Baltijos pažangių technologijų institutas ir "Mokslo sriuba": mokslo populiarinimas Lietuvoje
"Mokslo sriuba" - tai jaunų žmonių iniciatyva, neturinti komercinių tikslų, kurios pagrindinis tikslas - populiarinti mokslą visuomenėje. Ši iniciatyva įgyvendinama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. "Mokslo sriuba" siekia kūrybiškai ir įdomiai pateikti aktualijas apie Lietuvos ir viso pasaulio mokslo pasiekimus plačiajai visuomenei.
"Mokslo sriubos" veikla ir pasiekimai
"Mokslo sriuba" yra interneto TV laida, kurią galima žiūrėti kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT Kultūrą arba internetu www.mokslosriuba.lt. Taip pat, laida transliuojama kiekvieną sekmadienį 10:00 val. per LRT Kultūrą ir www.youtube.com paskyroje.
Kiekvienais metais "Mokslo sriuba" kartu su astronomijos populiarinimo blogu Konstanta.lt organizuoja rašinių konkursą, kviesdama visus rašyti apie mokslą. Šiais metais rengėjai sulaukė 19 darbų.
Rašinių konkurso laureatais tapo:
- Vilniaus Universiteto profesorius emeritas fizikas Jonas Grigas už straipsnį „Ar dirbtinis intelektas pralenks žmogiškąjį?“.
- Mantas Minkauskas už rašinį „Apie kitokią mėsą“.
- Vilniaus Žirmūnų gimnazijos moksleivė Julija Raudytė už tekstą „Ką gali nosis: kvapų veikimas ir reikšmė organizmui“.
Nagrinėjamos temos
"Mokslo sriuboje" nagrinėjamos įvairios mokslo temos, tokios kaip:
Taip pat skaitykite: Nauji atradimai Baltijos jūros dugne
- Dirbtinis intelektas: Prognozuojama, kad dalis dirbtinio intelekto keis gyvybę Žemėje, o kita dalis robotų pavidalu plėsis kosmose. Kažkada jie pakeis Saulės sistemą, o vėliau gal ir visą galaktiką. Tai peržengs žmonijos ir biologijos ribas.
- Mėsa be skausmo: Dabartinė mėsos gamybos technologija yra labai netvari - gyvulininkystė prisideda prie šiltnamio dujų emisijų daugiau nei visas transporto sektorius bei sunaudoja gausybę gėlo vandens. Šio galvosūkio sprendimas gali būti mėsos auginimas laboratorijoje. Pirmojo mėsainio gamyba 2013-aisiais kainavo 300 000 dolerių, su dabartinėmis technologijomis kainuoja apie 1000, už penkerių metų - apie 10 dolerių.
- Kvapų pasaulis: Paprastai šių dalykų sąmoningai nesuvokiame, tačiau kartais atrodo, jog vienas ar kitas žmogus mums patinka arba nepatinka be jokios racionalios priežasties, tiesiog „iš kvapo“. O skirtingas mūsų patirtis smegenys susieja su skirtingais kvapais - naudojantis šiuo principu galima lengviau atsiminti išmoktus dalykus.
Lietuvos indėlis į kosmoso tyrimus
Lietuvos astronomai kartu su Europos kosmoso agentūros specialistais ketina sudaryti itin tikslų, trimatį mūsų Galaktikos žvaigždėlapį. Kosminių misijų metu sukauptą informaciją apie žvaigždžių padėtis ir judėjimą Lietuvos mokslininkai papildo Molėtų astronomijos observatorijoje surinktais duomenimis. Antžeminė observatorija padeda nustatyti žvaigždžių cheminę sudėtį, paviršiaus temperatūrą ir kitus parametrus.
VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomas dr. Šarūnas Mikolaitis teigia: „Tiriame duomenis tų žvaigždžių, kurių niekas iki šiol nebuvo tyrinėjęs. Įspūdingas jausmas pirmą kartą prisiliesti prie tokio tolimo pasaulio“.
Žvilgsnis į ateitį
Ateis diena, kai mašinas galėsime valdyti vien tik mintimis, o paralyžiuoti žmonės galės valdyti mechanines rankas ir kojas. Tai yra ateitis, kuri kuriama šiandien daugelyje pasaulio universitetų ir laboratorijų, įskaitant ir Vilniaus universitetą.
VU Neurobiologijos ir biofizikos katedroje yra tiriamas alkoholio poveikis. Žiurkės gali rinktis: jos turi du buteliukus - viename yra grynas vanduo, kitame - alkoholio tirpalas.
"Mokslo sriuba" apie kosmoso lenktynes
"Mokslo sriuba" taip pat nagrinėja istorinius mokslo įvykius. Pavyzdžiui, laidoje buvo diskutuojama apie tai, kodėl sovietams nepavyko nuskristi į Mėnulį. Praeito amžiaus kosmoso lenktynėse dalyvavę mokslininkai žinojo: norint nuskristi į Mėnulį, reikia erdvėlaivio, kuris skrietų 11 kilometrų per sekundę greičiu ir pasiektų Mėnulio orbitą. Tokiam greičiui pasiekti, JAV ir Sovietų Sąjunga kūrė galingas raketas nešėjas. Vilniaus Gedimino technikos universiteto A. Gustaičio aviacijos instituto doktoranto Lauryno Mačiulio teigimu, SSRS raketoje buvo sumontuota net 30 variklių. „Turint tiek daug variklių, didėja tikimybė, kad įvyks koks nors gedimas. Taip ir atsitiko. Sistema buvo per daug sudėtinga ir sovietams nepavyko su ja susidoroti“, - sako L. Mačiulis.
Taip pat skaitykite: Inovacijos dešrų gamyboje
Baltijos pažangių technologijų institutas ir robotika Lietuvoje
Kai kurie mokslininkai, inžinieriai būna kuklūs. Jie užsidarę dirba ir nerodo. Dirba paslapčia, įdeda visas savo jėgas, tačiau nesigiria ir neskelbia. Rodos jie gyvenime įpratę daugiau dirbti nei kalbėti. Vienas iš jų darbų - tai autonominis mobilus vežimėlis, asmeninis asistentas. Roboto kūrėjai - lietuviška aukštųjų technologijų įmonė „Rubedo sistemos“. Tai šiuo metu yra didžiausias robotikos iššūkis Lietuvoje. „Mūsų aplinka yra labai dinamiška ir kad mobilus robotas išgyventų tarp žmonių, jis turi sugebėti prisitaikyti prie pokyčių. Reikia sukurti tokius metodus, tokias taisykles, kad robotas sugebėtų tinkamai elgtis nuolat kintančioje aplinkoje. Planuojama, kad pagrindinis roboto valdymo kompiuteris turės 4 branduolių procesorių ir 4 gigabaitus operatyviosios atminties (RAM). Šių pajėgumų turėtų užtekti sklandžiam darbui.
Kalbos svarba ir globalizacija
Jungtinės Tautos įvardija, jog pasaulyje šiuo metu yra 195 šalys, tačiau kalbų esama kelis kartus daugiau - apie 5-7 tūkstančius. Mūsų protėviai tarpusavyje mintis ir jausmus atskleisdavo gestais, veido išraiškomis bei emociniais sušukimais. Galbūt skambės neįtikėtinai, tačiau kalbos užuomazgas Homo sapiens sukūrė tik prieš maždaug 100 tūkstančių metų. Dėl genų mutacijų pasikeitė žmogaus gerklų struktūra ir tai leido aiškiau artikuliuoti.
Anot Lietuvių kalbos instituto direktorės prof. Jolantos Zabarskaitės, kalba yra reikšminga žmogaus tapatybės - vienos iš esminių mūsų vertybių - dalis. Šiandien kalba gyvena globalizacijos aplinkoje ir vis labiau persikelia į skaitmenines technologijas, naująsias medijas. Nestebina tai, jog neretai tarp jaunų žmonių paplitusius žodžius (asmenukė, dūzgės, feisbukuomenė ir kt.) sukuria pats jaunimas. Dar dažniau - lietuviškus žodžius pakeičia tarptautiniais, sulietuvina anglicizmus. Lietuvių kalbai susiformuoti ir atsiskirti nuo kitų baltų kalbų prireikė labai daug laiko. Nors Lietuvos teritorijoje pirmieji gyventojai apsigyveno prieš maždaug dešimt tūkstančių metų, lietuvių kalba atsiskyrė tik VI-VII amžiuje. Kalba modernėja kartu su pasauliu, amžiams bėgant daugelis kalbų stipriai pasikeitė, tačiau lietuvių kalba išlaikė ypatingai seną struktūrą. Išskirtinė kalba reiškia išskirtinę tautą, išskirtinius žmones!
Taip pat skaitykite: Baltijos juoda duona: nuo tradicijų iki šiuolaikinių interpretacijų
tags: #baltijos #pažangių #technologijų #institutas #mokslo #sriuba