydyti: pusę pakelio visagrūdžių avižinių dribsnių košės (apie 200-250 g) užpilkite 4 litrais kambario temperatūros virinto vandens ir palikite valandą nusistovėti. Per tą laiką atskirai pasigaminkite mišinį iš 1 šaukštelio cukraus, 0,5 šaukštelio mielių, 0,5 stiklinės miltų, 0,5 stiklinės vandens. Avižų antpilą paskui sumaišykite su mielėmis ir pastatykite šiltoje vietoje parai. Rytą 1,5-2 stiklines mišinio nupilkite į atskirą indą ir užvirinkite. Pageidaujant jį galima pagardinti trupučiu medaus ir sviesto.
  • Sergant gripu: vieną stiklinę nuplautų avižų grūdų užpilkite 1 litru šalto vandens ir palikite nakčiai. Rytą antpilą užvirinkite ir virkite ant silpnos ugnies, kol liks pusė pradinio kiekio.
  • „Gyvybės eliksyras“: 3 stiklines kruopščiai nuplautų avižų užpilkite 3 litrais vandens, užvirinkite ant silpnos ugnies, tada ant tokios pat silpnos ugnies virkite 20 minučių. Nukaitę nuovirą supilkite į termosą ir palikite 24 valandoms. Laikomas skystis šaldytuve. Išgėrę visą paruoštą „eliksyrą“, virkite jį dar tris kartus.
  • Sveikatai, grožiui ir jaunystei: 5 šaukštus smulkintų avižinių kruopų užpilkite 5 šaukštais šalto vandens ir palikite pernakt. Rytą į šį mišinį įmaišykite 1 šaukštą medaus, 1 šaukštą grietinėlės ir žiupsnelį smulkintų lazdynų riešutų.
  • Tulžiai varyti: sergant cukriniu diabetu, 100 g avižų grūdų užpilkite 3 stiklinėmis vandens ir parą leiskite nusistovėti.
  • Organizmo iškrovai: 3 šaukštus avižinių dribsnių užpilkite 10 šaukštų vandens ir pastatykite 8-12 valandų nusistovėti.
  • Šlapimui varyti, karščiavimui mažinti, prakaitavimui skatinti: šiam antpilui prireiks ne grūdų, o avižų šiaudų. 30-40 g smulkintų šiaudų užpilkite 1 litru vandens ir leiskite 2 valandas nusistovėti.
  • Avižų varpų sultys: jas taip pat labai naudingos sveikatai: stiprina visą organizmą ir normalizuoja jo būklę neturint apetito, esant nerviniam išsekimui. Žalias avižų varpas sumalkite mėsmale arba sumeskite į sulčiaspaudę. Gautas sultis gerkite po 100 ml 2-3 kartus per dieną prieš valgį.

Kaip tinkamai paruošti avižų košę?

Daugeliui žmonių košė siejasi su nepatrauklia pilka mase, o žinių, kaip paruošti tinkamą, vis dar trūksta: kuo skiriasi visagrūdžiai avižiniai dribsniai ir kapotos avižos? Kiek laiko juos virti? Kaip išgauti tobulą ir kreminę košės tekstūrą?

„Malsenos“ technologė Rima Gerulaitienė tikina, kad netinkamai pasirinkus avižų rūšį, neišgelbės net ir gardžiausi priedai. Šiandien galime įsigyti daug skirtingų rūšių kokybiškų avižinių dribsnių iš Lietuvoje užaugintų avižų. Todėl ši grūdinė kultūra kasmet populiarėja, o pasirinkimas - didėja: nuo įvairių rūšių dribsnių, avižų kruopų iki neseniai lentynose pasirodžiusių kapotų avižų. Skirtingas avižų apdirbimas keičia gaminimo laiką (nuo vienos minutės iki dvidešimties!), reikalingą vandens kiekį ir pačią košės tekstūrą bei konsistenciją. Todėl vieno tinkamo tobulos košės recepto nėra - reikėtų gerai žinoti avižinių dribsnių skirtumus.

  • Kapotos avižos: tai į tris dalis padalintos avižų kruopos, kurios nebuvo supresuotos ar kitaip apdorotos. Šio tipo avižinių dribsnių sudėtyje išlieka daugiausia naudingųjų grūdo dalių - sėlenų ir gemalų - o kartu ir daugiau skaidulų. Jos ilgiau virškinamos, todėl užtikrina sotumo jausmą. Tokių kruopų košė tiks ir patiks tiems, kurie mėgsta tvirtesnę tekstūrą ir turi daugiau laiko košei paruošti. Kapotų avižų mirkyti nereikia, tačiau jų virimo laikas ilgesnis už įprastų dribsnių - prireiks bent 15-20 minučių, kol šios avižų kruopos sugers skysčius ir suminkštės. Skysčių santykis čia taip pat didesnis: 1 dalis avižų reikalauja 4 dalių vandens (santykiu 1:3 išgausite mažiau kreminę konsistenciją).
  • Visagrūdžiai avižiniai dribsniai: yra paruošiami avižas garinant, supresuojant ir džiovinant. Šie dribsniai taip pat pasižymi aukšta maistine verte, tačiau toks apdirbimo būdas pagreitina galutinį košės paruošimą. Lyginant su kapotomis avižomis, šie avižiniai dribsniai išverda greičiau - jiems prireiks nuo 5 iki 10 minučių. Juos ruošti galite ir mikrobangų krosnelėje. Visagrūdžių avižinių dribsnių ir vandens santykis turėtų būti toks: 1 dalis avižų ir 2 dalys vandens. Ši košė bus kremiškesnė, negu kapotų avižų košė, tačiau tekstūra vis dar bus juntama.
  • Greitai paruošiami avižiniai dribsniai: nuo įprastų jie skiriasi tik tuo, kad galutiniame paruošimo procese yra dar labiau susmulkinami. Jeigu skubate ir ryte turite vos kelias minutes, greitai paruošiama avižinė košė yra geriau, negu jokios avižinės košės. Greitai paruošiamiems avižiniams dribsniams užtenka vos minutės mikrobangų krosnelėje arba kelių minučių ant viryklės. Be to, ši košė labiausiai patiks tiems, kurie mėgsta kreminę, švelnią ir šilkinę jos konsistenciją.

Kad ir kokią avižinių dribsnių rūšį pasirinktumėte, specialistė kviečia atkreipti dėmesį į keletą svarbių jos paruošimo būdų:

  1. Nepervirkite košių ir perskaitykite instrukcijas, esančias ant jūsų avižinių dribsnių pakelio. Įvertinkite ir nurodyto vandens ar skysčio kiekį. Taip išvengsite sprangios ar atvirkščiai - labiau sriubą primenančios košės konsistencijos.
  2. Prieš virdami pabandykite avižas paskrudinti - taip išgausite sodrų riešutinį skonį ir subtilų saldumą. Galite skrudinti sausoje keptuvėje arba su šaukšteliu kokosų aliejaus.
  3. Norint išgauti tobulą avižinės košės konsistenciją, rekomenduojama dribsnius berti tik jau į užvirusį vandenį.
  4. Nepamirškite druskos net ir gamindami saldžias košes - druska yra būtinas ingredientas bet kokiame recepte.

2 spalvingų ir gardžių košių receptai

Košių iššūkio ir maisto tinklaraščio „Pusryčiams“ autorė Gabrielė Žutautaitė kartu su R.Gerulaitiene siūlo išbandyti du skirtingus košių receptus, kurie sušildys ir pradžiugins net ir niūriausiais rudens rytais.

Kapotų avižų košė su sezamų pasta ir karamelizuotais obuoliais

Šis receptas padės sunaudoti namuose prisikaupusius obuolius, pagardinant juos pastaruoju metu itin populiarėjančia sezamų pasta.

Košei reikės: 50 g visagrūdžių kapotų avižų, 200 ml mėgstamo pieno, 1 v. š. sezamų pastos (tahini), 1 a. š. klevų sirupo arba medaus, žiupsnio druskos, papuošti - skrudintų sezamo sėklų.

Karamelizuotiems obuoliams reikės: 1 v. š. klevų sirupo arba medaus, 1 v. š. sviesto, pusės obuolio, žiupsnio druskos, cinamono ir kardamono.

Puode užvirinkite pieną, suberkite kapotas avižas ir palikite virti, neuždengdami dangčiu. Po 10 minučių įdėkite sezamų pastos, įpilkite pasirinkto saldiklio, pagardinkite druska ir virkite dar 5 minutes. Po 5 minučių, išjunkite ugnį, puodą uždenkite dangčiu ir leiskite košei pastovėti. Per tą laiką pasiruoškite karamelizuotus obuolius. Nulupkite jiems odelę, supjaustykite nedideliais gabalėliais. Keptuvėje ištirpinkite sviestą, sudėkite obuolius, pasirinktą saldiklį, prieskonius. Nuolat maišydami obuolius kepkite apie 5 minutes, jiems iškepus šiek tiek pabarstykite druska. Į dubenį sudėkite išvirtą košę, ant viršaus - karamelizuotus obuolius. Viską užbaikite skrudintomis sezamo sėklomis, jeigu norisi papildomo saldumo, pašlakstykite klevų sirupu arba medumi.

Jogurtinė visagrūdžių avižų košė su uogomis

Šiam receptui galite naudoti šiuo metu vis dar turimas šviežias avietes ar šaldytas uogas.

Košei reikės: 1 a. š. sviesto, 60 g viso grūdo dalių avižinių dribsnių, 150 ml vandens, 3 v. š. graikiško jogurto, žiupsnio druskos ir vanilės, klevų sirupo arba medaus (pagal skonį), 1-2 v. š. mėgstamų trintų uogų, pasirinktinai - mėgstamų riešutų ar sėklų.

Puode ištirpinkite sviestą, suberkite avižinius dribsnius, juos šiek tiek paskrudinkite, kol išsiskirs riešutinis aromatas. Supilkite vandenį, įberkite žiupsnį druskos, vanilės, jeigu norisi - mėgstamo saldiklio. Neuždenkite puodo ir leiskite košei pavirti 3 minutes. Nuimkite puodą nuo ugnies, uždenkite dangčiu, leiskite jam pastovėti dar 2 minutes ir tik tada įmaišykite 2 v. š. graikiško jogurto. Į dubenį sudėkite košę, ant jos paskirstykite likusį šaukštą graikiško jogurto. Ant jogurto dėkite mėgstamas trintas uogas ir šaukštu išpieškite sūkurį.

tags: #belukstes #avizos #receptai

Populiarūs įrašai: