Baneocinas: Sudėtis, Paskirtis ir Vartojimo Instrukcijos
Baneocinas yra kombinuotas antimikrobinis vaistas, skirtas tik išoriniam naudojimui ant odos. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime Baneocino sudėtį, farmakologines savybes, indikacijas, kontraindikacijas, vartojimo metodą, galimą šalutinį poveikį ir kitą svarbią informaciją.
Kas yra Baneocinas?
Baneocinas - tai antibakterinis vaistas, kurio sudėtyje yra dvi veikliosios medžiagos: neomicinas ir bacitracinas. Šios medžiagos veikia sinergiškai, naikindamos bakterijas. Jis skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima.
Sudėtis ir Farmakologinės Savybės
Baneocino sudėtyje yra dviejų stipriai veikiančių antibakterinių preparatų:
- Bacitracino cinko kompleksas: Veikia daugiausia gramteigiamus mikroorganizmus, tokius kaip hemoliziniai streptokokai, stafilokokai, klostridijos, Corynebacterium diphtheriae, Treponema pallidum, ir kai kurias gramneigiamas bakterijas, pavyzdžiui, neiserijas, Haemophilus influenzae.
- Neomicino sulfatas: Veikia ir gramteigiamus, ir gramneigiamus mikroorganizmus, tokius kaip stafilokokai, protėjai, Enterobacter aerogenes, Klebsiella pneumoniae, salmonelės, šigelės, Haemophilus influenzae, pasterelės, Neisseria meningitidis, Vibrio cholerae, Bordetella pertussis, Bacillus anthracis, Corynebacterium diphtheriae, Streptococcus fecalis, Listeria monocytogenes, Escherichia coli, Mycobacterium tuberculosis.
Kartu vartojami bacitracinas ir neomicinas pasižymi plačiu antimikrobiniu poveikiu, tačiau neveikia pseudomonų, nokardijų, grybelių ir virusų.
Farmakokinetika
Bacitracinas ir neomicinas paprastai nevartojami enteriniu arba parenteraliniu būdu. Vartojant Baneocin lokaliai, organizmo įjautrinimo sisteminio poveikio antibiotikams rizika yra maža. Baneocinas toleruojamas gerai, kraujo, audinių arba sekreto komponentai jo neinaktyvuoja.
Taip pat skaitykite: Kulinarinis paveldas: Kavarsko koldūnai
Indikacijos: Kada Vartoti Baneociną?
Baneocin galima vartoti infekcinėms ligoms, sukeltoms neomicinui arba (ir) bacitracinui jautrių mikroorganizmų, gydyti.
Baneocin Odos Miltelių Indikacijos
- Ribotai išplitusi bakterijų sukelta odos infekcinė liga, pvz., paprastoji pūslelinė, juostinė pūslelinė (pūsliniai vėjaraupiai), šlapiuojanti užkrečiamoji impetiga, infekcinė blauzdų opa, infekcinė egzema, dėl vystyklų poveikio pasireiškęs infekcinis dermatitas.
- Bambos infekcijos profilaktika naujagimiams.
- Odos pažeidimas po chirurginės procedūros (pvz., pjūvio, prideginimo, epiziotomijos), tarpvietės plyšimas, ragados, šlapiuojančios žaizdos ar randai (Baneocin vartojamas kaip papildoma priemonė).
Baneocin Tepalo Indikacijos
- Židininė odos infekcija, pvz., po furunkulo arba karbunkulo operacijos, barzdos srities folikulitas, gilusis folikulitas, pūlinis hidradenitas, periporitas, paronichozė.
- Ribotai išplitusi odos bakterijų infekcija, pvz., užkrečiamoji impetiga, užkrėsta blauzdų opa, antrinė egzemos, plėštinės žaizdos, pjūvio, nudegimo, įskaitant garais bei skysčiu, infekcija, bei infekcija po kosmetinės operacijos ar odos persodinimo (vaistas tinka ir gydymui, ir profilaktikai, juo galima patepti tvarsčius).
- Odos pažeidimas po didesnės arba mažesnės chirurginės procedūros (Baneocin tepalas vartojamas kaip pagalbinis vaistas).
- Užkrėstos žaizdos arba kūno ertmės (Baneocin tepalu suteptą tamponą galima įdėti į užkrėstą ertmę, pvz., į išorinį ausies kanalą, uždėti ant žaizdos ar operacijos vietos rando).
Kontraindikacijos: Kada Negalima Vartoti Baneocino?
Baneocino negalima vartoti šiais atvejais:
- Jeigu yra padidėjęs jautrumas (alergija) bacitracinui, neomicinui arba kitiems aminoglikozidams.
- Jeigu yra sunkus didelio odos ploto pažeidimas, kadangi veikliosios medžiagos gali rezorbuotis ir sukelti toksinį poveikį klausai, t. y. kurtumą.
- Jeigu Jums dėl širdies arba inkstų funkcijos nepakankamumo sutrikusi ekskrecija arba pažeistas prieangis ir (arba) sraigė ir veikliųjų medžiagų rezorbcijos kontroliuoti neįmanoma.
- Jei trūkęs ausies būgnelis, vaistu patepto tampono negalima kišti į išorinį ausies kanalą.
- Odos miltelių negalima berti į akis.
Specialūs Įspėjimai ir Atsargumo Priemonės
- Specialių atsargumo priemonių reikia, jei vartojate gerokai didesnę nei rekomenduojama dozę, ypač gydant trofines opas. Tuomet būtina stebėti, ar dėl rezorbcijos neatsiranda toksinio poveikio inkstams ir (arba) klausai.
- Kadangi toksinio Baneocin poveikio galimybė žmonėms, kurių kepenų arba inkstų funkcija nepakankama, yra didesnė, todėl jiems prieš gydymą šiuo vaistu bei intensyvaus gydymo metu reikia atlikti šlapimo, kraujo ir klausos tyrimus.
- Jeigu Jūs sergate ilgalaikiu lėtiniu vidurinės ausies uždegimu, kadangi gali pasireikšti toksinis poveikis klausai. Jei trūkęs ausies būgnelis, preparatu patepto tampono negalima kišti į išorinį ausies kanalą.
- Jeigu Baneocin rezorbuojama, būtina stebėti, ar nepasireiškė nervų ir raumenų sinapsių blokada, ypač pacientams, kuriems yra acidozė, sunkioji miastenija arba kitokia nervų ir raumenų liga. Vaisto sukeltą nervų ir raumenų sinapsių blokadą šalina kalcis ir neostigminas.
- Jeigu Baneocin vartojate ilgai, reikia sekti, ar nepradeda augti ir daugintis atsparūs mikroorganizmai, ypač grybeliai. Jei taip, reikia pradėti gydyti specifiniais preparatais.
- Pasireiškus alerginei reakcijai arba atsiradus superinfekcijai, vaisto vartojimą reikia nutraukti.
Dozavimas ir Vartojimo Metodas
Baneocin visada vartokite tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
- Pažeistą vietą reikia pabarstyti Baneocin odos milteliais arba patepti tepalu ir, jei reikia, užrišti tvarsčiu.
- Suaugusiems žmonėms ir vaikams pažeistą vietą odos milteliais reikia pabarstyti 2-4 kartus per dieną, o tepalu reikia tepti 2-3 kartus per dieną.
- Jeigu nudegė daugiau negu 20% kūno paviršiaus, Baneocin odos milteliais galima barstyti ne dažniau kaip 1 kartą per dieną, ypač ligoniams, kurių inkstų funkcija nepakankama, kadangi veikliosios medžiagos gali rezorbuotis.
- Lokaliai neomicino negalima vartoti daugiau negu po 1 g (tai atitinka 200 g Baneocin odos miltelių arba tepalo) per parą. Ilgiau nei 7 dienas tokia doze gydyti negalima. Vaisto vartojant pakartotinai, didžiausią paros dozę reikia mažinti perpus.
Galimas Šalutinis Poveikis
Baneocin, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Vaisto vartojant ilgai, gali pasireikšti alerginė reakcija: odos paraudimas, džiūvimas, išbėrimas, niežulys. Alergija Baneocin paprastai pasireiškia kontaktine egzema, tačiau toks poveikis yra retas.
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti adžiką su petražolių šaknimis
Sąveika Su Kitais Vaistais
Jeigu vartojant kitokių aminoglikozidų arba cefalosporinų rezorbuojamos veikliosios Baneocin medžiagos, gali stiprėti toksinis poveikis inkstams. Toksinis poveikis klausai bei inkstams gali stiprėti ir tuo atveju, jeigu kartu su Baneocin vartojama diuretikų, pvz., etakrino rūgšties ar furozemido. Rezorbuotos veikliosios Baneocin medžiagos gali stiprinti narkotikų, anestetikų bei raumenis atpalaiduojančių preparatų sukeliamą nervų ir raumenų sinapsių blokadą.
Nėštumas ir Žindymo Laikotarpis
Nėščioms moterims, kurioms veikliųjų Baneocin medžiagų rezorbcija įmanoma, šio vaisto reikia vartoti atsargiai. Neomicino, kaip ir kitų aminoglikozidinių antibiotikų, per placentos barjerą prasiskverbia.
Žindančioms moterims, kurioms veikliųjų Baneocin medžiagų rezorbcija įmanoma, šio vaisto reikia vartoti atsargiai.
Laikymo Sąlygos
Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje. Tepalą ir odos miltelius laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje, gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės. Ant talpyklės etiketės ir dėžutės po „EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko.
Taip pat skaitykite: Kaip paruošti šaldytą omarą?
tags: #baneocin #receptas #sudėtis